CP v2

Tag: AMD

  • „Nvidia“ vėl fiksuoja rekordą: pajamos viršijo prognozes, bet investuotojų nerimas nemažėja

    Rekordinis ketvirtis, bet reakcija mišri

    JAV lustų gamintoja „Nvidia“ paskelbė dar vieną rekordinį ketvirtį: 2026 finansinių metų pirmąjį ketvirtį bendrovės pajamos siekė apie 71,9 mlrd. eurų ir viršijo analitikų lūkesčius. Vis dėlto rinkos nuotaikos išliko atsargios, nes investuotojai vis dažniau vertina, ar spartus dirbtinio intelekto bumas gali išlaikyti dabartinį tempą.

    Bendrovė daugiausia auga dėl duomenų centrų paklausos, kur jos spartintuvai ir susijusi infrastruktūra tapo pagrindiniu pasirinkimu treniruojant ir diegiant didžiuosius DI modelius. Ši sritis išlieka kertiniu „Nvidia“ varikliu ir svarbiausiu rodikliu, pagal kurį rinkos vertina viso sektoriaus pulsą.

    Duomenų centrai tempia į priekį

    Didžiausią pajamų dalį ir toliau generavo duomenų centrų segmentas: jo pardavimai sudarė apie 66,2 mlrd. eurų, taip pat viršydami rinkos prognozes. Tai rodo, kad didieji debesijos ir platformų žaidėjai dar neatsisako investicijų į skaičiavimo galią, kuri reikalinga tiek modelių mokymui, tiek inferencijai.

    „Nvidia“ taip pat nurodė augantį su debesija susijusių sutarčių portfelį, o tai signalizuoja, kad klientai planuoja išlaidas ne vienam ketvirčiui į priekį. Tuo pačiu rinkoje stiprėja signalai, kad pirkimų struktūra gali keistis: dalis išlaidų juda nuo treniravimo infrastruktūros į efektyvesnį modelių diegimą ir aptarnavimą.

    Kodėl akcijos smuko

    Nepaisant geresnių rezultatų, „Nvidia“ akcijos po ataskaitos smuktelėjo apie 1,6 proc. Tokia reakcija dažnai reiškia, kad dalis gerų naujienų jau buvo įskaičiuotos į kainą, o investuotojai daugiau dėmesio skyrė rizikoms: konkurencijai, maržoms ir ilgalaikiam DI infrastruktūros ciklui.

    Bendrovė pateikė ir antrojo ketvirčio pajamų prognozę, kuri taip pat viršijo Volstryto lūkesčius: tikimasi apie 80,1 mlrd. eurų pajamų. Vis dėlto rinkos dalyviai vertina ne tik augimą, bet ir tai, ar „Nvidia“ išlaikys pranašumą, kai vis daugiau didžiųjų klientų bando mažinti priklausomybę nuo vieno tiekėjo.

    Augantis spaudimas iš konkurentų

    Analitikai atkreipia dėmesį, kad konkurencija DI lustų rinkoje aštrėja: alternatyvas aktyviai siūlo AMD ir „Intel“, o debesijos gigantai „Google“ ir „Amazon“ vis intensyviau vysto nuosavus sprendimus. Tai gali reikšti didesnį kainų spaudimą arba lėtesnį augimą, jei dalis užsakymų bus nukreipta į vidinius klientų projektus.

    „Nvidia“ vadovas Jensenas Huangas investuotojams pabrėžė, kad augimą turėtų palaikyti plati klientų bazė ir naujos produktų kartos, tačiau rinka vis dažniau klausia, kaip atrodys paklausa 2027–2028 metais. Šiame etape svarbia tampa ne vien treniravimo pajėgumų plėtra, bet ir tai, kaip greitai DI sprendimai generuos apčiuopiamą grąžą verslams.

    „„Nvidia“ vėl pagerino rekordą, tačiau dabar tai iš esmės jau įskaičiuota į kainą, nes ketvirtis po ketvirčio rezultatai gerėja“, – sakė „eMarketer“ analitikas Jacobas Bourne’as.

    Jo teigimu, esminis klausimas išlieka investuotojų įtikinimas, kad DI plėtra turi potencialo ne tik artimiausiais ketvirčiais, bet ir ilgesnėje perspektyvoje, kai dėmesys vis labiau krypsta į inferencijos apkrovas ir alternatyvius lustus.

