CP v2

Tag: Alytus

  • Alytaus smulkiajam verslui – iki 8 000 eurų parama: kas gali teikti paraiškas ir iki kada

    Alytaus miesto savivaldybės administracija paskelbė 2026 metais vyksiantį projektų konkursą, skirtą smulkaus ir vidutinio verslo idėjoms įgyvendinti mieste. Parama orientuota į projektus, kurie kuria arba vysto inovatyvius produktus ir paslaugas bei prisideda prie naujų darbo vietų atsiradimo.

    Finansavimas numatytas kompensavimo būdu: vienam laimėtojui gali būti skiriama iki 8 000 eurų, tačiau ne daugiau kaip 80 proc. tinkamų išlaidų. Savivaldybė nurodo, kad kompensuojamos konkurso vykdymo metais patirtos išlaidos iki lapkričio 1 dienos, o PVM mokėtojams kompensavimas skaičiuojamas be pridėtinės vertės mokesčio.

    Kas laikomas tinkamu pareiškėju?

    Paraiškas kviečiami teikti pareiškėjai, atitinkantys smulkaus ir vidutinio verslo subjekto apibrėžimą. Taip pat svarbus teritorinis kriterijus: įmonės ar filialo registracijos vieta turi būti Alytaus mieste, o jei pareiškėjas yra fizinis asmuo, jo deklaruota gyvenamoji vieta turi būti Alytuje.

    Dar viena esminė sąlyga – veiklos trukmė: parama skirta tiems, kurie Alytaus miesto savivaldybės teritorijoje verslą plėtoja ne ilgiau nei 36 mėnesius. Praktikoje tai reiškia, kad konkursas labiausiai orientuotas į naujai įsikūrusius ar ankstyvoje stadijoje esančius verslus, kuriems dažniausiai trūksta apyvartinių lėšų investicijoms į augimą.

    Kokios išlaidos ir terminai svarbiausi?

    Svarbu įsivertinti, kad ši parama nėra avansinė išmoka: lėšos skiriamos kompensuojant jau patirtas ir pagrįstas išlaidas, todėl pareiškėjams paprastai reikia suplanuoti pinigų srautus ir dokumentų tvarkymą. Konkurso sąlygose akcentuojama, kad kompensuojamos išlaidos turi būti patirtos konkurso vykdymo metais, laikantis nustatytų terminų.

    Paraiškos konkursui priimamos iki 2026 metų gegužės 11 dienos. Savivaldybė ragina prieš teikiant dokumentus įdėmiai susipažinti su paraiškos forma ir su išlaidų kompensavimo sutarties sąlygomis, kad vėliau nekiltų rizika prarasti galimybę gauti finansavimą dėl formalių neatitikimų.

    Kodėl tokia parama aktuali 2026 metais?

    Smulkiajam verslui tokio dydžio kompensacija dažnai tampa praktine pagalba apsisprendžiant investuoti į įrangą, paslaugų plėtrą, skaitmeninimą ar naujo produkto parengimą rinkai. Nors 8 000 eurų nėra suma, keičianti visą verslo modelį, ji gali būti lemiama ankstyvame etape, kai svarbiausia greitai pasiekti pirmuosius pardavimus ir sukurti stabilias darbo vietas.

    Savivaldybės konkursai paprastai vertinami ir kaip vietos ekonomikos stiprinimo priemonė: jie skatina, kad daugiau jaunų įmonių kurtųsi ir augtų regione, o inovatyvesni sprendimai atsirastų ne tik didmiesčiuose. Dėl to pareiškėjams verta aiškiai parodyti, kokią naudą projektas sukurs Alytui ir kaip planuojamas rezultatas bus pasiektas per realistišką laiką.

  • Alytaus profesinis rengimas keičia karjeros pasirinkimą: mokiniai profesiją išbando dar mokykloje

    Alytaus profesinio rengimo centras jau antrus metus kviečia bendrojo ugdymo mokyklų mokinius išbandyti profesinio mokymo modulius dar besimokant gimnazijoje. Šiais mokslo metais programose dalyvauja 93 mokiniai, o praėjusiais metais modulius sėkmingai baigė 54 jaunuoliai.

