CP v2

Tag: Altonas Brownas

  • Rūkykla iš kartoninės dėžės? Virtuvės žvaigždė Altonas Brownas parodė, kaip tai padaryti saugiai

    Namų rūkymo mada pastaraisiais metais tik stiprėja, tačiau rūkymo įranga neretai kainuoja brangiai ir užima daug vietos. Žinomas TV kulinaras Altonas Brownas pasiūlė netikėtą išeitį: laikina rūkykla iš paprastos kartoninės dėžės, kurią galima susirinkti kieme ar terasoje.

    Pagrindinė idėja paprasta: dėžė tampa rūkyklos korpusu, o šilumą ir dūmus sukuria elektrinė kaitlentė. Ant jos dedamas nedidelis metalinis indas su kietmedžio drožlėmis ar gabalėliais, o maistas laikomas ant grotelių, įtvirtintų per dėžę perkištais mediniais strypais.

    Į dėžės apačią rekomenduojama įstatyti metalinę skardą ar aliumininį padėklą, kad nubėgantys riebalai nekauptųsi ant kartono. Temperatūrai sekti naudojamas zondinis termometras, įkištas per atskirą angą, kad būtų aišku, kada kamera įkaista ir kada saugu dėti produktus.

    Saugumas čia svarbiausias

    Nors tokia konstrukcija atrodo paprasta, ji kelia akivaizdžių rizikų, nes kartonas yra degi medžiaga. Dėl to būtina naudoti švarią, sausą dėžę, rūkyklą statyti ant lygaus nedegaus pagrindo ir laikyti atokiai nuo pastatų, tvorų, medienos, tekstilės bei kitų lengvai užsidegančių daiktų.

    Ypač svarbu, kad rūkykla būtų nuolat prižiūrima: tokio tipo įrenginys negali būti paliktas be priežiūros net trumpam. Taip pat verta pasirūpinti gesintuvu, nes riebalų lašėjimas ir karštis gali sukelti staigų užsiliepsnojimą.

    Praktikoje saugumui didelę įtaką daro ir dėžės dydis. Maistas neturėtų liestis prie dėžės sienelių, todėl prieš pradedant verta išmatuoti planuojamą gaminį, įvertinti grotelių aukštį ir palikti pakankamą atstumą nuo šilumos šaltinio.

    Kodėl žmonės renkasi tokį sprendimą

    Didžiausias šios idėjos privalumas yra kaina ir paprastumas, ypač jei rūkymas planuojamas retai. Po gaminimo kartoninę konstrukciją galima utilizuoti, todėl neatsiranda ilgalaikės priežiūros, valymo ir sandėliavimo rūpesčių, kurie dažnai lydi tradicines rūkyklas.

    Vis dėlto ekspertai pabrėžia, kad rūkant namuose svarbu ne tik skonis, bet ir temperatūros kontrolė bei higiena. Pastovi šiluma, tinkamai parinktos medienos drožlės ir švarūs paviršiai lemia rezultatą, o atsakingas elgesys su karščiu ir dūmais turi būti pirmoje vietoje.

  • Virtuvės triukas, kuris stebina: Altono Browno karštų keptuvių metodas tobulam sumuštiniui

    Televizijos laidų vedėjas ir kulinaras Altonas Brownas siūlo netikėtą būdą iškepti itin traškų ir kartu tįstantį sūrio sumuštinį be jokio specialaus preso. Vietoj jo naudojamos dvi viena į kitą telpančios ketaus keptuvės, kurios sukuria stiprų ir tolygų spaudimą bei kaitrą iš abiejų pusių.

    Metodas paprastas: abi keptuvės įkaitinamos ant viryklės, o sumuštinis dedamas į didesniąją. Kad duona nepriliptų ir greičiau paruduotų, viena pusė lengvai apipurškiama alyvuogių aliejumi, tuomet apipurškiama ir kita, kai sumuštinis jau keptuvėje.

    Įkaitinta mažesnė keptuvė įstatoma į didesniąją ir ja prispaudžiamas sumuštinis, laikant per virtuvinę pirštinę. Taip sūris ištirpsta greitai, o plutelė apskrunda tolygiau, nes šiluma veikia tarsi iš viršaus ir apačios vienu metu.

    „Nesigailėkite sūrio: kai išgirsite, kaip jis šnypščia ir varva į keptuvę, suprasite, kad sumuštinis jau arti tobulybės“, – sakė Altonas Brownas, aiškindamas, kaip atpažinti tinkamą momentą nukelti nuo ugnies.

    Brownas pabrėžia, kad svarbios ir smulkios detalės. Jis renkasi tvirtesnę kaimišką duoną, kuri atlaiko spaudimą, o sūrį pataria ne pjaustyti riekelėmis, bet sutarkuoti, nes taip jis tirpsta tolygiau ir greičiau.

