CP v2

Tag: Amsterdamas

  • Prado ir Rijksmuseum susivienijo dėl moterų meno istorijoje: 2027 startuoja stipendija, 2029 – paroda

    Prado ir Rijksmuseum susivienijo dėl moterų meno istorijoje: 2027 startuoja stipendija, 2029 – paroda

    Madrido Prado muziejus ir Amsterdamo Rijksmuseum paskelbė apie strateginę partnerystę, kurios tikslas – iš naujo įvertinti moterų vaidmenį meno istorijoje ir bendrą Ispanijos bei Nyderlandų kultūrinį palikimą. Abi institucijos siekia, kad moterų menininkių, mece­načių ir istorinių asmenybių indėlis jų kolekcijose būtų matomas ne fragmentiškai, o sistemiškai.

    Pagrindinis susitarimo akcentas – tarptautinė podoktorantūros stipendija, kuri startuos 2027 metais. Tyrėjas dirbs su abiejų muziejų rinkiniais ir gilinsis į moterų vaidmenį Habsburgų epochoje, o rezultatai turėtų tapti pagrindu būsimiems muziejų projektams.

    „Tai ne tik apie tai, kad rodytume daugiau moterų menininkių. Tai apie tai, kad keistume patį būdą, kaip žiūrime į meno istoriją“, – teigiama bendrame Prado muziejaus ir Rijksmuseum pareiškime.

    Numatoma, kad atrankos į stipendiją procesas prasidės 2026 metų spalį, o pati programa startuos 2027 metų rugsėjį. Sukauptos įžvalgos ir atradimai turėtų kulminuoti didelėje parodoje Rijksmuseum erdvėse 2029 metais.

    Partnerystė remiasi iniciatyvomis, kurias muziejai jau vykdė atskirai. Prado muziejuje plėtojamas projektas El Prado en Femenino, kuriame daugiau dėmesio skiriama anksčiau paraštėse likusioms kūrėjoms ir istoriniams moterų vaidmenims, o 2026 metų rudenį planuojama paroda apie Austrijos Marianą.

    Rijksmuseum nuo 2021 metų įgyvendina projektą Women of the Rijksmuseum: jo metu analizuojami šimtai kūrinių, tikslinami autoriai, proveniencijos ir kontekstai, o katalogas pildomas menininkių darbais, kurie ilgą laiką buvo nepakankamai įvertinti. Tarp dažniau minimų pavyzdžių – Gesina ter Borch, Maria van Oosterwijck ir Marlow Moss.

    Muziejai pabrėžia, kad bendras tyrimų modelis leis ne tik papildyti ekspozicijas naujais vardais, bet ir peržiūrėti interpretacijas, kuriose moterų indėlis dažnai būdavo paliekamas paraštėse. Praktikoje tai reiškia gilesnį darbą su archyvais, kūrinių atribucijomis, mecenatystės istorija ir socialinėmis aplinkybėmis, lėmusiomis, kas pateko į kanoną.

    Toks dviejų didžiųjų Europos institucijų žingsnis atspindi platesnę muziejų sektoriaus tendenciją: kolekcijų perrašymą ne „pridedant“ kelis trūkstamus vardus, o pertvarkant pasakojimą taip, kad jis tiksliau atspindėtų istorinius vaidmenų pasiskirstymus. 2029 metais planuojama paroda turėtų tapti vienu ryškiausių šios partnerystės rezultatų ir testu, kaip nauji tyrimai pakeičia tai, ką žiūrovai mato salėse.

  • Amsterdamo „Blue Health Intelligence“ pritraukė 3,4 mln. eurų: ruošiasi plėtrai Europoje

    Amsterdamo „Blue Health Intelligence“ pritraukė 3,4 mln. eurų: ruošiasi plėtrai Europoje

    Investicija prevencinei sveikatai

    Amsterdame įsikūrusi prevencinės sveikatos priežiūros „HealthTech“ bendrovė „Blue Health Intelligence“ pritraukė 3,4 mln. eurų finansavimą, kurį ketina skirti tarptautinei plėtrai ir produkto vystymui. Bendrovė siekia augti už Nyderlandų ribų ir stiprinti paslaugų pasiūlą.

    Investicijų etapui vadovavo „Knop Investments“, taip pat prisidėjo keli verslininkai ir žinomi Nyderlandų rinkos atstovai, tarp jų buvęs „Philips“ inovacijų ir strategijos vadovas Jeroen Tas bei gyvenimo būdo nuomonės formuotoja Anna Nooshin. Bendrovė skelbia, kad tai tęsia anksčiau pritrauktą daugiau nei 1,1 mln. eurų finansavimą.

    Kaip veikia valandos patikra

    „Blue Health Intelligence“ įkurta 2025 metais. Vienas įkūrėjų – Onno Huyghe, anksčiau dirbęs „Swapfiets“ ir „Tibber“, o kita įkūrėja – gydytoja ir sveikatos verslo kūrėja Leanne Verdonck.

    Bendrovė siūlo vadinamąją 360 laipsnių sveikatos patikrą, kuri, pasak jos, užtrunka apie valandą ir kainuoja 299 eurus. Patikros metu surenkama šimtai duomenų taškų, vertinant širdies ir kraujagyslių būklę, medžiagų apykaitą, kepenų ir inkstų funkcijas, o rezultatai aptariami su gydytoju iš karto po vizito.

