CP v2

Tag: Alytaus kultūros centras

  • Alytuje vyks vaikų rytmečio mugė: kviečia parduoti žaislus, knygas ir savo kurtus skanėstus

    Alytuje birželio 13 dieną rengiama vaikų rytmečio mugė, kurioje vaikai galės išbandyti prekybininko ir kūrėjo vaidmenį. Organizatoriai pabrėžia, kad tai proga ugdyti kūrybiškumą, atsakomybę ir pirmuosius finansinio raštingumo įgūdžius.

    Mugė vyks Šilo scenoje nuo 10.00 iki 14.00 valandos. Dalyviams siūloma atsinešti tvarkingų, kokybiškų ir rūpestingai paruoštų daiktų ar gaminių, nes būtent tokie, kaip pažymi organizatoriai, dažniausiai sulaukia pirkėjų dėmesio.

    Vaikai mugėje galės prikelti antram gyvenimui nebenaudojamus žaislus, pasiūlyti perskaitytas knygas ar parduoti išaugtus drabužius. Taip pat laukiami tie, kurie nori pristatyti savo kurtus papuošalus, piešinius bei kitus rankdarbius.

    Organizatoriai kviečia ir mažuosius kulinarus: mugėje galima prekiauti namuose keptais sausainiais ar kitais skanėstais, vaišinti namų gamybos limonadu. Priminta, kad produktai turi būti paruošti tvarkingai, patogiai pirkėjui ir aiškiai pateikiant, kas parduodama.

    Prekybos vieta pasirūpins Alytaus kultūros centras, tad tėvams tereikia užregistruoti vaiką ir padrąsinti jį išbandyti savo idėjas. Mugės sumanymas skirtas ne tik smagiai praleisti laiką, bet ir praktiškai suprasti, kaip planuoti kainą, bendrauti su pirkėjais ir atsakingai pasiruošti prekybai.

    Registracija vykdoma iš anksto, o organizatoriai ragina neatidėlioti, kadangi vietų skaičius gali būti ribotas. Renginys orientuotas į vaikus ir šeimas, ieškančias bendruomeniško, edukacinio savaitgalio formato, kuris tuo pačiu skatina tvarumą ir daiktų pakartotinį panaudojimą.

  • Alytaus kultūros forumas: kaip kūrybiškumas ir bendruomenės keičia šiandienos miesto gyvenimą

    Ketvirtadienį Alytaus kultūros centras tapo susitikimo vieta kultūros, komunikacijos, kūrybinių industrijų ir visuomeninio gyvenimo atstovams iš skirtingų Lietuvos miestų. Kultūros forume dėmesys sutelktas į tai, kaip šiandien kinta žmogaus ryšys su miestu, kokiais būdais telkiamos bendruomenės ir kaip kultūra gali būti ne atskira sritis, o kasdienybės dalis.

    Renginyje aptartos auditorijų įtraukimo praktikos, kultūros organizacijų komunikacijos iššūkiai ir kūrybiškumo reikšmė sprendžiant socialinius klausimus. Pastaraisiais metais ši tema ypač aktuali regionams, kurie ieško būdų stiprinti vietos tapatybę, pritraukti jaunus žmones ir išlaikyti gyvą miesto centrą ne tik per šventes, bet ir kasdien.

    Forume pranešimus skaitė ir diskusijas įvairiomis perspektyvomis papildė Agnė Pinigienė, Gintautė Žemaitytė, Virginija Vitkienė, Rytis Zemkauskas ir Agnietė Lisičkinaitė. Skirtingos patirtys susijungė į bendrą klausimą, kaip kurti miestą, kuriame kultūra padeda žmonėms susitikti, kalbėtis ir jaustis įtrauktiems.

    Organizatorių teigimu, didelė renginio vertė buvo dalyvių įsitraukimas ir gyvos diskusijos, kurios tęsėsi ne tik salėje, bet ir neformaliose erdvėse. Toks formatas leidžia ne vien pasiklausyti pranešimų, bet ir užmegzti ryšius, kurie vėliau virsta bendrais projektais ar iniciatyvomis.

    Dalyviai po renginio akcentavo, kad svarbiausia buvo galimybė sutikti bendraminčius ir išgirsti praktinių pavyzdžių, kaip kultūrinės idėjos pritaikomos realiose bendruomenėse. Alytuje vykęs kultūros forumas parodė, kad regioniniai renginiai gali būti aktualūs ne tik kultūros lauko profesionalams, bet ir visiems, kuriems rūpi gyva, atvira ir žmones jungianti miesto aplinka.

    Alytaus kultūros centro informacija

  • Pilietinio pasipriešinimo diena Alytuje: Romo Kalantos atminimas priminė, kad laisvė nėra duotybė

    Pilietinio pasipriešinimo dieną Alytuje, Romo Kalantos skverelyje, surengtas minėjimas, skirtas laisvės simboliu tapusio Romo Kalantos atminimui. Renginys tradiciškai vyko Vinco Krėvės gatvėje, šalia namo, kuriame vaikystę praleido R. Kalanta.

