CP v2

Tag: AMD

  • „Sony“ ruošia PS5 vaizdo šuolį: QSSR žada ryškesnį vaizdą ir stabilesnį kadrų dažnį

    „Sony“ ruošia PS5 vaizdo šuolį: QSSR žada ryškesnį vaizdą ir stabilesnį kadrų dažnį

    „Sony“ ir „AMD“ plečia bendrą „Project Amethyst“ iniciatyvą ir pristato „Quick Spectral Super Resolution“ (QSSR) technologiją, kuri turėtų atnešti pažangesnį vaizdo mastelio didinimą į bazinę „PlayStation 5“. Iki šiol su „PlayStation Spectral Super Resolution“ (PSSR) siejamas proveržis labiau sietas su „PlayStation 5 Pro“ galimybėmis.

    QSSR esmė – greitesnis ir efektyvesnis vaizdo atkūrimas, kai žaidimas renderinamas mažesne raiška, o tuomet išdidinamas iki aukštesnės, stengiantis išlaikyti detales ir sumažinti vaizdo artefaktus. Tokie sprendimai šiuolaikiniuose žaidimuose tampa vis svarbesni, nes kūrėjai vienu metu siekia aukštos raiškos, sudėtingų apšvietimo efektų ir stabilaus kadrų dažnio.

    Kas keičiasi lyginant su PSSR?

    Skelbiama, kad QSSR remiasi dviem kryptimis: patobulinta neuroninio tinklo architektūra ir rankiniu būdu suderinta įgyvendinimo versija, optimizuota „PlayStation 5“ aparatinei įrangai. Paprastai tariant, tikslas yra pasiekti apčiuopiamą vaizdo švaros ir stabilumo naudą nepareikalaujant tokio našumo rezervo, kokio reikia sudėtingesniems sprendimams.

    PSSR iki šiol dažniau buvo minimas kaip vienas ryškiausių „PlayStation 5 Pro“ pranašumų, nes pažangus mastelio didinimas leidžia lengviau pasiekti aukštą vaizdo kokybę ir gerą kadrų dažnį. QSSR atėjimas į bazinę konsolę reikštų, kad dalis šių privalumų persikeltų ir į plačiausiai paplitusį modelį.

    Kokiuose žaidimuose matysime pirmiausia?

    Pirmieji paminėti žaidimai, kurie turėtų išnaudoti QSSR, yra „Marvel’s Wolverine“ ir „Ghost of Yotei“. Tokia kryptis logiška, nes būtent didelio biudžeto projektai dažniausiai pirmieji gauna naujausias vaizdo technologijas, kurios vėliau pritaikomos platesniam žaidimų ratui.

    „QSSR užtikrina didesnį aiškumą ir stabilumą pikselių lygiu, išryškindama papildomas detales įvairiose aplinkose. Tai turėtų suteikti PS5 žaidėjams ryškų PS5 Pro galimybių įspūdį“, – sakė „Insomniac Games“ technologijų vadovas Mike Fitzgerald.

    Kodėl tokios technologijos dabar itin svarbios?

    Pastaraisiais metais žaidimų grafika sparčiai sudėtingėja, o kartu auga ir skaičiavimo kaštai, ypač kai siekiama 60 kadrų per sekundę ar daugiau. Dėl to visa rinka vis labiau remiasi mastelio didinimo sprendimais, kurie leidžia subalansuoti raišką, vaizdo švarą ir našumą.

    „Sony“ signalizuoja, kad QSSR ilgainiui turėtų pasiekti ir daugiau „PlayStation 5“ žaidimų. Tuo pat metu PSSR, kaip teigiama, išliks pagrindiniu standartu „PlayStation 5 Pro“, kur didesnės galios rezervas leidžia taikyti agresyvesnius vaizdo kokybės tikslus.

  • DI bumas pakėlė „AMD“ į trilijono klubą: akcijos šovė, o duomenų centrai nebespėja

    DI bumas pakėlė „AMD“ į trilijono klubą: akcijos šovė, o duomenų centrai nebespėja

    JAV lustų gamintoja „AMD“ pasiekė simbolinę vieno trilijono JAV dolerių vertės ribą, kuri eurais sudaro apie 850 mlrd. eurų. Tokį šuolį paskatino investuotojų entuziazmas dėl dirbtinio intelekto plėtros ir augančios duomenų centrų paklausos.

    Prekybos sesijos metu „AMD“ akcijos vienu metu brango apie 9,4 proc., o įmonės vertė per savaitę padidėjo maždaug 170 mlrd. eurų. Rinkose tai vertinama kaip dar vienas signalas, kad DI infrastruktūros ciklas tebėra įsibėgėjęs.

    Kas stumia augimą?

    „AMD“ pastaraisiais ketvirčiais pabrėžia duomenų centrų segmentą, kuris tapo pagrindiniu augimo varikliu. Įmonė pranešė, kad 2026 metų antrąjį ketvirtį pajamos, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu prieš metus, šoktelėjo apie 50 proc. ir pasiekė maždaug 9,8 mlrd. eurų.

