Tag: AMD

  • Poznanėje baigėsi IT konferencija „GEEKtech 2026“: nuo DI agentų iki ZUS patikrų

    Poznanėje (Lenkija) pasibaigė keturias dienas trukusi IT konferencija „GEEKtech 2026“, kurioje aptarta ir technologijų ateitis, ir kasdieniai verslo rūpesčiai. Renginys vyko spalio 21–24 dienomis ir sutraukė per 900 dalyvių.

    Kaip rašoma „SE.pl“ publikacijoje, konferencijos programoje tilpo labai skirtingos temos – nuo dirbtinio intelekto ir kibernetinio saugumo iki įmonėms aktualių patikrinimų bei teisinės praktikos. Organizatoriai akcentavo tarptautinį mastą: pranešimus skaitė lektoriai iš devynių šalių, o didelė dalis sesijų vyko anglų kalba.

    „GEEKtech“ prasidėjo kaip viena iš „Game Industry Conference“ (GIC) teminių krypčių, tačiau per kelerius metus išaugo į savarankiškai suvokiamą, didelio masto technologijų renginį vakarų Lenkijoje. Iš viso surengtos 43 sesijos ir pasirodė daugiau kaip 60 pranešėjų.

    Greta diskusijų apie programavimą, debesų sprendimus ar saugumą, čia buvo kalbama ir apie tai, su kuo technologijų įmonės susiduria praktiškai – ypač bendradarbiaudamos su specialistais B2B principu. Tai aktualu ir Lietuvos skaitytojams, nes panašūs klausimai kyla viso regiono IT rinkoje.

    Nuo DI modelių iki pirmųjų 72 valandų po atakos

    Vienas ryškiausių konferencijos akcentų – dirbtinis intelektas, įskaitant pristatytą lenkišką kalbos modelį „Bielik“ ir jo ekosistemą. Taip pat aptarta, kaip keičiasi programavimo praktikos ir kaip saugoti kodą, kai jis kuriamas pasitelkiant DI įrankius.

    Kita svarbi kryptis – kibernetinis saugumas. Programoje buvo nagrinėjama, kaip elgtis per pirmąsias 72 valandas po išpirkos reikalaujančios kenkėjiškos programos (ransomware) atakos, kai sprendimai turi būti greiti, o klaidos gali kainuoti brangiai.

    Programavimo bendruomenei taip pat skirta atskira dalis apie naują C++26 standartą ir tai, ko tikėtis iš tolesnės šios kalbos raidos. Tokios temos paprastai pritraukia ne tik praktikus, bet ir įrankių bei infrastruktūros kūrėjus.

    Scenoje – technologijų žvaigždės ir Lenkijos valdžios atstovai

    Renginyje pasirodė plačiau technologijų pasaulyje žinomi pranešėjai, tarp jų – programuotojas slapyvardžiu Psyho, kuris 2025 metais išgarsėjo laimėjęs konkursą, kuriame varžėsi su DI agentu. Poznanėje jis kalbėjo apie tai, kokias užduotis, jo vertinimu, kompiuterinės sistemos gali perimti artimiausiu metu.

    Konferencijoje pranešimus skaitė ir Guy Davidson – C++ kalbos standartizavimo komiteto vadovas, taip pat Megan Friedenberg iš „Walt Disney Imagineering“, pasakojusi apie kompiuterinės grafikos sprendimus pramogų industrijoje.

    Į „GEEKtech 2026“ atvyko ir politikos atstovai – tarp jų Lenkijos švietimo ministrė Barbara Nowacka. Ji dalyvavo diskusijose apie vaikų saugumą skaitmeninėje erdvėje bei Europos Sąjungos reguliavimą, įskaitant Skaitmeninių paslaugų aktą (DSA).

    Verslo pusė: AMD planai ir startuolių prisistatymai

    Konferencija tapo ir vieta, kur susitinka darbdaviai, talentai bei investuotojai. Pagrindinis renginio rėmėjas AMD paskelbė planą per dvejus metus patrigubinti darbuotojų skaičių Lenkijoje – nuo maždaug 100 iki 300 inžinierių, daugiausia ieškant grafikos specialistų.

    Startuoliams taip pat skirtas atskiras segmentas: „GEEK Startups Zone“ devynios jaunos įmonės turėjo po penkias minutes pristatyti idėjas investuotojams ir ekspertams. Toks formatas dažnai laikomas vienu efektyviausių būdų greitai patikrinti, ar idėja patraukli rinkai.

    Organizatoriai jau paskelbė ir kitų metų planus: kita „GEEKtech“ konferencija Poznanėje numatyta 2027 metų spalio 27–30 dienomis.