    Minėjime dalyvavo Alytaus miesto savivaldybės vadovai ir administracijos atstovai, taip pat miesto bendruomenė. Skambėjusios kalbos ir meninė programa pabrėžė ne tik istorinę atmintį, bet ir šiandienos pilietinių pasirinkimų svarbą.

    „Laisvė nėra duotybė. Mes turime už ją kovoti. Šiandien, stovėdami po saugiu dangumi, galime džiaugtis, tačiau visai šalia vyksta pavojingi dalykai. Todėl labai norisi palinkėti kiekvienam sustoti ir pagalvoti, o kas ta laisvė yra man“, – sakė Alytaus miesto savivaldybės vicemerė Kristina Daugelevičienė.

    Meninėje programoje skambėjo Darijos Ciūnytės dainos, gitara jai pritarė Ugnius Šerkšnas, pasirodė Alytaus jaunimo centro vokalinė studija „Boružėlė“. Laisvės simboliu tapusį R. Kalantą įtaigiai įkūnijo Nojus Baliūnas.

    Minėjime buvo prisimintas Alytuje gimęs R. Kalanta, jo idealizmas ir laisvės troškimas, taip pat sovietmečiu tiesą rinkęsi žmonės. Prisiminimais dalijosi įvykių liudininkai Vytautas Stanevičius (Vytautas San Simnas) ir Gintautas Unguraitis-Dzilbus.

    Kas nutiko 1972 metais?

    1972 metais gegužės 14 dieną Kaune devyniolikmetis R. Kalanta pasirinko kraštutinę protesto formą prieš sovietinį režimą. Kauno miesto sodelyje, prie tuometinio muzikinio teatro, jis apsipylė degiu skysčiu ir sušuko Laisvę Lietuvai.

    Smarkiai apdegęs jaunuolis buvo nuvežtas į ligoninę, tačiau mirė 1972 metais gegužės 15 dieną anksti ryte. Priešmirtinė žinutė užrašų knygelėje „Dėl mano mirties kalta tik santvarka“ tapo ryškiu okupacinės sistemos pasmerkimu.

    Kauno protestai ir jų reikšmė

    Sovietų valdžiai paankstinus laidotuves ir bandant sumažinti susibūrimų riziką, Kaune kilo spontaniški protestai. Jaunimas rinkosi miesto centre, nešė gėles į susideginimo vietą, skandavo laisvės šūkius ir atvirai reiškė nepritarimą režimui.

    1972 metais gegužės 18–19 dienomis protestai išaugo į masines demonstracijas, sutraukusias tūkstančius žmonių. Istorikų vertinimu, tai buvo vieni didžiausių antisovietinių neramumų tuometinėje Sovietų Sąjungoje, parodę, kad visuomenės baimė nėra amžina.

    Kodėl tai aktualu dabar?

    R. Kalantos istorija šiandien dažnai minima kalbant apie pilietinę drąsą ir atsakomybę, kuri lydi laisvę. Minėjimuose akcentuojama, kad pilietinis pasipriešinimas nebūtinai reiškia radikalius veiksmus, tačiau visada prasideda nuo vertybinio pasirinkimo nepritarti neteisybei.

    Minėjimą Alytuje organizavo Alytaus miesto savivaldybė ir Alytaus kultūros centras, o po renginio alytiškiai buvo pakviesti į teminę ekskursiją. Ją vedė Alytaus kraštotyros muziejaus istorikas Vilmantas Dunderis.

  • Kultūros forumas Alytuje: kas laukia dalyvių ir kodėl šiemet jis žada daugiau nei tik pranešimus

    2026 metais gegužės 21 dieną Alytaus kultūros centre vyksiantis Kultūros forumas sieks suburti kultūros lauko profesionalus, kūrėjus, menininkus ir visus, kuriems aktuali miesto kultūrinė raida. Organizatoriai renginį pristato kaip praktinę susitikimo ir idėjų mainų erdvę, kurioje svarbiausia ne formalios kalbos, o gyvas dialogas.

    Forumo programa orientuota į patirtis ir sprendimus: dalyviai bus kviečiami ne tik klausytis, bet ir diskutuoti, megzti ryšius bei ieškoti naujų bendradarbiavimo formų. Pastaraisiais metais tokie renginiai vis dažniau tampa vieta, kur gimsta tarpsektorinės iniciatyvos, o kultūra vis plačiau siejama su švietimu, bendruomenių įtrauktimi ir miesto tapatybės stiprinimu.

    Ko tikėtis programoje?

