CP v2

Tag: Alytus

  • Alytuje „SwampMan Backyard Ultra“ finišas: 288 kilometrai per 43 valandas ir naujas kartelės aukštis

    Gegužės pirmąjį savaitgalį Alytuje finišavo „SwampMan Backyard Ultra“ – ištvermės bėgimas, kuriame nugalėtoją lemia ne vien greitis, o gebėjimas valandą po valandos išlikti trasoje. Renginį jau šeštą kartą Lietuvoje surengė „Trailo Kalvė“, o Alytus šias varžybas priėmė antrą kartą.

    „Backyard Ultra“ formatas paprastas tik iš pirmo žvilgsnio: kas valandą dalyviai turi įveikti 6,7 kilometro ratą ir suspėti grįžti iki kito starto. Jei sportininkas vėluoja ar nebegali startuoti iš naujo, jis pasitraukia, o varžybos tęsiasi tol, kol lieka vienintelis dalyvis, dar pajėgus užbaigti kitą ratą.

    Trasa prie Didžiosios Dailidės

    Šių metų varžybų trasa driekėsi prie Didžiosios Dailidės ežero, mišria danga derinant asfaltą ir miško takus. Toks maršrutas reikalauja ne tik ištvermės, bet ir gebėjimo prisitaikyti prie skirtingo tempo bei atramos, nes nuovargis ilgainiui išryškina net smulkias technikos klaidas.

    Prie starto stojo daugiau nei 100 bėgikų, tačiau tokiose varžybose dalyvių skaičius išsisklaido greitai: vieni pasitraukia dėl tempo, kiti dėl miego trūkumo ar raumenų problemų. Ilgėjant distancijai, vis daugiau lemia mitybos planas, skysčių balansas ir gebėjimas išnaudoti trumpas poilsio minutes tarp ratų.

    Pergalė po 43 ratų

    Šiemet varžybose triumfavo Tomas Aglinskas, įveikęs 43 ratus. Tai sudaro 288 kilometrus per 43 valandas ir tapo ryškiu šių metų renginio akcentu, parodžiusiu, kaip aukštai gali kilti kartelė „Backyard Ultra“ formate.

    Palyginimui, pernai nugalėtojui užteko 37 ratų, tad šių metų rezultatas rodo ne tik asmeninį sportininko pasirengimą, bet ir augantį konkurencingumą Lietuvoje. Tokios varžybos dažnai laimimos ne staigiu spurtu, o disciplinuotu ritmu, kai nuo pirmų ratų taupomos jėgos vėlesnėms valandoms.

    Bendruomenė ir pasaulio čempionatas

    Organizatoriai pabrėžia, kad „Backyard Ultra“ žavesys slypi ir bendruomeniškume: dalyviai čia ne tik varžosi, bet ir palaiko vieni kitus, dalijasi patarimais dėl aprangos, batų pasirinkimo ar maitinimosi strategijų. Simbolinės atminimo dovanos su vinies motyvu tapo šio renginio tradicija, primenančia apie ištvermę ir atkaklumą iki pat paskutinio rato.

    Po finišo Tomas Aglinskas socialiniuose tinkluose dėkojo palaikiusiems trasoje ir už jos ribų, pabrėždamas bendrystės svarbą per ilgas valandas. Tokiose varžybose emocinis fonas dažnai tampa lemiamu faktoriumi, kai kūnas jau signalizuoja apie ribas, o sprendimą tęsti lemia aplinkinių palaikymas ir paties sportininko motyvacija.

    Jau šį rudenį, spalio 17 dieną, Alytuje numatytas „Backyard Ultra“ pasaulio čempionatas, kuriame startuos 15 stipriausių Lietuvos ištvermės bėgikų. Šio čempionato formatas išskirtinis tuo, kad skirtingų šalių komandos bėga savo valstybėse tuo pačiu metu, o rezultatai lyginami nuotoliniu būdu.