    Prie iniciatyvos jungiasi ne tik Alytaus miesto mokiniai. Į užsiėmimus atvyksta ir Alytaus rajono Butrimonių bei Šalčininkų rajono gimnazistai, todėl programa tampa platesnio regioninio bendradarbiavimo pavyzdžiu.

    Kaip veikia moduliai?

    Mokiniai renkasi praktiką orientuotus modulius, kuriuose daug dėmesio skiriama realiems įgūdžiams ir darbui su įranga. Tarp pasirinkimų yra plaukų puoselėjimo procedūros, TR1 kategorijos traktorių vairavimas, specialiųjų užsakymų vykdymas bei transporto priemonių diagnostika moderniomis diagnostinėmis sistemomis.

    Užsiėmimai paprastai vyksta kartą per savaitę po pamokų ir trunka apie 2–3 valandas, todėl juos lengviau suderinti su mokykliniu krūviu. Modulių apimtis siekia 5–10 kreditų, tai atitinka maždaug 110–220 valandų, o mokymasis gali trukti nuo 1 iki 2 metų.

    Baigę modulį mokiniai laiko kompetencijų egzaminą ir gauna pažymėjimą, patvirtinantį konkrečias įgytas kompetencijas. Toks formatas leidžia ne tik pasitikrinti, ar profesija tinka, bet ir turėti apčiuopiamą rezultatą, kuris gali praversti stojant ar ieškant pirmo darbo.

    Kodėl tai svarbu mokiniams?

    Karjeros specialistai pabrėžia, kad modulius dažniausiai renkasi motyvuoti ir smalsūs mokiniai, norintys praktiškai pasitikrinti savo pasirinkimus. Tokia patirtis padeda mažinti atotrūkį tarp teorinio mokymosi ir realių darbinių situacijų, su kuriomis jaunuoliai susiduria jau studijų metu ar pirmoje darbovietėje.

    „Programavimu besidomintis mokinys gali išbandyti save pasirinkdamas mobiliųjų robotų montavimo ir programavimo modulį ir suprasti, ar ši kryptis jam iš tiesų artima“, – sakė Alytaus profesinio rengimo centro karjeros specialistė Edita Smaidžiūnienė.

    Centro atstovai taip pat pastebi, kad dalis mokinių, baigusių modulius, vėliau nusprendžia tęsti mokslus profesinio rengimo centre. Tai rodo, kad ankstyvas profesijų išbandymas gali tapti tikslesnio karjeros sprendimo pagrindu, ypač kai jaunuoliai dar tik svarsto, ką rinksis po mokyklos.

    Patirtys iš užsiėmimų

    Praktiniuose kabinetuose mokiniai susiduria su užduotimis, kurios reikalauja susikaupimo ir komandinio darbo. Vieni mokosi elektros grandinių logikos ir schemų, kiti gilina klientų aptarnavimo, etiketo ar maisto ir gėrimų pateikimo pagrindus, o treti išbando grožio srities įgūdžius.

    „Išmokau, kaip reikia serviruoti stalus, aptarnauti klientus, gaminti kokteilius. Įgijau daug žinių ir man čia labai patiko“, – sakė Alytaus šv. Benedikto gimnazijos mokinė Gabija Vaitulevičiūtė.

    Mokiniai pabrėžia, kad tokie moduliai leidžia įgyti žinių, kurios praverčia ne tik ateities planams, bet ir kasdienybėje, o kai kuriais atvejais atveria kelią pirmajam darbui. Alytaus profesinio rengimo centro vykdomas modelis tampa aiškiu pavyzdžiu, kaip profesinis mokymas gali būti integruojamas į mokyklos etapą ir padėti jaunimui apsispręsti anksčiau.

    Komunikacijos skyriaus informacija

  • Alytuje įvykęs Vilties žygis – sparnai į Lurdą: bendruomenė kilniam tikslui surinko 580 eurų

    Balandžio 29 dieną Alytuje surengtas „Vilties žygis – sparnai į Lurdą“ subūrė gyventojus prie Laisvės angelo, šalia Alytaus miesto sodo. Renginio tikslas buvo paprastas ir aiškus: skatinti judėjimą, bendrystę ir paremti onkologinėmis ligomis sergančius žmones.