    Didžiausią įtaką tam turėjo daugiau nei dvigubai augusios duomenų centrų pajamos. „AMD“ taip pat nurodė, kad 2026 metų antroje pusėje tikisi dar spartesnio duomenų centrų pardavimų tempo.

    Partnerystės DI rinkoje

    Įmonė siekia stiprinti pozicijas DI ekosistemoje bendradarbiaudama su ryškiausiais šios srities žaidėjais. Tarp skelbtų partnerių minimos „OpenAI“ ir „Anthropic“, o tokie ryšiai investuotojams signalizuoja apie didesnę galimybę patekti į stambius infrastruktūros užsakymus.

    Rinka šiuo metu ypač jautriai reaguoja į bet kokius ženklus, rodančius, kad įmonės gali didinti DI skaičiavimo pajėgumus. Duomenų centrai, aptarnaujantys didelius kalbos modelius ir kitus DI sprendimus, reikalauja ne tik galingų lustų, bet ir stabilaus tiekimo bei programinės ekosistemos.

    Vis dar pavijimo lenktynės

    Nors „AMD“ prisijungė prie trilijono vertės bendrovių klubo, pagal rinkos kapitalizaciją ji vis dar atsilieka nuo pagrindinės varžovės „Nvidia“. Pastarosios vertė, remiantis viešai skelbiamais rinkos vertinimais, artėja prie maždaug 4,7 trln. eurų.

    Analitikų vertinimu, investuotojai šiuo metu perka ne vien dabartinius rezultatus, bet ir lūkesčius, kad DI paklausa išliks aukšta kelerius metus. Tačiau kartu rinkoje auga ir rizikos, susijusios su itin dideliais vertinimais, konkurencija bei užsakymų ciklų nepastovumu.

  • DLSS 4.5 gelbsti, bet problemų neišsprendžia: Hell Let Loose: Vietnam RT testas nustebino

    DLSS 4.5 gelbsti, bet problemų neišsprendžia: Hell Let Loose: Vietnam RT testas nustebino

    Rugpjūčio 13 dieną debiutavęs Hell Let Loose: Vietnam turėjo tapti vienu ryškiausių šių metų tinklo šaudyklių startų, tačiau žaidėjų nuotaikos greitai atšalo. Dalis bendruomenės skundžiasi prastu našumu, ryškiais kadrų dažnio kritimais ir techninėmis problemomis.

    Situacija ypač jautri tokio tipo žaidimams, nes konkurenciniuose mūšiuose stabilus FPS dažnai svarbesnis už maksimalias grafikos detales. Dėl to spindulių sekimas (Ray Tracing) šaudyklių žaidimuose įprastai paliekamas išjungtas, net jei vaizdas tampa kiek įspūdingesnis.

    Kas parodė RT bandymas?

    Internete išplitęs MxBenchmarkPC bandymas atkreipė dėmesį į tai, kaip Ray Tracing veikia Hell Let Loose: Vietnam ir kiek kainuoja našumo prasme. Teste naudota „Nvidia“ vaizdo plokštė RTX 5080, todėl rezultatai atspindi aukščiausios klasės kompiuterio galimybes.

    Skelbiama, kad 4K raiškoje įjungus Hardware Lumen, kuris čia siejamas su Ray Tracing, be papildomo kadrų generavimo pavyko išspausti mažiau nei 50 kadrų per sekundę. Tokie skaičiai rodo, kad RT įjungimas šiuo metu gali būti per didelė prabanga net ir galingam kompiuteriui.

    DLSS 4.5 pakeičia vaizdą

    Didžiausias lūžis fiksuotas įjungus „Nvidia“ technologiją „DLSS 4.5“ su kadrų generavimu. Teigiama, kad keturgubas FPS generavimas 4K raiškoje gali pakelti rezultatą iki maždaug 150 kadrų per sekundę, net ir su įjungtu Ray Tracing.

    2K raiškoje, remiantis tuo pačiu bandymu, skaičiai dar palankesni: su RT ir „DLSS 4.5“ kokybės režimu minimi net iki 280 kadrų per sekundę. Praktikoje tai reiškia, kad DI paremti vaizdo atkūrimo ir kadrų generavimo metodai gali „užmaskuoti“ sunkiai optimizuotų scenų kainą.

    Kodėl daliai žaidėjų tai nepadės

    Vis dėlto šie rezultatai turi aiškių ribų. RTX 5080 yra nišinis, brangus sprendimas, o dauguma žaidėjų naudoja gerokai silpnesnes vaizdo plokštes, todėl realus FPS dažnai bus žemesnis net ir su panašiomis nustatymų kombinacijomis.

    Dar viena problema ta, kad „DLSS 4.5“ veikia tik su „Nvidia“ aparatine įranga. Tai reiškia, kad žaidėjai su AMD vaizdo plokštėmis, apie kurių našumo problemas šiuo metu kalbama garsiausiai, iš šio „gelbėjimosi rato“ dažniausiai negaus jokios tiesioginės naudos.