  • „Subaru“ ruošia savus elektromobilius: 510 AG prototipas atskleidė, ko laukti ir kada

    „Subaru“ ruošia savus elektromobilius: 510 AG prototipas atskleidė, ko laukti ir kada

    „Subaru“ siekia mažinti priklausomybę nuo „Toyota“ ir kuria savo elektromobilių platformą, baterijų technologijas bei elektronikos architektūrą. Tai reikštų daugiau gamintojo kontrolės projektuojant tiek važiuoklę, tiek programinę įrangą, o kartu ir aiškesnį „Subaru“ identitetą elektrinėje eroje.

    Technologijos pademonstruotos bandymų poligone netoli Tokijo, kur buvo pristatytas visais ratais varomas prototipas. Skelbiama, kad jis išvysto 510 arklio galių ir iki 100 kilometrų per valandą įsibėgėja greičiau nei per 4 sekundes, tačiau nuvažiuojamo atstumo ir įkrovimo parametrų bendrovė kol kas neatskleidžia.

    Kas slepiasi po kėbulu?

    Prototipas yra vadinamasis bandymų mulas, naudojamas naujiems sprendimams tikrinti, o ne būsimo serijinio modelio patvirtinimas. Išorėje jis primena modifikuotą „Outback“, tačiau „Subaru“ pabrėžia, kad galutinė gamybinio elektromobilio forma gali būti visai kitokia.

    Viena aiškiausių naujos architektūros krypčių yra svorio mažinimas: „Subaru“ taikosi numesti apie 100 kilogramų, palyginti su dabartiniais savo elektriniais modeliais. Gamintojas taip pat perprojektavo priekinę struktūrą, siekdamas geriau apsaugoti keleivius ir bateriją susidūrimo metu.

    Baterijos, varikliai ir tiekėjai

    Skelbiama, kad prototipo elektros varikliai yra mažesni ir lengvesni, o energijos vartojimo efektyvumas, pagal paties gamintojo lyginimą, padidintas apie 30 proc. Kadangi nenurodytas konkretus palyginimo pagrindas, šio skaičiaus tiesiogiai perkelti į realų nuvažiuojamą atstumą kol kas neįmanoma.

    Baterijų bloke, pasak „Subaru“, naudojama apie 4 000 cilindrinių elementų, o pats paketas esą yra maždaug 25 proc. lengvesnis nei ankstesnės kartos sprendimai. Kartu deklaruojamas tikslas pasiekti apie 20 proc. didesnį energijos tankį nei pramonės vidurkis, tačiau talpa, įkrovimo galia ir įkrovimo kreivė neįvardijamos.

    Nors kalbama apie savarankiškesnį kelią, „Subaru“ toliau remiasi partneriais: prototipo pavaros mazgus kūrė „Aisin“, o baterijų partneriu įvardijama „Panasonic Energy“. Tai atspindi rinkos realybę, kai net ir kuriant nuosavą platformą kritinių komponentų grandinė dažnai išlieka tarptautinė.

    Programinė įranga ir DI vaidmuo

    Ne mažiau svarbi dalis yra elektronika ir programinė įranga: „Subaru“ kuria integruotą elektroninį valdymo bloką, kuris apjungtų vairuotojo pagalbos sistemas, važiuoklės ir jėgos pavaros valdymą bei informacinę ir pramoginę sistemą. Teigiama, kad sprendimas kuriamas su „AMD“ lustu, o ateityje numatoma DI funkcijų plėtra „EyeSight“ sistemoje.

    Gamintojas taip pat planuoja palaikyti belaidžius programinės įrangos atnaujinimus, kurie tampa pramonės standartu ir leidžia taisyti klaidas bei tobulinti funkcijas jau eksploatuojamuose automobiliuose. „Subaru“ teigia, kad šį valdymo bloką ketina gaminti pati ir naudoti plačiau savo modelių gamoje, taip mažindama kaštus.

    „Subaru“ užsimena, kad dalis demonstruotos technologijos į serijinę gamybą galėtų ateiti apie 2029 metus, nors konkretaus modelio ar tikslios starto datos dar nepatvirtina. Tuo pat metu bendrovė neketina nutraukti bendradarbiavimo su „Toyota“, tačiau akivaizdu, kad siekia tvirtesnio pagrindo savarankiškiems elektromobiliams ir greitesnio atsako į ypač sparčią pasaulinę konkurenciją.

  • TSMC fiksuoja rekordinį ketvirčio šuolį: DI lustų paklausa kelia pajamas ir pelną

    Didžiausia pasaulyje pažangių puslaidininkių gamintoja Taiwan Semiconductor Manufacturing Company (TSMC) skelbia, kad trečiąjį metų ketvirtį jos pajamos pasiekė apie 46,7 mlrd. JAV dolerių, tai yra maždaug 43,0 mlrd. eurų. Bendrovė nurodo, kad rezultatus smarkiai augino didelė paklausa iš įmonių, kuriančių ir diegiančių dirbtinio intelekto sprendimus.

