CP v2

Tag: Alytaus rajono savivaldybė

  • Butrimonių Išganytojo bažnyčiai – 100 metų: jubiliejus sutapo su Sekminių švente ir koncertais

    Butrimonių Išganytojo bažnyčiai – 100 metų: jubiliejus sutapo su Sekminių švente ir koncertais

    Butrimonyse šiemet išskirtinai paminėtas Butrimonių Išganytojo bažnyčios 100 metų jubiliejus, sutapęs su Sekminių švente. Sukaktis į miestelį subūrė parapijiečius, svečius ir kraštiečius, o renginių programa sujungė sakralumą, bendruomeniškumą ir kultūrines tradicijas.

    Šventinė diena prasidėjo iškilmingomis šventosiomis Mišiomis Butrimonių Išganytojo bažnyčioje. Pamaldų metu skambėjo sakralinė muzika, kurią atliko Lietuvos kariuomenės Sausumos pajėgų orkestras, giedojo bažnyčios choras, dainavo solistė Eglė Malinauskienė.

    Iškilmėse dalyvavo Alytaus rajono savivaldybės vadovai ir tarybos nariai, Butrimonių seniūnijos atstovai, buvę parapijos kunigai, taip pat socialinės apsaugos ir darbo ministrė Jūratė Zailskienė. Renginyje akcentuota, kad šventovė per šimtmetį išliko vienu svarbiausių vietos bendruomenės traukos centrų, lydėjusiu žmones skirtingais istoriniais laikotarpiais.

    „Visą amžių bažnyčios sienos saugojo svarbiausias šios bendruomenės akimirkas – čia buvo krikštijami vaikai, laiminamos besikuriančios šeimos, kai sunku, ieškota dvasinės paguodos bei stiprybės“, – sakė Alytaus rajono savivaldybės merė Rasa Vitkauskienė.

    Minint jubiliejų prisiminta ir ilga dvasininkų tarnystės tradicija Butrimonyse: parapijoje dirbo ne viena kunigų karta, kurių veikla formavo ne tik religinį, bet ir socialinį miestelio gyvenimą. Vietos žmonėms tai tapo proga padėkoti ankstesnėms kartoms ir aptarti, kaip išlaikyti šventovės bei tradicijų gyvybingumą ateityje.

    Sekminės: tradicijos persikėlė į aikštę

    Po pamaldų šventinė eisena pajudėjo į Butrimonių miestelio aikštę, kur tęsėsi Sekminių minėjimas. Renginį lydėjo Sausumos pajėgų orkestras, o šventės pradžią pažymėjo choreografinė kompozicija Sekminių sakmė, skirta Sekminių papročiams ir lietuviškoms tradicijoms.

    Sekminės Lietuvoje siejamos su žalumos ir atsinaujinimo simbolika: nuo seno puošti kiemai, pinami vainikai, o vaišės tapdavo proga susitikti giminėms ir kaimynams. Butrimonyse ši nuotaika persikėlė į bendruomeninę šventę, kurioje dėmesys skirtas ir šiuolaikinei kultūrinei programai.

    Šventės metu vyko penktasis respublikinis linijinių šokių festivalis Šokantys Butrimonys, į miestelio aikštę sukvietęs 16 kolektyvų iš skirtingų Lietuvos vietovių. Organizatoriai pabrėžė, kad toks formatas ne tik pritraukia dalyvius, bet ir leidžia mažesniems miesteliams išlaikyti gyvas tradicijas per šiuolaikišką bendruomenės įsitraukimą.

    Po apdovanojimų scenoje vėl nuskambėjo Butrimonių himnas, kurį atliko miestelio choras. Vėliau programą tęsė Alytaus rajono savivaldybės kultūros centro Butrimonių skyriaus kolektyvai, tarp jų folkloro ansambliai Žolynai ir Dėdės ir dėdienės, vaikų folkloro ansamblis Ciltukas, šokių kolektyvas Gojelis ir vokalinė grupė Crescendo.

    Vakarą užbaigė koncertai

    Šventėje netrūko ir vaišių bei mugės: bendruomenės kiemelyje vaišinta tradicine Sekminių kiaušiniene, naminiais sūriais, gira, o aikštėje veikė amatininkų ir gardumynų prekyba. Mažiesiems lankytojams pasiūlyta daugiau pramogų ir žaidimų.

    Vakaro programą vainikavo koncertai: pasirodė Martynas Kavaliauskas, grupės 16Hz ir Husarai. Renginys užbaigtas fejerverkais, o organizatoriai akcentavo, kad tokios šventės tampa svarbiu vietos identiteto ženklu, kai religinė sukaktis natūraliai susijungia su bendruomenės kultūriniu gyvenimu.