    Kūrėjams teks spręsti klasikinę naujų leidimų dilemą: vien tik pažangios vaizdo technologijos neužtikrina gero starto, jei bazinė optimizacija stringa. Artimiausi atnaujinimai parodys, ar Hell Let Loose: Vietnam pavyks atsigauti ir susigrąžinti pasitikėjimą, kurį serija buvo užsitarnavusi ankstesnėmis dalimis.

  • „Lenovo“ traukia kozirius prieš „Apple“: „IdeaPad Vibe“ žada daugiau jungčių ir spalvų

    „Lenovo“ traukia kozirius prieš „Apple“: „IdeaPad Vibe“ žada daugiau jungčių ir spalvų

    Nešiojamųjų kompiuterių rinkoje bręsta dar viena akistata su „Apple“: nutekėję vaizdai rodo, kad „Lenovo“ ruošia „IdeaPad Vibe“, kuris pozicionuojamas kaip alternatyva „MacBook Neo“. Pastarasis, pasirodęs prieš kelis mėnesius, išsiskyrė agresyvesne kaina ir, anot rinkos apžvalgininkų, greitai rado pirkėjų.

    Pagal paviešintas reklamines iliustracijas „IdeaPad Vibe“ bus siūlomas net septynių spalvų. Tai rožinė, šviesiai geltona, oranžinė ruda, šalavijų žalia, tamsiai mėlyna, sidabrinė ir mėtų atspalvio, o toks pasirinkimas akivaizdžiai taikosi į pirkėjus, kuriems svarbus ne tik našumas, bet ir dizainas.

    Didžiausias akcentas kol kas yra jungčių rinkinys. Vaizduose matyti dvi USB C ir viena USB A jungtis, taip pat HDMI, 3,5 milimetro garso lizdas ir SD atminties kortelių skaitytuvas, todėl tai gali tapti praktiškesniu pasirinkimu tiems, kam kasdien reikia periferijos be papildomų adapterių.

    Kaina oficialiai dar neatskleista, tačiau tikimasi, kad ji bus artima „MacBook Neo“ lygiui. Lenkijoje šio kompiuterio startinė kaina siekė apie 700 eurų, o po vėlesnių korekcijų pakilo maždaug iki 820 eurų, tad panašių skaičių rinka gali tikėtis ir iš „Lenovo“ naujoko.

    Techninės specifikacijos dar nepaskelbtos, bet teigiama, kad „IdeaPad Vibe“ gali turėti skirtingas konfigūracijas su AMD ir „Qualcomm“ procesoriais. Pastaruoju atveju minimi „Snapdragon“ lustai su ARM architektūra, kuri pastaraisiais metais vis dažniau minima kaip būdas pasiekti geresnį energijos efektyvumą ir ilgesnį darbo laiką nuo baterijos „Windows 11“ kompiuteriuose.

    Nutekėję vaizdai taip pat leidžia spręsti apie klaviatūrą su tamsiai pilkais klavišais, didesnį jutiklinį kilimėlį ir garsiakalbių angas abiejose pusėse. Tokie sprendimai rodo, kad „Lenovo“ taikosi ne tik į darbą, bet ir į kasdienį turinį, kai svarbus patogumas bei garso kokybė.

    Pristatymo data kol kas nepatvirtinta, tačiau reklaminės medžiagos pasirodymas dažniausiai reiškia, kad startas arti. Tikėtina, kad „Lenovo“ naujieną gali parodyti IFA 2026 parodoje Berlyne, kuri tradiciškai vyksta rugsėjo pradžioje ir dažnai tampa scena naujiems nešiojamiesiems kompiuteriams bei „Windows“ ekosistemos įrenginiams.

  • Austrijos akcijos šovė į viršų: mažai žinoma „AT&S“ DI bumo fone aplenkė Europos milžinus

    Austrijos akcijos šovė į viršų: mažai žinoma „AT&S“ DI bumo fone aplenkė Europos milžinus

    Austrijos vertybinių popierių birža 2026 metais netikėtai tapo viena geriausiai pasirodžiusių Europoje, nors šalies rinką tradiciškai valdė bankai ir keli cikliniai verslai. Viena bendrovė, veikianti puslaidininkių tiekimo grandinėje, per kelis mėnesius iš esmės pakeitė viso indekso dinamiką.

    Vienos biržos pagrindinis indeksas ATX nuo sausio pradžios pakilo 21,3 proc., rodo viešai skelbiami rinkų duomenys. Tuo metu Italijos FTSE MIB augo 16,1 proc., Nyderlandų AEX – 15,5 proc., Ispanijos IBEX 35 – 11,5 proc., o Euro Stoxx 50 pridėjo 8,2 proc.

    Didžiausias šio šuolio variklis – Austrijos puslaidininkių pramonės tiekėja „AT&S“ (Austria Technologie & Systemtechnik AG), kurios akcijos šiemet pabrango 459 proc. Bendrovės vertė rinkoje išaugo nuo maždaug 1 250 000 000 eurų iki apie 7 000 000 000 eurų.

    Kas iš tiesų gaminama?