    „Tokiose šalyse kaip Japonija, Vokietija ir Jungtinė Karalystė periodinės sveikatos patikros jau yra įprasta sistemos dalis, tačiau Nyderlanduose tai dar nėra norma. Ankstesnis įžvalgų gavimas padeda ilgiau išlikti sveikiems ir užkirsti kelią problemoms“, – sakė „Blue Health Intelligence“ vadovas ir vienas įkūrėjų Onno Huyghe.

    Bendrovė taip pat nurodo, kad patikros rezultatai įkeliami į „Blue“ programėlę, o tyrimus vietoje atlieka ir interpretuoja medicinos personalas. Toks modelis remiasi augančia tendencija Europoje: daugiau dėmesio skirti prevencijai ir individualizuotai rizikų analizei, kai sveikatos duomenys panaudojami ankstyviems signalams pastebėti.

    Kur planuojama plėtra

    „Blue Health Intelligence“ teigia, kad nuo starto daugiau nei 2 000 žmonių jau užsirezervavo patikrą gyvai jų vietoje Amsterdamo Prinsengracht gatvėje. Įmonė nurodo, kad augimas vietos rinkoje paskatino ruoštis tarptautiniam žingsniui.

    Pasak bendrovės, patraukliausios naujos rinkos šiuo metu yra Italija ir Prancūzija, o didžiausią potencialą ji mato Paryžiuje ir Milane. Įmonė tikisi startuoti viename iš šių miestų 2027 metų pirmąjį pusmetį ir taip artėti prie ambicijos tapti viena iš pirmaujančių Europos prevencinės sveikatos platformų.

    „Mūsų tyrimai rodo, kad Paryžius ir Milanas turi bent tiek pat potencialo kaip Amsterdamas. Tikimės pradėti veiklą viename iš šių miestų 2027 metų pirmąjį pusmetį“, – sakė O. Huyghe.

    Įmonė taip pat skelbia bendradarbiaujanti su partneriais, tarp kurių – sporto klubų tinklas „TrainMore“ ir „Hotel & Wellness Zuiver“. Investuotojai akcentuoja, kad paklausa įžvalgoms apie asmeninę sveikatą auga, o prevencinės paslaugos tampa vis svarbesne sveikatos sistemos dalimi, ypač didėjant lėtinių ligų naštai ir išlaidų spaudimui.

    „Per pastaruosius metus komanda parodė, kad žmonėms reikia aiškaus supratimo apie savo sveikatą. Daugiau nei 2 000 klientų jau užsisakė patikrą, o Amsterdamo vieta užpildyta iki lapkričio“, – sakė „Knop Investments“ vadovas Maurits Koning.

  • Legendinė „Batavia“ palieka vandenį: replika po 31 metų bus iškelta į krantą

    Legendinė „Batavia“ palieka vandenį: replika po 31 metų bus iškelta į krantą

    Nuo tragedijos iki legendos

    „Batavia“ buvo 1628 metais Amsterdame pastatytas galeonas, priklausęs Nyderlandų Rytų Indijos kompanijai. Pirmasis jo reisas baigėsi katastrofa prie dabartinės Australijos krantų, o vėliau sekė maištas ir žudynės, tapusios vienu tamsiausių XVII amžiaus jūrinės istorijos epizodų.

    Šiandien „Batavia“ vardas siejamas ne tik su dramatiška praeitimi, bet ir su kultūriniu paveldu. Pastaraisiais metais tyrėjai viešino naujų įžvalgų apie laivo gabentą krovinį, o dabar dėmesio centre atsidūrė ir garsiosios replika.

    Replika keliauja į remontą

    1995 metais Lelystade pastatyta „Batavia“ kopija buvo sukurta remiantis istorine dokumentacija ir tradicinėmis laivadirbystės praktikomis. Statytojai naudojo epochos metodus, o rezultatas tapo viena ryškiausių miesto vizitinių kortelių.

    Dabar replika atgabenta į „Damen Shiprepair Amsterdam“ doko teritoriją, kur bus vykdoma kompleksinė priežiūra ir restauravimo darbai. Iš Lelystado į Amsterdamą laivas buvo atvilktas vilkikais, o kelionė truko apie 6 valandas.

    Kodėl laivą reikia kelti į krantą?

    Pagrindinis tikslas yra sustabdyti medienos irimo procesus, kuriuos spartina nuolatinė drėgmė. Kontroliuojamomis sausumos sąlygomis korpusas galės džiūti, o tai leis tiksliau įvertinti pažeidimus ir saugiau atlikti restauravimo darbus.

    Prieš perkeliant laivą į krantą bus šalinamas švininis balastas, anksčiau reikalingas stabilumui vandenyje. Laivas bus statomas ant specialios atraminės konstrukcijos, kurią pagal užsakymą pagamino bendrovė „Niron Staal“.

    Atraminė sistema sudaryta iš maždaug 90 tonų plieno, o jos gamyba užtruko du mėnesius. Tokios konstrukcijos būtinos, kad laivo svoris sausumoje pasiskirstytų tolygiai ir korpusas nebūtų deformuotas.

    Kas laukia toliau?