    TSMC duomenimis, pajamos per metus paaugo apie 50 proc., o rinkos lūkesčius pavyko viršyti net ir po anksčiau skelbtų konservatyvesnių prognozių. Tai signalizuoja, kad pažangių technologijų užsakymų bumas išlieka, o gamybos pajėgumų panaudojimas išlieka aukštas.

    Ypač išsiskyrė rugsėjo mėnuo, kai pajamos, bendrovės teigimu, šoktelėjo beveik 55 proc. ir siekė apie 16,0 mlrd. JAV dolerių, tai yra maždaug 14,7 mlrd. eurų. Tokia dinamika rodo ne tik augančią DI infrastruktūros rinką, bet ir tai, kad užsakovai stengiasi užsitikrinti lustų tiekimą kuo anksčiau.

    Analitikų vertinimu, trečiojo ketvirčio grynasis pelnas galėjo siekti apie 23,2 mlrd. JAV dolerių, tai yra apie 21,4 mlrd. eurų, arba maždaug 64 proc. daugiau nei prieš metus. TSMC pilną ataskaitą turėtų paskelbti artimiausiomis dienomis, ir rinka atidžiai stebės maržų pokyčius bei vadovybės komentarus dėl paklausos perspektyvos.

    TSMC yra strateginis tiekėjas daugeliui pasaulio technologijų lyderių, gaminantis skaičiavimo procesorius, išmaniesiems telefonams skirtus lustus ir komponentus pramonei. Bendrovės gamyba sutelkta Taivane, taip pat plečiama Kinijoje, Japonijoje ir Jungtinėse Valstijose, siekiant diversifikuoti tiekimo grandinę ir sumažinti geopolitines rizikas.

    Rinkoje TSMC rezultatai dažnai laikomi viso puslaidininkių sektoriaus barometru, nes pažangiausi gamybos procesai tiesiogiai siejasi su DI serveriais, duomenų centrais ir naujos kartos įrenginiais. Jei paklausa išliks tokia pati, tai gali reikšti tęstinį spaudimą tiekimo grandinei, aukštas investicijas į gamyklas ir dar intensyvesnę konkurenciją dėl pažangiausių gamybos pajėgumų.

  • „Sony“ ruošia PS5 vaizdo šuolį: QSSR žada ryškesnį vaizdą ir stabilesnį kadrų dažnį

    „Sony“ ruošia PS5 vaizdo šuolį: QSSR žada ryškesnį vaizdą ir stabilesnį kadrų dažnį

    „Sony“ ir „AMD“ plečia bendrą „Project Amethyst“ iniciatyvą ir pristato „Quick Spectral Super Resolution“ (QSSR) technologiją, kuri turėtų atnešti pažangesnį vaizdo mastelio didinimą į bazinę „PlayStation 5“. Iki šiol su „PlayStation Spectral Super Resolution“ (PSSR) siejamas proveržis labiau sietas su „PlayStation 5 Pro“ galimybėmis.

    QSSR esmė – greitesnis ir efektyvesnis vaizdo atkūrimas, kai žaidimas renderinamas mažesne raiška, o tuomet išdidinamas iki aukštesnės, stengiantis išlaikyti detales ir sumažinti vaizdo artefaktus. Tokie sprendimai šiuolaikiniuose žaidimuose tampa vis svarbesni, nes kūrėjai vienu metu siekia aukštos raiškos, sudėtingų apšvietimo efektų ir stabilaus kadrų dažnio.

    Kas keičiasi lyginant su PSSR?

    Skelbiama, kad QSSR remiasi dviem kryptimis: patobulinta neuroninio tinklo architektūra ir rankiniu būdu suderinta įgyvendinimo versija, optimizuota „PlayStation 5“ aparatinei įrangai. Paprastai tariant, tikslas yra pasiekti apčiuopiamą vaizdo švaros ir stabilumo naudą nepareikalaujant tokio našumo rezervo, kokio reikia sudėtingesniems sprendimams.

    PSSR iki šiol dažniau buvo minimas kaip vienas ryškiausių „PlayStation 5 Pro“ pranašumų, nes pažangus mastelio didinimas leidžia lengviau pasiekti aukštą vaizdo kokybę ir gerą kadrų dažnį. QSSR atėjimas į bazinę konsolę reikštų, kad dalis šių privalumų persikeltų ir į plačiausiai paplitusį modelį.

    Kokiuose žaidimuose matysime pirmiausia?

    Pirmieji paminėti žaidimai, kurie turėtų išnaudoti QSSR, yra „Marvel’s Wolverine“ ir „Ghost of Yotei“. Tokia kryptis logiška, nes būtent didelio biudžeto projektai dažniausiai pirmieji gauna naujausias vaizdo technologijas, kurios vėliau pritaikomos platesniam žaidimų ratui.