    „AT&S“ specializuojasi integruotų grandynų substratuose – tai itin sudėtinga ir kritiškai svarbi modernių lustų pakuočių dalis. DI spartinimo procesoriai dažniausiai nėra montuojami tiesiai ant plokštės – jiems reikia pažangių substratų, kurie užtikrina mechaninį stabilumą ir tūkstančius mikroskopinių elektros jungčių.

    Nors galutinis vartotojas šios detalės niekada nemato, ji lemia greitaveiką, patikimumą ir energijos tiekimą pačiame pažangiausių lustų „branduolyje“. Substratų gamyba reikalauja daugybės itin plonų sluoksnių ir mikroschemų takelių, todėl aukščiausio lygio technologijas turi tik nedaugelis pasaulio įmonių.

    „AT&S“ išsiskiria tuo, kad yra viena svarbiausių tokio tipo gamintojų Europoje, kai didelė dalis konkurentų yra įsikūrę Japonijoje ar Taivane. Dėl to bendrovė atsidūrė dėmesio centre, kai DI infrastruktūrai reikalingų lustų paklausa ir toliau augina visą tiekimo grandinę nuo litografijos įrangos iki pakuočių komponentų.

    Skaičiai, kurie uždegė investuotojus

    2025–2026 finansiniais metais „AT&S“ gavo 1 800 000 000 eurų pajamų, o augimas, skaičiuojant pastoviais valiutų kursais, siekė 21 proc. Bendrovė taip pat pranešė, kad EBITDA, neįtraukiant tam tikrų vienkartinių veiksnių, šoktelėjo apie 50 proc. iki 418 000 000 eurų.

    Laisvieji pinigų srautai tapo teigiami ir siekė 236 000 000 eurų, kai ankstesniais metais buvo smarkiai neigiami. Tokia dinamika investuotojams signalizavo, kad DI paklausos banga atsispindi ne vien pažaduose, bet ir realiuose finansiniuose rezultatuose.

    „2025–2026 finansiniai metai „AT&S“ buvo stiprūs ir lūžio tašką žymintys metai“, – sakė bendrovės vadovas Michaelis Mertinas.

    Papildomą impulsą suteikė paskelbti susitarimai su AMD ir kitu didžiuoju technologijų klientu dėl gamybos plėtros. Bendrovė planuoja investuoti nuo 1 500 000 000 iki 2 000 000 000 eurų į pajėgumų didinimą savo gamyklose Malaizijoje ir Kinijoje, o tai pagal metų pradžios vertinimus buvo panašu į investiciją, prilygstančią pačiai bendrovės rinkos vertei.

    Vienos biržai DI tapo lūžiu

    Nors Austrija nėra virtusi klasikinės technologijų rinkos pavyzdžiu, „AT&S“ šuolis parodė, kaip viena įmonė gali pastebimai paveikti visos šalies indekso rezultatą. ATX sudaro tik 20 didžiausių bendrovių, todėl ryškus vieno emitento brangimas statistiškai turi didesnį svorį nei didesnėse rinkose.

    Finansų sektorius ir toliau dominuoja pagrindiniuose investiciniuose krepšeliuose, tačiau „AT&S“ jau tapo vienu didesnių komponentų, o jos svoris reikšmingai išaugo per metus. Ši istorija pabrėžia, kad DI bumas kelia ne tik didžiųjų lustų gamintojų, bet ir mažiau matomų, tačiau kritinių tiekėjų vertę.

    Analitikų vertinimu, ateinančiais ketvirčiais rinkos jautriai reaguos į užsakymų portfelį, gamybos plėtros grafiką ir tai, kaip greitai DI duomenų centrai bei įrenginių gamintojai pereina prie naujesnių, sudėtingesnių lustų pakuočių. Tokiose nišinėse srityse kaip substratai paklausos šuoliai dažnai reiškia ir didesnę kainodaros galią, tačiau kartu didėja rizika, susijusi su investicijų apimtimi ir cikliškumu.

  • „Nvidia“ vėl fiksuoja rekordą: pajamos viršijo prognozes, bet investuotojų nerimas nemažėja

    Rekordinis ketvirtis, bet reakcija mišri

    JAV lustų gamintoja „Nvidia“ paskelbė dar vieną rekordinį ketvirtį: 2026 finansinių metų pirmąjį ketvirtį bendrovės pajamos siekė apie 71,9 mlrd. eurų ir viršijo analitikų lūkesčius. Vis dėlto rinkos nuotaikos išliko atsargios, nes investuotojai vis dažniau vertina, ar spartus dirbtinio intelekto bumas gali išlaikyti dabartinį tempą.

    Bendrovė daugiausia auga dėl duomenų centrų paklausos, kur jos spartintuvai ir susijusi infrastruktūra tapo pagrindiniu pasirinkimu treniruojant ir diegiant didžiuosius DI modelius. Ši sritis išlieka kertiniu „Nvidia“ varikliu ir svarbiausiu rodikliu, pagal kurį rinkos vertina viso sektoriaus pulsą.

