CP v2

Tag: Amforos

  • Prie Sicilijos aptiktas romėnų laivo sudužimas: jūros dugne rasta šimtai amforų

    Prie Sicilijos aptiktas romėnų laivo sudužimas: jūros dugne rasta šimtai amforų

    Prie Sicilijos krantų, netoli Mazara del Vallo miesto, aptiktas romėnų laikų laivo sudužimas, kurio radiniai jau vadinami vienu reikšmingiausių pastarųjų metų povandeninės archeologijos atradimų Italijoje. Laivas, kaip nurodo Italijos kultūros institucijos, tikėtina datuojamas laikotarpiu tarp 2 ir 1 amžiaus prieš Kristų.

    Nuolaužos yra maždaug už trijų jūrmylių nuo kranto, apie 46 metrų gylyje. Toks gylis laikomas pasiekiamu specializuotoms narų komandoms, tačiau tyrimams vis dažniau pasitelkiama ir nuotolinė įranga, leidžianti tiksliai fiksuoti objektų padėtį bei sumažinti riziką radiniams.

    Kas rasta jūros dugne?

    Italijos kultūros ministerija skelbia, kad jūros dugne aptikta šimtai amforų, daugiausia priskiriamų Dressel 1A tipui. Tokios amforos plačiai siejamos su romėnų prekyba Viduržemio jūroje ir dažnai naudotos gabenti vyną bei kitus produktus.

    Be keramikos, identifikuotos ir dvi švininės inkarų dalys, taip pat dar viena iš švino pagaminta konstrukcija. Tokie radiniai gali padėti tiksliau nustatyti laivo konstrukcijos ypatybes, krovinio pobūdį ir galimą maršrutą.

    Tyrimai tęsis, teritorija bus saugoma

    Italijos kultūros ministras Alessandro Giuli pabrėžė, kad tai išskirtinis atradimas, atskleidžiantis senovės jūrų prekybos mastą ir maršrutus, kuriais Viduržemio jūra tapo civilizacijų sankirta. Pasak jo, tolesni darbai leis atkurti istoriją ne tik mokslo bendruomenei, bet ir plačiajai visuomenei.

    „Jūra ir toliau grąžina brangius mūsų istorijos fragmentus, o Mazara del Vallo laivo sudužimas pasakoja apie žmones, maršrutus ir prekybą, pavertusią Viduržemio jūrą civilizacijų kryžkele“, – sakė Alessandro Giuli.

    Atradimas nustatytas po bendros patikros, kurią atliko Carabinieri Kultūros paveldo apsaugos padalinys Palerme, Sicilijos regiono Jūros superintendencija ir Carabinieri povandeninis padalinys Mesinoje. Pranešama, kad tyrimus paskatino privačių asmenų pateikta informacija, o operaciją papildomai rėmė patrulinis laivas iš Trapanio.

    Dabar vietovė bus toliau dokumentuojama, siekiant atkurti archeologinį kontekstą ir parengti apsaugos priemones. Praktikoje tai paprastai reiškia tikslius fotogrametrinius matavimus, radinių žymėjimą, būklės vertinimą ir sprendimus, ar objektus palikti vietoje, ar dalį jų kelti konservavimui.

    Dar vienas radinys netoli Sicilijos

    Vos prieš kelias dienas netoli Sicilijos paskelbta ir apie kitokio pobūdžio atradimą: prie Panarea salos, Eolų salyne, po vandeniu identifikuotas didelis krateris ir nauji hidroterminiai šaltiniai. Šie duomenys svarbūs vertinant povandeninio vulkaninio komplekso raidą ir galimus aktyvumo scenarijus.

    Nurodoma, kad struktūra yra maždaug vienos jūrmylės atstumu į šiaurės rytus nuo Panarea, 60–80 metrų gylyje. Kraterio matmenys įspūdingi, apie 100 metrų ilgio ir 60 metrų pločio, o šalia fiksuotos dujų emisijos iš jūros dugno.

  • Prie Graikijos rado 2 400 metų senumo laivą: šimtai amforų išliko stulbinamai tvarkingai

    Prie Graikijos rado 2 400 metų senumo laivą: šimtai amforų išliko stulbinamai tvarkingai

    Egėjo jūroje, netoli Andro salos, povandeniniai archeologai aptiko antikinio prekybinio laivo nuolaužas, datuojamas V amžiaus pabaiga arba IV amžiaus pradžia prieš mūsų erą. Didžiausią susidomėjimą kelia krovinys: dugne išliko apie 600–650 amforų, kurios guli beveik tokia tvarka, kokia buvo sudėtos laivo triume.

    Radavietė yra regione, kuris senovėje buvo viena svarbiausių jūrinių jungčių tarp žemyninės Graikijos, Kikladų salų ir Mažosios Azijos pakrančių. Ši atkarpa jūrininkams garsėjo pavojingomis srovėmis ir stipriais vėjais, todėl nenuostabu, kad čia randama daug įvairių laikotarpių nuolaužų.

    Amforos išsidėsčiusios taisyklingomis eilėmis, todėl tyrėjai gali tiksliau atkurti, kaip buvo paskirstytas krovinys ir kokio dydžio galėjo būti laivas. Nors medinės korpuso dalys per šimtmečius daugiausia suiro, toks krovinio „pėdsakas“ leidžia spręsti apie laivo konstrukciją ir krovos principus.

    Ką gali atskleisti amforų kilmė?