    Skoniui jis siūlo derinti kelių rūšių sūrius, maišant minkštesnius ir kietesnius, o prieskoniams apsiriboti Dižono garstyčiomis ir stambiai grūstais juodaisiais pipirais. Toks minimalizmas leidžia išryškėti sūrio ir skrudintos duonos skoniui, tačiau neperkrauna tekstūros.

    Šis būdas labiau tinka vienam ar dviem sumuštiniams, o ne kepimui miniai, nes reikia nuolat prižiūrėti keptuves ir temperatūrą. Vis dėlto namuose jis ypač naudingas, kai norisi rezultato, artimo kavinių panini presui, bet neturite papildomos įrangos.

    Maisto gaminimo ekspertai dažnai pabrėžia, kad traškiai plutelei svarbiausia yra stabiliai aukšta temperatūra ir pakankamas riebalų sluoksnis, saugantis duoną nuo išsausėjimo. Dvi ketaus keptuvės čia suveikia kaip sunkus, karštas dangtis, kuris paspartina šilumos perdavimą ir padeda išgauti ryškesnį apskrudimą per trumpesnį laiką.

    Norint pritaikyti triuką saugiai, verta atkreipti dėmesį į keptuvių dydžius ir rankenų įkaitimą, o spaudžiant visada naudoti apsaugą nuo karščio. Jei įdarą papildysite daug drėgnų priedų, pavyzdžiui, gausiu padažu ar dideliu kiekiu daržovių, sūris gali tirpti lėčiau, o duona suminkštėti.

  • Virtuvės žvaigždė Altonas Brownas atskleidė triuką: šis audinys sukuria tobulą kepsnio plutelę

    Žinomas kulinarijos laidų vedėjas ir maisto mokslo entuziastas Altonas Brownas pasidalijo metodu, kuris iš pirmo žvilgsnio gali pasirodyti keistas, tačiau žada vieną dalyką – ypač traškią ir sodraus skonio jautienos kepsnio plutelę. Jo teigimu, svarbiausias įrankis čia ne prieskonių mišinys ar brangi įranga, o maistinis marlės tipo audinys.

    Brownas rekomenduoja stambų jautienos šonkaulių kepsnį įsigyti likus maždaug penkioms dienoms iki kepimo. Mėsą jis išvynioja iš pakuotės, labai gerai nusausina popieriniais rankšluosčiais, tuomet apgaubia maistiniu audiniu ir deda į šaldytuvą ant grotelių, kad oras laisvai cirkuliuotų.

    „Tikslas nėra brandinimas, o kuo sausesnis mėsos paviršius, kad kepant susiformuotų ryški, traški plutelė“, – sakė Altonas Brownas, aiškindamas, kodėl šis paruošimas veikia.

    Šio metodo esmė paprasta: kuo sausesnis mėsos išorinis sluoksnis, tuo lengviau kepant pasiekiamas intensyvus apskrudimas. Būtent tada efektyviausiai vyksta Mailardo reakcija – cheminiai procesai, kurie aukštoje temperatūroje sukuria skrudinimo aromatus, rudą spalvą ir sodresnį skonį.

    Tiesa, tokiai procedūrai reikia vietos šaldytuve, o higiena tampa ypač svarbi: mėsa turi būti laikoma stabiliai šaltai, atskirai nuo paruoštų valgių, o paviršius neturi liestis su kitais produktais. Praktikoje padeda skarda su nuvarvėjimo padėklu ir grotelėmis, kad mėsa negulėtų savo sultyse.

    Kalbėdamas apie patį kepimą, Brownas pirmenybę teikia šonkauliams su kaulu ir ragina jų nenuimti iki pat pabaigos. Kaulas veikia kaip savotiška apsauga nuo perkepimo ir padeda tolygiau paskirstyti karštį, o iškepus jį galima atskirti ir mėsą pjaustyti patogiau.

    Prieskonių klausimu jis laikosi minimalizmo: druska, rupiai maltas juodasis pipiras ir jautienos taukų įtrynimas. Tokia schema leidžia išryškėti mėsos skoniui, o druska, prilipdama prie sausesnio paviršiaus, prisideda prie tvirtesnės plutelės formavimosi.

    Vis dėlto saugiausias kelias į norimą rezultatą – naudoti įsmeigiamą termometrą ir orientuotis į pageidaujamą vidaus temperatūrą, nes skirtingo dydžio kepsniai ir orkaitės kepa nevienodai. Jei mėsa patiekiama labai rausva, kai kuriems ji gali pasirodyti per mažai iškepusi, todėl temperatūrą verta prisitaikyti pagal skonį, tačiau audinio džiovinimo žingsnio Brownas siūlo nepraleisti.