CP v2

Tag: Amarai

  • „Coca-Cola“ ir soda sode: triukas, kuris esą išvaro skruzdėles, bet ekspertai įspėja

    „Coca-Cola“ ir soda sode: triukas, kuris esą išvaro skruzdėles, bet ekspertai įspėja

    Sode skruzdėlės dažnai laikomos vienu įkyriausių kenkėjų, ypač kai jos „ganosi“ amarus ant vaismedžių ir krūmų. Socialiniuose tinkluose plinta patarimas jas atbaidyti mišiniu iš „Coca-Cola“, valgomosios sodos ir acto, užpilamu į duobutę prie medžio.

    Pasiūlymas paprastas: į indą supilamas gazuotas gėrimas, atsargiai įmaišoma soda, o pabaigoje įpilama acto, kad įvyktų stipresnė reakcija. Gautą skystį rekomenduojama supilti į maždaug metro atstumu nuo kamieno iškastą negilią duobutę, ją iškloti folija ir vėl uždengti, paliekant kelioms dienoms.

    Kodėl skruzdėlės atsiranda prie medžių?

    Dažniausiai skruzdėles į vaismedžius atveda ne pats medis, o amarai: skruzdėlės minta jų išskyromis ir todėl juos saugo. Dėl to vien skruzdėlių „išvaikymas“ nebūtinai išspręs problemą, jei ant ūglių ir lapų lieka amarų kolonijos.

    Sodininkystės praktikoje pabrėžiama, kad tvariausi sprendimai yra kompleksiniai: pirmiausia sumažinti amarų kiekį ir nutraukti skruzdėlių kelią į lają. Tam dažniausiai naudojami mechaniniai ir prevenciniai būdai, o priemonės parenkamos pagal tai, ar sodas prižiūrimas ekologiškai, ar taikomos įprastos augalų apsaugos priemonės.

    Ką iš tikrųjų daro gėrimo, sodos ir acto mišinys?

    „Coca-Cola“ ir actas yra rūgštūs, o soda yra šarminė medžiaga, todėl sumaišius vyksta intensyvi cheminė reakcija, išsiskiria daug putų ir anglies dioksido. Tokia reakcija gali turėti trumpalaikį atbaidantį efektą, tačiau patikimų įrodymų, kad tai ilgam sunaikina lizdą ar sustabdo skruzdėlių plitimą, trūksta.

    Be to, saldūs gėrimai gali veikti priešingai nei tikimasi: cukrus ir kvapai kartais pritraukia vabzdžius, ypač jei mišinys patenka ant dirvos paviršiaus. Acto ir rūgštaus gėrimo pylimas į dirvą lokaliai gali keisti dirvožemio reakciją, o tai ne visada naudinga šaknims ir naudingiems dirvos organizmams.

    Saugesnės alternatyvos ir kada kreiptis į specialistus

    Jei skruzdėlės aktyviai lipa į medžius, dažnai rekomenduojama pirmiausia spręsti amarų problemą ir taikyti barjerus, kurie sutrikdo skruzdėlių judėjimą į lają. Taip pat verta peržiūrėti sodo higieną: pašalinti maisto likučius, krituolius, sumažinti vietas, kuriose skruzdėlės gali įsirengti lizdus.

    Kai skruzdėlių yra itin daug, jos kelia grėsmę jauniems sodinukams arba židiniai kartojasi kasmet, racionalu pasitarti su agronomu ar augalų apsaugos specialistu. Toks sprendimas padeda pasirinkti priemones, kurios būtų veiksmingos būtent jūsų dirvai, augalams ir kenkėjų situacijai, kartu išvengiant žalos aplinkai.

  • Skruzdėlės ant bijūnų gąsdina? Štai ką jos iš tiesų daro ir kada tai jau pavojingas ženklas

    Skruzdėlės ant bijūnų gąsdina? Štai ką jos iš tiesų daro ir kada tai jau pavojingas ženklas

    Pavasarį ir vasaros pradžioje ant bijūnų pumpurų dažnai pasirodo skruzdėlės, todėl dalis sodininkų griebiasi purškalų. Tačiau dažniausiu atveju tai nėra kenkėjai, o natūralios augalo ir vabzdžių sąveikos pasekmė.