    Pagal paskelbtą planą laivas ant pontono specialiame „lovyje“ spalio 1 dieną turėtų grįžti į Lelystadą. 2026 metų spalio 2 dieną numatoma operacija, kai kompiuteriu valdomas transporteris nuleis laivą nuo pontono ir pergabens į naują vietą Museum Batavialand teritorijoje.

    Laivo perkėlimas į krantą yra dalis platesnės Museum Batavialand modernizacijos, kuria siekiama sujungti laivadirbystės dirbtuves, ekspozicijas ir pačią repliką į vieną integruotą, šiuolaikišką muziejinį kompleksą. Projektas apima ir naujų erdvių statybą, ir esamų infrastruktūros dalių atnaujinimą.

    Numatoma, kad darbai ir laivo įtraukimas į atnaujintą ekspoziciją tęsis iki 2028 metų pabaigos, kai bus minima 400 metų nuo istorinio „Batavia“ reiso. Tiesa, lankytojams nebus būtina laukti iki atidarymo pabaigos, nes restauravimo procesą planuojama rodyti gyvai, leidžiant stebėti specialistų darbą.

  • Pamirškite Veneciją ir Amsterdamą: 4 Europos kanalų miestai, kur dar įmanoma keliauti be spūsčių

    Pamirškite Veneciją ir Amsterdamą: 4 Europos kanalų miestai, kur dar įmanoma keliauti be spūsčių

    Masinis turizmas keičia kryptis

    Venecija, siekdama sumažinti vienadienių lankytojų srautą, 2024 metais pradėjo taikyti įvažiavimo mokestį piko dienomis. Šiuo metu jis siekia 5–10 eurų, tačiau miestui svarstant griežtesnes priemones viešumoje skamba ir siūlymai tarifą didinti iki 50 eurų.

    Amsterdamas taip pat bando suvaldyti masinį turizmą: miestas ne vienerius metus vykdo kampanijas, skirtas keisti turistų elgesį, o dalis gyventojų dėl augančių srautų net ėmėsi teisinių veiksmų. Tai vis dažniau verčia keliautojus ieškoti panašios patirties, bet mažiau apkrautose vietose.

    Tvaraus keliavimo idėja tampa praktišku pasirinkimu: mažesnės eilės, daugiau vietos vietiniam gyvenimui ir mažesnė įtampa infrastruktūrai. Europoje netrūksta miestų su kanalais, upėmis ir pakrantėmis, kurie siūlo vandens maršrutus, bet išvengia Venecijos ar Amsterdamo masto spūsčių.

    Hamburgas: uostas ir UNESCO sandėliai

    Hamburgas dažnai nustebina net patyrusius keliautojus: miestas turi daugiau kanalų nei Amsterdamas ar Venecija, tačiau jo vandens keliai istoriškai buvo skirti ne romantikai, o prekybai ir logistikai. Kaip vienas didžiausių Europos uostų, Hamburgas vandens infrastruktūrą pavertė miesto tapatybės dalimi.

    Ryškiausias pavyzdys – istorinis sandėlių kvartalas Speicherstadt, įtrauktas į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą. Nors dalis pastatų buvo sunaikinta Antrojo pasaulinio karo metu, rajonas išliko įspūdingas, o pasivaikščiojimas ar plaukimas laivu čia leidžia pamatyti kitokią, industrinę kanalų estetiką.

    Stokholmas: salos, tiltai ir ramus kanalas centre

    Švedijos sostinė įsikūrusi keturiolikos salų archipelage, todėl mieste natūraliai persipina kanalai, upės ir įlankos. Stokholmo erdvę jungia daugiau nei 50 tiltų, o vanduo čia yra ne dekoracija, o kasdienės miesto geografijos dalis.

    Viena ramesnių ir vaizdingiausių vietų – Djurgårdsbrunnskanalen kanalas, esantis netoli centro. Apie 5 kilometrų atkarpa tarp Djurgårdeno ir žemyninės dalies yra pamėgta pasivaikščiojimams: medžiais apsodintas takas leidžia pabėgti nuo intensyvesnių turistinių zonų.

    Birmingamas ir Kopenhaga: nuo industrijos iki pasivaikščiojimų pakrantėmis

    Jungtinėje Karalystėje Birmingamas ilgai buvo siejamas su pramone, tačiau kanalai tapo vienu ryškiausių miesto atsinaujinimo simbolių. Mieste išlikę daugiau nei 160 kilometrų laivybai tinkamų kanalų, o kai kurios jų atkarpos šiandien virsta gyvomis promenadomis su kavinėmis ir barais.

    Tuo metu Kopenhaga siūlo klasikinį kanalų kruizo maršrutą, kurio širdis – Nyhavn, XVII amžiaus krantinė su spalvingais namais ir istoriniais laivais. Rajono reputacija per šimtmečius pasikeitė: kadaise tai buvo triukšminga jūrininkų vieta, o šiandien – vienas maloniausių maršrutų ramiam pasivaikščiojimui ar plaukimui kanalais.

    Keliaujant į alternatyvius kanalų miestus dažnai laimi ne tik nuotraukos, bet ir pati patirtis: mažiau stumdymosi, daugiau vietinių istorijų ir paprastesnis judėjimas. Jei norisi vandens, architektūros ir pasivaikščiojimų pakrantėmis, Europa turi ne vieną pasirinkimą už didžiųjų turistinių magnetų ribų.

