CP v2

Tag: Amsterdamas

  • Prie Schiphol oro uosto įrengta saulės elektrinė apakino pilotus: tenka pašalinti 78 000 panelių

    Prie Schiphol oro uosto įrengta saulės elektrinė apakino pilotus: tenka pašalinti 78 000 panelių

    Šalia Amsterdamo Schiphol oro uosto, vieno judriausių Europoje, įrengtas saulės parkas turėjo tapti pavyzdžiu, kaip nenaudojamas žemes paversti švarios energijos šaltiniu. Tačiau netrukus po veiklos pradžios pilotai ėmė pranešti apie akinančius šviesos blyksnius artėjant tūpimo takams.

    Iš pradžių atrodė, kad tai tik trumpi ir reti atspindžiai, tačiau pranešimai kartojosi. Problema išryškėjo jautriausiu momentu – galutinėje nusileidimo fazėje, kai matomumas ir dėmesio koncentracija yra kritiškai svarbūs skrydžių saugai.

    Kodėl atspindžiai tapo rizika?

    Vertinant incidentus paaiškėjo, kad blyksniai sutampa su konkrečiomis dienos šviesos sąlygomis, kai saulė yra tam tikrame aukštyje ir kampu. Tai leido suprasti, jog kaltas ne įrangos gedimas, o fizikinis reiškinys – saulės šviesos atspindys nuo panelių paviršiaus.

    Esant „tobulam“ kampų sutapimui, atspindėta šviesa pataikydavo į pilotų regos lauką. Net jei akinančio blyksnio trukmė siekė tik kelias sekundes, tokia situacija artėjant tūpti laikoma pernelyg dideliu pavojumi.

    Priemonės nepadėjo – įsikišo teismas

    Oro uosto ir atsakingų institucijų reakcija ilgainiui griežtėjo, nes išryškėjo pasikartojantis modelis. Tam tikrais laikotarpiais buvo laikinai ribojamas vieno iš pagrindinių tūpimo takų naudojimas, dalis skrydžių nukreipiama kitomis trajektorijomis.

    Vis dėlto tokie sprendimai problemos neišsprendė – atspindžiai išliko, o skrydžių organizavimas tapo sudėtingesnis. Galiausiai Nyderlandų teismas, remdamasis skrydžių saugos argumentais, nurodė pašalinti apie 78 000 saulės panelių.

    Pamoka kitiems projektams

    Šis atvejis parodė, kad atsinaujinančios energetikos projektams nepakanka vien tik tinkamos galios ar prijungimo prie tinklo sprendinių. Planuojant saulės parkus šalia oro uostų svarbus ne tik atstumas, bet ir panelių orientacija, galimas akinimas bei rizikos vertinimas skirtingais metų laikais.

    Saulės elektrinės pačios savaime nebuvo brokuotos – problemą sukūrė vieta ir geometrija, kaip saulės spinduliai sąveikauja su paviršiumi. Todėl ši istorija tampa signalu, kad žaliosios energijos plėtra turi eiti kartu su griežtais saugumo kriterijais, ypač greta kritinės infrastruktūros.

  • Teismas Nyderlanduose leido Kanye West koncertus Arnheme: protestai neįtikino teisėjo

    Teismas Nyderlanduose leido Kanye West koncertus Arnheme: protestai neįtikino teisėjo

    Amsterdamo apylinkės teismas nusprendė, kad JAV reperis Kanye West, pastaraisiais metais dažnai vadinamas Ye, gali surengti du koncertus Nyderlanduose. Renginiai numatyti birželio 6 ir 8 dieną Arnhemo mieste esančiame Gelredome stadione.

    Sprendimas priimtas atmetus Nyderlandų centrinės žydų tarybos prašymą skubos tvarka uždrausti pasirodymus. Organizacija teigė, kad atlikėjo ankstesni antisemitiniai pareiškimai didina įtampą ir gali paskatinti incidentus.

    Teismo argumentai ir reakcijos

    Teismas nurodė nematantis pagrindo riboti koncertus vien dėl atlikėjo reputacijos ar ankstesnių viešų pasisakymų. Vertinant konkrečią situaciją, esą nėra požymių, kad artimiausiomis dienomis jo atvykimas savaime sukeltų apčiuopiamą grėsmę viešajai tvarkai.

    „Nėra požymių, kad West buvimas artimiausiomis dienomis sukels konkrečius viešosios tvarkos pavojus“, – teigiama teismo pozicijoje.

    Nyderlandų centrinės žydų tarybos vadovas Chanan Hertzberger po sprendimo sakė, kad bendruomenei siunčiamas pavojingas signalas. Jo vertinimu, visuomenėje gali susidaryti įspūdis, jog antisemitizmas lieka be realių pasekmių.

    „Susidaro jausmas, kad būti antisemitu yra priimtina“, – sakė Chanan Hertzberger.

    Ką sakė Nyderlandų valdžia?

    Nyderlandų valdžios atstovai viešai pabrėžė, kad uždrausti asmeniui atvykti į šalį ar atšaukti renginius galima tik turint aiškų ir teisiškai pagrįstą pagrindą. Vien tik ankstesni pasisakymai, net jei jie sukėlė pasipiktinimą, nebūtinai laikomi pakankama priežastimi taikyti ribojimus.

    Nyderlandų ministro pirmininko pavaduotojas Bart van den Brink anksčiau teigė, kad sprendimams dėl įleidimo į šalį reikia tvirto pagrindo, o atlikėjo ankstesni pareiškimai šiuo metu nėra pakankami jam uždrausti atvykti.