    Ši sukaktis Butrimonyse priminė ir platesnę tendenciją regionuose: istorinės datos vis dažniau minimos ne vien oficialiomis ceremonijomis, bet ir įtraukiomis programomis, kurios pritraukia skirtingas kartas. Taip šventovės ir tradicijos išlaiko aktualumą, o miesteliai randa būdų telkti žmones ne tik per atmintį, bet ir per gyvą patirtį.

  • Alytaus rajono taryboje: kas sudaro daugumą, kas opozicijoje ir kokios frakcijos dirba šioje kadencijoje

    Alytaus rajono savivaldybės tarybos darbą šioje kadencijoje lemia politinių jėgų susitarimai: kas turi valdančiąją daugumą, kas lieka opozicijoje ir kaip pasiskirsto frakcijos. Toks pasidalijimas svarbus priimant sprendimus dėl biudžeto, investicijų, švietimo, kelių, socialinių paslaugų ir kitų gyventojams aktualių sričių.

    Valdančioji dauguma paprastai formuojama tuomet, kai kelių politinių jėgų atstovai susitaria dėl bendros programos ir atsakomybių taryboje. Toks susitarimas dažnai nulemia, kas vadovauja komitetams, kokie sprendimai patenka į darbotvarkę ir kokiu tempu priimami pagrindiniai savivaldos sprendimai.

    Opozicija savivaldybės taryboje atlieka kontrolės ir alternatyvų teikimo vaidmenį: vertina daugumos siūlymus, kelia klausimus dėl viešųjų pirkimų, savivaldybės įmonių veiklos, administracijos darbo ir sprendimų pagrįstumo. Opozicijos lyderis dažniausiai koordinuoja opozicinių narių darbą ir atstovauja jų pozicijai viešai.

    Kaip veikia frakcijos taryboje?

    Frakcijos taryboje telkia tos pačios politinės krypties narius ir padeda suderinti pozicijas prieš posėdžius. Praktikoje frakcijos dažnai sprendžia, kokius klausimus kelti, kokias pataisas teikti, kaip balsuoti ir kaip komunikuoti su rinkėjais.

    Frakcijų sudėtis ir jų tarpusavio santykiai gali kisti per visą kadenciją, kai dalis tarybos narių persigrupuoja, keičia frakciją ar dirba mišriose grupėse. Dėl to gyventojams aktualu periodiškai pasitikrinti, kaip šiuo metu atrodo daugumos, opozicijos ir frakcijų žemėlapis.

    Kas įvardijama opozicijoje?

    Pateiktoje informacijoje minimi Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų atstovai, tarp jų ir opozicijos lyderis Danielius Jakubavičius. Taip pat nurodomi kiti šios politinės jėgos tarybos nariai: Gintaras Chščenavičius, Marius Jasaitis, Gintarė Jociunskaitė, Dalia Kitavičienė, Gediminas Krasauskas, Jūratė Overaitytė-Jakubavičienė.

    Taip pat pateikiamas frakcijų sąrašas, kuriame minimos Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga bei Lietuvos socialdemokratų partija. Kadangi viešuose šaltiniuose sudėtys gali būti atnaujinamos, tiksliausią tuo metu galiojančią informaciją verta tikrinti savivaldybės ir tarybos oficialiuose puslapiuose.

  • Sensorinės erdvės Alytaus rajono mokyklose: kaip jos padeda mokiniams nusiraminti ir susikaupti

    Sensorinės erdvės Alytaus rajono mokyklose: kaip jos padeda mokiniams nusiraminti ir susikaupti

    Alytaus rajono ugdymo įstaigose įrengtos sensorinės erdvės, skirtos stiprinti mokinių emocinę gerovę ir gerinti švietimo pagalbos prieinamumą. Šios erdvės atsirado įgyvendinant projektą Švietimo pagalbos ir koordinuotai teikiamų paslaugų užtikrinimas Alytaus rajono savivaldybėje.

    Sensorinės erdvės įrengtos Daugų Vlado Mirono gimnazijos Alovės pagrindinio ugdymo skyriuje, Krokialaukio Tomo Noraus-Naruševičiaus gimnazijoje, Simno gimnazijoje, Miroslavo gimnazijoje, Butrimonių gimnazijoje ir Butrimonių gimnazijos Pivašiūnų pagrindinio ugdymo skyriuje. Projektas finansuojamas Europos regioninės plėtros fondo ir Alytaus rajono savivaldybės biudžeto lėšomis.

    Kam skirtos sensorinės erdvės?

    Tokiose erdvėse mokiniai gali nusiraminti, sumažinti įtampą ir lengviau susikoncentruoti į mokymosi užduotis. Jos ypač svarbios vaikams, kuriems sudėtingiau prisitaikyti prie aplinkos pokyčių, valdyti emocijas, išlaikyti dėmesį ar megzti ryšį su bendraamžiais.