  • Sengirės kinas Alytuje: filmas „Attenborough rojuje“ ir pokalbis apie paukščius su M. Karlonu

    Peržiūra Alytuje ir nemokamas seansas

    Projektas Sengirės kinas gegužės 6 dieną kviečia į dokumentinio filmo „Attenborough rojuje“ peržiūrą Alytuje, Jurgio Kunčino viešojoje bibliotekoje (Seirijų g. 2). Seanso pradžia – 17 valandą, renginys nemokamas.

    Organizatoriai nurodo, kad filmas bus rodomas originalo kalba su lietuviškais subtitrais. Tai vienas iš renginių, kuriais siekiama aplinkosaugos temas priartinti prie žiūrovų per kiną ir gyvus pokalbius.

    Kas yra „Attenborough rojuje“?

    „Attenborough rojuje“ – 1996 metais Didžiojoje Britanijoje sukurtas dokumentinis filmas, kuriame gamtininkas Davidas Attenborough pasakoja apie Naujosios Gvinėjos rojaus paukščius. Filmas laikomas vienu ankstyvųjų bandymų plačiajai auditorijai išsamiai pristatyti šių paukščių įvairovę, elgseną ir buveines.

    Dėmesys sutelkiamas į plunksnų spalvas, poravimosi ritualus ir sudėtingą elgesį, kuris šias rūšis pavertė biologinės įvairovės simboliu. Kartu tai proga priminti, kodėl atokios ekosistemos, tokios kaip Naujosios Gvinėjos miškai, pasauliniu mastu tampa vis svarbesnės saugomų teritorijų diskusijose.

    Pokalbis su ornitologu po filmo

    Po peržiūros žiūrovų laukia interviu ir pokalbis su ornitologu, gamtos gidu, knygų apie paukščius autoriumi Mariumi Karlonu. Jis taip pat yra Paramėlio gamtos atkūrimo fondo bei „Ornitostogų“ įkūrėjas.

    Tokie susitikimai dažnai tampa praktiniu tiltu tarp filmo įspūdžio ir realių veiksmų: nuo paprastų būdų pažinti vietos paukščius iki platesnio supratimo, kaip buveinių nykimas veikia rūšių išlikimą. Organizatoriai pabrėžia, kad renginio tikslas – ne tik peržiūra, bet ir gyvas, klausimais grįstas pokalbis.

    Kas yra Sengirės kinas?

    Sengirės kinas – projektas, jungiantis dokumentinį kiną ir aplinkosaugos edukaciją, įkvėptas Mindaugo Survilos filmo „Sengirė“. Projekto renginiai vyksta kas mėnesį: per Sengirės kino savaitę dokumentika apie gamtą rodoma daugelyje Lietuvos miestų ir miestelių.

    Prie peržiūrų dažnai prisideda mokslininkų, ekspertų ar gamtos praktikų pristatymai, skirti praplėsti kontekstą ir padėti žiūrovams geriau suprasti biologinės įvairovės bei miškų apsaugos temų aktualumą. Projektą iš dalies finansuoja Lietuvos kino centras ir VšĮ „Virtuoliai“.

    Renginio organizatoriai nurodo, kad norintys gali paremti Sengirės fondą. Parama nėra privaloma ir nėra susieta su bilietais, nes seansas nemokamas.

  • Pasaulinė mamų psichikos sveikatos diena Alytuje: 2 km ėjimas ir bendrystė „Stipresnės kartu“

    Gegužės 9 dieną Alytuje minima Pasaulinė mamų psichikos sveikatos diena: gyventojai kviečiami į maždaug 2 kilometrų ėjimą ir bendrystės susitikimą „Stipresnės kartu“. Organizatoriai pabrėžia, kad tai ne sporto varžybos, o ramus pasivaikščiojimas, kuriame svarbiausia būti kartu ir palaikyti mamas.

    Motinystė dažnai siejama su džiaugsmu, tačiau kasdienybėje neretai atsiranda nuovargis, nerimas, liūdesys ar perdegimas. Specialistai atkreipia dėmesį, kad pogimdyminiai emociniai sunkumai gali ištikti skirtingais laikotarpiais, o pagalbos paieška neturėtų būti atidėliojama vien dėl gėdos ar baimės būti nesuprastai.