    Duomenų centrai tempia į priekį

    Didžiausią pajamų dalį ir toliau generavo duomenų centrų segmentas: jo pardavimai sudarė apie 66,2 mlrd. eurų, taip pat viršydami rinkos prognozes. Tai rodo, kad didieji debesijos ir platformų žaidėjai dar neatsisako investicijų į skaičiavimo galią, kuri reikalinga tiek modelių mokymui, tiek inferencijai.

    „Nvidia“ taip pat nurodė augantį su debesija susijusių sutarčių portfelį, o tai signalizuoja, kad klientai planuoja išlaidas ne vienam ketvirčiui į priekį. Tuo pačiu rinkoje stiprėja signalai, kad pirkimų struktūra gali keistis: dalis išlaidų juda nuo treniravimo infrastruktūros į efektyvesnį modelių diegimą ir aptarnavimą.

    Kodėl akcijos smuko

    Nepaisant geresnių rezultatų, „Nvidia“ akcijos po ataskaitos smuktelėjo apie 1,6 proc. Tokia reakcija dažnai reiškia, kad dalis gerų naujienų jau buvo įskaičiuotos į kainą, o investuotojai daugiau dėmesio skyrė rizikoms: konkurencijai, maržoms ir ilgalaikiam DI infrastruktūros ciklui.

    Bendrovė pateikė ir antrojo ketvirčio pajamų prognozę, kuri taip pat viršijo Volstryto lūkesčius: tikimasi apie 80,1 mlrd. eurų pajamų. Vis dėlto rinkos dalyviai vertina ne tik augimą, bet ir tai, ar „Nvidia“ išlaikys pranašumą, kai vis daugiau didžiųjų klientų bando mažinti priklausomybę nuo vieno tiekėjo.

    Augantis spaudimas iš konkurentų

    Analitikai atkreipia dėmesį, kad konkurencija DI lustų rinkoje aštrėja: alternatyvas aktyviai siūlo AMD ir „Intel“, o debesijos gigantai „Google“ ir „Amazon“ vis intensyviau vysto nuosavus sprendimus. Tai gali reikšti didesnį kainų spaudimą arba lėtesnį augimą, jei dalis užsakymų bus nukreipta į vidinius klientų projektus.

    „Nvidia“ vadovas Jensenas Huangas investuotojams pabrėžė, kad augimą turėtų palaikyti plati klientų bazė ir naujos produktų kartos, tačiau rinka vis dažniau klausia, kaip atrodys paklausa 2027–2028 metais. Šiame etape svarbia tampa ne vien treniravimo pajėgumų plėtra, bet ir tai, kaip greitai DI sprendimai generuos apčiuopiamą grąžą verslams.

    „„Nvidia“ vėl pagerino rekordą, tačiau dabar tai iš esmės jau įskaičiuota į kainą, nes ketvirtis po ketvirčio rezultatai gerėja“, – sakė „eMarketer“ analitikas Jacobas Bourne’as.

    Jo teigimu, esminis klausimas išlieka investuotojų įtikinimas, kad DI plėtra turi potencialo ne tik artimiausiais ketvirčiais, bet ir ilgesnėje perspektyvoje, kai dėmesys vis labiau krypsta į inferencijos apkrovas ir alternatyvius lustus.

  • „AMD“ skelbia milžinišką planą Taivane: apie 9 mlrd. eurų investicijų į DI lustus

    „AMD“ skelbia milžinišką planą Taivane: apie 9 mlrd. eurų investicijų į DI lustus

    JAV puslaidininkių gamintoja „AMD“ paskelbė planuojanti daugiau nei 10 mlrd. JAV dolerių, arba maždaug 9 mlrd. eurų, investicijas Taivane. Bendrovė teigia, kad lėšos bus nukreiptos į puslaidininkių ir dirbtinio intelekto ekosistemą, siekiant paspartinti pažangiausių lustų kūrimą ir didinti jų našumą.

    Taivanas yra vienas svarbiausių pasaulio mikroschemų gamybos centrų, o jo reikšmę lemia didžiausi pasaulyje kontraktiniai lustų gamintojai ir pažangios gamybos grandinės. Dėl to čia koncentruojasi technologijos, kompetencijos ir tiekėjai, reikalingi naujos kartos DI infrastruktūrai.

    Kur keliaus investicijos

    „AMD“ nurodo, kad investicijų kryptis apims ne tik lustų projektavimą, bet ir pažangias gamybos bei surinkimo technologijas. Ypatingas dėmesys skiriamas pakavimui ir skirtingų mikroschemų sujungimo sprendimams, kurie tampa kritiškai svarbūs didelio našumo DI sistemoms.

    Bendrovė taip pat pranešė apie bendradarbiavimą su Taivano partneriais, įskaitant „ASE“ ir „SPIL“. Tokie sprendimai, kai keli lustai sujungiami į vieną modulį, paprastai leidžia efektyviau didinti našumą, mažinti energijos sąnaudas ir gerinti duomenų perdavimo spartą.

