Dženčialaukoje surengtos tradicinės Sekminių iškilmės šiemet vėl sutelkė vietos bendruomenę, svečius ir folkloro puoselėtojus. Nuo vidurdienio kaime netrūko šurmulio, gyvos muzikos ir veiklų įvairaus amžiaus lankytojams.
Šventės pradžią simboliškai paskelbė po kaimą riedėjusi arklių kinkyta karieta, kvietusi gyventojus prisijungti prie renginio. Organizatoriai pabrėžė, kad toks akcentas primena senąsias bendruomeniškas tradicijas, kai į šventę būdavo kviečiama ne tik žodžiu, bet ir ženklu.
Amatai, skoniai ir paroda
„Gegnės“ kieme įsikūrė amatų ir gardumynų mugė, kurioje lankytojai galėjo paragauti vietos gamintojų siūlomų vaišių ir apžiūrėti rankų darbo dirbinius. Prekybininkai ir amatininkai akcentavo, kad tokios mugės tampa proga ne tik parduoti, bet ir pasidalyti patirtimi bei tradiciniais gamybos būdais.
Šventės metu buvo galima aplankyti menininko ir tekstilininko Ovidijaus Norvilo parodą „Minčių skiautės“. Renginio dalyviai pastebėjo, kad parodos įtraukimas į Sekminių programą praplečia šventės turinį ir sujungia tradiciją su šiuolaikine kūryba.
Scenoje netilo muzika
Koncertinėje programoje pasirodė populiarios muzikos grupė „Belkanto“, Gudelių kaimo kapela „Gudeliai“, vaikų ir jaunimo folkloro ansamblis „Žolynukai“, tautinių šokių kolektyvas „Jotvingis“ ir folkloro ansamblis „Žibinyčia“. Skirtingi žanrai ir kolektyvai leido išlaikyti įvairią nuotaiką nuo ramesnių kūrinių iki šokių, į kuriuos įsitraukė ir žiūrovai.
Renginyje taip pat skambėjo skrabalų muzika, kurią atliko Regimantas Šilinskas. Šis pasirodymas tapo viena ryškesnių dienos detalių, priminusia apie lietuviškų instrumentų tradiciją ir jų vietą bendruomenės šventėse.
Šventę vedė Eglė Luščiukienė ir Donatas Merkevičius, visos programos metu palaikę jaukią atmosferą ir kvietę žmones įsitraukti į bendras dainas bei šokius. Dalyviai pabrėžė, kad Sekminių esmė čia ne tik koncertai, bet ir gyvas bendravimas bei buvimas kartu.
Renginyje dalyvavęs vicemeras Ričardas Bagdanavičius akcentavo, kad Dženčialaukoje Sekminės išlieka gyva, kasmet atnaujinama tradicija. Jo teigimu, bendruomeniškumą papildo ir Onutės Miliauskienės skulptūra, tapusi savotišku šventės atminties ženklu.