    Kodėl verta ateiti?

    Lengvas judėjimas lauke ir bendravimas su kitais žmonėmis daugeliui tampa paprasta, bet veiksminga emocinės savijautos atrama. Pasivaikščiojimo formatas pasirinktas sąmoningai, kad galėtų dalyvauti mamos su vežimėliais, šeimos su vaikais, besilaukiančios moterys ir visi, kuriems aktuali mamų emocinė sveikata.

    Renginio žinutė paprasta: dalintis galima ne tik džiaugsmu, bet ir nuovargiu, kasdieniais iššūkiais bei atsakomybėmis. Organizatoriai tikisi, kad bendras ėjimas taps saugia erdve pasikalbėti, pabūti tarp palaikančių žmonių ir priminti, kad pagalba yra normali ir reikalinga.

    Renginio vieta ir eiga

    Susitikimas numatytas Alytaus jaunimo parke prie krepšinio aikštelės, renginio pradžia 11 valandą. Prieš startą planuojama dalyvių registracija, trumpas atidarymas, mankšta, o vėliau vyks ėjimas-žygis Jaunimo parko maršrutu.

    Po ėjimo dalyvių lauks aktyvių veiklų ir poilsio erdvė. Organizatoriai primena, kad registracija nėra įpareigojimas, tačiau ji padeda geriau pasiruošti ir įvertinti planuojamą dalyvių skaičių.

    Organizatoriai ir svarbi informacija

    Renginį organizuoja Alytaus miesto savivaldybės visuomenės sveikatos biuras, prisideda partneriai iš savivaldos, bendruomenės ir nevyriausybinių organizacijų. Iniciatyvos „Stipresnės kartu“ pasivaikščiojimai vyksta ir kituose Lietuvos miestuose, siekiant didinti dėmesį mamų psichikos sveikatai ir mažinti su ja susijusią stigmą.

    Dalyviai informuojami, kad renginys gali būti fotografuojamas ir filmuojamas, o vaizdo medžiaga viešinama. Už nepilnamečių vaikų priežiūrą ir saugumą renginio metu atsakingi tėvai ar globėjai.

  • Alytaus smulkiajam verslui – iki 8 000 eurų parama: kas gali teikti paraiškas ir iki kada

    Alytaus miesto savivaldybės administracija paskelbė 2026 metais vyksiantį projektų konkursą, skirtą smulkaus ir vidutinio verslo idėjoms įgyvendinti mieste. Parama orientuota į projektus, kurie kuria arba vysto inovatyvius produktus ir paslaugas bei prisideda prie naujų darbo vietų atsiradimo.

    Finansavimas numatytas kompensavimo būdu: vienam laimėtojui gali būti skiriama iki 8 000 eurų, tačiau ne daugiau kaip 80 proc. tinkamų išlaidų. Savivaldybė nurodo, kad kompensuojamos konkurso vykdymo metais patirtos išlaidos iki lapkričio 1 dienos, o PVM mokėtojams kompensavimas skaičiuojamas be pridėtinės vertės mokesčio.

    Kas laikomas tinkamu pareiškėju?

    Paraiškas kviečiami teikti pareiškėjai, atitinkantys smulkaus ir vidutinio verslo subjekto apibrėžimą. Taip pat svarbus teritorinis kriterijus: įmonės ar filialo registracijos vieta turi būti Alytaus mieste, o jei pareiškėjas yra fizinis asmuo, jo deklaruota gyvenamoji vieta turi būti Alytuje.

    Dar viena esminė sąlyga – veiklos trukmė: parama skirta tiems, kurie Alytaus miesto savivaldybės teritorijoje verslą plėtoja ne ilgiau nei 36 mėnesius. Praktikoje tai reiškia, kad konkursas labiausiai orientuotas į naujai įsikūrusius ar ankstyvoje stadijoje esančius verslus, kuriems dažniausiai trūksta apyvartinių lėšų investicijoms į augimą.

    Kokios išlaidos ir terminai svarbiausi?

