CP v2

Tag: Amazonės miškai

  • Ataskaita: peržengtos 7 iš 9 Žemės „gyvybės palaikymo“ ribų, padėtis toliau blogėja

    Naujoje ataskaitoje įspėjama, kad Žemės „gyvybės palaikymo“ sistemos sparčiai silpsta: peržengtos 7 iš 9 vadinamųjų planetos ribų, nuo kurių priklauso planetos stabilumas.

    „Planetary Health Check 2026“ ataskaitą parengė daugiau nei 60 mokslininkų, vertinusių tarpusavyje susijusias natūralias sistemas. Apie dokumentą skelbia „Live Science“.

    Mokslininkų teigimu, peržengus šias ribas didėja rimtos ir sunkiai atitaisomos žalos rizika. Ataskaitos vyriausiasis redaktorius Niklas Kitzmann šį vertinimą prilygino medicininiam kraujo tyrimui, kurio rezultatai būtų pagrindas pacientą skubiai siųsti į intensyviosios terapijos skyrių.

    Nors tonas niūrus, autoriai pabrėžia, kad galimybių langas dar neužsidarė – tačiau veikti reikia greitai, artimiausiais metais mažinant taršą ir stabdant gamtos nykimą.

    Kurios planetos ribos peržengtos

    Ataskaitoje teigiama, kad jau peržengtos ribos, susijusios su klimato kaita, vandenynų rūgštėjimu ir biosferos vientisumu. Tai – tik dalis rodiklių, kurie apibūdina, ar žmonija dar veikia „saugioje erdvėje“ planetos mastu.

    Tarp peržengtų ribų taip pat nurodomi gėlo vandens pokyčiai, sausumos sistemų kaita, biogeocheminių srautų (ypač azoto ir fosforo) pakeitimai bei vadinamųjų naujų cheminių medžiagų ir kitų „naujųjų reiškinių“ įvedimas į aplinką.

    Pasak ataskaitos, likusios dvi ribos – stratosferos ozono sluoksnio nykimas ir atmosferos aerozolių kiekio didėjimas – globaliai dar laikomos saugiose ribose.

    „Šviesoforo“ sistema: nuo didėjančios rizikos iki pavojingos zonos

    Mokslininkai vertinimui naudoja „šviesoforo“ principą: žalia spalva reiškia saugią būseną, geltona ir oranžinė – peržengimą ir augančią riziką, o raudona – pavojingą zoną, kur tikėtina rimta, negrįžtama žala.

    Ataskaitoje nurodoma, kad dalis peržengtų ribų (pavyzdžiui, vandenynų rūgštėjimas, gėlo vandens pokyčiai ir sausumos sistemų kaita) priskiriama didėjančios rizikos kategorijai.

    Tuo metu klimato kaita, biogeocheminių srautų pakeitimai, „naujųjų reiškinių“ plitimas ir biosferos vientisumo pokyčiai įvardijami kaip esantys pavojingoje zonoje.

    Kas, pasak ataskaitos, blogėja ir kodėl dar yra vilties

    Ataskaitos autoriai pabrėžia, kad šiemet didelių „ribų“ statuso pokyčių nefiksuota, tačiau bendra peržengtų ribų būklė toliau blogėja.

    Kaip viena ryškiausių problemų įvardijamos šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijos, kurios didina planetos šilumos „apkrovą“. Taip pat akcentuojama, kad perteklinis trąšų naudojimas ir kitos veiklos keičia azoto ir fosforo ciklus, o tai siejama su vandens tarša ir deguonies stokojančiomis „mirties zonomis“.

    Dokumente minimi ir konkretūs pažeidžiamiausi regionai bei procesai – nuo Amazonės atogrąžų miškų, artėjančių prie pavojingo lūžio taško, iki jūros dugno niokojimo dugnine trauka bei galimų giliavandenių kasybos grėsmių.

    Vis dėlto autoriai ragina nelaikyti situacijos beviltiška: jų vertinimu, atsinaujinančios energetikos plėtra, pigėjanti saulės energijos technologija ir augantis visuomenės dėmesys aplinkosaugai rodo, kad sprendimai egzistuoja – svarbiausia juos įgyvendinti kuo greičiau.

  • Super El Ninjo jau formuojasi: mokslininkas įspėja, kad kritinis atšilimo slenkstis gali būti netoli

    Ramiajame vandenyne stiprėjantis El Ninjo ciklas artimiausiais mėnesiais gali tapti vadinamuoju super El Ninjo ir papildomai pakelti pasaulio temperatūrą. Klimato tyrėjai pabrėžia, kad ši natūrali svyravimo fazė pati savaime nėra naujiena, tačiau ji vyksta rekordiškai šilto klimato fone.