  • Nyderlandų karalienė Maksima įeis į istoriją: nustebino „WorldPride“ ir įspūdingu laurų kepurės akcentu

    Nyderlandų karalienė Maksima įeis į istoriją: nustebino „WorldPride“ ir įspūdingu laurų kepurės akcentu

    Nyderlandų karalienė Maksima Amsterdame vykstančiame WorldPride 2026 renginyje ne tik atkreipė dėmesį išskirtine apranga, bet ir, kaip teigiama organizatorių bei žiniasklaidos, tapo pirmąja istorijoje monarche, viešai dalyvavusia šiame tarptautiniame LGBTQIA+ bendruomenės renginyje. Karalienės pasirodymas sutapo su reikšminga sukaktimi Nyderlandams.

    Didžiausią dėmesį prikaustė jos pasirinktas aksesuaras – įspūdinga laurų lapų kepurė, kurią specialiu užsakymu sukūrė Nyderlandų skrybėlių dizaineris Berry Rutjes. Įkvėpimu tapo graikų mitas apie Apoloną ir Dafnę, o laurų motyvas mados pasaulyje dažnai siejamas su pergale, garbe ir simboline šlove.

    Karalienė Maksima šią kepurę jau buvo pasirinkusi anksčiau, pirmą kartą ją pademonstravusi 2019 metais Anglijoje, karališkosiose žirgų lenktynėse Askote. Tąkart aksesuaras tapo vienu ryškiausių jos stiliaus akcentų, o vėliau įsitvirtino kaip vienas labiausiai atpažįstamų karalienės įvaizdžių.

    Ne mažiau dėmesio sulaukė ir faktas, kad karalienė nevengia pakartotinai dėvėti išskirtinių drabužių. WorldPride 2026 ji derino tą pačią suknelę, kurią vilkėjo 2019 metais Askote ir 2021 metais oficialaus vizito Vokietijoje metu.

    Kreacija priskiriama aukštosios mados linijai ir sukurta Belgijos mados namų „Natan“, kurie laikomi vienu mėgstamiausių karalienės pasirinkimų oficialiems pasirodymams. Suknelė sudaryta iš dviejų sluoksnių, turi ilgomis rankovėmis uždarą siluetą, o netaisyklingas raštas mados apžvalgininkų neretai aiškinamas kaip abstrakti gyvūnų motyvų interpretacija.

    WorldPride yra tarptautinis renginių ciklas, skirtas įvairovei, lygybei, tolerancijai ir LGBTQIA+ bendruomenės matomumui. Jis rengiamas kas kelerius metus skirtinguose miestuose, o pirmasis WorldPride įvyko 2000 metais Romoje.

    WorldPride 2026 Amsterdame prasidėjo liepos 25 dieną ir tęsis iki rugpjūčio 8 dienos. Renginys sutampa su 25 metų sukaktimi nuo tos dienos, kai Nyderlandai tapo pirmąja valstybe pasaulyje, įteisinusia tos pačios lyties asmenų santuoką, tai įsigaliojo 2001 metų balandžio 1 dieną.

    Europos karališkosiose šeimose palaikymo gestų anksčiau taip pat pasitaikė, tačiau jie ne visada buvo fizinis dalyvavimas renginiuose. Pavyzdžiui, Švedijos sosto įpėdinė Viktorija 2020 metais išreiškė paramą Stokholmo „Pride“ iniciatyvai, tačiau dėl pandemijos renginys vyko nuotoliniu būdu.

  • Prie Schiphol oro uosto įrengta saulės elektrinė apakino pilotus: tenka pašalinti 78 000 panelių

    Prie Schiphol oro uosto įrengta saulės elektrinė apakino pilotus: tenka pašalinti 78 000 panelių

    Šalia Amsterdamo Schiphol oro uosto, vieno judriausių Europoje, įrengtas saulės parkas turėjo tapti pavyzdžiu, kaip nenaudojamas žemes paversti švarios energijos šaltiniu. Tačiau netrukus po veiklos pradžios pilotai ėmė pranešti apie akinančius šviesos blyksnius artėjant tūpimo takams.

    Iš pradžių atrodė, kad tai tik trumpi ir reti atspindžiai, tačiau pranešimai kartojosi. Problema išryškėjo jautriausiu momentu – galutinėje nusileidimo fazėje, kai matomumas ir dėmesio koncentracija yra kritiškai svarbūs skrydžių saugai.

    Kodėl atspindžiai tapo rizika?

    Vertinant incidentus paaiškėjo, kad blyksniai sutampa su konkrečiomis dienos šviesos sąlygomis, kai saulė yra tam tikrame aukštyje ir kampu. Tai leido suprasti, jog kaltas ne įrangos gedimas, o fizikinis reiškinys – saulės šviesos atspindys nuo panelių paviršiaus.

    Esant „tobulam“ kampų sutapimui, atspindėta šviesa pataikydavo į pilotų regos lauką. Net jei akinančio blyksnio trukmė siekė tik kelias sekundes, tokia situacija artėjant tūpti laikoma pernelyg dideliu pavojumi.