  • „AMD“ skelbia milžinišką planą Taivane: apie 9 mlrd. eurų investicijų į DI lustus

    „AMD“ skelbia milžinišką planą Taivane: apie 9 mlrd. eurų investicijų į DI lustus

    JAV puslaidininkių gamintoja „AMD“ paskelbė planuojanti daugiau nei 10 mlrd. JAV dolerių, arba maždaug 9 mlrd. eurų, investicijas Taivane. Bendrovė teigia, kad lėšos bus nukreiptos į puslaidininkių ir dirbtinio intelekto ekosistemą, siekiant paspartinti pažangiausių lustų kūrimą ir didinti jų našumą.

    Taivanas yra vienas svarbiausių pasaulio mikroschemų gamybos centrų, o jo reikšmę lemia didžiausi pasaulyje kontraktiniai lustų gamintojai ir pažangios gamybos grandinės. Dėl to čia koncentruojasi technologijos, kompetencijos ir tiekėjai, reikalingi naujos kartos DI infrastruktūrai.

    Kur keliaus investicijos

    „AMD“ nurodo, kad investicijų kryptis apims ne tik lustų projektavimą, bet ir pažangias gamybos bei surinkimo technologijas. Ypatingas dėmesys skiriamas pakavimui ir skirtingų mikroschemų sujungimo sprendimams, kurie tampa kritiškai svarbūs didelio našumo DI sistemoms.

    Bendrovė taip pat pranešė apie bendradarbiavimą su Taivano partneriais, įskaitant „ASE“ ir „SPIL“. Tokie sprendimai, kai keli lustai sujungiami į vieną modulį, paprastai leidžia efektyviau didinti našumą, mažinti energijos sąnaudas ir gerinti duomenų perdavimo spartą.

    DI serverių lenktynės įgauna pagreitį

    Investicijų planas skelbiamas tuo metu, kai didžiosios technologijų bendrovės ir debesijos paslaugų teikėjai toliau agresyviai didina išlaidas DI skaičiavimo infrastruktūrai. Rinka vis labiau orientuojasi į serverius, pritaikytus generatyviniams modeliams ir DI agentams, kuriems reikia didžiulių skaičiavimo išteklių.

    „AMD“ teigia, kad naujos technologijos turėtų prisidėti prie spartesnio DI sistemų diegimo ir didesnio efektyvumo. Bendrovė taip pat siekia sustiprinti konkurencingumą aukščiausios klasės akceleratorių segmente, kuriame šiuo metu dominuoja „Nvidia“.

    „Helios“ planai ir partneriai

    „AMD“ pranešė, kad inovacijos Taivano partnerių grandinėje turėtų padėti diegti „Helios“ DI serverių sistemą 2026 metų antroje pusėje. Tokios platformos paprastai remiasi ne vien atskirais lustais, bet ir viso serverio architektūra, įskaitant aušinimą, maitinimą, tinklo komponentus ir programinę ekosistemą.

    Tarp „Helios“ kūrime minimų partnerių įvardijamos įmonės „Sanmina“, „Wiwynn“, „Wistron“ ir „Inventec“. Tokios partnerystės rodo, kad „AMD“ siekia didesnių gamybos apimčių ir greitesnio tiekimo, nes DI serverių paklausa pasaulyje išlieka itin aukšta.

    „Dirbdama su strateginiais partneriais Taivane ir visame pasaulyje, „AMD“ tobulina pažangiausias silicio, pakavimo ir gamybos technologijas, kurios leidžia didesnį našumą, efektyvumą ir greitesnį DI sistemų diegimą“, – teigiama bendrovės pranešime.

  • Volstritas skelbia DI sargybos pasikeitimą: „Intel“ ir „AMD“ šauna į viršų, „Nvidia“ atsilieka

    Volstritas skelbia DI sargybos pasikeitimą: „Intel“ ir „AMD“ šauna į viršų, „Nvidia“ atsilieka

    Nuo „ChatGPT“ proveržio 2022 metų pabaigoje DI infrastruktūros bumo simboliu tapo „Nvidia“, tačiau Volstrite vis dažniau matomas kapitalo persiskirstymas. Pastaruoju metu investuotojai aktyviau perka įmones, kurios ankstyvoje DI plėtros fazėje buvo mažiau pastebimos.