    Žygio pradžioje dalyvius pasveikino renginio organizatoriai ir miesto atstovai. Alytaus miesto savivaldybės meras Nerijus Cesiulis pabrėžė, kad tokios iniciatyvos stiprina bendruomenės ryšį ir primena, jog parama sergantiesiems svarbi ne mažiau nei dėmesys prevencijai.

    „Kai susitelkiame dėl kito žmogaus, miestas tampa ne tik vieta gyventi, bet ir vieta, kurioje vieni kitus iš tiesų palaikome“, – sakė Nerijus Cesiulis.

    Renginyje dalyvavo vicemerės Kristina Daugelevičienė ir Lina Gaidžiūnaitė bei mero patarėja Goda Prapuolenytė-Leonavičienė. Organizatoriai akcentavo, kad kiekvienas atėjęs prisidėjo ne tik savo žingsniais, bet ir finansine parama, kuri virsta labai konkrečia pagalba.

    Prieš žygį surengta bendra mankšta, kurią vedė Alytaus miesto savivaldybės Visuomenės sveikatos biuro specialistė. Vėliau dalyviai išėjo maršrutu iki Dainų slėnio, o kelionėje netrūko ir turiningų sustojimų.

    Žygio metu Alytaus kraštotyros muziejaus edukatorius Giedrius Bernatavičius dalijosi pasakojimais apie miesto istoriją ir aplinką, todėl renginys tapo ne tik sportišku, bet ir pažintiniu. Dalis dalyvių įvardijo, kad būtent toks formatas padeda įsitraukti įvairaus amžiaus žmonėms.

    Finiše žygio dalyvių laukė vaišės ir bendros akimirkos, įamžintos nuotraukose. Organizatorių teigimu, svarbiausia renginio dalis buvo aukojimas Vėžio informacijos ir paramos centro globojamų ligonių kelionei į Lurdą.

    Per renginį surinkta 580 eurų suma. Organizatoriai dėkojo aukojusiems ir pabrėžė, kad poreikis išlieka, todėl prisidėti galima ir po renginio, pervedant paramą į nurodytą sąskaitą.

    Parama galima pervedimu į sąskaitą LT607181200005700320, AB Artea bankas. Gavėjas: Tėviškės namų bendruomenė, įmonės kodas 304064455, paskirtis: „Parama kelionei į Lurdą“.

    Planuojama, kad į piligriminę kelionę kartu su ligoniais vyks ir Šv. Kazimiero bažnyčios klebonas kunigas Vytautas Mazirskas. Renginio organizatoriai viliasi, kad „Vilties žygis – sparnai į Lurdą“ taps tęstine iniciatyva, kasmet suvienijančia dar daugiau žmonių.

  • Penkis sūnus užauginusi alytiškė Dalia Sakalauskienė: kas šeimoje iš tiesų laiko viską kartu

    Alytiškė Dalia Sakalauskienė, kartu su vyru Juozu užauginusi penkis sūnus, šiemet minima tarp žmonių, kurių kasdienis darbas ir atsidavimas šeimai pastebimi valstybės mastu. Ji pretenduoja į Lietuvos Respublikos Prezidento apdovanojimą – ordiną „Už nuopelnus Lietuvai“.

    Pačiai Daliai tai pirmiausia yra įvertinimas už ilgus metus, kuriuose daugiausia vietos užėmė ne viešumas, o nuosekli rutina: rūpestis vaikais, namais ir tarpusavio santykiais. Jos istorijoje akcentas dedamas ne į didelius pareiškimus, o į mažus, kasdien kartojamus sprendimus.

    Kelias į Alytų ir penkių sūnų šeima

    Dalia gimė ir augo Panevėžyje, o Juozas – Merkinėje. Jų keliai susikirto studijuojant Kauno technologijų institute, kur abu įgijo inžinerinį išsilavinimą.

    Šeimos gyvenime netrūko permainų: po studijų pora buvo išvykusi dirbti į Marijampolę, vėliau persikėlė į Alytų. Pasak Dalios, didelės šeimos jie neplanavo iš anksto, tačiau gyvenimas natūraliai atvedė į penkių sūnų namus.