    Europos koncertų fonas ir rizikos

    Šis sprendimas išsiskiria platesniame Europos kontekste: dalis Kanye West suplanuotų pasirodymų žemyne buvo atšaukti. Įvairiose šalyse organizatoriai ir vietos institucijos nurodė skirtingas priežastis, tačiau dažniausiai minėtos saugumo ir viešosios tvarkos rizikos.

    Arnhemo koncertų organizatoriai skelbia, kad į abu pasirodymus iš viso parduota apie 70 000 bilietų. Dideli srautai ir padidintas dėmesys reiškia, kad vietos tarnyboms teks užtikrinti papildomas saugumo priemones, ypač jei planuojami protestai.

    Kanye West vieši skandalai ypač įsibėgėjo nuo 2022 metų, kai socialiniuose tinkluose pasirodė įžeidžiantys ir antisemitiniais laikomi pareiškimai. Dėl jų dalis platformų ir verslo partnerių nutraukė bendradarbiavimą, o atlikėjo pasirodymai skirtingose rinkose tapo nuolatinių diskusijų objektu.

    Nors pastaraisiais metais atlikėjas viešai yra bandęs taisyti reputaciją ir atsiprašinėti, jo veiksmų ir pareiškimų nuoseklumas dažnai keliamas į klausimą. Dėl to kiekvienas naujas koncertas Europoje virsta ne tik muzikiniu įvykiu, bet ir testu organizatoriams bei vietos institucijoms, kiek jos pajėgios valdyti rizikas, susijusias su vieša reakcija ir galimais neramumais.

  • Kur Europoje keliauti su prieinamumo poreikiais: ekspertų atrinktos vietos nuo kalnų iki miestų

    Kur Europoje keliauti su prieinamumo poreikiais: ekspertų atrinktos vietos nuo kalnų iki miestų

    Planuojant kelionę Europoje dažnai tenka rinktis tarp gamtos, miestų ir kultūros, tačiau žmonėms su prieinamumo poreikiais pasirinkimų filtrai būna gerokai griežtesni. Šalia kainos vis dažniau įvardijamas ir pasitikėjimo trūkumas: ar transportas tikrai pritaikytas, ar apgyvendinimas atitiks pažadus, ar lankytinos vietos nebus pilnos netikėtų barjerų.

    Turizmo ekspertai pabrėžia, kad situacija Europoje po truputį gerėja, bet kokybė labai skiriasi tarp šalių, miestų ir net atskirų paslaugų teikėjų. Dėl to daug keliautojų renkasi vietas, kuriose prieinamumas įdiegtas sistemiškai, o informacija apie pritaikymą pateikiama aiškiai ir iš anksto.

    Škotijos Cairngorms: gamta be kompromisų

    Nuotykių ieškantiems keliautojams dažnai atrodo, kad kalnai ir nacionaliniai parkai automatiškai reiškia sudėtingą logistiką. Tačiau Cairngorms nacionalinis parkas Škotijoje neretai minimas kaip pavyzdys, kad lauko veiklos ir prieinamumas gali derėti, jei infrastruktūra planuojama atsakingai.

    Keliautojai rekomenduoja pradėti nuo Rothiemurchus lankytojų centro, iš kurio driekiasi pritaikyti takai per Kaledonijos pušynus. Netoliese esantys ežerai, tokie kaip Loch Morlich ar Loch Insh, siūlo skirtingus pasiekiamumo lygius, todėl maršrutą galima susidėlioti pagal individualius poreikius.

    Dar viena stipri vieta yra Cairngorm Mountain, kur funikulierius leidžia pasiekti aukštikalnių aplinką ir panoramas tiems, kuriems ilgi pakilimai nėra įmanomi. Žiemos sezonu dėmesio sulaukia ir adaptyvaus slidinėjimo programos, padedančios išbandyti sportą su trenerių pagalba ir pritaikyta įranga.

    Geteborgas ir Berlynas: miestuose lemia transportas

    Miesto kelionėse prieinamumo kokybę dažniausiai nulemia viešasis transportas ir aiški orientacija, ypač atvykus pirmą kartą. Švedijos Geteborgas, anksčiau įvertintas kaip vienas iš ES prieinamumo lyderių, dažnai giriamas dėl ramios atmosferos ir patogaus susisiekimo tramvajais, kurie padeda lengviau planuoti dieną.

    Keliautojai, turintys regos negalią, išskiria ne tik infrastruktūrą, bet ir socialinį saugumo jausmą, kai pagalbos galima paprašyti be papildomo streso. Praktinis patarimas, kuris kartojamas dažnai, yra keliauti su patikimu palydovu arba rinktis specializuotas paslaugas, tačiau kartu nebijoti klausti vietinių, nes būtent tai padeda geriau pajusti miestą.

    Vokietijos sostinė Berlynas laikomas viena stipriausių krypčių keliaujantiems su judėjimo negalia, nes daug objektų turi aiškias rampas, liftus ir pritaikytus įėjimus. Mieste minimi tokie taškai kaip Reichstagas, Berlyno sienos memorialai ar Brandenburgo vartai, o kai kurie istoriniai kompleksai, dėl autentiškų erdvių, gali turėti ribojimų, kuriuos verta įsivertinti iš anksto.