    Ryškiausias to pavyzdys matėsi šią savaitę: „AMD“ ir „Intel“ akcijos šoktelėjo maždaug po 25 proc., „Micron“ pabrango daugiau nei 37 proc., o „Corning“ ūgtelėjo apie 18 proc. Tuo pat metu „Nvidia“ 2026 metais augo kukliau ir labiau priminė viso „Nasdaq“ tempo judėjimą.

    Rinka plečia DI statybų žemėlapį

    Investuotojai vis aiškiau stato už tai, kad DI duomenų centrų plėtra bus ilga ir reikalaus ne vien grafinių procesorių. Didėjant skaičiavimo apimtims, auga poreikis atminties lustams, centriniams procesoriams, optiniams ryšiams ir kitoms komponentėms, kurios lemia našumą bei energijos sąnaudas.

    Viena svarbiausių naujų temų tapo atminties rinka. Dėl pasiūlos trūkumo kylant kainoms, atminties gamintojai gavo stiprų postūmį, o „Micron“ pastaraisiais mėnesiais tapo vienu karščiausių sandorių puslaidininkių sektoriuje.

    Rinkoje akcentuojama, kad materialus trūkumas dažnai reiškia staigesnį pelningumo šuolį, nes kainos kyla greičiau nei sąnaudos. Tokios fazės istorijoje ne kartą tapo pagrindu įspūdingiems atminties gamintojų akcijų ciklams.

    Agentai grąžina dėmesį CPU

    Kita kryptis, kurią vis dažniau mini analitikai, yra centrinių procesorių sugrįžimas į pirmą planą. DI plėtrai persikeliant nuo vien pokalbių robotų prie agentų, galinčių vykdyti užduočių grandines, duomenų centrams reikia daugiau universalių skaičiavimo išteklių.

    Prognozuojama, kad duomenų centrų CPU rinka per artimiausius metus gali išaugti daugiau nei dvigubai, o šias nuotaikas sustiprino „AMD“ ketvirčio rezultatai ir atnaujintos augimo ambicijos serverių segmente. Analitikai tai vertina kaip struktūrinį lūžį, kuriame auga ir CPU, ir duomenų centrų greitintuvų paklausa.

    „Agentai iš tiesų kuria milžinišką paklausą visame DI diegimo cikle, ir mums labai įdomu būti pačiame jo centre“, – sakė „AMD“ vadovė Lisa Su.

    „Intel“ atsigavimas ir optikos statymai

    „Intel“ atveju investuotojai įžvelgia atsigavimo scenarijų, kurį pastiprina didesnės JAV investicijos į vietinę lustų gamybą. Papildomų impulsų akcijai suteikė ir pranešimai apie galimas gamybos partnerystes bei didžiųjų užsakovų susidomėjimą.

    Tuo metu DI infrastruktūros grandinėje ryškėja ir optinių technologijų vaidmuo. „Nvidia“ bendradarbiavimas su „Corning“ siejamas su perėjimu nuo varinių jungčių prie šviesolaidžio sprendimų didelio masto sistemose, o pati „Corning“ rinkoje jau buvo pasiekusi reikšmingų rekordų.

    Vis dėlto dalis rinkos dalyvių įspėja, kad staigūs puslaidininkių sektoriaus šuoliai primena ankstesnių burbulų dinamiką. Skamba ir perspėjimai apie galimą 25–30 proc. korekciją platesniame sektoriaus indekse, jei lūkesčiai pralenks realų pelnų augimą.

  • AMD šokiravo Volstritą, „Anthropic“ susitarė su „SpaceX“, o aviaciją purto degalų krizė

    AMD šokiravo Volstritą, „Anthropic“ susitarė su „SpaceX“, o aviaciją purto degalų krizė

    Volstritas trečiadienį sulaukė ryškaus signalo iš puslaidininkių sektoriaus: „Advanced Micro Devices“ (AMD) po stiprių ketvirčio rezultatų ir optimistiškesnių prognozių šoktelėjo maždaug 18 proc. Bendrovė investuotojams pasiuntė žinutę, kad jos procesorių paklausa auga dėl spartėjančių DI diegimų, o tai padėjo kelti ir platesnės rinkos nuotaikas.