    Specialiai pritaikyta aplinka padeda saugiai atlikti sensorines veiklas, kurios gali prisidėti prie smulkiosios motorikos, koordinacijos ir komunikacijos įgūdžių stiprinimo. Praktikoje tai reiškia, kad mokykla įgyja papildomą įrankį, padedantį mokiniui grįžti į pamoką labiau pasirengus mokytis.

    Koks poveikis tikimasi mokyklose?

    Švietimo pagalbos specialistai pabrėžia, kad emocinės savijautos stabilizavimas tiesiogiai susijęs su elgesiu ir mokymosi rezultatais. Kai mokinys turi galimybę trumpam atsitraukti į ramią, aiškios struktūros erdvę, dažniau pavyksta išvengti konfliktų, sumažinti impulsų valdymo sunkumus ir didinti pasitikėjimą savimi.

    Alytaus rajono savivaldybė nurodo, kad sensorinės erdvės papildo koordinuotai teikiamų paslaugų spektrą ir prisideda prie saugesnės, įtraukesnės ugdymo aplinkos kūrimo. Tikimasi, kad ilgainiui tai padės nuosekliau atliepti skirtingus mokinių poreikius ir stiprinti emocinės gerovės kultūrą mokyklose.

  • Oro pavojaus įspėjimai: kur Alytaus rajone rasti artimiausią priedangą ir kaip pasiruošti

    Oro pavojaus įspėjimai: kur Alytaus rajone rasti artimiausią priedangą ir kaip pasiruošti

    Trečiadienį dalis gyventojų telefonuose sulaukė įspėjamųjų pranešimų apie galimą oro pavojų. Tokiose situacijose svarbiausia išlikti ramiems, įvertinti aplinką ir žinoti, kur yra artimiausia priedanga.

    Alytaus rajono savivaldybė primena, kad rajone įrengtų priedangų sąrašas ir jų vietos skelbiami viešai. Žemėlapyje galima greitai pasitikrinti, kuri priedanga yra arčiausiai namų, darbo ar ugdymo įstaigos.

    Gavus pranešimą rekomenduojama nedelsiant sekti oficialią informaciją ir laikytis institucijų nurodymų. Jei esate lauke, pravartu įvertinti, ar netoliese yra pastatas su rūsio patalpomis ar kita tinkama priedanga, kur galima saugiai pasislėpti.

    Specialistai taip pat ragina iš anksto pasiruošti: su šeima susitarti veiksmų planą, žinoti artimiausias priedangas dažniausiai lankomose vietose ir turėti būtiniausių daiktų rinkinį. Jame paprastai praverčia vanduo, įkrautas telefonas, vaistai, žibintuvėlis ir asmens dokumentai.

    Alytaus rajone esančių priedangų sąrašas ir visų priedangų žemėlapis pateikiami savivaldybės svetainėje. Gyventojams primenama pasirūpinti savimi ir kitais, o kilus neaiškumams vadovautis tik patikima, oficialiai skelbiama informacija.

  • Alytaus rajone startuoja Aplinkos tvarkymo konkursas: paraiškos priimamos iki birželio 22 dienos

    Alytaus rajone startuoja Aplinkos tvarkymo konkursas: paraiškos priimamos iki birželio 22 dienos

    Alytaus rajono savivaldybė paskelbė tradicinį Aplinkos tvarkymo konkursą ir kviečia prisijungti gyventojus, bendruomenes, įstaigas bei verslo atstovus. Organizatoriai pabrėžia, kad konkursas skirtas ne tik įvertinti gražiausiai sutvarkytas erdves, bet ir paskatinti dalintis idėjomis, kurios praverčia visam rajonui.

    Dalyvauti gali Alytaus rajone veikiantys juridiniai ir fiziniai asmenys: įmonės, įstaigos, organizacijos, bendruomenės, daugiabučių namų bendrijos, individualių namų ir sodybų savininkai, kaimo turizmo sodybų šeimininkai bei ūkininkai. Tokia plati dalyvių geografija leidžia palyginti skirtingus sprendimus – nuo miesto kiemų iki sodybų ir ūkių teritorijų.

    Kaip bus vertinama aplinka

    Vertinimo komisija atsižvelgs į teritorijos tvarkingumą ir estetiką, pastatų bei jų aplinkos priežiūrą, želdinių įvairovę ir bendrą vientisumą. Taip pat bus vertinami mažosios architektūros sprendimai, originalumas, poilsio erdvių įrengimas, takai bei privažiavimai.

    Tarp svarbių kriterijų numatytas ir racionalus teritorijos panaudojimas bei atliekų tvarkymas. Praktikoje tai reiškia, kad svarbus ne vien vizualinis vaizdas, bet ir kasdieniai sprendimai, kurie ilgainiui lemia švaresnę ir patogesnę aplinką.