    Skelbiama, kad pranešimus skaitys kultūros lauko atstovai, tarp jų Agnė Pinigienė, Virginija Vitkienė, Rytis Zemkauskas ir kiti. Renginio turinys paprastai kuriamas taip, kad būtų aktualus skirtingoms auditorijoms: nuo kultūros organizacijų vadovų ir projektų rengėjų iki kūrėjų, dirbančių su auditorijų plėtra ar edukacija.

    Aktualumo šiemet prideda ir platesnės tendencijos: kultūros sektoriuje vis daugiau dėmesio skiriama tvarumui, partnerystėms, komunikacijai skaitmeninėje erdvėje, taip pat auditorijų įtraukimui ne vien renginių metu, bet ir per ilgalaikius procesus. Daugelyje Lietuvos miestų kultūros įstaigos vis dažniau ieško būdų, kaip tapti atviresnėmis bendruomenėms, o ne vien renginių „vitrina“.

    Organizatorių akcentas – bendrystė

    Forumo idėja siejama su noru sukurti saugią erdvę profesiniam pokalbiui ir refleksijai: kuo šiandien gyvena kultūros organizacijos, kokių kompetencijų trūksta, kaip keičiasi žiūrovo lūkesčiai. Tokie klausimai aktualūs ne tik didiesiems centrams, bet ir regionams, kur kultūros infrastruktūra dažnai atlieka platesnę socialinę funkciją.

    „Kultūros forumas – tai ne tik renginys. Tai galimybė susitikti, išgirsti vieniems kitus, pasidalyti patirtimi ir išsinešti naują požiūrį į savo veiklą“, – sako Alytaus kultūros centro direktorė Jurgita Kričenaitė.

    Anot jos, šiltuoju metų laiku dalis kultūrinių veiklų persikelia į miesto erdves, todėl atsiveria daugiau galimybių pokalbiams, diskusijoms ir kūrybinėms paieškoms. Praktikoje tai reiškia ir kitokį kultūros centro vaidmenį: jis tampa ne tik scena, bet ir platforma susitikimams bei idėjų inkubavimui.

    „Kartais bendruomenės tariasi, ko galėtų ieškoti drauge, kartais atranda seniai pamirštas tiesas ir iš naujo prikelia jų vertę šiandienai. Svarbiausia, kad norime klausytis, mokytis, siūlyti ir kurti kartu“, – teigia J. Kričenaitė.

    Kaip dalyvauti?

    Organizatoriai pabrėžia, kad forumas skirtas ne vien pasiklausyti pranešimų, bet ir aktyviai dalyvauti, todėl verta iš anksto įsivertinti, kokių temų ar kontaktų ieškoma. Tokiuose susitikimuose dažnai didžiausią vertę sukuria ne scena, o diskusijos pertraukų metu ir naujai užsimezgusios partnerystės.

    Dalyvavimo detalės ir registracija paprastai pateikiamos Alytaus kultūros centro komunikacijos kanaluose. Renginio organizatoriai kviečia sekti atnaujinimus, nes programos akcentai ir pranešėjų sąrašas, artėjant renginiui, gali būti pildomi.

  • Alytuje atgimsta Miesto sodo aikštelė: gegužės 16 dieną duris atveria legendinė „plaščiadkė“

    Alytuje atnaujinta Miesto sodo aikštelė skelbia sugrįžimą: gegužės 16 dieną 21 valandą čia planuojamas oficialus atidarymo vakaras. Organizatoriai žada atsinaujinusią erdvę ir programą, orientuotą į vakarinius renginius bei šokių muziką.

    Miesto sodo aikštelė alytiškiams seniai siejasi su vasaros vakarais, susitikimais ir šokiais po atviru dangumi. Pastaraisiais metais viešos miesto erdvės vis dažniau atnaujinamos taip, kad tarnautų ne tik dienos poilsiui, bet ir kultūriniam gyvenimui, o ši vieta siekia sugrąžinti būtent tokį vaidmenį.

    Atidarymo vakarą atmosferą kurs Lukas Pilkauskas, kurio pasirodymas pristatomas kaip pagrindinis vakaro akcentas. Renginio organizatoriai tikisi, kad naujas sezono startas pritrauks tiek senus lankytojus, kurie prisimena aikštelės istoriją, tiek naują auditoriją.

    Tokio tipo lauko erdvėms Lietuvoje vis svarbesnė tampa garso kokybė, patogus išplanavimas ir aiški renginių kryptis, nes lankytojai lygina patirtį su kitais miestais. Dėl to atsinaujinusiose aikštelėse paprastai akcentuojami patogesni srautai, aiškesnė infrastruktūra ir daugiau dėmesio vakarinių renginių scenarijui.

    Organizatoriai kviečia alytiškius tapti atgimusios vietos naujo sezono dalimi ir kurti naujas tradicijas Miesto sode. Tikimasi, kad atidarymas taps startu platesnei renginių programai šiltuoju metų laiku.

    Alytaus kultūros centro informacija