    „QSSR užtikrina didesnį aiškumą ir stabilumą pikselių lygiu, išryškindama papildomas detales įvairiose aplinkose. Tai turėtų suteikti PS5 žaidėjams ryškų PS5 Pro galimybių įspūdį“, – sakė „Insomniac Games“ technologijų vadovas Mike Fitzgerald.

    Kodėl tokios technologijos dabar itin svarbios?

    Pastaraisiais metais žaidimų grafika sparčiai sudėtingėja, o kartu auga ir skaičiavimo kaštai, ypač kai siekiama 60 kadrų per sekundę ar daugiau. Dėl to visa rinka vis labiau remiasi mastelio didinimo sprendimais, kurie leidžia subalansuoti raišką, vaizdo švarą ir našumą.

    „Sony“ signalizuoja, kad QSSR ilgainiui turėtų pasiekti ir daugiau „PlayStation 5“ žaidimų. Tuo pat metu PSSR, kaip teigiama, išliks pagrindiniu standartu „PlayStation 5 Pro“, kur didesnės galios rezervas leidžia taikyti agresyvesnius vaizdo kokybės tikslus.

  • DI bumas pakėlė „AMD“ į trilijono klubą: akcijos šovė, o duomenų centrai nebespėja

    DI bumas pakėlė „AMD“ į trilijono klubą: akcijos šovė, o duomenų centrai nebespėja

    JAV lustų gamintoja „AMD“ pasiekė simbolinę vieno trilijono JAV dolerių vertės ribą, kuri eurais sudaro apie 850 mlrd. eurų. Tokį šuolį paskatino investuotojų entuziazmas dėl dirbtinio intelekto plėtros ir augančios duomenų centrų paklausos.

    Prekybos sesijos metu „AMD“ akcijos vienu metu brango apie 9,4 proc., o įmonės vertė per savaitę padidėjo maždaug 170 mlrd. eurų. Rinkose tai vertinama kaip dar vienas signalas, kad DI infrastruktūros ciklas tebėra įsibėgėjęs.

    Kas stumia augimą?

    „AMD“ pastaraisiais ketvirčiais pabrėžia duomenų centrų segmentą, kuris tapo pagrindiniu augimo varikliu. Įmonė pranešė, kad 2026 metų antrąjį ketvirtį pajamos, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu prieš metus, šoktelėjo apie 50 proc. ir pasiekė maždaug 9,8 mlrd. eurų.

    Didžiausią įtaką tam turėjo daugiau nei dvigubai augusios duomenų centrų pajamos. „AMD“ taip pat nurodė, kad 2026 metų antroje pusėje tikisi dar spartesnio duomenų centrų pardavimų tempo.

    Partnerystės DI rinkoje

    Įmonė siekia stiprinti pozicijas DI ekosistemoje bendradarbiaudama su ryškiausiais šios srities žaidėjais. Tarp skelbtų partnerių minimos „OpenAI“ ir „Anthropic“, o tokie ryšiai investuotojams signalizuoja apie didesnę galimybę patekti į stambius infrastruktūros užsakymus.

    Rinka šiuo metu ypač jautriai reaguoja į bet kokius ženklus, rodančius, kad įmonės gali didinti DI skaičiavimo pajėgumus. Duomenų centrai, aptarnaujantys didelius kalbos modelius ir kitus DI sprendimus, reikalauja ne tik galingų lustų, bet ir stabilaus tiekimo bei programinės ekosistemos.

    Vis dar pavijimo lenktynės

    Nors „AMD“ prisijungė prie trilijono vertės bendrovių klubo, pagal rinkos kapitalizaciją ji vis dar atsilieka nuo pagrindinės varžovės „Nvidia“. Pastarosios vertė, remiantis viešai skelbiamais rinkos vertinimais, artėja prie maždaug 4,7 trln. eurų.

    Analitikų vertinimu, investuotojai šiuo metu perka ne vien dabartinius rezultatus, bet ir lūkesčius, kad DI paklausa išliks aukšta kelerius metus. Tačiau kartu rinkoje auga ir rizikos, susijusios su itin dideliais vertinimais, konkurencija bei užsakymų ciklų nepastovumu.

  • DLSS 4.5 gelbsti, bet problemų neišsprendžia: Hell Let Loose: Vietnam RT testas nustebino

    DLSS 4.5 gelbsti, bet problemų neišsprendžia: Hell Let Loose: Vietnam RT testas nustebino

    Rugpjūčio 13 dieną debiutavęs Hell Let Loose: Vietnam turėjo tapti vienu ryškiausių šių metų tinklo šaudyklių startų, tačiau žaidėjų nuotaikos greitai atšalo. Dalis bendruomenės skundžiasi prastu našumu, ryškiais kadrų dažnio kritimais ir techninėmis problemomis.