    Kodėl konkursas svarbus rajonui

    Savivaldybė akcentuoja, kad konkursu siekiama puoselėti ir gražinti gyvenamąją bei darbo aplinką, ugdyti kūrybiškumą ir stiprinti gyventojų atsakomybę už savo kraštą. Tokios iniciatyvos dažnai tampa impulsu imtis darbų, kuriuos žmonės atidėliojo, o kartu padeda skleistis gerajai patirčiai tarp kaimynų ir bendruomenių.

    Kasmet konkursas tampa ir savotišku rajono pasididžiavimo ženklu, kai tvarkinga aplinka pastebima ne tik vietos gyventojų, bet ir atvykstančių svečių. Savivaldybė praneša, kad dalyvių lauks padėkos ir dovanos, todėl iniciatyva turi ir papildomą paskatinimą tiems, kurie nori parodyti savo rezultatą viešai.

    Paraiškų teikimas ir terminas

    Paraiškos dalyvauti konkurse priimamos nuo gegužės 20 dienos iki birželio 22 dienos. Jas galima pateikti Alytaus rajono savivaldybėje, taip pat pateikiant elektroniniu paštu arba per seniūnijas.

    Teikiant prašymą elektroniniu paštu, jis turi būti pasirašytas ir pateiktas nuskenuotas arba nufotografuotas. Išsamesnės konkurso sąlygos ir dokumentų formos skelbiamos savivaldybės informaciniuose kanaluose.

  • Alytaus rajone – 500 tūkst. eurų melioracijai: atnaujins 17 km griovių, siurblinę ir tiltą

    Alytaus rajone – 500 tūkst. eurų melioracijai: atnaujins 17 km griovių, siurblinę ir tiltą

    Alytaus rajono savivaldybės administracija 2026 metų gegužės 15 dieną pasirašė finansavimo sutartį su Nacionaline mokėjimo agentūra dėl melioracijos ir hidrotechnikos statinių rekonstrukcijos projekto Luksnėnų, Ūdrijos ir Krokialaukio kadastrinėse vietovėse. Sutartis apima investicijų projekto ir tikslinių investicijų projekto finansavimą.

    Projektui skiriama 500 000 eurų, o finansavimas dengia 100 proc. tinkamų finansuoti išlaidų. Tai reiškia, kad numatyti darbai turėtų būti įgyvendinami be papildomos finansinės naštos savivaldybės biudžetui, jei išlaidos atitiks paramos sąlygas.

    Kas bus atnaujinta?

    Luksnėnų kadastrinėje vietovėje planuojama rekonstruoti 17 kilometrų melioracijos griovių. Kartu bus tvarkomos grioviuose esančios vandens pralaidos ir drenažo žiotys, kurios yra svarbios tam, kad vanduo būtų nukreipiamas ir pasišalintų iš užmirkstančių plotų.

    Ūdrijos kadastrinėje vietovėje numatyta rekonstruoti sausinimo siurblinę, pakeičiant susidėvėjusius siurblius į naujus. Savivaldybės teigimu, tai turėtų didinti sistemos patikimumą ir mažinti gedimų riziką intensyvių kritulių laikotarpiais.

    Krokialaukio kadastrinėje vietovėje bus rekonstruojamas avarinės būklės tiltas. Tokie objektai svarbūs ne tik susisiekimui, bet ir saugiam technikos judėjimui, kai vykdomi priežiūros ar avariniai melioracijos tinklų darbai.

    Kada startuos darbai?

    Artimiausiu metu planuojama pradėti techninio darbo projekto parengimo paslaugų pirkimą ir projektavimo darbus. Šis etapas paprastai apima techninių sprendinių parinkimą, suderinimus ir parengimą rangos darbų pirkimams.

    Rangos darbų pradžia numatoma 2026 metų antroje pusėje. Tikslesni terminai paprastai paaiškėja po projektavimo ir viešųjų pirkimų procedūrų, kurios gali priklausyti nuo derinimų apimties ir konkurso eigos.

    Melioracijos infrastruktūros atnaujinimas savivaldybėms aktualus dėl dažnėjančių intensyvių kritulių epizodų ir didėjančių reikalavimų apsaugoti žemės ūkio naudmenas bei vietos kelius nuo užmirkimo. Tvarkingai veikiantys grioviai, pralaidos ir siurblinės padeda valdyti vandens perteklių ir mažina žalos riziką.

  • Šeimos diena Miroslave: nuo edukacijų vaikams iki karių savanorių pristatytos ekipuotės

    Šeimos diena Miroslave: nuo edukacijų vaikams iki karių savanorių pristatytos ekipuotės

    Miroslavo seniūnijos aikštėje surengta Alytaus rajono Šeimos dienos šventė „Šeštadienis – šeimadienis“ sukvietė vietos gyventojus ir svečius. Nors oras nelepino, renginys tapo proga šeimoms susitikti, pabūti kartu ir įsitraukti į įvairias veiklas.