    Svarbu įsivertinti, kad ši parama nėra avansinė išmoka: lėšos skiriamos kompensuojant jau patirtas ir pagrįstas išlaidas, todėl pareiškėjams paprastai reikia suplanuoti pinigų srautus ir dokumentų tvarkymą. Konkurso sąlygose akcentuojama, kad kompensuojamos išlaidos turi būti patirtos konkurso vykdymo metais, laikantis nustatytų terminų.

    Paraiškos konkursui priimamos iki 2026 metų gegužės 11 dienos. Savivaldybė ragina prieš teikiant dokumentus įdėmiai susipažinti su paraiškos forma ir su išlaidų kompensavimo sutarties sąlygomis, kad vėliau nekiltų rizika prarasti galimybę gauti finansavimą dėl formalių neatitikimų.

    Kodėl tokia parama aktuali 2026 metais?

    Smulkiajam verslui tokio dydžio kompensacija dažnai tampa praktine pagalba apsisprendžiant investuoti į įrangą, paslaugų plėtrą, skaitmeninimą ar naujo produkto parengimą rinkai. Nors 8 000 eurų nėra suma, keičianti visą verslo modelį, ji gali būti lemiama ankstyvame etape, kai svarbiausia greitai pasiekti pirmuosius pardavimus ir sukurti stabilias darbo vietas.

    Savivaldybės konkursai paprastai vertinami ir kaip vietos ekonomikos stiprinimo priemonė: jie skatina, kad daugiau jaunų įmonių kurtųsi ir augtų regione, o inovatyvesni sprendimai atsirastų ne tik didmiesčiuose. Dėl to pareiškėjams verta aiškiai parodyti, kokią naudą projektas sukurs Alytui ir kaip planuojamas rezultatas bus pasiektas per realistišką laiką.

  • Alytaus profesinis rengimas keičia karjeros pasirinkimą: mokiniai profesiją išbando dar mokykloje

    Alytaus profesinio rengimo centras jau antrus metus kviečia bendrojo ugdymo mokyklų mokinius išbandyti profesinio mokymo modulius dar besimokant gimnazijoje. Šiais mokslo metais programose dalyvauja 93 mokiniai, o praėjusiais metais modulius sėkmingai baigė 54 jaunuoliai.

    Prie iniciatyvos jungiasi ne tik Alytaus miesto mokiniai. Į užsiėmimus atvyksta ir Alytaus rajono Butrimonių bei Šalčininkų rajono gimnazistai, todėl programa tampa platesnio regioninio bendradarbiavimo pavyzdžiu.

    Kaip veikia moduliai?

    Mokiniai renkasi praktiką orientuotus modulius, kuriuose daug dėmesio skiriama realiems įgūdžiams ir darbui su įranga. Tarp pasirinkimų yra plaukų puoselėjimo procedūros, TR1 kategorijos traktorių vairavimas, specialiųjų užsakymų vykdymas bei transporto priemonių diagnostika moderniomis diagnostinėmis sistemomis.

    Užsiėmimai paprastai vyksta kartą per savaitę po pamokų ir trunka apie 2–3 valandas, todėl juos lengviau suderinti su mokykliniu krūviu. Modulių apimtis siekia 5–10 kreditų, tai atitinka maždaug 110–220 valandų, o mokymasis gali trukti nuo 1 iki 2 metų.

    Baigę modulį mokiniai laiko kompetencijų egzaminą ir gauna pažymėjimą, patvirtinantį konkrečias įgytas kompetencijas. Toks formatas leidžia ne tik pasitikrinti, ar profesija tinka, bet ir turėti apčiuopiamą rezultatą, kuris gali praversti stojant ar ieškant pirmo darbo.

    Kodėl tai svarbu mokiniams?

    Karjeros specialistai pabrėžia, kad modulius dažniausiai renkasi motyvuoti ir smalsūs mokiniai, norintys praktiškai pasitikrinti savo pasirinkimus. Tokia patirtis padeda mažinti atotrūkį tarp teorinio mokymosi ir realių darbinių situacijų, su kuriomis jaunuoliai susiduria jau studijų metu ar pirmoje darbovietėje.