    Priemonės nepadėjo – įsikišo teismas

    Oro uosto ir atsakingų institucijų reakcija ilgainiui griežtėjo, nes išryškėjo pasikartojantis modelis. Tam tikrais laikotarpiais buvo laikinai ribojamas vieno iš pagrindinių tūpimo takų naudojimas, dalis skrydžių nukreipiama kitomis trajektorijomis.

    Vis dėlto tokie sprendimai problemos neišsprendė – atspindžiai išliko, o skrydžių organizavimas tapo sudėtingesnis. Galiausiai Nyderlandų teismas, remdamasis skrydžių saugos argumentais, nurodė pašalinti apie 78 000 saulės panelių.

    Pamoka kitiems projektams

    Šis atvejis parodė, kad atsinaujinančios energetikos projektams nepakanka vien tik tinkamos galios ar prijungimo prie tinklo sprendinių. Planuojant saulės parkus šalia oro uostų svarbus ne tik atstumas, bet ir panelių orientacija, galimas akinimas bei rizikos vertinimas skirtingais metų laikais.

    Saulės elektrinės pačios savaime nebuvo brokuotos – problemą sukūrė vieta ir geometrija, kaip saulės spinduliai sąveikauja su paviršiumi. Todėl ši istorija tampa signalu, kad žaliosios energijos plėtra turi eiti kartu su griežtais saugumo kriterijais, ypač greta kritinės infrastruktūros.

  • Teismas Nyderlanduose leido Kanye West koncertus Arnheme: protestai neįtikino teisėjo

    Teismas Nyderlanduose leido Kanye West koncertus Arnheme: protestai neįtikino teisėjo

    Amsterdamo apylinkės teismas nusprendė, kad JAV reperis Kanye West, pastaraisiais metais dažnai vadinamas Ye, gali surengti du koncertus Nyderlanduose. Renginiai numatyti birželio 6 ir 8 dieną Arnhemo mieste esančiame Gelredome stadione.

    Sprendimas priimtas atmetus Nyderlandų centrinės žydų tarybos prašymą skubos tvarka uždrausti pasirodymus. Organizacija teigė, kad atlikėjo ankstesni antisemitiniai pareiškimai didina įtampą ir gali paskatinti incidentus.

    Teismo argumentai ir reakcijos

    Teismas nurodė nematantis pagrindo riboti koncertus vien dėl atlikėjo reputacijos ar ankstesnių viešų pasisakymų. Vertinant konkrečią situaciją, esą nėra požymių, kad artimiausiomis dienomis jo atvykimas savaime sukeltų apčiuopiamą grėsmę viešajai tvarkai.

    „Nėra požymių, kad West buvimas artimiausiomis dienomis sukels konkrečius viešosios tvarkos pavojus“, – teigiama teismo pozicijoje.

    Nyderlandų centrinės žydų tarybos vadovas Chanan Hertzberger po sprendimo sakė, kad bendruomenei siunčiamas pavojingas signalas. Jo vertinimu, visuomenėje gali susidaryti įspūdis, jog antisemitizmas lieka be realių pasekmių.

    „Susidaro jausmas, kad būti antisemitu yra priimtina“, – sakė Chanan Hertzberger.

    Ką sakė Nyderlandų valdžia?

    Nyderlandų valdžios atstovai viešai pabrėžė, kad uždrausti asmeniui atvykti į šalį ar atšaukti renginius galima tik turint aiškų ir teisiškai pagrįstą pagrindą. Vien tik ankstesni pasisakymai, net jei jie sukėlė pasipiktinimą, nebūtinai laikomi pakankama priežastimi taikyti ribojimus.

    Nyderlandų ministro pirmininko pavaduotojas Bart van den Brink anksčiau teigė, kad sprendimams dėl įleidimo į šalį reikia tvirto pagrindo, o atlikėjo ankstesni pareiškimai šiuo metu nėra pakankami jam uždrausti atvykti.

    Europos koncertų fonas ir rizikos

    Šis sprendimas išsiskiria platesniame Europos kontekste: dalis Kanye West suplanuotų pasirodymų žemyne buvo atšaukti. Įvairiose šalyse organizatoriai ir vietos institucijos nurodė skirtingas priežastis, tačiau dažniausiai minėtos saugumo ir viešosios tvarkos rizikos.

    Arnhemo koncertų organizatoriai skelbia, kad į abu pasirodymus iš viso parduota apie 70 000 bilietų. Dideli srautai ir padidintas dėmesys reiškia, kad vietos tarnyboms teks užtikrinti papildomas saugumo priemones, ypač jei planuojami protestai.

    Kanye West vieši skandalai ypač įsibėgėjo nuo 2022 metų, kai socialiniuose tinkluose pasirodė įžeidžiantys ir antisemitiniais laikomi pareiškimai. Dėl jų dalis platformų ir verslo partnerių nutraukė bendradarbiavimą, o atlikėjo pasirodymai skirtingose rinkose tapo nuolatinių diskusijų objektu.

    Nors pastaraisiais metais atlikėjas viešai yra bandęs taisyti reputaciją ir atsiprašinėti, jo veiksmų ir pareiškimų nuoseklumas dažnai keliamas į klausimą. Dėl to kiekvienas naujas koncertas Europoje virsta ne tik muzikiniu įvykiu, bet ir testu organizatoriams bei vietos institucijoms, kiek jos pajėgios valdyti rizikas, susijusias su vieša reakcija ir galimais neramumais.