    Berlyno privalumas yra ir informacija: keliautojai pabrėžia, kad sprendimą lengvina oficialūs miesto turizmo kanalai, kuriuose pateikiami atnaujinami duomenys apie pritaikytas paslaugas. Tuo pat metu mieste išsiskiria ir taktiliniai modeliai bei ekspozicijos, kurios padeda geriau pažinti urbanistinę struktūrą per lytėjimą.

    Amsterdamas ir Sicilija: kai prieinamumas tampa patirtimi

    Amsterdamas dažnai įvardijamas kaip miestas, kuriame prieinamumas nejaučiamas kaip formalus priedas. Lemiami veiksniai yra lygus reljefas, kompaktiškas centras ir patogus viešasis transportas, kuris daugeliui leidžia judėti savarankiškiau nei senesniuose Europos miestuose su grįstomis gatvėmis.

    Keliautojai, grįžtantys į Amsterdamą ne kartą, pataria rinktis apgyvendinimą netoli Centraal stoties, kad būtų paprasčiau keisti planus ir maršrutus. Taip pat išskiriamos pritaikytos kanalų ekskursijos, leidžiančios pamatyti miestą fiziškai mažiau varginančiu būdu, o muziejuose vertinami aiškūs išplanavimai ir pritaikytos paslaugos lankytojams.

    Ieškantiems multisensorinės patirties dėmesio sulaukia Sicilijos Katanija, kur dalis ekskursijų kuriamos taip, kad pažinimas vyktų per skonį, kvapą, garsą ir lytėjimą. Keliautojai mini vietos turgus, gatvės maistą ir taktilinius muziejus, kuriuose 3D modeliai padeda suprasti architektūrą ir istoriją.

    Vienu ryškiausių akcentų įvardijamos pritaikytos Etnos išvykos, kur įmanoma pasiekti įspūdingas vietas kabeliniu keltuvu ir specialiu transportu. Tokių kelionių organizatoriai paprastai akcentuoja, kad svarbiausia yra ne tik maršrutas, bet ir gidų pasirengimas bei aiškus pritaikymo aprašymas prieš užsakant.

    Planuojant kelionę su prieinamumo poreikiais ekspertai rekomenduoja iš anksto tikrinti ne tik viešbučio aprašymą, bet ir konkrečias detales, pavyzdžiui, durų plotį, dušo sprendimus, lifto dydį, įvažiavimo nuolydį, transporto maršrutus ir alternatyvas. Kuo daugiau informacijos surenkama prieš išvykstant, tuo mažiau netikėtumų ir tuo didesnė tikimybė, kad kelionė bus ne tik įmanoma, bet ir maloni.

  • Gyvenamiausių miestų reitingas emigrantams: Lisabona pirmauja, Europoje – 5 miestai dešimtuke

    Gyvenamiausių miestų reitingas emigrantams: Lisabona pirmauja, Europoje – 5 miestai dešimtuke

    Reitingas vertino ne vaizdus

    Tarptautinis reitingas, skirtas emigrantams ir ilgesniam gyvenimui užsienyje, pirmą vietą skyrė Lisabonai. Tyrime pabrėžiama, kad renkantis miestą svarbiausia ne atvirukų vaizdai ar mokesčių lengvatos, o kasdienė kokybė: saugumas, sveikatos apsauga ir įperkamumas.

    Tokio tipo sąrašai populiarėja augant tarptautiniam mobilumui ir nuotoliniam darbui. Jungtinių Tautų duomenimis, pasaulyje už gimtosios šalies ribų gyvena daugiau nei 300 mln. žmonių, o tai rodo ilgalaikę tendenciją, kurią paspartino pandemijos laikotarpis.

    Kaip sudarytas sąrašas

    Reitingą paskelbė rezidencijos ir pilietybės planavimo konsultacijų bendrovė „Global Citizen Solutions“, įvertinusi 35 miestus šešiuose žemynuose. Miestai buvo lyginami pagal viešai prieinamus duomenų rinkinius, kiekvieną rodiklį vertinant 0–100 balų skalėje.

    Metodikoje naudoti septyni kriterijai: pragyvenimo kaina, saugumas, oro kokybė, sveikatos apsauga, įsikūrimo paprastumas, anglų kalbos mokėjimas ir vadinamasis sustiprintas mobilumas, siejamas su kelionių laisve bei vizų režimais. Didžiausias svoris suteiktas saugumui ir sveikatos apsaugai, nes šie veiksniai dažniausiai lemia sprendimą persikelti ilgam.

    Galutiniame dešimtuke dominuoja Europa: jame atsidūrė penki Senojo žemyno miestai. Be Lisabonos, aukštai įvertinti Amsterdamas, Viena, Barselona ir Kopenhaga, o už Europos ribų į dešimtuką pateko Melburnas, Singapūras, Oklandas, Tokijas ir Seulas.

    Kodėl Lisabona išsiveržė į priekį

    Tyrimo autoriai Lisaboną išskyrė dėl stabiliai gerų rezultatų beveik visose kategorijose, o ne dėl vienos srities dominavimo. Portugalijos sostinė reitinge įvardyta kaip viena įperkamesnių, ypač lyginant su brangesniais Vakarų ir Šiaurės Europos miestais.

    Prie aukštesnio įvertinimo prisidėjo ir palankiai įvertinti saugumo, oro kokybės bei anglų kalbos paplitimo rodikliai. Taip pat pabrėžiama, kad Portugalija turi daugiau nei vieną teisinį kelią rezidencijai gauti, o tai aktualu tiek aukštos kvalifikacijos specialistams, tiek nuotoliniu būdu dirbantiems žmonėms.