    „Programavimu besidomintis mokinys gali išbandyti save pasirinkdamas mobiliųjų robotų montavimo ir programavimo modulį ir suprasti, ar ši kryptis jam iš tiesų artima“, – sakė Alytaus profesinio rengimo centro karjeros specialistė Edita Smaidžiūnienė.

    Centro atstovai taip pat pastebi, kad dalis mokinių, baigusių modulius, vėliau nusprendžia tęsti mokslus profesinio rengimo centre. Tai rodo, kad ankstyvas profesijų išbandymas gali tapti tikslesnio karjeros sprendimo pagrindu, ypač kai jaunuoliai dar tik svarsto, ką rinksis po mokyklos.

    Patirtys iš užsiėmimų

    Praktiniuose kabinetuose mokiniai susiduria su užduotimis, kurios reikalauja susikaupimo ir komandinio darbo. Vieni mokosi elektros grandinių logikos ir schemų, kiti gilina klientų aptarnavimo, etiketo ar maisto ir gėrimų pateikimo pagrindus, o treti išbando grožio srities įgūdžius.

    „Išmokau, kaip reikia serviruoti stalus, aptarnauti klientus, gaminti kokteilius. Įgijau daug žinių ir man čia labai patiko“, – sakė Alytaus šv. Benedikto gimnazijos mokinė Gabija Vaitulevičiūtė.

    Mokiniai pabrėžia, kad tokie moduliai leidžia įgyti žinių, kurios praverčia ne tik ateities planams, bet ir kasdienybėje, o kai kuriais atvejais atveria kelią pirmajam darbui. Alytaus profesinio rengimo centro vykdomas modelis tampa aiškiu pavyzdžiu, kaip profesinis mokymas gali būti integruojamas į mokyklos etapą ir padėti jaunimui apsispręsti anksčiau.

    Komunikacijos skyriaus informacija

  • Alytuje įvykęs Vilties žygis – sparnai į Lurdą: bendruomenė kilniam tikslui surinko 580 eurų

    Balandžio 29 dieną Alytuje surengtas „Vilties žygis – sparnai į Lurdą“ subūrė gyventojus prie Laisvės angelo, šalia Alytaus miesto sodo. Renginio tikslas buvo paprastas ir aiškus: skatinti judėjimą, bendrystę ir paremti onkologinėmis ligomis sergančius žmones.

    Žygio pradžioje dalyvius pasveikino renginio organizatoriai ir miesto atstovai. Alytaus miesto savivaldybės meras Nerijus Cesiulis pabrėžė, kad tokios iniciatyvos stiprina bendruomenės ryšį ir primena, jog parama sergantiesiems svarbi ne mažiau nei dėmesys prevencijai.

    „Kai susitelkiame dėl kito žmogaus, miestas tampa ne tik vieta gyventi, bet ir vieta, kurioje vieni kitus iš tiesų palaikome“, – sakė Nerijus Cesiulis.

    Renginyje dalyvavo vicemerės Kristina Daugelevičienė ir Lina Gaidžiūnaitė bei mero patarėja Goda Prapuolenytė-Leonavičienė. Organizatoriai akcentavo, kad kiekvienas atėjęs prisidėjo ne tik savo žingsniais, bet ir finansine parama, kuri virsta labai konkrečia pagalba.

    Prieš žygį surengta bendra mankšta, kurią vedė Alytaus miesto savivaldybės Visuomenės sveikatos biuro specialistė. Vėliau dalyviai išėjo maršrutu iki Dainų slėnio, o kelionėje netrūko ir turiningų sustojimų.

    Žygio metu Alytaus kraštotyros muziejaus edukatorius Giedrius Bernatavičius dalijosi pasakojimais apie miesto istoriją ir aplinką, todėl renginys tapo ne tik sportišku, bet ir pažintiniu. Dalis dalyvių įvardijo, kad būtent toks formatas padeda įsitraukti įvairaus amžiaus žmonėms.

    Finiše žygio dalyvių laukė vaišės ir bendros akimirkos, įamžintos nuotraukose. Organizatorių teigimu, svarbiausia renginio dalis buvo aukojimas Vėžio informacijos ir paramos centro globojamų ligonių kelionei į Lurdą.