    Bijūnų pumpurai ir jų apsauginės dalys išskiria saldžias sultis, kurios vilioja skruzdėles kaip greitas energijos šaltinis. Dėl to jos susirenka ant pumpurų, o žiedams prasiskleidus paprastai greitai dingsta, nes saldžių išskyrų sumažėja.

    Kenkia ar padeda?

    Dažnai kartojamas mitas, kad skruzdėlės graužia pumpurus ar trukdo žydėjimui. Iš tiesų jos daugiausia tiesiog renka saldžias išskyras, o paties žiedo ar lapų paprastai nepažeidžia.

    Kai kuriais atvejais skruzdėlės net gali turėti netiesioginės naudos: gindamos maisto šaltinį jos nuveja dalį kitų smulkių vabzdžių. Vis dėlto tai nėra būtina bijūnų žydėjimo sąlyga, todėl skruzdėlių buvimas savaime nereiškia, kad augalas bus sveikesnis.

    Kada tai signalas apie bėdą?

    Sunerimti verta tada, kai skruzdėlių gausu ne tik ant pumpurų, bet ir ant jaunų ūglių, lapų bei žiedkočių, ypač jau po žydėjimo. Tokiu atveju verta atidžiai apžiūrėti, ar nėra amarų.

    Skruzdėlės dažnai „prižiūri“ amarus, nes minta jų išskiriama lipčiaus medžiaga ir mainais juos saugo nuo plėšrūnų. Amarai augalą jau silpnina realiai: siurbia sultis, gali deformuoti lapus, stabdyti augimą ir bloginti žydėjimą.

    Dar viena retesnė problema kyla, jei skruzdėlės įsikuria prie pat bijūno šaknų ir suformuoja urvus. Tada šaknys gali prasčiau kontaktuoti su dirva, augalas sunkiau pasisavina vandenį ir maisto medžiagas, o krūmas akivaizdžiai skursta.

    Jei ant bijūnų matote tik pavienes skruzdėles ant pumpurų, dažniausiai užtenka stebėti situaciją ir neskubėti naudoti chemijos. Jei kartu aptinkate amarų ar krūmas pradeda silpti, tuomet tikslinga spręsti būtent amarų kontrolę ir gerinti augalo priežiūros sąlygas.

  • Amarai užpuolė slyvą? Sodininkai atskleidė saugius purškimus, kurie veikia greitai

    Amarai užpuolė slyvą? Sodininkai atskleidė saugius purškimus, kurie veikia greitai

    Ankstyvą pavasarį slyvos ypač vilioja kenkėjus, nes jauni lapai ir ūgliai būna minkšti, sultingi ir turtingi azoto. Būtent tada dažniausiai pasirodo amarai, voratinklinės erkės ir vaisėdžių lervos, galinčios pakenkti žiedams bei užuomazgoms.

    Kenkėjai dažnai įsiveisia staiga, nes šiuo metu augalas dar nėra sukūręs pilnos natūralios apsauginės dangos. Jei lapai pradeda riestis, lipti, matosi smulkūs vabzdžiai arba gelsvėjimas, delsti neverta: pažeidimai silpnina medį ir mažina būsimą derlių.

    Kas dažniausiai puola slyvas?

    Dažniausias „kaltininkas“ yra amarai, siurbiantys sultis iš jaunų lapų ir ūglių, todėl augimas sulėtėja, o lapai deformuojasi. Kartu neretai atsiranda lipčius, kuris pritraukia skruzdėles ir sudaro sąlygas vystytis suodligei.

    Ne mažiau žalingos voratinklinės erkės, kurios minta lapo apatine puse ir ilgainiui sukelia gelsvėjimą bei lapų džiūvimą. Žydėjimo metu problemų gali pridaryti ir vaisėdžiai, kai kiaušinėliai dedami į žiedus, o lervos pažeidžia vaisių užuomazgas.

    Namų priemonės purškimui

    Jei norisi pradėti nuo švelnesnių, aplinkai palankesnių sprendimų, sodininkai dažnai renkasi dilgėlių raugą. Jis vertinamas dėl mineralinių medžiagų, kurios stiprina augalą, o taip pat dėl kvapo ir sudėties, galinčios sumažinti amarų aktyvumą.