    Tradicija kasmet Šeimos dieną švęsti vis kitoje Alytaus rajono seniūnijoje tęsiasi, o šiemet renginio šeimininku tapo Miroslavas. Susirinkusiuosius pasveikino Alytaus rajono vicemeras Aurimas Truncė, perdavęs ir merės Rasos Vitkauskienės linkėjimus.

    „Lietuvoje šeima vaidina labai svarbų vaidmenį ugdant jaunąją kartą, įkvepiant mylėti Lietuvą ir savo šeimą. Sveikinu su šia gražia švente, linkiu būti pakantiems, mylėti vieni kitus“, – sakė Alytaus rajono vicemeras Aurimas Truncė.

    Sveikinimo žodį taręs savivaldybės tarybos narys, Šeimos komisijos pirmininkas Rimas Marčiulynas priminė pagrindinį šventės tikslą: paskatinti šeimas daugiau laiko leisti kartu, kalbėtis ir kurti bendrus prisiminimus. Jo teigimu, tokie renginiai tampa paprastu, bet veiksmingu būdu sutelkti bendruomenę.

    Šventėje lankėsi ir Seimo narys Kęstutis Mažeika, taip pat savivaldybės tarybos nariai, dalis jų įsitraukė į veiklų organizavimą. Živilė Patinskaitė pakvietė į masinį šokį, Povilas Dzenkus su bendraminčiais siūlė pasivažinėjimus keturračiais ir bagiais, o Lukas Grigaravičius surengė aulinio bato metimo varžybas.

    Po bendro šokio dalyviai rinkosi į edukacijas ir žaidimus, pritaikytus skirtingoms amžiaus grupėms. Vaikai išbandė keramikos dirbtuves, o kulinarinėje erdvėje mokėsi gaminti burgerius, todėl šventė tapo ne tik pramoga, bet ir praktišku užsiėmimu.

    Lietus nesutrukdė jaukiai atmosferai: žmonės telkėsi prie laužaviečių, kepė zefyrus ir vaišinosi karšta sriuba. Mažieji pramogavo ant batutų, rinkosi piešinius ant veidų ir aktyvias užduotis, o didelio dėmesio sulaukė šaudymas iš lanko.

    Vienu ryškiausių renginio akcentų tapo karių savanorių pristatyta tarnyba ir ekipuotė, kurią lankytojai galėjo apžiūrėti bei pasimatuoti. Pasak organizatorių, tokios veiklos padeda vaikams ir jaunimui suprantamai susipažinti su krašto gynybos tema ir savanorystės idėja.

    Renginio programą papildė bibliotekininkų ir visuomenės sveikatos specialistų vedamos veiklos, o taip pat azoto šou, į kurio eksperimentus buvo įtraukti ir vaikai. Aktyviausi šventės dalyviai sulaukė prizų ir staigmenų.

    Šeimos dienos renginį organizavo Alytaus rajono savivaldybė ir Savivaldybės tarybos Šeimos komisija. Prie programos prisidėjo Alytaus rajono kultūros centras, Visuomenės sveikatos biuras, Viešoji biblioteka ir VšĮ Šeimos pagalbos centras.

  • Alytaus rajono 2025 metų ataskaita: švietimas, keliai ir 19 naujų autobusų – kas keitėsi labiausiai?

    Alytaus rajono 2025 metų ataskaita: švietimas, keliai ir 19 naujų autobusų – kas keitėsi labiausiai?

    2025 metų veiklos ataskaita

    Alytaus rajono savivaldybė pristatė 2025 metais nuveiktų darbų apžvalgą, akcentuodama švietimo infrastruktūros atnaujinimą, susisiekimo gerinimą ir socialinių paslaugų plėtrą. Ataskaitoje pabrėžiama, kad metai buvo kupini iššūkių, tačiau daugelyje sričių fiksuota apčiuopiama pažanga.

    Kaip nurodoma dokumente, savivaldybė siekė, kad kasdienė aplinka gyventojams taptų patogesnė ir saugesnė, o viešosios paslaugos būtų lengviau pasiekiamos. Dalis darbų orientuota į ilgalaikius pokyčius – nuo pastatų modernizavimo iki transporto sistemos atnaujinimo.

    Švietimas ir sveikata

    Vienas ryškiausių akcentų – investicijos į ugdymo įstaigas. Remonto ir atnaujinimo darbai vyko gimnazijose ir jų skyriuose, o ataskaitoje išskiriama Krokialaukio Tomo Noraus-Naruševičiaus gimnazijos išsaugojimas bei naujų ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo grupių įkūrimas Alovėje.

    Daugų Vlado Mirono gimnazijoje planuojami platesni pokyčiai: numatyta įrengti fizinio aktyvumo ir sveikos gyvensenos erdves bei trečiajame aukšte pritaikyti patalpas kūrybai, renginiams ir bendradarbystei. Taip pat pradėti atnaujinimo darbai Simno gimnazijos specialiojo ugdymo skyriuje, kurie, savivaldybės vertinimu, turėtų pagerinti mokinių ir darbuotojų kasdienes sąlygas.