    Situacija ypač jautri tokio tipo žaidimams, nes konkurenciniuose mūšiuose stabilus FPS dažnai svarbesnis už maksimalias grafikos detales. Dėl to spindulių sekimas (Ray Tracing) šaudyklių žaidimuose įprastai paliekamas išjungtas, net jei vaizdas tampa kiek įspūdingesnis.

    Kas parodė RT bandymas?

    Internete išplitęs MxBenchmarkPC bandymas atkreipė dėmesį į tai, kaip Ray Tracing veikia Hell Let Loose: Vietnam ir kiek kainuoja našumo prasme. Teste naudota „Nvidia“ vaizdo plokštė RTX 5080, todėl rezultatai atspindi aukščiausios klasės kompiuterio galimybes.

    Skelbiama, kad 4K raiškoje įjungus Hardware Lumen, kuris čia siejamas su Ray Tracing, be papildomo kadrų generavimo pavyko išspausti mažiau nei 50 kadrų per sekundę. Tokie skaičiai rodo, kad RT įjungimas šiuo metu gali būti per didelė prabanga net ir galingam kompiuteriui.

    DLSS 4.5 pakeičia vaizdą

    Didžiausias lūžis fiksuotas įjungus „Nvidia“ technologiją „DLSS 4.5“ su kadrų generavimu. Teigiama, kad keturgubas FPS generavimas 4K raiškoje gali pakelti rezultatą iki maždaug 150 kadrų per sekundę, net ir su įjungtu Ray Tracing.

    2K raiškoje, remiantis tuo pačiu bandymu, skaičiai dar palankesni: su RT ir „DLSS 4.5“ kokybės režimu minimi net iki 280 kadrų per sekundę. Praktikoje tai reiškia, kad DI paremti vaizdo atkūrimo ir kadrų generavimo metodai gali „užmaskuoti“ sunkiai optimizuotų scenų kainą.

    Kodėl daliai žaidėjų tai nepadės

    Vis dėlto šie rezultatai turi aiškių ribų. RTX 5080 yra nišinis, brangus sprendimas, o dauguma žaidėjų naudoja gerokai silpnesnes vaizdo plokštes, todėl realus FPS dažnai bus žemesnis net ir su panašiomis nustatymų kombinacijomis.

    Dar viena problema ta, kad „DLSS 4.5“ veikia tik su „Nvidia“ aparatine įranga. Tai reiškia, kad žaidėjai su AMD vaizdo plokštėmis, apie kurių našumo problemas šiuo metu kalbama garsiausiai, iš šio „gelbėjimosi rato“ dažniausiai negaus jokios tiesioginės naudos.

    Kūrėjams teks spręsti klasikinę naujų leidimų dilemą: vien tik pažangios vaizdo technologijos neužtikrina gero starto, jei bazinė optimizacija stringa. Artimiausi atnaujinimai parodys, ar Hell Let Loose: Vietnam pavyks atsigauti ir susigrąžinti pasitikėjimą, kurį serija buvo užsitarnavusi ankstesnėmis dalimis.

  • „Lenovo“ traukia kozirius prieš „Apple“: „IdeaPad Vibe“ žada daugiau jungčių ir spalvų

    „Lenovo“ traukia kozirius prieš „Apple“: „IdeaPad Vibe“ žada daugiau jungčių ir spalvų

    Nešiojamųjų kompiuterių rinkoje bręsta dar viena akistata su „Apple“: nutekėję vaizdai rodo, kad „Lenovo“ ruošia „IdeaPad Vibe“, kuris pozicionuojamas kaip alternatyva „MacBook Neo“. Pastarasis, pasirodęs prieš kelis mėnesius, išsiskyrė agresyvesne kaina ir, anot rinkos apžvalgininkų, greitai rado pirkėjų.

    Pagal paviešintas reklamines iliustracijas „IdeaPad Vibe“ bus siūlomas net septynių spalvų. Tai rožinė, šviesiai geltona, oranžinė ruda, šalavijų žalia, tamsiai mėlyna, sidabrinė ir mėtų atspalvio, o toks pasirinkimas akivaizdžiai taikosi į pirkėjus, kuriems svarbus ne tik našumas, bet ir dizainas.

    Didžiausias akcentas kol kas yra jungčių rinkinys. Vaizduose matyti dvi USB C ir viena USB A jungtis, taip pat HDMI, 3,5 milimetro garso lizdas ir SD atminties kortelių skaitytuvas, todėl tai gali tapti praktiškesniu pasirinkimu tiems, kam kasdien reikia periferijos be papildomų adapterių.

    Kaina oficialiai dar neatskleista, tačiau tikimasi, kad ji bus artima „MacBook Neo“ lygiui. Lenkijoje šio kompiuterio startinė kaina siekė apie 700 eurų, o po vėlesnių korekcijų pakilo maždaug iki 820 eurų, tad panašių skaičių rinka gali tikėtis ir iš „Lenovo“ naujoko.