    Ruošiant priemonę, šviežios dilgėlės smulkinamos, užpilamos vandeniu ir paliekamos rūgti, o prieš purškiant skiedžiama maždaug 1:5 arba 1:10. Purškiama ant lapų, o dalis tirpalo patekę į dirvą gali netiesiogiai prisidėti prie medelio būklės gerinimo.

    Kita populiari priemonė yra kraujažolių ištrauka. Joje esantys biologiškai aktyvūs junginiai dažnai minimi kaip galintys apsunkinti smulkių kenkėjų, ypač amarų, plitimą ant jaunų slyvos ūglių.

    Tokiai ištraukai paprastai imama apie 1 kilogramą šviežios žaliavos, užpilama 10 litrų vandens ir paliekama keliolikai valandų, tuomet nukošiama. Prieš naudojimą įprasta papildomai skiesti maždaug 1:10, kad purškalas būtų švelnesnis lapams.

    Kaip dažnai kartoti purškimą?

    Augalinės priemonės dažniausiai veikia trumpiau nei cheminiai produktai, todėl svarbiausia yra reguliarumas. Praktikoje purškimai neretai kartojami kas 10 dienų, ypač pumpurų brinkimo ir žydėjimo laikotarpiu.

    Jei po purškimo smarkiai palijo, apsauginė plėvelė nuo lapų gali nusiplauti, todėl purškimą verta pakartoti. Geriausia purkšti šiltą, bet apsiniaukusią dieną, kad tirpalas neišdžiūtų per greitai ir nenudegintų lapų.

    Norint ilgalaikio rezultato, svarbu ir bendros priežiūros detalės: per didelis tręšimas azotu skatina itin sultingą augimą, kurį kenkėjai ypač mėgsta. Taip pat pravartu stebėti skruzdėles, nes jos dažnai „gano“ amarus ir padeda jiems plisti po medį.

  • Pasodinkite šias gėles ir žoleles – sode apsigyvens boružės, o amarų gerokai sumažės

    Pasodinkite šias gėles ir žoleles – sode apsigyvens boružės, o amarų gerokai sumažės

    Kodėl boružės tokios naudingos?

    Boružės yra vieni svarbiausių natūralių amarų priešų, todėl jų buvimas sode dažnai leidžia sumažinti purškimų poreikį. Suaugusi boružė per savo gyvenimą gali sunaikinti tūkstančius amarų, o ypač daug jų suėda lervos, kurios intensyviai minta augalų kenkėjais.

    Be amarų, boružės minta ir kitais smulkiais kenkėjais, pavyzdžiui, skydamariais, miltuotaisiais skydamariais, voratinklinėmis erkėmis ar baltasparniais. Dėl to jos laikomos viena efektyviausių biologinės apsaugos grandžių daržuose, rožynuose ir šiltnamiuose.

    Augalai, kurie padeda pritraukti boružes

    Boružėms svarbūs ne tik kenkėjai, bet ir nektaras bei žiedadulkės, ypač kai amarų kolonijos dar nesusiformavusios. Todėl sode verta turėti augalų, kurie ilgiau žydi ir turi atvirus, lengvai pasiekiamus žiedus.

    Praktiškai tai dažnai būna skėtinių šeimos prieskoniniai augalai ir daržovės, pavyzdžiui, krapai, morkos ar kmynai, taip pat kraujažolės ir medetkos. Tokie augalai sukuria maisto bazę ir paskatina boružes užsibūti šalia vietų, kur amarai dažniausiai puola jaunus ūglius.

    Dar vienas patikimas sprendimas – palikti sode kelis rožių ar kitų amarams patrauklių augalų plotelius, kad boružės turėtų kur medžioti. Svarbu, kad tai neperaugtų į masinį augalų pažeidimą: tikslas yra toleruoti nedidelį amarų židinį, kuris pritrauktų natūralius priešus.

    Ko vengti, kad boružės pasiliktų?