    Per renginį surinkta 580 eurų suma. Organizatoriai dėkojo aukojusiems ir pabrėžė, kad poreikis išlieka, todėl prisidėti galima ir po renginio, pervedant paramą į nurodytą sąskaitą.

    Parama galima pervedimu į sąskaitą LT607181200005700320, AB Artea bankas. Gavėjas: Tėviškės namų bendruomenė, įmonės kodas 304064455, paskirtis: „Parama kelionei į Lurdą“.

    Planuojama, kad į piligriminę kelionę kartu su ligoniais vyks ir Šv. Kazimiero bažnyčios klebonas kunigas Vytautas Mazirskas. Renginio organizatoriai viliasi, kad „Vilties žygis – sparnai į Lurdą“ taps tęstine iniciatyva, kasmet suvienijančia dar daugiau žmonių.

  • Penkis sūnus užauginusi alytiškė Dalia Sakalauskienė: kas šeimoje iš tiesų laiko viską kartu

    Alytiškė Dalia Sakalauskienė, kartu su vyru Juozu užauginusi penkis sūnus, šiemet minima tarp žmonių, kurių kasdienis darbas ir atsidavimas šeimai pastebimi valstybės mastu. Ji pretenduoja į Lietuvos Respublikos Prezidento apdovanojimą – ordiną „Už nuopelnus Lietuvai“.

    Pačiai Daliai tai pirmiausia yra įvertinimas už ilgus metus, kuriuose daugiausia vietos užėmė ne viešumas, o nuosekli rutina: rūpestis vaikais, namais ir tarpusavio santykiais. Jos istorijoje akcentas dedamas ne į didelius pareiškimus, o į mažus, kasdien kartojamus sprendimus.

    Kelias į Alytų ir penkių sūnų šeima

    Dalia gimė ir augo Panevėžyje, o Juozas – Merkinėje. Jų keliai susikirto studijuojant Kauno technologijų institute, kur abu įgijo inžinerinį išsilavinimą.

    Šeimos gyvenime netrūko permainų: po studijų pora buvo išvykusi dirbti į Marijampolę, vėliau persikėlė į Alytų. Pasak Dalios, didelės šeimos jie neplanavo iš anksto, tačiau gyvenimas natūraliai atvedė į penkių sūnų namus.

    Sakalauskų sūnūs – Arnas, Arminas, Taidas, Oldas ir Gajus. Dalia pasakoja, kad vardai atsirado iš tuo metu artimų dalykų: knygų, istorinių asmenybių ar tiesiog netikėtai „susigulėjusio“ skambesio.

    Kasdieniai įpročiai, kurie formuoja šeimą

    Pasak Dalios, auklėjimas jos namuose rėmėsi aiškia tvarka ir paprastais įgūdžiais: pagarba, mandagumu, gebėjimu susitarti ir prisidėti prie bendrų darbų. Ji pabrėžia, kad tarpusavio santykiai šeimoje kuriami ne vien per šventes, o kasdien.

    Vaikams nuo mažens buvo įprasta rutina, o buities darbai buvo natūrali šeimos dalis. Dalia prisimena, kad sūnūs anksti mokėsi tvarkytis, prisidėti namuose, o vasaromis padėdavo ir kaimo darbuose pas artimuosius.

    „Mamos meilės lašeliai susideda iš paprastų dalykų – pagalbos ir dėmesio vaikui“, – sako Dalia Sakalauskienė.

    Ji įsitikinusi, kad nuoseklus įsitraukimas į vaikų kasdienybę kuria ne tik discipliną, bet ir saugumo jausmą. Tokie dalykai vėliau atsispindi ir suaugusių vaikų elgesyje, jų tarpusavio ryšyje bei santykyje su tėvais.

    Ką jai reiškia tvirta šeima?

    Kalbėdama apie šeimos stiprybę, Dalia daug dėmesio skiria partnerystei. Jos teigimu, tvirtai šeimai svarbu, kad atsakomybės būtų dalijamos, o dėmesys vienas kitam nebūtų atidėtas „vėlesniam laikui“.