    Techninės specifikacijos dar nepaskelbtos, bet teigiama, kad „IdeaPad Vibe“ gali turėti skirtingas konfigūracijas su AMD ir „Qualcomm“ procesoriais. Pastaruoju atveju minimi „Snapdragon“ lustai su ARM architektūra, kuri pastaraisiais metais vis dažniau minima kaip būdas pasiekti geresnį energijos efektyvumą ir ilgesnį darbo laiką nuo baterijos „Windows 11“ kompiuteriuose.

    Nutekėję vaizdai taip pat leidžia spręsti apie klaviatūrą su tamsiai pilkais klavišais, didesnį jutiklinį kilimėlį ir garsiakalbių angas abiejose pusėse. Tokie sprendimai rodo, kad „Lenovo“ taikosi ne tik į darbą, bet ir į kasdienį turinį, kai svarbus patogumas bei garso kokybė.

    Pristatymo data kol kas nepatvirtinta, tačiau reklaminės medžiagos pasirodymas dažniausiai reiškia, kad startas arti. Tikėtina, kad „Lenovo“ naujieną gali parodyti IFA 2026 parodoje Berlyne, kuri tradiciškai vyksta rugsėjo pradžioje ir dažnai tampa scena naujiems nešiojamiesiems kompiuteriams bei „Windows“ ekosistemos įrenginiams.

  • Austrijos akcijos šovė į viršų: mažai žinoma „AT&S“ DI bumo fone aplenkė Europos milžinus

    Austrijos akcijos šovė į viršų: mažai žinoma „AT&S“ DI bumo fone aplenkė Europos milžinus

    Austrijos vertybinių popierių birža 2026 metais netikėtai tapo viena geriausiai pasirodžiusių Europoje, nors šalies rinką tradiciškai valdė bankai ir keli cikliniai verslai. Viena bendrovė, veikianti puslaidininkių tiekimo grandinėje, per kelis mėnesius iš esmės pakeitė viso indekso dinamiką.

    Vienos biržos pagrindinis indeksas ATX nuo sausio pradžios pakilo 21,3 proc., rodo viešai skelbiami rinkų duomenys. Tuo metu Italijos FTSE MIB augo 16,1 proc., Nyderlandų AEX – 15,5 proc., Ispanijos IBEX 35 – 11,5 proc., o Euro Stoxx 50 pridėjo 8,2 proc.

    Didžiausias šio šuolio variklis – Austrijos puslaidininkių pramonės tiekėja „AT&S“ (Austria Technologie & Systemtechnik AG), kurios akcijos šiemet pabrango 459 proc. Bendrovės vertė rinkoje išaugo nuo maždaug 1 250 000 000 eurų iki apie 7 000 000 000 eurų.

    Kas iš tiesų gaminama?

    „AT&S“ specializuojasi integruotų grandynų substratuose – tai itin sudėtinga ir kritiškai svarbi modernių lustų pakuočių dalis. DI spartinimo procesoriai dažniausiai nėra montuojami tiesiai ant plokštės – jiems reikia pažangių substratų, kurie užtikrina mechaninį stabilumą ir tūkstančius mikroskopinių elektros jungčių.

    Nors galutinis vartotojas šios detalės niekada nemato, ji lemia greitaveiką, patikimumą ir energijos tiekimą pačiame pažangiausių lustų „branduolyje“. Substratų gamyba reikalauja daugybės itin plonų sluoksnių ir mikroschemų takelių, todėl aukščiausio lygio technologijas turi tik nedaugelis pasaulio įmonių.

    „AT&S“ išsiskiria tuo, kad yra viena svarbiausių tokio tipo gamintojų Europoje, kai didelė dalis konkurentų yra įsikūrę Japonijoje ar Taivane. Dėl to bendrovė atsidūrė dėmesio centre, kai DI infrastruktūrai reikalingų lustų paklausa ir toliau augina visą tiekimo grandinę nuo litografijos įrangos iki pakuočių komponentų.

    Skaičiai, kurie uždegė investuotojus

    2025–2026 finansiniais metais „AT&S“ gavo 1 800 000 000 eurų pajamų, o augimas, skaičiuojant pastoviais valiutų kursais, siekė 21 proc. Bendrovė taip pat pranešė, kad EBITDA, neįtraukiant tam tikrų vienkartinių veiksnių, šoktelėjo apie 50 proc. iki 418 000 000 eurų.

    Laisvieji pinigų srautai tapo teigiami ir siekė 236 000 000 eurų, kai ankstesniais metais buvo smarkiai neigiami. Tokia dinamika investuotojams signalizavo, kad DI paklausos banga atsispindi ne vien pažaduose, bet ir realiuose finansiniuose rezultatuose.

    „2025–2026 finansiniai metai „AT&S“ buvo stiprūs ir lūžio tašką žymintys metai“, – sakė bendrovės vadovas Michaelis Mertinas.