    Sakalauskų sūnūs – Arnas, Arminas, Taidas, Oldas ir Gajus. Dalia pasakoja, kad vardai atsirado iš tuo metu artimų dalykų: knygų, istorinių asmenybių ar tiesiog netikėtai „susigulėjusio“ skambesio.

    Kasdieniai įpročiai, kurie formuoja šeimą

    Pasak Dalios, auklėjimas jos namuose rėmėsi aiškia tvarka ir paprastais įgūdžiais: pagarba, mandagumu, gebėjimu susitarti ir prisidėti prie bendrų darbų. Ji pabrėžia, kad tarpusavio santykiai šeimoje kuriami ne vien per šventes, o kasdien.

    Vaikams nuo mažens buvo įprasta rutina, o buities darbai buvo natūrali šeimos dalis. Dalia prisimena, kad sūnūs anksti mokėsi tvarkytis, prisidėti namuose, o vasaromis padėdavo ir kaimo darbuose pas artimuosius.

    „Mamos meilės lašeliai susideda iš paprastų dalykų – pagalbos ir dėmesio vaikui“, – sako Dalia Sakalauskienė.

    Ji įsitikinusi, kad nuoseklus įsitraukimas į vaikų kasdienybę kuria ne tik discipliną, bet ir saugumo jausmą. Tokie dalykai vėliau atsispindi ir suaugusių vaikų elgesyje, jų tarpusavio ryšyje bei santykyje su tėvais.

    Ką jai reiškia tvirta šeima?

    Kalbėdama apie šeimos stiprybę, Dalia daug dėmesio skiria partnerystei. Jos teigimu, tvirtai šeimai svarbu, kad atsakomybės būtų dalijamos, o dėmesys vienas kitam nebūtų atidėtas „vėlesniam laikui“.

    Ji prisimena, kad auginant mažus vaikus ypač reikšmingas buvo supratimas ir paprasta, bet reali pagalba kasdienybėje. Dalia sako, kad santykius sustiprina ne deklaracijos, o konkretūs veiksmai, kai šeimoje matoma, jog vienas kitam rūpi.

    Šiandien Sakalauskų namai vis dar išlieka traukos vieta: suaugę sūnūs dažnai grįžta, o sutuoktinius džiugina ir šeši anūkai. Nors dėl sveikatos ilgai prižiūrėti vaikų ji nebe visada ryžtasi, ryšys su šeima išlieka artimas ir gyvas.

    Dalia pabrėžia, kad mamos vaidmuo nesibaigia vaikams suaugus. Jos manymu, šeimoje mama dažnai tampa ašimi, kuri palaiko ryšius, pastebi nuotaikas, sujungia skirtingus gyvenimo ritmus ir primena, kad dėmesys artimajam yra kasdienis pasirinkimas.

  • Europos meistrų BJJ čempionatas Barselonoje: Alytaus trenerio auklėtiniai parsivežė auksą ir sidabrą

    Balandžio 26 dieną Barselonoje surengtas Europos meistrų braziliškojo džiudžitsu (BJJ) čempionatas, subūręs įvairaus amžiaus ir svorio kategorijų sportininkus. BJJ yra kovos sporto šaka, kurioje didžiausias dėmesys skiriamas kovai parteryje, pozicijų kontrolei ir technikai, o pergalės dažniausiai pasiekiamos varžovą privertus pasiduoti.

    Lietuvos atstovams šis startas buvo sėkmingas: Alytaus dziudo trenerio Zenono Vencevičiaus auklėtiniai 60+ amžiaus grupėje iškovojo aukso ir sidabro medalius. Sportininkų rezultatai papildė Lietuvos meistrų sporto pasiekimų kraitį tarptautinėje arenoje.

    Albertas Kašėta svorio kategorijoje iki 76,0 kg užėmė pirmąją vietą ir tapo Europos čempionu savo amžiaus grupėje. Jo pasirodymas išsiskyrė užtikrinta taktika ir gebėjimu išlaikyti kontrolę parteryje, kas BJJ varžybose dažnai lemia kovos baigtį.

    Arūnas Rimkus svorio kategorijoje iki 94,3 kg iškovojo antrąją vietą, o absoliučioje svorio kategorijoje taip pat pelnė sidabrą. Tokie rezultatai ypač vertinami meistrų varžybose, kur be fizinio pasirengimo didelę reikšmę turi patirtis, darbo parteryje detalės ir sprendimų greitis.