    Ji prisimena, kad auginant mažus vaikus ypač reikšmingas buvo supratimas ir paprasta, bet reali pagalba kasdienybėje. Dalia sako, kad santykius sustiprina ne deklaracijos, o konkretūs veiksmai, kai šeimoje matoma, jog vienas kitam rūpi.

    Šiandien Sakalauskų namai vis dar išlieka traukos vieta: suaugę sūnūs dažnai grįžta, o sutuoktinius džiugina ir šeši anūkai. Nors dėl sveikatos ilgai prižiūrėti vaikų ji nebe visada ryžtasi, ryšys su šeima išlieka artimas ir gyvas.

    Dalia pabrėžia, kad mamos vaidmuo nesibaigia vaikams suaugus. Jos manymu, šeimoje mama dažnai tampa ašimi, kuri palaiko ryšius, pastebi nuotaikas, sujungia skirtingus gyvenimo ritmus ir primena, kad dėmesys artimajam yra kasdienis pasirinkimas.

  • Europos meistrų BJJ čempionatas Barselonoje: Alytaus trenerio auklėtiniai parsivežė auksą ir sidabrą

    Balandžio 26 dieną Barselonoje surengtas Europos meistrų braziliškojo džiudžitsu (BJJ) čempionatas, subūręs įvairaus amžiaus ir svorio kategorijų sportininkus. BJJ yra kovos sporto šaka, kurioje didžiausias dėmesys skiriamas kovai parteryje, pozicijų kontrolei ir technikai, o pergalės dažniausiai pasiekiamos varžovą privertus pasiduoti.

    Lietuvos atstovams šis startas buvo sėkmingas: Alytaus dziudo trenerio Zenono Vencevičiaus auklėtiniai 60+ amžiaus grupėje iškovojo aukso ir sidabro medalius. Sportininkų rezultatai papildė Lietuvos meistrų sporto pasiekimų kraitį tarptautinėje arenoje.

    Albertas Kašėta svorio kategorijoje iki 76,0 kg užėmė pirmąją vietą ir tapo Europos čempionu savo amžiaus grupėje. Jo pasirodymas išsiskyrė užtikrinta taktika ir gebėjimu išlaikyti kontrolę parteryje, kas BJJ varžybose dažnai lemia kovos baigtį.

    Arūnas Rimkus svorio kategorijoje iki 94,3 kg iškovojo antrąją vietą, o absoliučioje svorio kategorijoje taip pat pelnė sidabrą. Tokie rezultatai ypač vertinami meistrų varžybose, kur be fizinio pasirengimo didelę reikšmę turi patirtis, darbo parteryje detalės ir sprendimų greitis.

    Sportininkai dėkojo Alytaus miesto savivaldybei už dėmesį sporto bendruomenei ir surengtą apdovanojimų renginį, kuriame buvo proga susitikti su treneriu bei treniruočių draugais. Taip pat išskirtas trenerio Zenono Vencevičiaus indėlis, padėjęs tvirtą pagrindą nuo pirmųjų žingsnių ant tatamio iki pergalių tarptautinėse varžybose.

  • Alytuje skambėjo „Dzūkų balsas“: per šimtą vaikų ir jaunimo varžėsi dzūkiškų dainų konkurse

    2026 metų balandžio 23 dieną Alytaus muzikos mokykloje vyko tradicinis Dzūkijos krašto dainų konkursas „Dzūkų balsas“. Renginys subūrė jaunus atlikėjus iš įvairių regiono ugdymo įstaigų ir tapo proga gyvai puoselėti dzūkišką dainavimo tradiciją.

    Organizatorių teigimu, į konkursą susirinko daugiau nei šimtas dalyvių, o salėje netrūko nei palaikančių mokytojų, nei artimųjų. Dzūkiška šneka ir senosios melodijos tapo pagrindine renginio ašimi, priminusia, kad tarmė ir folkloras jaunajai kartai gali būti ne mažiau aktualūs nei šiuolaikinė muzika.