    AMD vadovė Lisa Su pabrėžė, kad įmonės mato vis didesnę paklausą sprendimams, kurie leidžia DI sistemas naudoti praktiškai, o ne vien testuoti laboratorijose. Analitikai tokias tendencijas sieja su augančiu įmonių noru automatizuoti procesus ir diegti DI agentus, kuriems reikia daugiau skaičiavimo galios ir energijos efektyvumo.

    Rinkoje dėmesio sulaukė ir kontrastas su „Nvidia“, kurios akcijų dinamika pastaruoju metu ne visada atspindi bendrą puslaidininkių ralį. Dalis investuotojų svarsto, ar DI infrastruktūros bumas taps platesnis ir labiau pasidalins tarp skirtingų gamintojų, ypač kai įmonės ieško alternatyvų dėl kainos, tiekimo ar specifinių užduočių.

    Kodėl brangsta skrydžiai?

    Aviacijos sektorių tuo pat metu spaudžia brangstantys degalai ir tiekimo rizikos. Nauji vieši duomenys JAV rodė, kad oro bendrovės kovą už reaktyvinius degalus mokėjo gerokai daugiau nei anksčiau, o geopolitinės įtampos paaštrino kainų šuolius.

    Rinkos dalyviai perspėja, kad degalų trūkumo epizodai Europoje ir Azijoje gali komplikuoti vasaros sezono planavimą, ypač jei sutrinka logistikos grandinės ar perdirbimo pajėgumai. Tai didina spaudimą vežėjams: degalų sąnaudos yra vienas svarbiausių skrydžių kainą lemiančių veiksnių, todėl brangimas dažnai persiduoda bilietams.

    „Anthropic“ ir „SpaceX“ sandoris

    DI bendrovė „Anthropic“ paskelbė susitarimą, pagal kurį naudos visus „SpaceX“ valdomo „Colossus 1“ duomenų centro Tenesyje skaičiavimo išteklius. Įmonė teigia, kad tai turėtų padėti didinti pajėgumus mokamiems „Claude“ planams ir stabiliau aptarnauti augantį vartotojų srautą.

    „Anthropic“ vadovas Dario Amodei yra viešai pripažinęs, kad bendrovei tapo sudėtinga suspėti su paklausos šuoliu, kai naudojimas ir pajamos augo daug sparčiau, nei planuota. Tai atspindi platesnę rinkos problemą: DI modelių mokymui ir veikimui reikia vis daugiau lustų, elektros ir duomenų centrų infrastruktūros, todėl pajėgumai tampa strateginiu konkurenciniu pranašumu.

    „Skaičiavimo galios paklausa auga greičiau, nei pramonė spėja ją patikimai padengti“, – sakė Dario Amodei.

    Vartotojai kol kas nepasiduoda

    Nepaisant energijos kainų ir infliacijos spaudimo, dalis didžiųjų vartotojų sektoriaus įmonių praneša apie gana atsparų pirkėjų elgesį. Pavyzdžiui, „McDonald’s“ skelbė augusias to paties tinklo pardavimų apimtis, o įmonės komentaruose akcentuojamos vertės pasiūlos ir akcijų strategijos.

    Tuo pačiu „Disney“ ir „Uber“ rezultatai rodė, kad žmonės ir toliau leidžia pinigus kelionėms bei paslaugoms, nors jautriai reaguoja į kainas. Tokia dinamika rinkoje dažnai vertinama kaip signalas, kad vartotojai dar turi finansinę erdvę, tačiau išlaidų struktūra keičiasi vertės ir nuolaidų naudai.

    Tarp kitų naujienų iš JAV rinkos – pokyčiai sporto lažybų sektoriuje: pranešta, kad „FanDuel“ vadovė Amy Howe palieka pareigas, o laikinai vadovavimą perima prezidentas Christianas Genetski. Šis sektorius pastaraisiais metais sparčiai augo, tačiau investuotojų nuotaikos išlieka nepastovios dėl konkurencijos ir reguliavimo rizikų.

  • „AMD“ prognozė apsivertė per 90 dienų: Lisa Su paaiškino, kodėl akcija šoko 19 proc.