    Seulo nacionalinio universiteto mokslininkas Čon-Son Kugas, El Ninjo dinamiką analizuojantis stebėjimais ir DI modeliais, teigia, kad pagrindinė rizika slypi ne vien trumpalaikėse karščio bangose. Pasak jo, kai kurios ekosistemos jau yra stipriai išsekintos dėl sausros, šylančių vandenynų ir miškų degradacijos, todėl papildomas klimato impulsas gali priartinti jas prie kritinių slenksčių.

    „Turime nerimauti, bet nepanikuoti, nes mūsų tyrimai nerodo, kad kiekvienas super El Ninjo neišvengiamai pakeičia klimato režimą“, – sakė Čon-Son Kugas.

    El Ninjo paprastai siejamas su didesne tikimybe, kad dalyje regionų pasikartos ekstremalūs reiškiniai: užsitęsusios sausros, staigūs liūčių epizodai, potvyniai, didesnė miškų gaisrų rizika, taip pat jūrų karščio bangos. Meteorologiniai ir klimato centrai dažnai pabrėžia, kad konkretūs padariniai skirtinguose žemynuose nevienodi, tačiau bendra tendencija – didesnis klimato nepastovumas.

    Mokslininkų vertinimu, ypač daug dėmesio reikia skirti teritorijoms, kuriose jau dabar fiksuojamas spartus šiltėjimas ir vandens stygius. Tokiose vietovėse net laikinas, bet stiprus temperatūros šuolis gali tapti lūžio tašku, po kurio atsigavimas būtų lėtas arba neįmanomas.

    „Jei Amazonėje ilgai tęsis sausėjimas, didžiausias pasaulyje anglies sugėriklis gali virsti anglies šaltiniu“, – sakė Čon-Son Kugas.

    Pasak jo, tokia permaina būtų pavojinga tuo, kad šiltnamio efektą sukeliančių dujų balansas blogėtų net ir pasibaigus El Ninjo fazei. Tai reikštų didesnę tikimybę, kad atšilimas įsitvirtins aukštesniame lygyje, o ekstremalūs reiškiniai taps dažnesni.

    Ekspertai pabrėžia, kad El Ninjo sustabdyti neįmanoma, tačiau galima sumažinti žalą. Tam svarbūs tikslesni sezoniniai ir sub-sezoniniai prognozių modeliai, pasirengimas karščiui miestuose, efektyvesnis vandens ir maisto išteklių valdymas, taip pat ankstyvojo perspėjimo sistemos potvyniams ir gaisrams.

    Kartu išlieka ir platesnis klausimas dėl šiltnamio efektą sukeliančių dujų mažinimo tempo: kuo ilgiau emisijos išlieka aukštos, tuo didesnė tikimybė, kad natūralūs svyravimai, tokie kaip El Ninjo, prisidės prie rekordinių metų. Dalis mokslininkų diskusijose mini ir klimato inžinerijos idėjas, pavyzdžiui, aerozolių sklaidą stratosferoje, tačiau tai vertinama kaip rizikinga kryptis su sudėtingomis geopolitinėmis ir gamtinėmis pasekmėmis.

    Mokslininkas pabrėžia, kad super El Ninjo scenarijus ypač jautrus todėl, kad jis vystosi jau įšilusiame pasaulyje. Dėl to net kelių mėnesių temperatūros šuolis gali padidinti tikimybę, kad kai kuriuose regionuose bus peržengtos ribos, po kurių pokyčiai tampa sunkiai grįžtami.

    Europos patirtys su rekordinėmis sausromis ir vandens lygių kritimu rodo, kad ekstremalūs reiškiniai turi ne tik meteorologinį, bet ir ekonominį poveikį: nukenčia laivyba, energetika, žemės ūkis, didėja gaisrų ir sveikatos rizikos. Tuo pat metu mokslininkai primena, kad pavieniai šalčio rekordai atskirose vietose neprieštarauja globaliam atšilimui, nes klimatas vertinamas pagal ilgalaikes tendencijas, o ne vienadienius svyravimus.

    Artėjant laikotarpiui, kai El Ninjo gali pasiekti didžiausią stiprumą, tyrėjai ragina atidžiai sekti prognozes ir ruoštis ekstremaliems scenarijams. Tai apima ne tik institucijų sprendimus, bet ir praktinį pasirengimą bendruomenėse, kur didžiausią žalą paprastai padaro karščio bangos, sausros ar staigūs potvyniai.