    DI serverių lenktynės įgauna pagreitį

    Investicijų planas skelbiamas tuo metu, kai didžiosios technologijų bendrovės ir debesijos paslaugų teikėjai toliau agresyviai didina išlaidas DI skaičiavimo infrastruktūrai. Rinka vis labiau orientuojasi į serverius, pritaikytus generatyviniams modeliams ir DI agentams, kuriems reikia didžiulių skaičiavimo išteklių.

    „AMD“ teigia, kad naujos technologijos turėtų prisidėti prie spartesnio DI sistemų diegimo ir didesnio efektyvumo. Bendrovė taip pat siekia sustiprinti konkurencingumą aukščiausios klasės akceleratorių segmente, kuriame šiuo metu dominuoja „Nvidia“.

    „Helios“ planai ir partneriai

    „AMD“ pranešė, kad inovacijos Taivano partnerių grandinėje turėtų padėti diegti „Helios“ DI serverių sistemą 2026 metų antroje pusėje. Tokios platformos paprastai remiasi ne vien atskirais lustais, bet ir viso serverio architektūra, įskaitant aušinimą, maitinimą, tinklo komponentus ir programinę ekosistemą.

    Tarp „Helios“ kūrime minimų partnerių įvardijamos įmonės „Sanmina“, „Wiwynn“, „Wistron“ ir „Inventec“. Tokios partnerystės rodo, kad „AMD“ siekia didesnių gamybos apimčių ir greitesnio tiekimo, nes DI serverių paklausa pasaulyje išlieka itin aukšta.

    „Dirbdama su strateginiais partneriais Taivane ir visame pasaulyje, „AMD“ tobulina pažangiausias silicio, pakavimo ir gamybos technologijas, kurios leidžia didesnį našumą, efektyvumą ir greitesnį DI sistemų diegimą“, – teigiama bendrovės pranešime.

  • Volstritas skelbia DI sargybos pasikeitimą: „Intel“ ir „AMD“ šauna į viršų, „Nvidia“ atsilieka

    Volstritas skelbia DI sargybos pasikeitimą: „Intel“ ir „AMD“ šauna į viršų, „Nvidia“ atsilieka

    Nuo „ChatGPT“ proveržio 2022 metų pabaigoje DI infrastruktūros bumo simboliu tapo „Nvidia“, tačiau Volstrite vis dažniau matomas kapitalo persiskirstymas. Pastaruoju metu investuotojai aktyviau perka įmones, kurios ankstyvoje DI plėtros fazėje buvo mažiau pastebimos.

    Ryškiausias to pavyzdys matėsi šią savaitę: „AMD“ ir „Intel“ akcijos šoktelėjo maždaug po 25 proc., „Micron“ pabrango daugiau nei 37 proc., o „Corning“ ūgtelėjo apie 18 proc. Tuo pat metu „Nvidia“ 2026 metais augo kukliau ir labiau priminė viso „Nasdaq“ tempo judėjimą.

    Rinka plečia DI statybų žemėlapį

    Investuotojai vis aiškiau stato už tai, kad DI duomenų centrų plėtra bus ilga ir reikalaus ne vien grafinių procesorių. Didėjant skaičiavimo apimtims, auga poreikis atminties lustams, centriniams procesoriams, optiniams ryšiams ir kitoms komponentėms, kurios lemia našumą bei energijos sąnaudas.

    Viena svarbiausių naujų temų tapo atminties rinka. Dėl pasiūlos trūkumo kylant kainoms, atminties gamintojai gavo stiprų postūmį, o „Micron“ pastaraisiais mėnesiais tapo vienu karščiausių sandorių puslaidininkių sektoriuje.

    Rinkoje akcentuojama, kad materialus trūkumas dažnai reiškia staigesnį pelningumo šuolį, nes kainos kyla greičiau nei sąnaudos. Tokios fazės istorijoje ne kartą tapo pagrindu įspūdingiems atminties gamintojų akcijų ciklams.

    Agentai grąžina dėmesį CPU

    Kita kryptis, kurią vis dažniau mini analitikai, yra centrinių procesorių sugrįžimas į pirmą planą. DI plėtrai persikeliant nuo vien pokalbių robotų prie agentų, galinčių vykdyti užduočių grandines, duomenų centrams reikia daugiau universalių skaičiavimo išteklių.

    Prognozuojama, kad duomenų centrų CPU rinka per artimiausius metus gali išaugti daugiau nei dvigubai, o šias nuotaikas sustiprino „AMD“ ketvirčio rezultatai ir atnaujintos augimo ambicijos serverių segmente. Analitikai tai vertina kaip struktūrinį lūžį, kuriame auga ir CPU, ir duomenų centrų greitintuvų paklausa.

    „Agentai iš tiesų kuria milžinišką paklausą visame DI diegimo cikle, ir mums labai įdomu būti pačiame jo centre“, – sakė „AMD“ vadovė Lisa Su.

    „Intel“ atsigavimas ir optikos statymai

    „Intel“ atveju investuotojai įžvelgia atsigavimo scenarijų, kurį pastiprina didesnės JAV investicijos į vietinę lustų gamybą. Papildomų impulsų akcijai suteikė ir pranešimai apie galimas gamybos partnerystes bei didžiųjų užsakovų susidomėjimą.