    Papildomą impulsą suteikė paskelbti susitarimai su AMD ir kitu didžiuoju technologijų klientu dėl gamybos plėtros. Bendrovė planuoja investuoti nuo 1 500 000 000 iki 2 000 000 000 eurų į pajėgumų didinimą savo gamyklose Malaizijoje ir Kinijoje, o tai pagal metų pradžios vertinimus buvo panašu į investiciją, prilygstančią pačiai bendrovės rinkos vertei.

    Vienos biržai DI tapo lūžiu

    Nors Austrija nėra virtusi klasikinės technologijų rinkos pavyzdžiu, „AT&S“ šuolis parodė, kaip viena įmonė gali pastebimai paveikti visos šalies indekso rezultatą. ATX sudaro tik 20 didžiausių bendrovių, todėl ryškus vieno emitento brangimas statistiškai turi didesnį svorį nei didesnėse rinkose.

    Finansų sektorius ir toliau dominuoja pagrindiniuose investiciniuose krepšeliuose, tačiau „AT&S“ jau tapo vienu didesnių komponentų, o jos svoris reikšmingai išaugo per metus. Ši istorija pabrėžia, kad DI bumas kelia ne tik didžiųjų lustų gamintojų, bet ir mažiau matomų, tačiau kritinių tiekėjų vertę.

    Analitikų vertinimu, ateinančiais ketvirčiais rinkos jautriai reaguos į užsakymų portfelį, gamybos plėtros grafiką ir tai, kaip greitai DI duomenų centrai bei įrenginių gamintojai pereina prie naujesnių, sudėtingesnių lustų pakuočių. Tokiose nišinėse srityse kaip substratai paklausos šuoliai dažnai reiškia ir didesnę kainodaros galią, tačiau kartu didėja rizika, susijusi su investicijų apimtimi ir cikliškumu.

  • „Nvidia“ vėl fiksuoja rekordą: pajamos viršijo prognozes, bet investuotojų nerimas nemažėja

    Rekordinis ketvirtis, bet reakcija mišri

    JAV lustų gamintoja „Nvidia“ paskelbė dar vieną rekordinį ketvirtį: 2026 finansinių metų pirmąjį ketvirtį bendrovės pajamos siekė apie 71,9 mlrd. eurų ir viršijo analitikų lūkesčius. Vis dėlto rinkos nuotaikos išliko atsargios, nes investuotojai vis dažniau vertina, ar spartus dirbtinio intelekto bumas gali išlaikyti dabartinį tempą.

    Bendrovė daugiausia auga dėl duomenų centrų paklausos, kur jos spartintuvai ir susijusi infrastruktūra tapo pagrindiniu pasirinkimu treniruojant ir diegiant didžiuosius DI modelius. Ši sritis išlieka kertiniu „Nvidia“ varikliu ir svarbiausiu rodikliu, pagal kurį rinkos vertina viso sektoriaus pulsą.

    Duomenų centrai tempia į priekį

    Didžiausią pajamų dalį ir toliau generavo duomenų centrų segmentas: jo pardavimai sudarė apie 66,2 mlrd. eurų, taip pat viršydami rinkos prognozes. Tai rodo, kad didieji debesijos ir platformų žaidėjai dar neatsisako investicijų į skaičiavimo galią, kuri reikalinga tiek modelių mokymui, tiek inferencijai.

    „Nvidia“ taip pat nurodė augantį su debesija susijusių sutarčių portfelį, o tai signalizuoja, kad klientai planuoja išlaidas ne vienam ketvirčiui į priekį. Tuo pačiu rinkoje stiprėja signalai, kad pirkimų struktūra gali keistis: dalis išlaidų juda nuo treniravimo infrastruktūros į efektyvesnį modelių diegimą ir aptarnavimą.

    Kodėl akcijos smuko

    Nepaisant geresnių rezultatų, „Nvidia“ akcijos po ataskaitos smuktelėjo apie 1,6 proc. Tokia reakcija dažnai reiškia, kad dalis gerų naujienų jau buvo įskaičiuotos į kainą, o investuotojai daugiau dėmesio skyrė rizikoms: konkurencijai, maržoms ir ilgalaikiam DI infrastruktūros ciklui.

    Bendrovė pateikė ir antrojo ketvirčio pajamų prognozę, kuri taip pat viršijo Volstryto lūkesčius: tikimasi apie 80,1 mlrd. eurų pajamų. Vis dėlto rinkos dalyviai vertina ne tik augimą, bet ir tai, ar „Nvidia“ išlaikys pranašumą, kai vis daugiau didžiųjų klientų bando mažinti priklausomybę nuo vieno tiekėjo.

    Augantis spaudimas iš konkurentų

    Analitikai atkreipia dėmesį, kad konkurencija DI lustų rinkoje aštrėja: alternatyvas aktyviai siūlo AMD ir „Intel“, o debesijos gigantai „Google“ ir „Amazon“ vis intensyviau vysto nuosavus sprendimus. Tai gali reikšti didesnį kainų spaudimą arba lėtesnį augimą, jei dalis užsakymų bus nukreipta į vidinius klientų projektus.