    Konkursą lydėjo tarmė ir tradicija

    Šventinę popietę dalyvius pasveikino Alytaus muzikos mokyklos direktorė Gabrielė Dambauskaitė, palinkėjusi sėkmės ir skambių pasirodymų. Jos žodžiais, tokie renginiai ugdo ne tik muzikinį pasirengimą, bet ir pagarbą savo krašto kultūrai.

    Kiekvienas pasirodymas buvo savitas: skambėjo dzūkiškos dainos, kuriose atgyja gamtos vaizdai, šeimos istorijos ir kasdienybės poetika. Klausytojai girdėjo ir gerai žinomus motyvus, perduodamus iš kartos į kartą, ir drąsesnes jaunųjų atlikėjų interpretacijas.

    Komisijai teko nelengvas sprendimas

    Atlikėjus vertino komisija, sudaryta iš regiono muzikos ir folkloro pedagogų. Komisijai pirmininkavo Alytaus Sakalėlio pradinės mokyklos muzikos mokytoja ekspertė Reda Vokietaitienė, taip pat vertino Varėnos Jadvygos Čiurlionytės menų mokyklos mokytoja ir folkloro ansamblio „Avilys“ vadovė Ineta Meduneckytė Tamošiūnienė bei Lazdijų menų mokyklos Veisiejų skyriaus vyresnioji dainavimo mokytoja Rasa Sabaliauskienė.

    Renginio vedėja mokytoja Jolanta Sabonienė šiltu bendravimu ir tarmiškais intarpais padėjo išlaikyti jaukią atmosferą, todėl konkurso jaudulys daugeliui tapo labiau įkvepiančia patirtimi nei įtampa. Komisijos narių teigimu, vertinant buvo svarbu ne tik balso tembras ar intonacija, bet ir gebėjimas perteikti dzūkiško dainavimo stilių.

    Bendra daina suvienijo visus

    Renginį simboliškai užbaigė visus dalyvius sujungusi bendra daina „Šių naktelį“. Organizatoriai pabrėžė, kad tokia pabaiga svarbi ne mažiau nei apdovanojimai, nes parodo bendruomeniškumą ir gyvą tradicijos tęstinumą.

    „Svarbiausia ne laimėjimai, o tas jausmas, kai šimtas balsų susilieja į vieną didelę Dzūkijos dainą“, – sakė konkurso organizatorė mokytoja Daiva Grabauskienė.

    „Dzūkų balsas“ Alytuje dar kartą priminė, kad regioninė kultūra gali būti ne tik saugoma, bet ir aktyviai kuriama šiandien. Augantis jaunų dalyvių skaičius rodo, kad tarmė ir folkloras išlieka patrauklūs, kai jiems suteikiama scena, profesionalus palaikymas ir aiški prasmė.

  • Alytuje balandžio 30 dieną kauks sirenos: gyventojams siunčiami ir perspėjimo pranešimai

    Alytaus miesto savivaldybės administracija praneša, kad balandžio 30 dieną mieste bus tikrinama Gyventojų perspėjimo ir informavimo sistema. Patikrinimo tikslas – įvertinti, ar tinkamai veikia perspėjimo sirenos ir pranešimų siuntimas į mobiliuosius telefonus.

    Patikrinimo metu perspėjimo sirenos bus įjungtos 3 minutėms, nuo 11.52 iki 11.55 valandos. Kartu gyventojams bus siunčiami perspėjimo pranešimai į mobiliuosius telefonus, jie gali būti gaunami iki 12 valandos.

    Gyventojams pabrėžiama, kad tai yra planinis sistemos patikrinimas, todėl realus pavojus negresia. Išgirdus sirenas prašoma išlikti ramiems ir tęsti įprastą veiklą.

    Tokie patikrinimai organizuojami siekiant užtikrinti, kad ekstremalios situacijos atveju informacija gyventojus pasiektų kuo greičiau ir patikimiau. Specialistai atkreipia dėmesį, kad pranešimų gavimas gali priklausyti ir nuo telefono nustatymų bei ryšio operatoriaus aprėpties konkrečioje vietoje.