    „Reitinge svarbiausia tai, kad jis matuoja ne vien turizmą ar įvaizdį, o kasdienį gyvenimą: nuo gydymo pasiekiamumo iki to, kaip greitai žmogus realiai įsitvirtina naujoje vietoje“, – teigiama tyrimą pristatančioje analizėje.

    Amsterdamas ir Melburnas: stiprios pusės, skirtingi trūkumai

    Antroje vietoje atsidūręs Amsterdamas gavo aukštus balus už saugumą, sveikatos apsaugos kokybę, oro švarą ir tarptautiniams gyventojams palankią infrastruktūrą. Tyrime akcentuojamas ir itin aukštas anglų kalbos mokėjimo lygis, kuris kasdienybėje sumažina biurokratines bei socialines kliūtis.

    Vis dėlto Amsterdamui koją kiša pragyvenimo kaina: miestas įvardijamas tarp brangesnių reitingo dalyvių, todėl ne kiekvienam atvykstančiajam jis bus realiai įperkamas. Taip pat pažymima, kad socialinė integracija kai kuriems gali užtrukti, nors bendras stabilumo ir patogumo balansas išlieka aukštas.

    Trečioje vietoje esantis Melburnas išsiskyrė kaip vienas iš nedaugelio ne Europos miestų lyderių, gerai įvertintas už miesto sistemas, sveikatos apsaugą ir aukštą anglų kalbos paplitimą. Tačiau saugumo kategorijoje jo rezultatas, palyginti su daugeliu Europos miestų, buvo žemesnis, ir tai įvardyta kaip pagrindinis silpnesnis taškas.

    Ekspertai atkreipia dėmesį, kad tokie reitingai geriausiai veikia kaip orientyras, o ne galutinis atsakymas. Renkantis miestą persikėlimui dažnai lemia ir individualūs faktoriai: šeimos situacija, darbo rinka konkrečioje srityje, būsto kainos pasirinktuose rajonuose bei vietos imigracijos taisyklės.

  • Amsterdamas uždraudė mėsos ir iškastinio kuro reklamas: sprendimas sukėlė audrą

    Amsterdamas uždraudė mėsos ir iškastinio kuro reklamas: sprendimas sukėlė audrą

    Gegužės 1 dieną Amsterdame įsigaliojo naujos taisyklės, pagal kurias miesto viešosiose erdvėse nebeliko reklamos, siejamos su mėsos vartojimu ir iškastinio kuro naudojimu. Tai reiškia, kad gatvėse, metro stotyse ir geležinkelio stotyse nebeturėtų būti plakatų, reklamuojančių, pavyzdžiui, skrydžius, automobilius su vidaus degimo varikliais ar greitojo maisto mėsainius.

    Sprendimą miesto taryba priėmė dar sausį, argumentuodama klimato politikos tikslais. Amsterdamo valdžia pabrėžia, kad siekiant ilgalaikio klimato neutralumo negalima skatinti vartojimo, kuris didina šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijas ir prieštarauja pačios savivaldybės strategijai.

    Kas konkrečiai pasikeitė?

    Naujos taisyklės orientuotos į reklamą viešose, savivaldybės kontroliuojamose erdvėse, o ne į pačių produktų draudimą. Kitaip tariant, mėsos ar degalų pirkti nedraudžiama, tačiau savivaldybė riboja, kaip šie produktai ir paslaugos gali būti reklamuojami miesto infrastruktūroje.

    Amsterdamo atstovai yra anksčiau akcentavę, kad reklama formuoja socialines normas ir daro įtaką vartojimo įpročiams, todėl laikoma viešojo intereso klausimu. Tokia logika dažnai lyginama su anksčiau taikytais ribojimais tabako reklamai, kai visuomenės sveikatos argumentai tapo pagrindu griežtesnei reguliacijai.

    Sprendimą palaikė ir reklamos sektorius

    Įdomu tai, kad dalis reklamos industrijos atstovų Amsterdame viešai parėmė ribojimus. Kartu su organizacija „Creatives for Climate“ jie teigė, kad iškastiniu kuru paremtų paslaugų ir produktų reklama prisideda prie ilgalaikės žalos klimatui, o kūrybos industrija neturėtų ignoruoti šio poveikio.

    Kita vertus, pačiame mieste tokio tipo reklamos, kaip skelbiama, ir anksčiau nebuvo itin daug. Vietos duomenimis, mėsos reklama sudarė apie 0,1 proc. lauko reklamos plotų, o su iškastiniu kuru siejama reklama apie 4 proc., tad diskusija kilo labiau dėl precedento ir principo, o ne dėl apimties.

    Kritika, teismai ir platesnė Europos kryptis

    Sprendimas sulaukė kritikos iš dalies verslo ir interesų grupių. Olandijos mėsos gamintojams atstovaujanti organizacija tvirtino, kad ribojimai pernelyg kišasi į vartotojų pasirinkimus, o mėsos produktai esą yra svarbūs mitybai ir neturėtų būti išstumiami iš viešos erdvės.

    Turizmo sektoriaus atstovai taip pat bandė stabdyti sprendimo įsigaliojimą, tačiau teismas palaikė savivaldybę, remdamasis tuo, kad vietos valdžia gali taikyti reklamos ribojimus, jei tai siejama su viešuoju interesu, pavyzdžiui, sveikata ar klimato apsauga. Šis verdiktas tapo svarbiu signalu kitoms savivaldybėms, svarstančioms panašius žingsnius.