    „Nvidia“ vadovas Jensenas Huangas investuotojams pabrėžė, kad augimą turėtų palaikyti plati klientų bazė ir naujos produktų kartos, tačiau rinka vis dažniau klausia, kaip atrodys paklausa 2027–2028 metais. Šiame etape svarbia tampa ne vien treniravimo pajėgumų plėtra, bet ir tai, kaip greitai DI sprendimai generuos apčiuopiamą grąžą verslams.

    „„Nvidia“ vėl pagerino rekordą, tačiau dabar tai iš esmės jau įskaičiuota į kainą, nes ketvirtis po ketvirčio rezultatai gerėja“, – sakė „eMarketer“ analitikas Jacobas Bourne’as.

    Jo teigimu, esminis klausimas išlieka investuotojų įtikinimas, kad DI plėtra turi potencialo ne tik artimiausiais ketvirčiais, bet ir ilgesnėje perspektyvoje, kai dėmesys vis labiau krypsta į inferencijos apkrovas ir alternatyvius lustus.

  • „AMD“ skelbia milžinišką planą Taivane: apie 9 mlrd. eurų investicijų į DI lustus

    „AMD“ skelbia milžinišką planą Taivane: apie 9 mlrd. eurų investicijų į DI lustus

    JAV puslaidininkių gamintoja „AMD“ paskelbė planuojanti daugiau nei 10 mlrd. JAV dolerių, arba maždaug 9 mlrd. eurų, investicijas Taivane. Bendrovė teigia, kad lėšos bus nukreiptos į puslaidininkių ir dirbtinio intelekto ekosistemą, siekiant paspartinti pažangiausių lustų kūrimą ir didinti jų našumą.

    Taivanas yra vienas svarbiausių pasaulio mikroschemų gamybos centrų, o jo reikšmę lemia didžiausi pasaulyje kontraktiniai lustų gamintojai ir pažangios gamybos grandinės. Dėl to čia koncentruojasi technologijos, kompetencijos ir tiekėjai, reikalingi naujos kartos DI infrastruktūrai.

    Kur keliaus investicijos

    „AMD“ nurodo, kad investicijų kryptis apims ne tik lustų projektavimą, bet ir pažangias gamybos bei surinkimo technologijas. Ypatingas dėmesys skiriamas pakavimui ir skirtingų mikroschemų sujungimo sprendimams, kurie tampa kritiškai svarbūs didelio našumo DI sistemoms.

    Bendrovė taip pat pranešė apie bendradarbiavimą su Taivano partneriais, įskaitant „ASE“ ir „SPIL“. Tokie sprendimai, kai keli lustai sujungiami į vieną modulį, paprastai leidžia efektyviau didinti našumą, mažinti energijos sąnaudas ir gerinti duomenų perdavimo spartą.

    DI serverių lenktynės įgauna pagreitį

    Investicijų planas skelbiamas tuo metu, kai didžiosios technologijų bendrovės ir debesijos paslaugų teikėjai toliau agresyviai didina išlaidas DI skaičiavimo infrastruktūrai. Rinka vis labiau orientuojasi į serverius, pritaikytus generatyviniams modeliams ir DI agentams, kuriems reikia didžiulių skaičiavimo išteklių.

    „AMD“ teigia, kad naujos technologijos turėtų prisidėti prie spartesnio DI sistemų diegimo ir didesnio efektyvumo. Bendrovė taip pat siekia sustiprinti konkurencingumą aukščiausios klasės akceleratorių segmente, kuriame šiuo metu dominuoja „Nvidia“.

    „Helios“ planai ir partneriai

    „AMD“ pranešė, kad inovacijos Taivano partnerių grandinėje turėtų padėti diegti „Helios“ DI serverių sistemą 2026 metų antroje pusėje. Tokios platformos paprastai remiasi ne vien atskirais lustais, bet ir viso serverio architektūra, įskaitant aušinimą, maitinimą, tinklo komponentus ir programinę ekosistemą.

    Tarp „Helios“ kūrime minimų partnerių įvardijamos įmonės „Sanmina“, „Wiwynn“, „Wistron“ ir „Inventec“. Tokios partnerystės rodo, kad „AMD“ siekia didesnių gamybos apimčių ir greitesnio tiekimo, nes DI serverių paklausa pasaulyje išlieka itin aukšta.

    „Dirbdama su strateginiais partneriais Taivane ir visame pasaulyje, „AMD“ tobulina pažangiausias silicio, pakavimo ir gamybos technologijas, kurios leidžia didesnį našumą, efektyvumą ir greitesnį DI sistemų diegimą“, – teigiama bendrovės pranešime.