    Didžiausias boružių priešas sode – plataus veikimo spektro insekticidai, kurie naikina ne tik amarus, bet ir naudingus vabzdžius, įskaitant boružių lervas. Purškimai „profilaktiškai“ ypač greitai suardo natūralią pusiausvyrą, o po jų kenkėjai neretai atsistato greičiau nei naudingieji vabzdžiai.

    Ne mažiau svarbi ir sodo įvairovė: pernelyg „sterilūs“ gėlynai, trumpai žydintys augalai ir nuolat iki žemės nupjaunamos lysvės boružėms nepalieka nei slėptuvių, nei pastovaus maisto šaltinio. Jei dalį sodo paliksite natūralesnę, su skirtingu žydėjimo laiku ir tankesne augmenija, tikimybė sulaukti boružių bus didesnė.

  • Amarai ir skruzdėlės sode dings greičiau? Triukas su buteliu ir naminiu tirpalu be chemijos

    Amarai ir skruzdėlės sode dings greičiau? Triukas su buteliu ir naminiu tirpalu be chemijos

    Kodėl amarai plinta taip greitai?

    Amarai yra vieni dažniausių sodo kenkėjų: jie siurbia augalų sultis, silpnina ūglius, deformuoja lapus ir gali pernešti virusines ligas. Šiltu ir sausu oru jų populiacija auga ypač sparčiai, o kolonijos per kelias dienas gali išplisti per visą lysvę ar šiltnamį.

    Prie problemos dažnai prisideda skruzdėlės. Jos minta amarų išskiriama lipnia medžiaga ir dėl to saugo amarus nuo natūralių priešų, perneša juos ant naujų augalų ir padeda kolonijoms plėstis.

    Paprasta gaudyklė skruzdėlėms

    Jei prie lysvių ar po akmenimis pastebite skruzdėles, nebūtina iškart griebtis stiprių chemikalų. Paprasta gaudyklė gali sumažinti jų aktyvumą aplink augalus, o kartu netiesiogiai pristabdyti ir amarų plitimą.

    Tam tinka įprastas plastikinis butelis. Šone padaromas pailgas, siauras įpjovimas, kad į vidų galėtų patekti daugiau vabzdžių, o dugne paliekamas plonas sluoksnis saldaus masalo, pavyzdžiui, uogienės ar kito saldėsių likučio.

    Šiek tiek saldaus masalo galima patepti ir ant butelio išorės, kad susidarytų kvapo takas. Butelį verta įleisti į žemę ten, kur matomas didžiausias skruzdėlių judėjimas, ir lengvai apiberti kraštus, kad jis stabiliai laikytųsi.

    Naminių purškalų idėjos amarams

    Amarams dažnai taikomi kontaktiniai tirpalai, kurie padengia vabzdžius ir juos nusilpnina. Praktikoje svarbiausia purkšti kruopščiai, nes amarai dažniausiai slepiasi lapų apačioje ir ant jaunų ūglių.

    Vienas paprastesnių variantų yra svogūnų ir česnakų užpilas. Smulkintas svogūnas ir keli česnako skiltelės užpilami karštu vandeniu, palaikomi kelias valandas, o atvėsusiu skysčiu apipurškiami augalai, ypatingą dėmesį skiriant lapų apatinėms pusėms.

    Kitas naminis sprendimas yra vandens tirpalas su amoniaku, į kurį įmaišoma šiek tiek skysto muilo, kad geriau priliptų prie lapų. Purškiant svarbu nepadauginti ir rinktis vėsesnį paros metą, kad sumažėtų augalų pažeidimo rizika.

    Ką dar verta žinoti dėl saugumo ir efekto

    Net ir natūralios priemonės ne visada yra visiškai neutralios augalams, todėl prieš purškiant geriausia išbandyti ant kelių lapų. Jei po paros nematyti nudegimų ar dėmių, galima apdoroti didesnį plotą.

    Ilgalaikiam rezultatui svarbu mažinti ir skruzdėlių aktyvumą, ir pačių amarų kolonijas, taip pat skatinti natūralius jų priešus, pavyzdžiui, boružes. Jei užkrėtimas labai stiprus, vien naminių tirpalų gali nepakakti, tuomet verta rinktis registruotas augalų apsaugos priemones pagal kultūrą ir laikytis etiketės nurodymų.