    Sveikatos srityje ataskaitoje akcentuojama, kad į rajoną pavyko pritraukti 24 medikus, o tai siejama su paslaugų prieinamumo didinimu. Taip pat minima atnaujinta Daugų palaikomojo gydymo ir slaugos ligoninė bei savivaldybės finansinis prisidėjimas prie Alytaus apskrities S. Kudirkos ligoninės įsigyto mamografo.

    Vaikų saugumo ir sveikatingumo temoje išskiriamos pirmokams organizuotos plaukimo treniruotės, kuriose, kaip teigiama ataskaitoje, dalyvavo 87 mokiniai. Savivaldybės vertinimu, tokios iniciatyvos prisideda prie praktinių įgūdžių ir prevencijos, susijusios su nelaimingais atsitikimais vandenyje.

    Keliai, viešasis transportas ir aplinka

    Susisiekimo infrastruktūrai 2025 metais skirta reikšminga dalis darbų: ataskaitoje nurodoma, kad išasfaltuota beveik 44 kilometrai rajono kelių. Taip pat minima, jog suremontuota apie 50 kilometrų kelių, plėsti pėsčiųjų ir dviračių takai bei įrengtos ir išplėstos automobilių stovėjimo aikštelės.

    Viešojo transporto atnaujinimas įvardijamas kaip vienas labiausiai matomų pokyčių: rajone pradėjo važiuoti 19 naujų, aplinkai draugiškesnių autobusų. Kartu diegtos keleiviams aktualios priemonės – realaus laiko judėjimo stebėjimas, švieslentės, garsiniai pranešimai, vaizdo kameros ir bilietų kontrolės sprendimai.

    Aplinkos tvarkymo dalyje pabrėžiama viešųjų erdvių, paplūdimių ir poilsio zonų priežiūra, vaikų žaidimų aikštelių atnaujinimas. Taip pat aprašomi kapinių infrastruktūros sutvarkymo darbai: tvėrimas, takai, laiptai, vandens kolonėlės ir automobilių stovėjimo vietos.

    Socialinės politikos srityje ataskaitoje minima, kad atnaujintas socialinis būstas Praniūnuose pritaikytas daugiavaikei šeimai, o Simne planuojama įrengti dar 20 socialinių būstų. Taip pat nurodoma, kad vienkartinė išmoka gimus vaikui Alytaus rajone padidinta iki 1 000 eurų.

    Ūkiui ir žemės ūkiui svarbioje dalyje akcentuojami klimato iššūkiai, turėję įtakos ūkininkams, bei savivaldybės sprendimas skelbti ekstremaliąją situaciją, kad būtų lengviau taikyti paramos priemones. Melioracijos statinių remonto ir priežiūros darbams 2025 metais, pagal ataskaitą, skirta beveik 300 000 eurų.

    Kultūros ir bendruomenės gyvenime išskiriamas tarptautinis projektas, kurio metu atkurti tautodailininko Ipolito Užkurnio ąžuoliniai darbai Pupasodyje esančiame Dainavos legendų parke. Taip pat paminėtas Alytaus rajono viešosios bibliotekos šimtmetis, Nemunaičio parapijos 400 metų jubiliejus ir bendruomenei nusipelniusių žmonių apdovanojimai.

    „Alytaus rajonas – matomas, girdimas ir vertinamas. Visa tai – mūsų bendro darbo rezultatas“, – sakė Alytaus rajono savivaldybės merė Rasa Vitkauskienė.

    Ataskaitoje taip pat pažymima, kad 2025 metais rajone lankėsi šalies vadovai ir aukšto rango svečiai, o savivaldybė šiuos vizitus įvardija kaip didesnio matomumo ženklą. Dokumentas užbaigiamas kvietimu gyventojams teikti pasiūlymus ir aktyviai įsitraukti į rajono sprendimų priėmimą.

  • Tūkstantmečio mokyklos Alytaus rajone: kaip keturios gimnazijos atsinaujino ir ką laimėjo mokiniai

    Tūkstantmečio mokyklos Alytaus rajone: kaip keturios gimnazijos atsinaujino ir ką laimėjo mokiniai

    Pokyčiai keturiose gimnazijose

    Alytaus rajono gimnazijos, įsitraukusios į švietimo pažangos programą Tūkstantmečio mokyklos, per pastaruosius metus įgijo realų postūmį atnaujinti ugdymą ir aplinką. Simno, Miroslavo, Butrimonių ir Daugų Vlado Mirono gimnazijose pokyčiai matomi ne tik kabinetuose, bet ir kasdienėse pamokose.