  • Kur Europoje keliauti su prieinamumo poreikiais: ekspertų atrinktos vietos nuo kalnų iki miestų

    Kur Europoje keliauti su prieinamumo poreikiais: ekspertų atrinktos vietos nuo kalnų iki miestų

    Planuojant kelionę Europoje dažnai tenka rinktis tarp gamtos, miestų ir kultūros, tačiau žmonėms su prieinamumo poreikiais pasirinkimų filtrai būna gerokai griežtesni. Šalia kainos vis dažniau įvardijamas ir pasitikėjimo trūkumas: ar transportas tikrai pritaikytas, ar apgyvendinimas atitiks pažadus, ar lankytinos vietos nebus pilnos netikėtų barjerų.

    Turizmo ekspertai pabrėžia, kad situacija Europoje po truputį gerėja, bet kokybė labai skiriasi tarp šalių, miestų ir net atskirų paslaugų teikėjų. Dėl to daug keliautojų renkasi vietas, kuriose prieinamumas įdiegtas sistemiškai, o informacija apie pritaikymą pateikiama aiškiai ir iš anksto.

    Škotijos Cairngorms: gamta be kompromisų

    Nuotykių ieškantiems keliautojams dažnai atrodo, kad kalnai ir nacionaliniai parkai automatiškai reiškia sudėtingą logistiką. Tačiau Cairngorms nacionalinis parkas Škotijoje neretai minimas kaip pavyzdys, kad lauko veiklos ir prieinamumas gali derėti, jei infrastruktūra planuojama atsakingai.

    Keliautojai rekomenduoja pradėti nuo Rothiemurchus lankytojų centro, iš kurio driekiasi pritaikyti takai per Kaledonijos pušynus. Netoliese esantys ežerai, tokie kaip Loch Morlich ar Loch Insh, siūlo skirtingus pasiekiamumo lygius, todėl maršrutą galima susidėlioti pagal individualius poreikius.

    Dar viena stipri vieta yra Cairngorm Mountain, kur funikulierius leidžia pasiekti aukštikalnių aplinką ir panoramas tiems, kuriems ilgi pakilimai nėra įmanomi. Žiemos sezonu dėmesio sulaukia ir adaptyvaus slidinėjimo programos, padedančios išbandyti sportą su trenerių pagalba ir pritaikyta įranga.

    Geteborgas ir Berlynas: miestuose lemia transportas

    Miesto kelionėse prieinamumo kokybę dažniausiai nulemia viešasis transportas ir aiški orientacija, ypač atvykus pirmą kartą. Švedijos Geteborgas, anksčiau įvertintas kaip vienas iš ES prieinamumo lyderių, dažnai giriamas dėl ramios atmosferos ir patogaus susisiekimo tramvajais, kurie padeda lengviau planuoti dieną.

    Keliautojai, turintys regos negalią, išskiria ne tik infrastruktūrą, bet ir socialinį saugumo jausmą, kai pagalbos galima paprašyti be papildomo streso. Praktinis patarimas, kuris kartojamas dažnai, yra keliauti su patikimu palydovu arba rinktis specializuotas paslaugas, tačiau kartu nebijoti klausti vietinių, nes būtent tai padeda geriau pajusti miestą.

    Vokietijos sostinė Berlynas laikomas viena stipriausių krypčių keliaujantiems su judėjimo negalia, nes daug objektų turi aiškias rampas, liftus ir pritaikytus įėjimus. Mieste minimi tokie taškai kaip Reichstagas, Berlyno sienos memorialai ar Brandenburgo vartai, o kai kurie istoriniai kompleksai, dėl autentiškų erdvių, gali turėti ribojimų, kuriuos verta įsivertinti iš anksto.

    Berlyno privalumas yra ir informacija: keliautojai pabrėžia, kad sprendimą lengvina oficialūs miesto turizmo kanalai, kuriuose pateikiami atnaujinami duomenys apie pritaikytas paslaugas. Tuo pat metu mieste išsiskiria ir taktiliniai modeliai bei ekspozicijos, kurios padeda geriau pažinti urbanistinę struktūrą per lytėjimą.

    Amsterdamas ir Sicilija: kai prieinamumas tampa patirtimi

    Amsterdamas dažnai įvardijamas kaip miestas, kuriame prieinamumas nejaučiamas kaip formalus priedas. Lemiami veiksniai yra lygus reljefas, kompaktiškas centras ir patogus viešasis transportas, kuris daugeliui leidžia judėti savarankiškiau nei senesniuose Europos miestuose su grįstomis gatvėmis.

    Keliautojai, grįžtantys į Amsterdamą ne kartą, pataria rinktis apgyvendinimą netoli Centraal stoties, kad būtų paprasčiau keisti planus ir maršrutus. Taip pat išskiriamos pritaikytos kanalų ekskursijos, leidžiančios pamatyti miestą fiziškai mažiau varginančiu būdu, o muziejuose vertinami aiškūs išplanavimai ir pritaikytos paslaugos lankytojams.