    Amsterdamas nėra vienintelis miestas, kuris renkasi griežtesnę reklamos politiką klimato kontekste. Nyderlanduose panašūs sprendimai jau buvo priimti Haarleme, Utrechte, o kai kur ribojimai išplėsti ir pieno produktų reklamai. Europoje analogiškų iniciatyvų imasi ir kiti miestai, o kai kuriose valstybėse svarstomi platesni, nacionaliniu mastu taikomi apribojimai.

    Klimato aktyvistai tikisi, kad reklamos ribojimai ilgainiui pakeis vartojimo įpročius ir taps vienu iš įrankių šalia transporto elektrifikacijos, energijos taupymo bei atsinaujinančių išteklių plėtros. Kritikai atkerta, kad tokie sprendimai gali sukurti slidų precedentą ir kelti klausimų dėl saviraiškos bei komercinės komunikacijos ribų.

  • Amsterdamas uždraudė mėsos ir iškastinio kuro reklamą: nuo gegužės 1 dienos keičiasi gatvių vaizdas

    Amsterdamas uždraudė mėsos ir iškastinio kuro reklamą: nuo gegužės 1 dienos keičiasi gatvių vaizdas

    Nauja tvarka viešajai erdvei

    Amsterdamas tapo pirmąja sostine pasaulyje, kuri viešojoje erdvėje uždraudė reklamuoti mėsos produktus ir iškastinį kurą. Miesto valdžios patvirtintos taisyklės įsigaliojo gegužės 1 dieną ir apima įvairius lauko reklamos formatus.

    Draudimas taikomas reklamai ant stendų, plakatuose ir miesto infrastruktūroje, pavyzdžiui, viešojo transporto stotelėse bei metro stotyse. Tai reiškia, kad iš gatvių palaipsniui dingsta reklamos, skatinančios pirkti mėsainius, rinktis automobilius su vidaus degimo varikliais ar ieškoti pigių skrydžių.

    Kodėl pasirinkta reklama?

    Miesto sprendimas siejamas su klimato politika ir siekiu mažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijas. Amsterdamas viešai deklaruoja tikslą iki 2050 metų artėti prie klimato neutralumo, o kartu skatinti gyventojus keisti vartojimo įpročius, įskaitant mažesnį mėsos vartojimą.

    Politikai, rėmę draudimą, argumentuoja, kad miestas neturėtų uždirbti iš reklamos, kuri prieštarauja jo pačio strateginėms kryptims. Pasak jų, reklama formuoja socialines normas, todėl viešosiose erdvėse norima daugiau vietos kultūros ir vietos bendruomenių renginių komunikacijai.

    „Klimato krizė yra skubi problema“, – sakė viena iš sprendimą palaikiusių Amsterdamo politikos atstovių.

    Verslo kritika ir platesnis Europos kontekstas

    Kai kurie verslo atstovai sprendimą vertina kritiškai ir teigia, kad tai yra nepageidaujamas bandymas daryti įtaką vartotojų pasirinkimams. Mėsos pramonės organizacijos pabrėžia maistinę produktų vertę ir ragina neskubėti riboti informacijos matomumo viešose vietose.

    Kritikos sulaukė ir kelionių reklamos ribojimas, nes dalis turizmo sektoriaus atstovų tai mato kaip pernelyg didelį įsikišimą į ūkinę veiklą. Kita vertus, draudimo šalininkai šį žingsnį lygina su anksčiau Europoje įsitvirtinusia tabako reklamos ribojimo logika, kai viešoji erdvė naudojama mažinti žalingų įpročių normalizavimą.

    Amsterdamas šiame kelyje nėra visiškai vienišas. Panašūs sprendimai jau buvo priimti kituose Nyderlandų miestuose, o iškastinio kuro reklamos ribojimų įvairiomis formomis imasi ir dalis kitų Europos miestų, siekiančių greičiau įgyvendinti klimato tikslus.

  • Amsterdamo „VNYX“ pritraukė per 1 mln. eurų: DI žada paversti drabužių perpardavimą pelningesniu už naikinimą

    Amsterdamo „VNYX“ pritraukė per 1 mln. eurų: DI žada paversti drabužių perpardavimą pelningesniu už naikinimą

    Amsterdame įsikūręs mados technologijų startuolis „VNYX“ pritraukė daugiau nei 1 mln. eurų finansavimo, siekdamas automatizuoti drabužių grąžinimų, perteklinių atsargų ir dėvėtų prekių perpardavimą. Bendrovė teigia norinti padaryti perpardavimą ne tik tvaresnį, bet ir finansiškai patrauklesnį už praktiką, kai tekstilė išmetama ar naikinama.

    Pasak įmonės, finansavimą sudaro strateginės investicijos bei valstybės paramos priemonės, o tai padeda pereiti į komercinį etapą su aiškiu dėmesiu klientams ir mastelio didinimui. „VNYX“ akcentuoja, kad rinkoje auga spaudimas efektyviai tvarkyti grąžinimus ir likučius, o teisės aktų pokyčiai Europoje skatina ieškoti alternatyvų prekių naikinimui.

    Greitesnis paruošimas perpardavimui

    „VNYX“ sprendimas sujungia programinę įrangą, DI ir bendrovės kuriamą techninę įrangą, skirtą automatizuoti sudėtingą prekių įvertinimo, rūšiavimo ir paruošimo procesą. Įmonė nurodo, kad jos sistema apdorojimo laiką vienam gaminiui sumažino nuo 19 minučių iki 3 minučių, o tai esą iš esmės keičia perpardavimo ekonominį modelį.