    Pirminiai vertinimai rodo, kad amforos galėjo būti pagamintos skirtinguose graikų pasaulio centruose. Tai reikštų, kad laivas greičiausiai neplukdė prekių tik iš vieno uosto į kitą, o buvo platesnio prekybos tinklo dalis, sustodavusi keliuose taškuose ir gabendavusi įvairių regionų produkciją.

    Antikoje amforos buvo pagrindinė taros rūšis vertingoms prekėms: vynui, alyvuogių aliejui, žuvies produktams ir kitiems maisto gaminiams. Jų forma buvo pritaikyta tankiai ir stabiliai sudėti triume, kad krovinys išliktų kuo saugesnis net ilgesnėse kelionėse.

    Tolesnė keraminių indų analizė gali padėti nustatyti tikslesnes gamybos vietas, o kartu ir galimus maršrutus. Skirtingi dirbtuvių centrai turėjo savitą formų „parašą“: proporcijas, kaklelio ir ąselių sprendimus, molio sudėtį bei gamybos technologiją, todėl amforos dažnai tampa patikimais prekybos ryšių žymekliais.

    Ar amforose dar liko turinio pėdsakų?

    Ne mažiau intriguojanti dalis yra tai, kas galėjo būti amforų viduje. Net jei originalūs produktai seniai sunyko, šiuolaikinė cheminė analizė neretai aptinka mikroskopinius organinių medžiagų pėdsakus, leidžiančius atsekti, ar inde buvo vynas, aliejus, derva ar kiti mišiniai.

    Kol kas pagrindinis dėmesys skiriamas kruopščiai dokumentacijai: radavietė fiksuojama aukštos raiškos nuotraukomis, fotogrametrija ir trimatiais skaitmeniniais modeliais. Tik užbaigus šį etapą paprastai sprendžiama, ar verta kelti atskirus radinius, nes kiekvienas iškėlimas kelia ir konservavimo, ir paveldo apsaugos rizikų.

    Povandeniniai laivų kapinynai mokslininkams itin vertingi tuo, kad jūros dugne objektai dažnai išlieka mažiau paliesti žmogaus veiklos nei sausumos radavietėse. Dėl to vienas toks radinys gali pateikti retai išlikusį, beveik „užšaldytą“ antikinės prekybos momentą.

  • Nardytojai prie Furni salyno aptiko 22 laivų nuolaužas: tarp radinių ir 2 000 metų senumo kroviniai

    Graikijos Egėjo jūroje, netoli Furni salyno, povandeninės ekspedicijos metu aptiktas įspūdingas laivų nuolaužų telkinys. Per 13 dienų nardytojai ir archeologai užfiksavo 22 nuskendusius laivus, kurių dalis datuojama senovės laikais ir yra maždaug 2 000 metų senumo.

    Tyrimus vykdė Graikijos Povandeninių senienų ephoratas kartu su partneriais iš tarptautinių jūrinių tyrimų organizacijų. Į šią vietovę specialistus atvedė vietos žvejų ir narų pasakojimai apie neįprastas amforų ir keramikos sankaupas jūros dugne.

    Furni salynas nėra žinomas kaip didelis istorinis prekybos miestas, tačiau jo geografinė padėtis svarbi. Ši akvatorija yra patogus kelias tarp Rytų ir Vakarų Viduržemio jūros maršrutų, todėl per šias salas šimtmečiais judėjo prekybiniai laivai.

    Nuolaužos aptiktos skirtinguose gyliuose maždaug nuo 3 iki 55 metrų, o tai rodo, kad laivai galėjo sudužti įvairiomis aplinkybėmis ir skirtingais laikotarpiais. Tarp nustatytų epochų minimi senovės Graikijos archainei kultūrai priskiriami laikai, Romos era ir vėlesni šimtmečiai iki XVI amžiaus.

    Archeologus ypač sudomino tai, kad dalies laivų kroviniai išliko neįprastai gerai. Jūros dugne rasta amforų, kuriomis senovėje gabentas vynas, alyvuogių aliejus ir žuvų padažas, o kai kur keramika sudarė ištisas juostas, nusidriekusias povandeninių šlaitų kryptimi.

    Keli laivai įvardyti kaip išskirtiniai dėl specifinių krovinių. Tarp radinių minėta reta keramika, didelės amforos iš Juodosios jūros regiono ir pailgos amforos, kurių forma siejama su Sinopės miesto gaminiais.

    Iki šio projekto Graikijos vandenyse oficialiai buvo registruota apie 180 senųjų laivų sudužimo vietų, tad naujai fiksuotos nuolaužos pastebimai praplėtė žinomą žemėlapį. Tyrėjai pabrėžia, kad 2015 metais buvo patikrinta tik nedidelė pakrantės dalis, todėl tikėtina, kad aplinkinėje akvatorijoje dar gali slypėti daugiau nuolaužų.

    Tokie radiniai padeda tikslinti prekybos kryptis, senovinių prekių judėjimą ir jūrinių kelionių rizikas skirtingais istoriniais laikotarpiais. Be to, gerai išlikęs krovinys suteikia progą detaliau tyrinėti gamybos centrus, keramikos kilmę ir regionų tarpusavio ryšius.

    „Manėme, kad rasime tris ar keturias nuolaužas ir tuo būtume labai patenkinti, tačiau rezultatas gerokai pranoko lūkesčius“, – sakė vienas ekspedicijos vadovų Peteris Campbellas.

    Archeologai pabrėžia, kad povandeninis kultūros paveldas yra jautrus tiek gamtiniams procesams, tiek neteisėtam radinių paėmimui. Dėl to tokios vietos paprastai registruojamos, stebimos ir, esant poreikiui, saugomos, o dalis detalių viešinama atsargiai.