    Ieškantiems multisensorinės patirties dėmesio sulaukia Sicilijos Katanija, kur dalis ekskursijų kuriamos taip, kad pažinimas vyktų per skonį, kvapą, garsą ir lytėjimą. Keliautojai mini vietos turgus, gatvės maistą ir taktilinius muziejus, kuriuose 3D modeliai padeda suprasti architektūrą ir istoriją.

    Vienu ryškiausių akcentų įvardijamos pritaikytos Etnos išvykos, kur įmanoma pasiekti įspūdingas vietas kabeliniu keltuvu ir specialiu transportu. Tokių kelionių organizatoriai paprastai akcentuoja, kad svarbiausia yra ne tik maršrutas, bet ir gidų pasirengimas bei aiškus pritaikymo aprašymas prieš užsakant.

    Planuojant kelionę su prieinamumo poreikiais ekspertai rekomenduoja iš anksto tikrinti ne tik viešbučio aprašymą, bet ir konkrečias detales, pavyzdžiui, durų plotį, dušo sprendimus, lifto dydį, įvažiavimo nuolydį, transporto maršrutus ir alternatyvas. Kuo daugiau informacijos surenkama prieš išvykstant, tuo mažiau netikėtumų ir tuo didesnė tikimybė, kad kelionė bus ne tik įmanoma, bet ir maloni.

  • Gyvenamiausių miestų reitingas emigrantams: Lisabona pirmauja, Europoje – 5 miestai dešimtuke

    Gyvenamiausių miestų reitingas emigrantams: Lisabona pirmauja, Europoje – 5 miestai dešimtuke

    Reitingas vertino ne vaizdus

    Tarptautinis reitingas, skirtas emigrantams ir ilgesniam gyvenimui užsienyje, pirmą vietą skyrė Lisabonai. Tyrime pabrėžiama, kad renkantis miestą svarbiausia ne atvirukų vaizdai ar mokesčių lengvatos, o kasdienė kokybė: saugumas, sveikatos apsauga ir įperkamumas.

    Tokio tipo sąrašai populiarėja augant tarptautiniam mobilumui ir nuotoliniam darbui. Jungtinių Tautų duomenimis, pasaulyje už gimtosios šalies ribų gyvena daugiau nei 300 mln. žmonių, o tai rodo ilgalaikę tendenciją, kurią paspartino pandemijos laikotarpis.

    Kaip sudarytas sąrašas

    Reitingą paskelbė rezidencijos ir pilietybės planavimo konsultacijų bendrovė „Global Citizen Solutions“, įvertinusi 35 miestus šešiuose žemynuose. Miestai buvo lyginami pagal viešai prieinamus duomenų rinkinius, kiekvieną rodiklį vertinant 0–100 balų skalėje.

    Metodikoje naudoti septyni kriterijai: pragyvenimo kaina, saugumas, oro kokybė, sveikatos apsauga, įsikūrimo paprastumas, anglų kalbos mokėjimas ir vadinamasis sustiprintas mobilumas, siejamas su kelionių laisve bei vizų režimais. Didžiausias svoris suteiktas saugumui ir sveikatos apsaugai, nes šie veiksniai dažniausiai lemia sprendimą persikelti ilgam.

    Galutiniame dešimtuke dominuoja Europa: jame atsidūrė penki Senojo žemyno miestai. Be Lisabonos, aukštai įvertinti Amsterdamas, Viena, Barselona ir Kopenhaga, o už Europos ribų į dešimtuką pateko Melburnas, Singapūras, Oklandas, Tokijas ir Seulas.

    Kodėl Lisabona išsiveržė į priekį

    Tyrimo autoriai Lisaboną išskyrė dėl stabiliai gerų rezultatų beveik visose kategorijose, o ne dėl vienos srities dominavimo. Portugalijos sostinė reitinge įvardyta kaip viena įperkamesnių, ypač lyginant su brangesniais Vakarų ir Šiaurės Europos miestais.

    Prie aukštesnio įvertinimo prisidėjo ir palankiai įvertinti saugumo, oro kokybės bei anglų kalbos paplitimo rodikliai. Taip pat pabrėžiama, kad Portugalija turi daugiau nei vieną teisinį kelią rezidencijai gauti, o tai aktualu tiek aukštos kvalifikacijos specialistams, tiek nuotoliniu būdu dirbantiems žmonėms.

    „Reitinge svarbiausia tai, kad jis matuoja ne vien turizmą ar įvaizdį, o kasdienį gyvenimą: nuo gydymo pasiekiamumo iki to, kaip greitai žmogus realiai įsitvirtina naujoje vietoje“, – teigiama tyrimą pristatančioje analizėje.

    Amsterdamas ir Melburnas: stiprios pusės, skirtingi trūkumai

    Antroje vietoje atsidūręs Amsterdamas gavo aukštus balus už saugumą, sveikatos apsaugos kokybę, oro švarą ir tarptautiniams gyventojams palankią infrastruktūrą. Tyrime akcentuojamas ir itin aukštas anglų kalbos mokėjimo lygis, kuris kasdienybėje sumažina biurokratines bei socialines kliūtis.

    Vis dėlto Amsterdamui koją kiša pragyvenimo kaina: miestas įvardijamas tarp brangesnių reitingo dalyvių, todėl ne kiekvienam atvykstančiajam jis bus realiai įperkamas. Taip pat pažymima, kad socialinė integracija kai kuriems gali užtrukti, nors bendras stabilumo ir patogumo balansas išlieka aukštas.