    „AMD“ prognozė apsivertė per 90 dienų: Lisa Su paaiškino, kodėl akcija šoko 19 proc.

    Kas sukėlė prognozės šuolį

    JAV puslaidininkių bendrovės „AMD“ vadovė Lisa Su paaiškino, kodėl bendrovė staigiai pakoregavo rinkos prognozę ir pateikė gerokai optimistiškesnį vaizdą nei dar prieš kelis mėnesius. Pasak jos, per pastarąsias 90 dienų, po intensyvių pokalbių su didžiausiais klientais, tapo aiškiau, kaip sparčiai persiskirsto skaičiavimo apkrovos.

    Esminis pokytis siejamas su DI plėtra, ypač vadinamaisiais agentais, kai sistemos ne tik generuoja turinį, bet ir automatiškai vykdo užduotis. Tai didina nuolatinio skaičiavimo poreikį, o daliai užduočių vis svarbesni tampa ne vien grafikos procesoriai, bet ir centriniai procesoriai.

    „Agentai iš tiesų skatina milžinišką paklausą visame DI diegimo cikle, ir mes džiaugiamės būdami jo centre“, – sakė Lisa Su.

    Rezultatai ir akcijos reakcija

    „AMD“ paskelbė ketvirčio rezultatus, kurie pranoko analitikų lūkesčius tiek pagal pajamas, tiek pagal pelningumą. Bendrovės pajamos, lyginant su tuo pačiu laikotarpiu prieš metus, augo 38 proc., o vadovė pagrindiniu augimo varikliu įvardijo duomenų centrų segmentą.

    Rinka į tai sureagavo staigiai: po rezultatų paskelbimo „AMD“ akcijos kaina per dieną šoktelėjo 19 proc. Toks judėjimas paprastai rodo, kad investuotojai įvertino ne tik praeities rodiklius, bet ir pasikeitusį ateities paklausos bei maržų scenarijų.

    Serverių procesorių rinka auga greičiau

    Dar 2025 metų pabaigoje „AMD“ buvo prognozavusi, kad serverių centrinių procesorių rinka artimiausius trejus–penkerius metus augs maždaug 18 proc. per metus. Naujausioje rezultatų konferencijoje Lisa Su šią prognozę pakėlė iki daugiau nei 35 proc. metinio augimo, o rinkos apimtį iki dešimtmečio pabaigos įvertino virš 120 mlrd. JAV dolerių, tai yra maždaug 111 mlrd. eurų.

    Tokia korekcija signalizuoja, kad didieji debesų kompiuterijos ir duomenų centrų užsakovai didina investicijas į infrastruktūrą, reikalingą DI modelių veikimui realiu laiku. Praktikoje tai reiškia daugiau serverių, daugiau atminties, spartesnius tinklus ir didesnę procesorių paklausą ne tik mokymui, bet ir vadinamajai inferencijai, kai modeliai jau aptarnauja vartotojų užklausas.

    Kodėl CPU vėl atsidūrė dėmesio centre

    Nors DI bume dažniausiai minimi grafikos procesoriai, „AMD“ akcentuoja CPU reikšmę ten, kur darbo krūviai tampa mišrūs: duomenų paruošimas, užduočių planavimas, paslaugų orkestravimas ir dalis inferencijos. Tokiose architektūrose CPU tampa kritine grandimi, o tai atveria papildomą augimo kanalą bendrovėms, kurios istoriškai buvo stiprios būtent procesorių segmente.

    Kartu išlieka ir pasiūlos klausimas: pramonė vis dar susiduria su pažangių lustų gamybos ir tiekimo grandinės įtampomis, nes pajėgumai negali akimirksniu prisitaikyti prie staigaus užsakymų šuolio. „AMD“ teigia, kad investicijos į tiekimo grandinę turėtų leisti įvykdyti klientų poreikius, nors pati rinka išlieka įtempta.

    „Taip, situacija tikrai įtempta. Paklausos yra daug, bet turime pasaulinio lygio tiekimo grandinę, kuri ruošėsi šiam momentui“, – sakė Lisa Su.