    Šiame segmente greitis yra kritinis, nes didelę sąnaudų dalį sudaro rankinis darbas: prekės būklės patikra, defektų identifikavimas, suvedimas į sistemas, fotografavimas, ženklinimas ir paruošimas logistikai. Automatizacija leidžia vienodinti kokybės standartus ir sumažinti kaštus, kurie dažnai lemia, ar perpardavimas apskritai atsiperka.

    „Įrodėme, kad drabužių perpardavimas nėra tik teisingas sprendimas planetai, tai gali būti teisingas sprendimas ir piniginei. Dabar mūsų dėmesys persikelia į plėtrą“, – sakė „VNYX“ finansų vadovas Guus Balkema.

    Nuo pilotų prie didesnių pajėgumų

    Bendrovė teigia, kad dabartinė jos sistema „VNYX10“ partneriams leidžia apdoroti apie 10 000 vienetų per metus ir jau generuoja komercines pajamas. Įvardijama, kad šis etapas yra reikšmingas, nes perpardavimo automatizacijos sprendimai dažnai stringa tarp demonstracinių prototipų ir realių, nuolatinių užsakymų.

    „VNYX“ taip pat skelbia planuojanti pristatyti didesnės talpos sprendimą „VNYX100“, kuris, anot įmonės, būtų pritaikytas maždaug 100 000 vienetų per metus srautui. Kitas tikslas dar ambicingesnis: „VNYX1000“, įvardijamas kaip robotikos ir DI sistema, galinti apdoroti daugiau nei 1 000 000 vienetų per metus.

    Tokio masto sprendimai aktualūs ne tik prekės ženklams, bet ir tarptautiniams logistikos bei užsakymų vykdymo centrams, kurie aptarnauja e. prekybos grąžinimus. Didesnis automatizacijos lygis gali sumažinti sandėliavimo laiką, išvengti vertės praradimo dėl sezoniškumo ir greičiau sugrąžinti prekes į rinką.

    Kodėl tai svarbu Europai

    Tekstilės atliekų problema Europoje tampa vis aktualesnė: rinkoje daugėja grąžinimų, o spartus kolekcijų ciklas didina perteklinių atsargų riziką. Dėl to įmonės ieško būdų, kaip efektyviau realizuoti prekes per perpardavimo kanalus, o ne nurašyti jas į nuostolį.

    „VNYX“ savo sprendimą sieja ir su atitiktimi Europos kryptims, kurios skatina gamintojų atsakomybę bei riboja prekių naikinimą. Bendrovė teigia, kad jos tikslas yra vadinamoji 1 minutės riba, kai vieno gaminio paruošimas perpardavimui tampa pakankamai greitas, kad procesas būtų pelningas net esant mažesnei vieneto maržai.

    „Jei norite su mumis pasiekti mažiau nei vieną minutę, galite prisijungti jau dabar. Tekstilės išmetimas vyksta milžinišku tempu, todėl kiekviena sekundė svarbi. Veikti reikia dabar“, – sakė „VNYX“ bendraįkūrėja Romy Goedhart.

    Įmonė nurodo, kad pritrauktas finansavimas bus naudojamas technologinei plėtrai, techninės įrangos tobulinimui ir diegimų mastelio didinimui. „VNYX“ taip pat kviečia investuotojus ir partnerius, orientuotus į žiedinę ekonomiką, „DeepTech“, „ClimateTech“ bei atvirkštinės logistikos automatizaciją.

  • Stažuotė Nyderlanduose parodė, kaip tvari mokykla ir bendruomenė keičia miestų kasdienybę

    Stažuotė Nyderlanduose parodė, kaip tvari mokykla ir bendruomenė keičia miestų kasdienybę

    Pagėgių savivaldybės bendrojo ugdymo mokyklų atstovai, dalyvaujantys Lietuvos neformaliojo švietimo agentūros (LINEŠA) projekte „Tvari mokykla 2030“, stažuotėje Nyderlanduose ieškojo praktinių idėjų, kurias būtų galima pritaikyti Lietuvoje. Kelionė buvo skirta ne vien teorijai: dėmesys sutelktas į tai, kaip švietimas, savivalda ir aktyvios bendruomenės kartu kuria tvarius sprendimus.

    Stažuotės dalyviai lankėsi įvairiuose objektuose Amsterdame, Hagoje, Utrechte ir kituose miestuose, kur tvarumas integruotas į kasdienį planavimą. Nuo mokyklų infrastruktūros iki gyvenamųjų kvartalų pavyzdžių matėsi, kad ilgalaikiai tikslai pasiekiami tada, kai sprendimai planuojami nuosekliai ir į juos įtraukiami gyventojai.

    Švietimo erdvės, kurios augina atsakomybę

    Stažuotės metu didelis dėmesys skirtas švietimo infrastruktūrai ir ugdymo kultūrai. Aplankyta „Amity International School“ Amsterdame ir Hagos tarptautinė mokykla ISH leido iš arti pamatyti, kaip mokyklų aplinka gali skatinti mokinių savarankiškumą, kūrybiškumą ir kritinį mąstymą.

    Šiose mokyklose tvarumas suprantamas plačiai: tai ir atsakingas vartojimas, ir mokinių įtraukimas į sprendimų priėmimą, ir kasdieniai įpročiai, susieti su aplinkosauga. Praktiniai pavyzdžiai parodė, kad tvarumo ugdymas veikia geriausiai tada, kai jis tampa mokyklos gyvenimo dalimi, o ne atskiru projektu.