    Sportininkai dėkojo Alytaus miesto savivaldybei už dėmesį sporto bendruomenei ir surengtą apdovanojimų renginį, kuriame buvo proga susitikti su treneriu bei treniruočių draugais. Taip pat išskirtas trenerio Zenono Vencevičiaus indėlis, padėjęs tvirtą pagrindą nuo pirmųjų žingsnių ant tatamio iki pergalių tarptautinėse varžybose.

  • Alytuje skambėjo „Dzūkų balsas“: per šimtą vaikų ir jaunimo varžėsi dzūkiškų dainų konkurse

    2026 metų balandžio 23 dieną Alytaus muzikos mokykloje vyko tradicinis Dzūkijos krašto dainų konkursas „Dzūkų balsas“. Renginys subūrė jaunus atlikėjus iš įvairių regiono ugdymo įstaigų ir tapo proga gyvai puoselėti dzūkišką dainavimo tradiciją.

    Organizatorių teigimu, į konkursą susirinko daugiau nei šimtas dalyvių, o salėje netrūko nei palaikančių mokytojų, nei artimųjų. Dzūkiška šneka ir senosios melodijos tapo pagrindine renginio ašimi, priminusia, kad tarmė ir folkloras jaunajai kartai gali būti ne mažiau aktualūs nei šiuolaikinė muzika.

    Konkursą lydėjo tarmė ir tradicija

    Šventinę popietę dalyvius pasveikino Alytaus muzikos mokyklos direktorė Gabrielė Dambauskaitė, palinkėjusi sėkmės ir skambių pasirodymų. Jos žodžiais, tokie renginiai ugdo ne tik muzikinį pasirengimą, bet ir pagarbą savo krašto kultūrai.

    Kiekvienas pasirodymas buvo savitas: skambėjo dzūkiškos dainos, kuriose atgyja gamtos vaizdai, šeimos istorijos ir kasdienybės poetika. Klausytojai girdėjo ir gerai žinomus motyvus, perduodamus iš kartos į kartą, ir drąsesnes jaunųjų atlikėjų interpretacijas.

    Komisijai teko nelengvas sprendimas

    Atlikėjus vertino komisija, sudaryta iš regiono muzikos ir folkloro pedagogų. Komisijai pirmininkavo Alytaus Sakalėlio pradinės mokyklos muzikos mokytoja ekspertė Reda Vokietaitienė, taip pat vertino Varėnos Jadvygos Čiurlionytės menų mokyklos mokytoja ir folkloro ansamblio „Avilys“ vadovė Ineta Meduneckytė Tamošiūnienė bei Lazdijų menų mokyklos Veisiejų skyriaus vyresnioji dainavimo mokytoja Rasa Sabaliauskienė.

    Renginio vedėja mokytoja Jolanta Sabonienė šiltu bendravimu ir tarmiškais intarpais padėjo išlaikyti jaukią atmosferą, todėl konkurso jaudulys daugeliui tapo labiau įkvepiančia patirtimi nei įtampa. Komisijos narių teigimu, vertinant buvo svarbu ne tik balso tembras ar intonacija, bet ir gebėjimas perteikti dzūkiško dainavimo stilių.

    Bendra daina suvienijo visus

    Renginį simboliškai užbaigė visus dalyvius sujungusi bendra daina „Šių naktelį“. Organizatoriai pabrėžė, kad tokia pabaiga svarbi ne mažiau nei apdovanojimai, nes parodo bendruomeniškumą ir gyvą tradicijos tęstinumą.

    „Svarbiausia ne laimėjimai, o tas jausmas, kai šimtas balsų susilieja į vieną didelę Dzūkijos dainą“, – sakė konkurso organizatorė mokytoja Daiva Grabauskienė.

    „Dzūkų balsas“ Alytuje dar kartą priminė, kad regioninė kultūra gali būti ne tik saugoma, bet ir aktyviai kuriama šiandien. Augantis jaunų dalyvių skaičius rodo, kad tarmė ir folkloras išlieka patrauklūs, kai jiems suteikiama scena, profesionalus palaikymas ir aiški prasmė.