    Trečioje vietoje esantis Melburnas išsiskyrė kaip vienas iš nedaugelio ne Europos miestų lyderių, gerai įvertintas už miesto sistemas, sveikatos apsaugą ir aukštą anglų kalbos paplitimą. Tačiau saugumo kategorijoje jo rezultatas, palyginti su daugeliu Europos miestų, buvo žemesnis, ir tai įvardyta kaip pagrindinis silpnesnis taškas.

    Ekspertai atkreipia dėmesį, kad tokie reitingai geriausiai veikia kaip orientyras, o ne galutinis atsakymas. Renkantis miestą persikėlimui dažnai lemia ir individualūs faktoriai: šeimos situacija, darbo rinka konkrečioje srityje, būsto kainos pasirinktuose rajonuose bei vietos imigracijos taisyklės.

  • Amsterdamas uždraudė mėsos ir iškastinio kuro reklamas: sprendimas sukėlė audrą

    Amsterdamas uždraudė mėsos ir iškastinio kuro reklamas: sprendimas sukėlė audrą

    Gegužės 1 dieną Amsterdame įsigaliojo naujos taisyklės, pagal kurias miesto viešosiose erdvėse nebeliko reklamos, siejamos su mėsos vartojimu ir iškastinio kuro naudojimu. Tai reiškia, kad gatvėse, metro stotyse ir geležinkelio stotyse nebeturėtų būti plakatų, reklamuojančių, pavyzdžiui, skrydžius, automobilius su vidaus degimo varikliais ar greitojo maisto mėsainius.

    Sprendimą miesto taryba priėmė dar sausį, argumentuodama klimato politikos tikslais. Amsterdamo valdžia pabrėžia, kad siekiant ilgalaikio klimato neutralumo negalima skatinti vartojimo, kuris didina šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijas ir prieštarauja pačios savivaldybės strategijai.

    Kas konkrečiai pasikeitė?

    Naujos taisyklės orientuotos į reklamą viešose, savivaldybės kontroliuojamose erdvėse, o ne į pačių produktų draudimą. Kitaip tariant, mėsos ar degalų pirkti nedraudžiama, tačiau savivaldybė riboja, kaip šie produktai ir paslaugos gali būti reklamuojami miesto infrastruktūroje.

    Amsterdamo atstovai yra anksčiau akcentavę, kad reklama formuoja socialines normas ir daro įtaką vartojimo įpročiams, todėl laikoma viešojo intereso klausimu. Tokia logika dažnai lyginama su anksčiau taikytais ribojimais tabako reklamai, kai visuomenės sveikatos argumentai tapo pagrindu griežtesnei reguliacijai.

    Sprendimą palaikė ir reklamos sektorius

    Įdomu tai, kad dalis reklamos industrijos atstovų Amsterdame viešai parėmė ribojimus. Kartu su organizacija „Creatives for Climate“ jie teigė, kad iškastiniu kuru paremtų paslaugų ir produktų reklama prisideda prie ilgalaikės žalos klimatui, o kūrybos industrija neturėtų ignoruoti šio poveikio.

    Kita vertus, pačiame mieste tokio tipo reklamos, kaip skelbiama, ir anksčiau nebuvo itin daug. Vietos duomenimis, mėsos reklama sudarė apie 0,1 proc. lauko reklamos plotų, o su iškastiniu kuru siejama reklama apie 4 proc., tad diskusija kilo labiau dėl precedento ir principo, o ne dėl apimties.

    Kritika, teismai ir platesnė Europos kryptis

    Sprendimas sulaukė kritikos iš dalies verslo ir interesų grupių. Olandijos mėsos gamintojams atstovaujanti organizacija tvirtino, kad ribojimai pernelyg kišasi į vartotojų pasirinkimus, o mėsos produktai esą yra svarbūs mitybai ir neturėtų būti išstumiami iš viešos erdvės.

    Turizmo sektoriaus atstovai taip pat bandė stabdyti sprendimo įsigaliojimą, tačiau teismas palaikė savivaldybę, remdamasis tuo, kad vietos valdžia gali taikyti reklamos ribojimus, jei tai siejama su viešuoju interesu, pavyzdžiui, sveikata ar klimato apsauga. Šis verdiktas tapo svarbiu signalu kitoms savivaldybėms, svarstančioms panašius žingsnius.

    Amsterdamas nėra vienintelis miestas, kuris renkasi griežtesnę reklamos politiką klimato kontekste. Nyderlanduose panašūs sprendimai jau buvo priimti Haarleme, Utrechte, o kai kur ribojimai išplėsti ir pieno produktų reklamai. Europoje analogiškų iniciatyvų imasi ir kiti miestai, o kai kuriose valstybėse svarstomi platesni, nacionaliniu mastu taikomi apribojimai.

    Klimato aktyvistai tikisi, kad reklamos ribojimai ilgainiui pakeis vartojimo įpročius ir taps vienu iš įrankių šalia transporto elektrifikacijos, energijos taupymo bei atsinaujinančių išteklių plėtros. Kritikai atkerta, kad tokie sprendimai gali sukurti slidų precedentą ir kelti klausimų dėl saviraiškos bei komercinės komunikacijos ribų.