    Pozityviau į „AMD“ perspektyvas sureagavo ir dalis Volstrito analitikų, po prognozės atnaujinimo pakėlę tikslines akcijos kainas. Investuotojams svarbiausias signalas šiuo atveju yra ne vien pardavimų augimas, bet ir tai, kad DI infrastruktūros plėtra pereina į etapą, kuriame skaičiavimo poreikis tampa pastovus, o ne vienkartinis.

  • „AMD“ šovė 15 proc.: pajamos ir prognozės nustebino, o duomenų centrai tapo varikliu

    „AMD“ šovė 15 proc.: pajamos ir prognozės nustebino, o duomenų centrai tapo varikliu

    JAV lustų gamintoja „Advanced Micro Devices“ (AMD) paskelbė 2026 metų pirmojo ketvirčio rezultatus, kurie pranoko analitikų lūkesčius, o bendrovės akcijų kaina po prekybos šoktelėjo apie 15 proc. Rinką ypač įtikino duomenų centrų segmento šuolis ir aukštesnė nei tikėtasi pajamų prognozė.

    Bendrovė nurodė, kad per ketvirtį gavo 10,25 mlrd. JAV dolerių pajamų, kai rinka tikėjosi apie 9,89 mlrd. JAV dolerių. Perskaičiavus, tai yra maždaug 9,5 mlrd. eurų pajamų, kai lūkesčiai siekė apie 9,2 mlrd. eurų.

    Duomenų centrų pardavimai, anot bendrovės, augo 57 proc. iki 5,8 mlrd. JAV dolerių, arba maždaug 5,3 mlrd. eurų. Grynas pelnas taip pat didėjo: iki 1,38 mlrd. JAV dolerių, tai yra apie 1,3 mlrd. eurų, palyginti su 709 mln. JAV dolerių prieš metus.

    AMD prognozuoja, kad 2026 metų antrojo ketvirčio pajamos sieks apie 11,2 mlrd. JAV dolerių, arba maždaug 10,3 mlrd. eurų. Tai viršija rinkos prognozes, kurios buvo apie 10,52 mlrd. JAV dolerių, arba maždaug 9,7 mlrd. eurų.

    Bendrovės vadovė Lisa Su pabrėžė, kad duomenų centrų padalinys tapo pagrindiniu AMD pajamų ir pelno augimo varikliu. Pasak jos, serverių segmento plėtra turėtų dar paspartėti, kai įmonė didins pasiūlą, kad patenkintų paklausą.

    Šis rezultatas atspindi platesnę rinkos tendenciją: DI skaičiavimų bumas kelia tiek GPU, tiek CPU paklausą, o investuotojai vis dažniau ieško alternatyvų rinkos lyderei „Nvidia“. AMD jau seniai stipri centrinių procesorių rinkoje, tačiau dabar agresyviau plečia ir sprendimus, skirtus DI apkrovoms duomenų centruose.

    Vis dėlto sektoriui išlieka rizikų: lustų pramonė susiduria su gamybos ir pažangaus pakavimo pajėgumų įtampa, o tiekimo grandines veikia geopolitiniai veiksniai. Tokios aplinkybės gali daryti įtaką komponentų prieinamumui ir pristatymų terminams, todėl prognozių įgyvendinimas rinkoje bus stebimas itin atidžiai.

    AMD taip pat signalizuoja, kad neapsiribos atskirais lustais ir sieks didesnės vertės infrastruktūros pardavimų, siūlydama pilnus sprendimus duomenų centrams. Tokia kryptis leidžia tikėtis didesnių kontraktų su didžiosiomis technologijų įmonėmis, tačiau kartu didina konkurencinį spaudimą, nes varžovai investuoja į panašias pilno „rack“ lygio sistemas.

    Rinkai svarbu ir tai, kad bendrovė kalba apie didėjančią pasitikėjimo atsargų ir tiekimo mastelio didinimu trajektoriją. Jei AMD pavyks stabiliai auginti duomenų centrų pajamas ir išlaikyti maržas, tai gali reikšti tvirtesnį pagrindą akcijos kainos augimui, net ir esant dideliems sektoriaus ciklams.