  • Alytuje balandžio 30 dieną kauks sirenos: gyventojams siunčiami ir perspėjimo pranešimai

    Alytaus miesto savivaldybės administracija praneša, kad balandžio 30 dieną mieste bus tikrinama Gyventojų perspėjimo ir informavimo sistema. Patikrinimo tikslas – įvertinti, ar tinkamai veikia perspėjimo sirenos ir pranešimų siuntimas į mobiliuosius telefonus.

    Patikrinimo metu perspėjimo sirenos bus įjungtos 3 minutėms, nuo 11.52 iki 11.55 valandos. Kartu gyventojams bus siunčiami perspėjimo pranešimai į mobiliuosius telefonus, jie gali būti gaunami iki 12 valandos.

    Gyventojams pabrėžiama, kad tai yra planinis sistemos patikrinimas, todėl realus pavojus negresia. Išgirdus sirenas prašoma išlikti ramiems ir tęsti įprastą veiklą.

    Tokie patikrinimai organizuojami siekiant užtikrinti, kad ekstremalios situacijos atveju informacija gyventojus pasiektų kuo greičiau ir patikimiau. Specialistai atkreipia dėmesį, kad pranešimų gavimas gali priklausyti ir nuo telefono nustatymų bei ryšio operatoriaus aprėpties konkrečioje vietoje.

  • Medicinos darbuotojų diena Alytuje: meras įteikė padėkas, 1 000 eurų premijas ir surengė koncertą

    Balandžio 27 dieną Lietuvoje minima Medicinos darbuotojų diena, o Alytuje ji šiemet pažymėta iškilmingu renginiu miesto teatre. Į šventę susirinko Dzūkijos sostinėje dirbantys gydytojai, slaugytojai ir kiti sveikatos priežiūros specialistai, kurių darbas kasdien tiesiogiai lemia pacientų savijautą ir gydymo rezultatus.

    Profesinės šventės proga medikus sveikino Alytaus miesto savivaldybės meras Nerijus Cesiulis, vicemerės Kristina Daugelevičienė ir Lina Gaidžiūnaitė, administracijos direktorius Gintaras Rakaitis, Savivaldybės tarybos nariai bei kiti svečiai. Renginyje akcentuota, kad sveikatos sistema remiasi ne tik gydytojų sprendimais, bet ir komandiniu darbu, kuriame svarbi kiekviena grandis.

    „Be jūsų negalėtume nei gimti, nei gyventi, o neretai būtent jums esant šalia paliekame ir šį pasaulį. Jūs lydite mus per visą gyvenimo kelią“, – sakė Alytaus miesto savivaldybės meras Nerijus Cesiulis.

    Šventinio renginio metu už atsidavimą profesijai, kantrybę ir išskirtinį dėmesį pacientams įteiktos mero padėkos ir 1 000 eurų premijos. Jos skirtos VšĮ Alytaus poliklinikos šeimos gydytojai Ievai Valiūnienei ir VšĮ Alytaus apskrities S. Kudirkos ligoninės Vaikų chirurgijos poskyrio vyresniajai gydytojai vaikų chirurgei Daivai Vadlugienei.

    Padėka ir 1 000 eurų premija taip pat įteikta Alytaus miesto savivaldybės visuomenės sveikatos biuro visuomenės sveikatos specialistei Daivai Krasauskienei. Savivaldybė pabrėžė, kad visuomenės sveikatos stiprinimas ir prevencija tampa vis svarbesne grandimi, mažinančia sergamumą ir didinančia gyventojų sveikatos raštingumą.

    Mero padėkos raštais apdovanoti ir daugiau sveikatos sektoriaus darbuotojų. Tarp jų – VšĮ Alytaus poliklinikos bendrosios praktikos slaugytoja Rima Klinavičienė, apylinkės administratorė Danutė Stepulevičienė, vyresnioji psichikos sveikatos slaugytoja Violeta Kvašinskienė, vaikų ligų gydytoja Vida Urbanavičienė, buvusi pirmoji poliklinikos direktorė Janina Aldona Karazijienė.