    Programos kryptys buvo orientuotos į lyderystę veikiant, įtraukųjį ugdymą, kultūrinį ugdymą ir STEAM. Šios sritys pasirinktos ne atsitiktinai, nes būtent jos siejamos su mokinių pasiekimų gerinimu, didesniu įsitraukimu ir geresnėmis galimybėmis skirtingų poreikių vaikams.

    „Tai ne tik naujos erdvės ar moderni įranga. Tai galimybė mokytis kitaip – kūrybiškiau, įdomiau ir šiuolaikiškiau“, – sakė Alytaus rajono merė Rasa Vitkauskienė.

    Kas pasikeitė mokiniams ir mokytojams

    Daugų Vlado Mirono gimnazijoje surengta baigiamoji konferencija tapo proga apžvelgti rezultatus ir pasidalinti patirtimis tarp mokyklų bendruomenių. Joje dalyvavo savivaldybės vadovai ir programos koordinatoriai, aptarę, kaip investicijos į aplinką persikelia į ugdymo turinį.

    Praktikoje vis daugiau dėmesio skiriama mokytojų kompetencijų stiprinimui, bendradarbiavimui tarp įstaigų ir pagalbos mokiniui sistemai. Ši kryptis svarbi todėl, kad vien įranga savaime nekuria pokyčio, jei ji neatsiremia į metodiką, mokytojų pasirengimą ir aiškiai suplanuotą ugdymo procesą.

    „Šiandien Tūkstantmečio mokyklos jau nėra tik veiklų sąrašas. Tai rezultatas – vaikai, kurie drąsiau klausia, mokytojai, kurie drąsiau keičia pamoką“, – sakė Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vedėja Giedrė Volungevičienė.

    Nuo robotikos iki sensorinių erdvių

    Butrimonių gimnazijoje daugiau dėmesio skirta įtraukčiai ir praktiniam ugdymui, plečiant galimybes tiriamiesiems darbams, meninėms bei scenos veikloms. Taip pat diegtos priemonės, skirtos mokymosi sunkumams mažinti ir individualiai pagalbai užtikrinti.

    Miroslavo gimnazijoje akcentuotas patyriminis mokymasis ir mokymosi erdvių įvairovė, įskaitant netradicines veiklas lauke. Kartu stiprintas bendruomenės susitelkimas per mokymus, stažuotes ir projektines veiklas, kurios padeda vienodinti ugdymo kokybę skirtingose rajono vietose.

    Simno gimnazijoje vienu ryškiausių pokyčių tapo Robotikos ir interaktyviųjų veiklų centro įkūrimas. Mokiniai čia gali ne tik susipažinti su technologijomis, bet ir patys kurti, eksperimentuoti bei ruoštis varžyboms, kurios dažnai tampa papildoma motyvacija gilintis į tiksliuosius mokslus.

    Daugų Vlado Mirono gimnazijoje atnaujintos technologijų ir muzikos erdvės, papildytos šiuolaikiška įranga, o mokinių emocinei gerovei įrengtas sensorinis kambarys. Taip pat vyksta stadiono teritorijos atnaujinimas, kuriuo siekiama gerinti fizinio ugdymo sąlygas ir aktyvaus laisvalaikio galimybes.

    Švietimo bendruomenė pabrėžia, kad didžiausia programos vertė yra ne pavieniai pirkiniai, o nuosekli kryptis: šiuolaikiškesnės pamokos, daugiau praktikos, didesnė įtrauktis ir stipresnė mokyklų partnerystė. Toks modelis atitinka bendrą Lietuvos švietimo kryptį, kai siekiama mažinti pasiekimų atotrūkį ir kurti vienodesnes galimybes skirtinguose regionuose.

  • Alytaus rajono vadovai apsilankė Klimkevičių ekologiniame ūkyje: kaip šeima kuria kelią nuo grūdo iki vartotojo

    Alytaus rajono vadovai apsilankė Klimkevičių ekologiniame ūkyje: kaip šeima kuria kelią nuo grūdo iki vartotojo

    Vizitas į ekologinį ūkį

    Alytaus rajono Daugų seniūnijos Žvirgždėnų kaime veikiantis Klimkevičių ekologinis ūkis savivaldybės vadovams tapo proga iš arčiau pamatyti, kaip praktikoje atrodo šeimos ūkininkavimas ir ilgalaikės investicijos į kaimo verslą. Ūkyje dirba kelios kartos, o pasirinktas ekologinio ūkininkavimo kelias tęsiamas beveik 25 metus.

    Ūkyje lankėsi Alytaus rajono merė Rasa Vitkauskienė, vicemeras Aurimas Truncė, savivaldybės administracijos direktorius Vytas Arbačiauskas ir patarėja verslo plėtros klausimais Ieva Stalevičiūtė. Vizito metu jie susipažino su ūkio veikla, apžiūrėjo naudojamą žemės ūkio techniką ir aptarė kasdienius iššūkius.