    Stažuotėje akcentuota ir bendruomeniškumo svarba, ypač kalbant apie vertybinį ugdymą bei globalų pilietiškumą. Dalyviai aptarė, kaip mokyklos gali stiprinti ryšius su vietos bendruomene, o iniciatyvos gali gimti iš pačių mokinių ir tėvų poreikių.

    Kaip pramonės teritorijos tampa žaliomis erdvėmis

    Nyderlandų miestų transformacijos pavyzdžiai atskleidė, kad net apleistos pramoninės teritorijos gali būti pritaikytos šiuolaikiniams poreikiams. Amsterdame aplankyta „De Ceuvel“ erdvė, kur buvusi laivų statykla prikelta naujam gyvenimui: panaudotos antrinės žaliavos, o teritorijoje taikomi dirvožemio valymo sprendimai.

    Šalia to pristatyta ir „Schoonschip“ iniciatyva, laikoma vienu pažangiausių Europoje plaukiojančių kvartalų pavyzdžių. Stažuotės dalyviai susipažino su bendruomenės valdomo energijos vartojimo principais, kai gyventojai dalijasi saulės energija ir koordinuoja jos naudojimą bendrame tinkle.

    Šie pavyzdžiai parodė, kad tvarumas nėra vien technologija: svarbiausias veiksnys yra žmonių bendradarbiavimas, susitarimai ir aiškūs tikslai. Tokia patirtis ypač aktuali savivaldybėms, ieškančioms būdų, kaip įtraukti bendruomenes į pokyčius.

    Mokslas, kultūra ir tapatybė šalia tvarumo

    Kelionės programoje buvo ir erdvės, kurios priminė, kad tvari aplinka neatsiejama nuo mokslo bei kultūros. Utrechto universiteto botanikos sodo patirtis ir Leideno miesto pavyzdys išryškino, kaip biologinės įvairovės saugojimas, švietimas ir miesto tapatybė gali būti plėtojami kartu.

    Įspūdį paliko ir mokslo muziejus NEMO Amsterdame, kuriame interaktyvios erdvės skatina jaunimą domėtis technologijomis, gamtos mokslais ir tvarumo sprendimais. Stažuotės dalyviai aptarė, kad tokio pobūdžio erdvės gali būti svarbus impulsas mokinių motyvacijai, nes leidžia mokytis per patirtį.

    Emociškai reikšminga kelionės dalis tapo susitikimas su Utrechto lituanistinės mokyklos įkūrėju Pauliumi Davydavičiumi. Pokalbis priminė, kad tvarumas glaudžiai siejasi ir su socialiniu atsparumu, bendruomenės ryšiais bei kultūrinės tapatybės puoselėjimu gyvenant svetur.

    Stažuotės dalyvius lydėjo LINEŠA tvarumo plėtros skyriaus vadovas Almantas Kulbis ir specialistė Eleonora Gelažnikaitė, kurie koordinavo programą ir padėjo susieti pamatytus pavyzdžius su projekto „Tvari mokykla 2030“ tikslais. Įgytos įžvalgos, dalyvių vertinimu, gali virsti konkrečiais sprendimais mokyklų kasdienybėje ir savivaldybės iniciatyvose.

    Projekto koordinatorė Loreta Zinovjevienė

    Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vyriausioji specialistė

  • Tvarūs Nyderlandai: ką iš stažuotės parsivežė Panevėžio r. švietimo atstovės ir kodėl tai svarbu

    Stažuotė Nyderlanduose: ko ieškota

    Panevėžio rajono savivaldybės Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vyriausioji specialistė Sigita Jasiūnienė ir Dembavos lopšelio-darželio „Smalsutis“ direktorė Daina Murauskienė balandžio 13–18 dienomis dalyvavo stažuotėje Tvarūs Nyderlandai: švietimas ir bendruomenės kūrimas.

    Vizito tikslas buvo praktiškai susipažinti su įstaigomis ir iniciatyvomis, kurios tvarumą diegia ne kaip atskirą projektą, o kaip kasdienę ugdymo, infrastruktūros ir bendruomenės veikimo dalį. Tokia kryptis vis dažniau siejama su kompetencijomis, kurias akcentuoja ir šiuolaikinis ugdymas: kritinis mąstymas, pilietiškumas, atsakomybė už aplinką.

    Mokyklos ir projektai, kurie veikia

    Stažuotės metu lankyta „Amsity International School“ Amsterdame, kur tvarumas integruojamas į mokymosi turinį ir mokinių kasdienybę. Ypatingas dėmesys skiriamas patirtiniam ugdymui ir praktinėms veikloms lauko erdvėse, kurios stiprina vaikų ryšį su aplinka.

    Taip pat aplankyta „International School of The Hague“, kur daugiakultūrė bendruomenė ir mokiniai įtraukiami į realių aplinkos iššūkių tyrimus. Tokie modeliai remiasi nuostata, kad tvarumo temos veiksmingiausios tada, kai mokiniai mato rezultatą ir gali patys prisidėti sprendimais.

    Vienas ryškiausių pavyzdžių buvo „De Ceuvel“ Amsterdamo šiaurėje – kūrybinė ir socialinė erdvė buvusioje laivų statykloje, kuri įgyvendinta pagal žiedinės ekonomikos ir bendruomeniško valdymo principus. Čia tvarumas apima ne tik energiją ar atliekas, bet ir tai, kaip žmonės dalijasi atsakomybėmis, kuria edukacines veiklas ir prižiūri aplinką.