    Padėkos skirtos ir VšĮ Alytaus apskrities S. Kudirkos ligoninės specialistams, tarp jų – Geriatrijos skyriaus vidaus ligų gydytojai Justinai Narmontaitei-Kazlauskei, gydytojui neurologui Kęstučiui Jukneliui, gydytojai kardiologei Silvijai Balčiūtei, vyriausiajai slaugos administratorei Daivai Aleksandravičienei, Priėmimo-skubios pagalbos skyriaus slaugos administratorei Dalei Šeštakauskienei.

    Įvertinti ir kiti ligoninės darbuotojai: Anestezijų ir operacinių skyriaus anestezijos ir intensyvios terapijos slaugytoja Benedikta Grigienė, Reanimacijos ir intensyviosios terapijos skyriaus slaugytoja Diana Jazavitienė, Akušerijos ir ginekologijos skyriaus akušerė Angelė Stanulienė, Fizinės medicinos ir reabilitacijos skyriaus kineziterapeutas Laurynas Vaičekauskas, Ortopedijos ir traumatologijos skyriaus slaugytojo padėjėja Agnė Griškonienė, medicinos registratorė Sandra Mandeikienė.

    Padėkomis apdovanotos ir VšĮ Alytaus medicininės reabilitacijos ir sporto centro darbuotojos Danutė Kuzmauskienė ir Laima Zubrienė, taip pat šeimos klinikos „Meliva“ šeimos gydytojos Vilma Gavelienė bei Jūratė Overaitytė-Jakubavičienė. Įvertintos ir UAB Diagnostikos laboratorijos bendrosios praktikos slaugytojos Sandra Liaukevičienė bei Gabija Savickaitė.

    Renginyje padėkos įteiktos ir privačiame sektoriuje dirbantiems specialistams: UAB „Affidea Lietuva“ Alytaus „Affidea“ klinikos neurologei Rasai Sadeckaitei, gydytojai otorinolaringologei Linai Bogdan, taip pat UAB „Pagalba ligoniui“ bendrosios praktikos slaugytojoms Karolinai Remeikaitei ir Donatai Zarauskaitei-Remeikienei.

    Atskiras dėmesys skirtas ir Alytaus miesto savivaldybės visuomenės sveikatos biuro komandai. Už darbą sveikatos stiprinimo ir stebėsenos srityse padėkos įteiktos Simonai Batulevičienei ir Ingridai Goberienei, pabrėžiant, kad bendruomenės sveikata priklauso ne vien nuo gydymo, bet ir nuo prevencinių sprendimų.

    Šventę vainikavo savivaldybės parengta muzikinė dovana medicinos bendruomenei – atlikėjos Liepos Mondeikaitės koncertas. Renginio organizatoriai tikisi, kad toks dėmesys ne tik įprasmina profesinę dieną, bet ir primena apie nuolatinį poreikį stiprinti medikų motyvaciją, darbo sąlygas ir visuomenės pasitikėjimą sveikatos priežiūra.

  • „Alytus ant ratų“ startas Alytuje: beveik 60 vaikų CX varžybose ir 16 km masinis dviračių žygis

    Savaitgalį Alytuje, prie Mažosios Dailidės ežerėlio, prasidėjo renginių ciklas „Alytus ant ratų“: surengtos pirmosios vaikų CX varžybos ir masinis dviračių žygis. Organizatoriai akcentuoja, kad tikslas paprastas ir aiškus: sudaryti daugiau progų vaikams bei jaunimui sportuoti ir rinktis aktyvų laisvalaikį.

    Į vaikų CX varžybas susirinko beveik 60 dalyvių iš įvairių Lietuvos miestų, tarp jų Skuodo, Klaipėdos, Ignalinos, Kauno, Vilniaus ir Alytaus. Jaunieji dviratininkai varžėsi keturiose amžiaus grupėse, o trasoje netrūko azarto ir atkaklios kovos iki finišo.

    Kas yra CX ir kodėl jis populiarėja?

    CX, dar vadinamas cyclo-cross, yra dviračių sporto disciplina, kurioje lenktyniaujama trumpoje, techniškoje trasoje su įvairia danga ir kliūtimis. Tokiose varžybose svarbu ne vien greitis: prireikia pusiausvyros, staigių pagreitėjimų, gero dviračio valdymo ir ištvermės.