  • Po „HSBC“ verdikto „AMD“ smuko, bet Crameris ramina: agentų DI era dar tik įsibėgėja

    Po „HSBC“ verdikto „AMD“ smuko, bet Crameris ramina: agentų DI era dar tik įsibėgėja

    Po to, kai „HSBC“ sumažino „Advanced Micro Devices“ (AMD) rekomendaciją iš pirkti į laikyti, bendrovės akcijos prekybos pradžioje smuko daugiau nei 4 proc. Vis dėlto CNBC komentatorius Jimas Crameris viešai stojo ginti gamintojo ir teigė, kad potencialas dar neišsemtas.

    Pasak J. Cramerio, augant dirbtinio intelekto sistemoms, kurios gali atlikti užduotis su mažesne žmogaus priežiūra, didėja paklausa būtent centriniams procesoriams. Jo vertinimu, tai palaiko AMD perspektyvą, nes bendrovė yra viena svarbiausių serverių CPU tiekėjų.

    „Advanced Micro turi CPU, o būtent jie naudojami agentų sistemose, todėl ši akcija dar kils“, – sakė J. Crameris.

    Rinkoje vis dažniau kalbama apie vadinamąją agentinę dirbtinio intelekto kryptį, kai DI ne tik generuoja turinį, bet ir planuoja veiksmų seką, naudoja įrankius, vykdo užklausas bei grįžta su rezultatu. Tokiems scenarijams reikia ne tik grafikos procesorių, bet ir didelio bendro skaičiavimo pajėgumo, atminties pralaidumo bei stabilios infrastruktūros, kur svarbų vaidmenį atlieka CPU.

    „HSBC“ analitikai pripažino, kad paklausa išlieka stipri, tačiau perspėjo, kad AMD gali būti sudėtinga viršyti jau dabar aukštus lūkesčius dėl serverių CPU augimo. Jų teigimu, pastarojo meto akcijų ralis didelę dalį optimizmo jau įkainavo, todėl vietos teigiamiems netikėtumams gali būti mažiau.

    Per pastarąjį mėnesį AMD akcijos buvo pabrangusios apie 58 proc., tad dalis investuotojų į „HSBC“ žingsnį sureagavo kaip į signalą fiksuoti pelną. Tuo pat metu rinkos dalyviai akylai laukia bendrovės ketvirčio rezultatų, nes jie gali padėti įvertinti, ar duomenų centrų paklausa iš tiesų atsispindi užsakymų ir maržų dinamikoje.

    „HSBC“ ataskaitoje taip pat išskirta rizika, susijusi su AMD priklausomybe nuo gamybos partnerio „Taiwan Semiconductor Manufacturing Co.“ (TSMC). Kai pažangiausių technologinių procesų pajėgumai yra riboti, naujų lustų apimčių didinimas gali užtrukti, o tai riboja galimybes greitai patenkinti staiga šoktelėjusią paklausą.

    Analitikai lygino situaciją su AMD konkurentu „Intel“, kuris turi ir savo gamyklas, todėl teoriškai gali lanksčiau planuoti pajėgumus. „HSBC“ „Intel“ vertina palankiau ir bendrovei paliko pirkti rekomendaciją, argumentuodami, kad artimiausiais ketvirčiais investuotojai gali sulaukti daugiau netikėtų teigiamų staigmenų.

    J. Crameris tokį argumentą atmetė, teigdamas, kad ribota pasiūla tik išryškina disbalansą, kuris didina paklausą ir suteikia kainodaros galios. Jo nuomone, esant tokioms sąlygoms parduoti AMD akcijas būtų per anksti, ypač jei agentinių DI sprendimų diegimas duomenų centruose išliks spartus.

    Investuotojams artimiausiomis dienomis svarbiausia bus įmonės pateikiamos prognozės ir komentarai apie duomenų centrų segmentą, produktų ciklą bei pajėgumų užsitikrinimą pas TSMC. Rinka taip pat vertins, kaip AMD sekasi konkuruoti tiek CPU, tiek GPU kryptimis, nes didžiųjų debesijos paslaugų teikėjų investicijos į infrastruktūrą išlieka viena pagrindinių lustų sektoriaus varomųjų jėgų.

  • „Featherless.ai“ pritraukė apie 18 mln. eurų: žada serverless DI nepriklausomybę nuo debesų milžinų

    „Featherless.ai“ pritraukė apie 18 mln. eurų: žada serverless DI nepriklausomybę nuo debesų milžinų

    Atvirojo kodo dirbtinio intelekto vykdymo platforma „Featherless.ai“ pritraukė 20 mln. JAV dolerių, tai yra apie 18 mln. eurų, A serijos investiciją. Bendrovė teigia, kad lėšos bus skirtos plėsti serverless infrastruktūrą ir pasiūlyti įmonėms alternatyvą uždaroms, tiekėjų valdomoms skaičiavimo aplinkoms.