    „Kai žmonės dirba žemę su meile, apie savo darbą jie kalba su džiaugsmu ir entuziazmu. Smagu matyti, kad vaikai kartu su tėvais puoselėja ūkio tradicijas, imasi naujovių ir turi aiškią viziją, kurią linkiu jiems įgyvendinti“, – sakė Alytaus rajono merė Rasa Vitkauskienė.

    Nuo 30 hektarų iki mišraus ūkio

    Klimkevičių ūkio istorija prasidėjo 2002 metais, kai Aldona ir Rimas Klimkevičiai iš Alytaus persikėlė į tėviškę Žvirgždėnų kaime. Pradžioje šeima dirbo apie 30 hektarų, augino daržoves, užsiėmė bitininkyste, o vėliau nuosekliai plėtė veiklą ir investavo į techniką.

    Šiandien ūkis yra mišrus: vystoma augalininkystė ir gyvulininkystė. Augalininkystės plotai siekia apie 680 hektarų, auginami kviečiai, avižos ir grikiai, o galvijų banda sudaro apie 60 gyvulių.

    Ūkininkai atkreipia dėmesį, kad ekologiniame ūkyje ypač svarbus planavimas ir procesų disciplina, nes derlingumas ir tręšimo galimybės skiriasi nuo įprastinės gamybos. Tokiuose ūkiuose didelę reikšmę įgauna sėjomaina, dirvožemio būklė, piktžolių kontrolė ir kaštų valdymas.

    Mieste augę vaikai grįžo į ūkį

    Nors Aldonos ir Rimo Klimkevičių vaikai užaugo mieste, šeima kartu atkūrė sodybą ir atgaivino senelių ūkio tradiciją. Darbai ir atsakomybės pasiskirstyti taip, kad kiekvienas šeimos narys turi aiškią sritį, o tai padeda valdyti didesnį ūkį.

    Tėvai daugiausia rūpinasi gyvulininkyste, sūnus Donatas atsakingas už vadybą ir augalininkystę, dukra Rima prižiūri finansinius reikalus. Donatas su žmona Birute taip pat gyvena kartu su tėvais, todėl sprendimus galima priimti greitai ir operatyviai.

    „Ūkis padidėjo tiek, kad plėsti jau nėra tikslo. Tai, ką turime, reikia optimizuoti“, – sako ūkininkas Donatas Klimkevičius.

    Pasak jo, savivaldybės vadovų apsilankymai ūkiuose padeda abiem pusėms geriau suprasti realią situaciją: nuo investicijų ir darbo jėgos trūkumo iki produkcijos realizavimo. Ūkininkas pabrėžia, kad tiesioginis dialogas dažnai yra efektyvesnis už formalias diskusijas.

    „Pasikalbi, padiskutuoji – tai geresnis būdas suprasti, ko iš tikrųjų reikia ūkininkui ir rajono gyventojui“, – sakė Donatas Klimkevičius.

    Didžiausias klausimas – realizavimas

    Ūkininkai atvirai kalba, kad ekologinės produkcijos realizavimas dažnai tampa sudėtingesnis nei įprastinėje grandinėje. Procesai užtrunka ilgiau dėl sertifikavimo, o pardavimo kelias neretai reikalauja papildomų tarpininkavimo žingsnių ir logistikos sprendimų.

    Klimkevičių ūkis siekia, kad pieno ūkio veikla būtų bent jau nenuostolinga, o augalininkystėje svarbiausia išlaikyti stabilumą. Ūkininkai pabrėžia, jog ekologinėje gamyboje ypač reikšmingas kainų svyravimų amortizavimas, nes sprendimai priimami ilgesniam laikotarpiui.

    Nepaisant iššūkių, šeima ieško naujų galimybių ir semiasi idėjų tarptautinėse žemės ūkio parodose, tarp jų ir Vokietijoje vykstančioje „Žalioji savaitė“. Tokie renginiai, anot ūkininkų, leidžia įvertinti vartotojų kryptis ir matyti, kaip keičiasi ekologiškos produkcijos paklausa.

    Viena iš svarbiausių ateities krypčių, kurią svarsto Klimkevičiai, yra produkto kūrimas nuo pirminės žaliavos iki galutinio vartotojo. Ūkininkai jau yra bandę gaminti speltos miltus, manų kruopas, sėlenas bei kelių rūšių miltus, vertindami, ar perdirbimas gali tapti tvirtesniu verslo modeliu.

    Vizitas Klimkevičių ekologiniame ūkyje savivaldybės atstovams leido ne tik susipažinti su ūkio kasdienybe, bet ir išgirsti konkrečius klausimus, susijusius su rinkomis, investicijomis ir veiklos tęstinumu. Tokie susitikimai, tikimasi, padeda tiksliau planuoti savivaldybės sprendimus ir stiprinti bendradarbiavimą su rajono ūkininkais.