    Šio tipo varžybos ypač patrauklios jauniesiems sportininkams, nes jos dinamiškos, vyksta kompaktiškoje erdvėje ir leidžia greitai pamatyti progresą. Lietuvoje CX formatas vis dažniau atsiranda ir vaikų varžybose, nes jis padeda lavinti bendrą techniką, praverčiančią tiek plento, tiek kalnų dviračių rungtyse.

    Po varžybų – 16 kilometrų žygis

    Po sportinės dalies Alytuje vyko masinis dviračių žygis, subūręs apie 60 dalyvių. Žygio maršrutas siekė 16 kilometrų ir tapo proga į renginį įsitraukti ne tik sportininkams, bet ir šeimoms, miesto bendruomenei bei pradedantiesiems dviratininkams.

    Organizatorių teigimu, tokie žygiai svarbūs ne vien kaip pramoga: jie skatina saugų važiavimą grupėje, didina pasitikėjimą keliuose ir prisideda prie įpročio daugiau judėti kasdien. Tai ypač aktualu miestams, kurie siekia didinti dviračių kultūrą ir atverti daugiau erdvių aktyviam poilsiui.

    Planai tęsti ciklą

    „Alytus ant ratų“ startas yra tik pirmasis etapas – planuojama, kad ciklą sudarys penki renginiai, nors galutinis skaičius gali kisti pagal organizacines galimybes ir dalyvių aktyvumą. Organizatoriai pabrėžia, kad svarbiausia yra tęstinumas: kuo daugiau reguliarių startų ir žygių, tuo lengviau vaikams ir šeimoms įsitraukti.

    Renginio metu jaunųjų sportininkų pastangas pastebėjo ir miesto vadovai: prizininkus apdovanojo Alytaus miesto meras Nerijus Cesiulis. Organizatoriai dėkoja partneriams ir bendruomenei už pagalbą bei atmosferą, kuri, pasak jų, tapo geriausiu signalu, kad dviračių renginiai mieste turi aiškią paklausą.

  • Ignalinos jaunieji dviratininkai Alytuje atidarė sezoną: pergalės ir prizinių vietų derlius

    Ignalinos jaunieji dviratininkai Alytuje atidarė sezoną: pergalės ir prizinių vietų derlius

    Ignalinos rajono švietimo ir sporto paslaugų centro jaunieji dviratininkai balandžio 25 dieną Alytuje pradėjo dviračių varžybų sezoną, startuodami renginyje STARTUOJA Alytus – ant ratų! Vaikų CX varžybos. Pirmieji sezono startai sportininkams dažnai būna svarbūs ne tik dėl rezultatų, bet ir dėl formos įvertinimo po žiemos pasirengimo.

    Varžybose sėkmingai pasirodė 2018–2019 metais gimę sportininkai. Pirmą vietą savo amžiaus grupėje iškovojo Tėja Češulytė, o tarp berniukų šioje grupėje nugalėjo Vincentas Kupetys.

    2016–2017 metais gimusių dalyvių grupėje geriausiai sekėsi Majui Češuliui, laimėjusiam pirmą vietą. Pijus Milašius užėmė penktą vietą, o Viktoras Fedurtsya finišavo dešimtas, papildydamas komandos rezultatų kraitį stabiliais taškais.

    2014–2015 metais gimusių sportininkų varžybose trečią vietą pelnė Žygimantas Kajėnas. Ankstyvas patekimas į prizininkų trejetą sezono pradžioje paprastai suteikia pasitikėjimo prieš intensyvesnį varžybų laikotarpį pavasarį ir vasarą.

    CX, arba krosinio dviračių sporto, varžybos vaikams ypač naudingos ugdant techniką, pusiausvyrą ir ištvermę, nes trasose derinamos skirtingos dangos ir dinamiški posūkiai. Toks formatas dažnai tampa tvirtu pagrindu tolesniems startams tiek plento, tiek kalnų dviračių rungtyse.

    Ignalinos komandos sezono pradžia Alytuje įvertinta kaip džiuginanti, o artimiausiu metu jaunųjų dviratininkų laukia daugiau startų įvairiuose šalies renginiuose. Treneriai ir sportininkai tikisi išlaikyti entuziazmą, nuosekliai gerinti rezultatus ir kiekvienose varžybose kaupti patirtį.