    Investicijų raundą kartu vedė AMD Ventures ir Airbus Ventures, taip pat prisidėjo BMW i Ventures, Kickstart Ventures, Panache Ventures ir Wavemaker Ventures. „Featherless.ai“ pozicionuoja save kaip neutralią infrastruktūros grandį, nesusietą nei su konkrečiu hyperscaleriu, nei su vienu lustų gamintoju ar uždaru ekosistemos modeliu.

    Kas yra serverless DI inference

    Serverless inference modelis reiškia, kad kūrėjams nereikia patiems valdyti serverių ar GPU klasterių, o DI modeliai paleidžiami pagal poreikį, automatiškai paskirstant resursus. Tokia prieiga dažnai siejama su greitesniu diegimu į gamybinę aplinką, paprastesniu mastelio didinimu ir aiškesniu kaštų valdymu, kai mokama už realų naudojimą.

    „Featherless.ai“ teigia palaikanti daugiau nei 30 000 atvirų modelių, apimančių kalbos, vaizdo ir garso užduotis. Bendrovė taip pat akcentuoja, kad yra viena sparčiausiai augančių „Hugging Face“ inference partnerių, todėl orientuojasi ne į vieną modelį, o į platų katalogą ir greitą pritaikymą skirtingiems verslo scenarijams.

    Nepriklausomybės ir suverenumo argumentas

    Pastaraisiais metais įmonėms vis svarbiau tampa duomenų vieta, jurisdikcija ir atitiktis reikalavimams, todėl auga vadinamojo suverenaus DI poreikis. „Featherless.ai“ nurodo savo infrastruktūrą laikanti JAV ir Europos Sąjungoje bei turinti tarptautinę komandą, kad galėtų geriau atliepti privatumo ir reguliavimo lūkesčius skirtingose rinkose.

    Įmonė akcentuoja, kad kai visas DI technologijų „stakas“ atsiduria kelių tiekėjų rankose, organizacijos praranda lankstumą ir derybinę galią dėl kainos, našumo ir integracijų. Tokiu atveju pasirinkimai dažnai apsiriboja konkrečia debesijos platforma, jos įrankiais ir licencijavimo taisyklėmis.

    „Kuriame infrastruktūrą, kuri paverčia atvirojo kodo dirbtinį intelektą praktišku ir patikimu mastu, kad įmonės galėtų statyti ant pagrindo, kurį realiai valdo, o ne tik nuomojasi“, – sakė „Featherless.ai“ vadovas ir vienas iš įkūrėjų Eugene Cheah.

    Statymas ant skirtingos aparatinės įrangos

    Vienas svarbiausių „Featherless.ai“ akcentų yra aparatinės įrangos įvairovė ir mažesnė priklausomybė nuo vieno GPU tiekėjo. Bendrovė teigia, kad per strateginį bendradarbiavimą su AMD užtikrina, jog populiarūs atvirojo kodo modeliai galėtų veikti natūraliai su AMD ROCm, taip atveriant daugiau pasirinkimų infrastruktūros pirkėjams.

    Praktikoje tai gali reikšti lengvesnį perėjimą tarp skirtingų skaičiavimo aplinkų, geresnę audito galimybę ir potencialiai mažesnes inference sąnaudas, jei rinkoje atsiranda konkurencingų alternatyvų. Tuo pačiu įmonė tikisi, kad atviresnė infrastruktūra padės išvengti situacijos, kai pažangiausi modeliai ir jų vykdymas užrakinami uždarose platformose.

    „Featherless.ai“ teigimu, pritrauktas kapitalas bus naudojamas globaliai infrastruktūrai mastelinti, specializuotų atvirų modelių prekyvietei kurti ir techninei integracijai su įvairiomis aparatūros architektūromis gilinti. Bendrovė tikisi, kad tai leis toliau mažinti DI inference kainą ir supaprastins diegimą įmonėms, kurios nori daugiau kontrolės.