    Tuo metu DI infrastruktūros grandinėje ryškėja ir optinių technologijų vaidmuo. „Nvidia“ bendradarbiavimas su „Corning“ siejamas su perėjimu nuo varinių jungčių prie šviesolaidžio sprendimų didelio masto sistemose, o pati „Corning“ rinkoje jau buvo pasiekusi reikšmingų rekordų.

    Vis dėlto dalis rinkos dalyvių įspėja, kad staigūs puslaidininkių sektoriaus šuoliai primena ankstesnių burbulų dinamiką. Skamba ir perspėjimai apie galimą 25–30 proc. korekciją platesniame sektoriaus indekse, jei lūkesčiai pralenks realų pelnų augimą.

  • AMD šokiravo Volstritą, „Anthropic“ susitarė su „SpaceX“, o aviaciją purto degalų krizė

    AMD šokiravo Volstritą, „Anthropic“ susitarė su „SpaceX“, o aviaciją purto degalų krizė

    Volstritas trečiadienį sulaukė ryškaus signalo iš puslaidininkių sektoriaus: „Advanced Micro Devices“ (AMD) po stiprių ketvirčio rezultatų ir optimistiškesnių prognozių šoktelėjo maždaug 18 proc. Bendrovė investuotojams pasiuntė žinutę, kad jos procesorių paklausa auga dėl spartėjančių DI diegimų, o tai padėjo kelti ir platesnės rinkos nuotaikas.

    AMD vadovė Lisa Su pabrėžė, kad įmonės mato vis didesnę paklausą sprendimams, kurie leidžia DI sistemas naudoti praktiškai, o ne vien testuoti laboratorijose. Analitikai tokias tendencijas sieja su augančiu įmonių noru automatizuoti procesus ir diegti DI agentus, kuriems reikia daugiau skaičiavimo galios ir energijos efektyvumo.

    Rinkoje dėmesio sulaukė ir kontrastas su „Nvidia“, kurios akcijų dinamika pastaruoju metu ne visada atspindi bendrą puslaidininkių ralį. Dalis investuotojų svarsto, ar DI infrastruktūros bumas taps platesnis ir labiau pasidalins tarp skirtingų gamintojų, ypač kai įmonės ieško alternatyvų dėl kainos, tiekimo ar specifinių užduočių.

    Kodėl brangsta skrydžiai?

    Aviacijos sektorių tuo pat metu spaudžia brangstantys degalai ir tiekimo rizikos. Nauji vieši duomenys JAV rodė, kad oro bendrovės kovą už reaktyvinius degalus mokėjo gerokai daugiau nei anksčiau, o geopolitinės įtampos paaštrino kainų šuolius.

    Rinkos dalyviai perspėja, kad degalų trūkumo epizodai Europoje ir Azijoje gali komplikuoti vasaros sezono planavimą, ypač jei sutrinka logistikos grandinės ar perdirbimo pajėgumai. Tai didina spaudimą vežėjams: degalų sąnaudos yra vienas svarbiausių skrydžių kainą lemiančių veiksnių, todėl brangimas dažnai persiduoda bilietams.

    „Anthropic“ ir „SpaceX“ sandoris

    DI bendrovė „Anthropic“ paskelbė susitarimą, pagal kurį naudos visus „SpaceX“ valdomo „Colossus 1“ duomenų centro Tenesyje skaičiavimo išteklius. Įmonė teigia, kad tai turėtų padėti didinti pajėgumus mokamiems „Claude“ planams ir stabiliau aptarnauti augantį vartotojų srautą.

    „Anthropic“ vadovas Dario Amodei yra viešai pripažinęs, kad bendrovei tapo sudėtinga suspėti su paklausos šuoliu, kai naudojimas ir pajamos augo daug sparčiau, nei planuota. Tai atspindi platesnę rinkos problemą: DI modelių mokymui ir veikimui reikia vis daugiau lustų, elektros ir duomenų centrų infrastruktūros, todėl pajėgumai tampa strateginiu konkurenciniu pranašumu.

    „Skaičiavimo galios paklausa auga greičiau, nei pramonė spėja ją patikimai padengti“, – sakė Dario Amodei.

    Vartotojai kol kas nepasiduoda

    Nepaisant energijos kainų ir infliacijos spaudimo, dalis didžiųjų vartotojų sektoriaus įmonių praneša apie gana atsparų pirkėjų elgesį. Pavyzdžiui, „McDonald’s“ skelbė augusias to paties tinklo pardavimų apimtis, o įmonės komentaruose akcentuojamos vertės pasiūlos ir akcijų strategijos.

    Tuo pačiu „Disney“ ir „Uber“ rezultatai rodė, kad žmonės ir toliau leidžia pinigus kelionėms bei paslaugoms, nors jautriai reaguoja į kainas. Tokia dinamika rinkoje dažnai vertinama kaip signalas, kad vartotojai dar turi finansinę erdvę, tačiau išlaidų struktūra keičiasi vertės ir nuolaidų naudai.

