Europoje vėl brangstant skolinimuisi, didžioji dalis įmonių situaciją dar suvaldo, tačiau labiausiai įsiskolinusiems verslams rizika greitai didėja. Kuo daugiau skolų buvo prisiimta laikais, kai palūkanos buvo beveik nulinės, tuo skausmingesnis tampa perskolinimas.
Didžiausias spaudimas kyla bendrovėms, kurių kredito reitingai yra ties CCC riba arba labai arti jos. Tai vieni žemiausių reitingų dar prieš nemokumo scenarijų, todėl investuotojai už naujas paskolas reikalauja itin didelės grąžos.
Kas spaudžia silpniausius
Europos Centrinis Bankas po palūkanų mažinimų 2025 metais pakeitė kryptį ir 2026 metais ėmė jas kelti, argumentuodamas atsinaujinusiu infliaciniu spaudimu ir brangusia energija. Rinkoms tai reiškia, kad „aukščiau ir ilgiau“ scenarijus vėl tampa realus, o pigus finansavimas nebegrįžta taip greitai, kaip tikėtasi.
Kartu griežtesnės sąlygos persiduoda ir į įmonių obligacijų rinką, ir į bankinį skolinimą. Net nedidelis palūkanų šuolis sveikam verslui dažnai yra tik nepatogumas, bet didelę skolų naštą turinčiai įmonei jis gali lemti, ar pavyks gauti naują finansavimą.
„Aukštos palūkanos ilgesnį laiką yra lėtas spaudimas žemos kokybės skolininkams“, – sakė „Apollo Global Management“ vyriausiasis ekonomistas Torstenas Slokas.
Artėja perskolinimo siena
Dalis rizikos susijusi su tuo, kad skolos neatsinaujina vienu metu: jos „įsijungia“ per terminus, kai ateina laikas išpirkti obligacijas ar refinansuoti paskolas. Kiekvienas toks terminas tampa atskiru testu, ypač kai rinkos reikalaujama palūkanų norma šoktelėjusi.
„S&P Global Ratings“ 2026 metų liepos 31 dieną paskelbtame vertinime išskyrė didžiausius CCC reitingo skolininkus, kurių paskolas portfeliuose laiko Europos užtikrintų paskolų paketai. Šie portfeliai investuotojų lėšomis finansuoja daugelį įmonių paskolų, todėl silpnesnių skolininkų problemos greitai tampa matomos rinkoje.
Vertinime nurodyta, kad 2028 metais besibaigiančių CCC reitingo paskolų tokiuose portfeliuose buvo apie 5,3 mlrd. eurų, kai 2025 metų pabaigoje suma siekė apie 3,5 mlrd. eurų. Kitaip tariant, skolos, kurias reikės perskolinti sudėtingomis sąlygomis, dalis sparčiai auga.
Kurie vardai kelia daugiausia nerimo
Silpniausių skolininkų sąraše atsidūrė ir plačiai žinomi vardai, nuo pramogų parkų ir vartotojų prekių iki telekomunikacijų bei nekilnojamojo turto valdymo. Tarp minimų bendrovių yra pramogų grupė „Merlin Entertainments“, valdanti „Legoland“ parkus ir „Madame Tussauds“, taip pat su arbatos prekių ženklais siejamas „Lipton Teas and Infusions“.
Rinkos nervingumą rodo ne tik reitingai, bet ir obligacijų kainos: kai vertybiniai popieriai prekiaujami gerokai žemiau nominalo, investuotojai vis dažniau vertina ne planuojamas palūkanas, o tai, kiek atgautų restruktūrizavimo atveju. Ryškūs pavyzdžiai čia yra NT administravimo grupė „Emeria“ ir telekomunikacijų konglomerato dalis „Altice International“, kurioms rinkoje taikomos ypač griežtos kainodaros prielaidos.
Matomiausias pavyzdys tarp biržoje prekiaujamų įmonių išlieka „Aston Martin Lagonda Global Holdings“. Nors pardavimai 2026 metų pirmąjį pusmetį augo, bendrovė išliko nuostolinga, o neto skola – didelė, todėl naujas finansavimas tapo gerokai brangesnis ir sustiprino investuotojų jautrumą bet kokiems veiklos svyravimams.
Ar tai jau krizė?
Kredito analitikai pabrėžia, kad šios įmonės yra silpniausia Europos kredito rinkos dalis, o ne visos ekonomikos atspindys. CCC reitingo obligacijos sudaro palyginti nedidelę Europos aukšto pajamingumo rinkos dalį, todėl bendras vaizdas nėra vienodai niūrus.
Vis dėlto situacija išryškina struktūrinę problemą: kai skola buvo prisiimta itin pigiai, o terminai dabar sutampa su brangesnio pinigo periodu, net ir nedideli veiklos trikdžiai gali tapti lemiami. Todėl artimiausi metai daugeliui silpniausių skolininkų bus kova dėl laiko, sąlygų ir investuotojų pasitikėjimo.