    Tarp kitų naujienų iš JAV rinkos – pokyčiai sporto lažybų sektoriuje: pranešta, kad „FanDuel“ vadovė Amy Howe palieka pareigas, o laikinai vadovavimą perima prezidentas Christianas Genetski. Šis sektorius pastaraisiais metais sparčiai augo, tačiau investuotojų nuotaikos išlieka nepastovios dėl konkurencijos ir reguliavimo rizikų.

  • „AMD“ prognozė apsivertė per 90 dienų: Lisa Su paaiškino, kodėl akcija šoko 19 proc.

    „AMD“ prognozė apsivertė per 90 dienų: Lisa Su paaiškino, kodėl akcija šoko 19 proc.

    Kas sukėlė prognozės šuolį

    JAV puslaidininkių bendrovės „AMD“ vadovė Lisa Su paaiškino, kodėl bendrovė staigiai pakoregavo rinkos prognozę ir pateikė gerokai optimistiškesnį vaizdą nei dar prieš kelis mėnesius. Pasak jos, per pastarąsias 90 dienų, po intensyvių pokalbių su didžiausiais klientais, tapo aiškiau, kaip sparčiai persiskirsto skaičiavimo apkrovos.

    Esminis pokytis siejamas su DI plėtra, ypač vadinamaisiais agentais, kai sistemos ne tik generuoja turinį, bet ir automatiškai vykdo užduotis. Tai didina nuolatinio skaičiavimo poreikį, o daliai užduočių vis svarbesni tampa ne vien grafikos procesoriai, bet ir centriniai procesoriai.

    „Agentai iš tiesų skatina milžinišką paklausą visame DI diegimo cikle, ir mes džiaugiamės būdami jo centre“, – sakė Lisa Su.

    Rezultatai ir akcijos reakcija

    „AMD“ paskelbė ketvirčio rezultatus, kurie pranoko analitikų lūkesčius tiek pagal pajamas, tiek pagal pelningumą. Bendrovės pajamos, lyginant su tuo pačiu laikotarpiu prieš metus, augo 38 proc., o vadovė pagrindiniu augimo varikliu įvardijo duomenų centrų segmentą.

    Rinka į tai sureagavo staigiai: po rezultatų paskelbimo „AMD“ akcijos kaina per dieną šoktelėjo 19 proc. Toks judėjimas paprastai rodo, kad investuotojai įvertino ne tik praeities rodiklius, bet ir pasikeitusį ateities paklausos bei maržų scenarijų.

    Serverių procesorių rinka auga greičiau

    Dar 2025 metų pabaigoje „AMD“ buvo prognozavusi, kad serverių centrinių procesorių rinka artimiausius trejus–penkerius metus augs maždaug 18 proc. per metus. Naujausioje rezultatų konferencijoje Lisa Su šią prognozę pakėlė iki daugiau nei 35 proc. metinio augimo, o rinkos apimtį iki dešimtmečio pabaigos įvertino virš 120 mlrd. JAV dolerių, tai yra maždaug 111 mlrd. eurų.

    Tokia korekcija signalizuoja, kad didieji debesų kompiuterijos ir duomenų centrų užsakovai didina investicijas į infrastruktūrą, reikalingą DI modelių veikimui realiu laiku. Praktikoje tai reiškia daugiau serverių, daugiau atminties, spartesnius tinklus ir didesnę procesorių paklausą ne tik mokymui, bet ir vadinamajai inferencijai, kai modeliai jau aptarnauja vartotojų užklausas.

    Kodėl CPU vėl atsidūrė dėmesio centre

    Nors DI bume dažniausiai minimi grafikos procesoriai, „AMD“ akcentuoja CPU reikšmę ten, kur darbo krūviai tampa mišrūs: duomenų paruošimas, užduočių planavimas, paslaugų orkestravimas ir dalis inferencijos. Tokiose architektūrose CPU tampa kritine grandimi, o tai atveria papildomą augimo kanalą bendrovėms, kurios istoriškai buvo stiprios būtent procesorių segmente.

    Kartu išlieka ir pasiūlos klausimas: pramonė vis dar susiduria su pažangių lustų gamybos ir tiekimo grandinės įtampomis, nes pajėgumai negali akimirksniu prisitaikyti prie staigaus užsakymų šuolio. „AMD“ teigia, kad investicijos į tiekimo grandinę turėtų leisti įvykdyti klientų poreikius, nors pati rinka išlieka įtempta.

    „Taip, situacija tikrai įtempta. Paklausos yra daug, bet turime pasaulinio lygio tiekimo grandinę, kuri ruošėsi šiam momentui“, – sakė Lisa Su.

    Pozityviau į „AMD“ perspektyvas sureagavo ir dalis Volstrito analitikų, po prognozės atnaujinimo pakėlę tikslines akcijos kainas. Investuotojams svarbiausias signalas šiuo atveju yra ne vien pardavimų augimas, bet ir tai, kad DI infrastruktūros plėtra pereina į etapą, kuriame skaičiavimo poreikis tampa pastovus, o ne vienkartinis.