    Nuo pakrantės apsaugos iki miesto stogų

    Stažuotės programoje dėmesio skirta ir gamta pagrįstiems sprendimams, pavyzdžiui, Hagos paplūdimio „Zandmotor“ projektui. Tai dirbtinai suformuotas smėlio pusiasalis, kurio idėja paremta tuo, kad vėjas ir srovės laikui bėgant smėlį natūraliai paskirsto palei pakrantę, prisidedant prie apsaugos nuo erozijos.

    Tokie sprendimai pasaulyje dažnai pristatomi kaip alternatyva vien tik inžinerinėms priemonėms, kai siekiama suderinti saugumą, biologinę įvairovę ir rekreaciją. Praktiniai pavyzdžiai padeda suprasti, kaip tvarumo tikslai gali būti pasiekiami ne per draudimus, o per iš anksto suplanuotą aplinkos formavimą.

    Lankytas ir „NEMO“ mokslo muziejaus žaliasis stogas, kuriame tvarūs architektūros sprendimai sujungti su edukacija apie saulę, vėją ir vandenį. Toks formatas primena, kad net nedidelės, bet gerai suprojektuotos miesto erdvės gali tapti mokymosi laboratorija.

    Dar vienas akcentas – „Schoonschip“ Amsterdame, plūduriuojantis kvartalas, kuriame tvarumo sprendimai susieti su kasdieniu gyvenimu. Tokios gyvenvietės Europoje dažniausiai aptariamos klimato kaitos kontekste, kaip bandymai prisitaikyti prie vandens lygio svyravimų ir mažinti poveikį aplinkai.

    Bendruomenės vaidmuo ir pritaikymas Lietuvoje

    Vizito metu vyko susitikimas su lietuvių bendruomenės Nyderlandų karalystėje nariu Pauliumi Davidavičiumi. Aptarta, kaip bendruomenės susitelkimas padeda išlaikyti kultūrinį ryšį ir kartu kurti iniciatyvas, kurios remiasi savanoryste, partnerystėmis ir nuosekliu organizavimu.

    Stažuotės dalyvių vertinimu, būtent bendruomeniškumas yra esminė sąlyga, kad tvarumo idėjos nevirstų vienkartinėmis akcijomis. Kai atsakomybės pasidalijamos, o rezultatai matomi kasdienėje aplinkoje, tvarumo praktikos tampa natūralia ugdymo ir organizacijos kultūros dalimi.

    Įgyta patirtis, pasak dalyvių, paskatino permąstyti, kaip aktyviau įtraukti mokyklas, vaikus ir tėvus į veiklas, kurios augina aplinkosauginį raštingumą. Tokios iniciatyvos vis dažniau siejamos ne tik su ekologija, bet ir su vaikų savarankiškumu, atsakomybe bei gebėjimu veikti komandoje.

  • „Tripadvisor“ reitingas 2026 metams: įspūdingiausios Europos patirtys, dėl kurių verta keliauti

    „Tripadvisor“ reitingas 2026 metams: įspūdingiausios Europos patirtys, dėl kurių verta keliauti

    Kelionės dėl patirčių

    Kelionių planuose vis dažniau svarbiausia tampa ne atvirukai verti vaizdai, o išskirtinės patirtys, kurias prisimeni ilgiau nei aplankytą vietą. Tai siejama ir su vadinamuoju patirčių turizmu, kai keliautojai ieško aktyvių, autentiškų veiklų bei alternatyvų perpildytiems objektams.

    Tokią kryptį atspindi „Tripadvisor“ kasmet skelbiami „Travelers’ Choice Awards“ įspūdžiausių veiklų reitingai, sudaromi pagal milijonus vartotojų atsiliepimų ir įvertinimų. 2026 metais platforma pristatė ir naują kategoriją „Once in a Lifetime Experiences“, skirtą patirtims, kurias daugelis įsirašo į gyvenimo planus.

    Geriausiai įvertintos patirtys Europoje

    Pasauliniame „Top Experiences“ sąraše aukščiausiai įvertinta ekskursija Europoje – pėsčiųjų turas Porto miesto centre, dažnai vadinamas „The Unvanquished Tour“. Jo kaina gali prasidėti nuo maždaug 3 eurų vienam žmogui, o keliautojai išskiria aiškią istorijos ir architektūros liniją bei praktines vietinių rekomendacijas.

    Turo metu paprastai aplankomos tokios vietos kaip Avenida dos Aliados, miesto istorijos ženklus atspindinčios bažnyčios ir Porto universiteto apylinkės. Vertinimuose dažnai kartojasi ir tai, kad dalyviai gauna patarimų, kur paragauti vietinių patiekalų ir gėrimų, o maršrutas padeda greitai „susidėlioti“ miestą.

    Į aukštas pozicijas pateko ir intensyvi vienos dienos programa Barselonoje su svarbiausiais Antoni Gaudí kūriniais, įskaitant Park Güell ir La Sagrada Familia. Tokie turai populiarūs tarp keliautojų, kurie turi mažai laiko, bet nori pamatyti didžiausias miesto ikonas per vieną dieną.

    Dar vienas dažnai minimas favoritas – 90 minučių Amsterdamo kanalų kruizas, kai maršrutas driekiasi UNESCO saugomu kanalų žiedu. Įvertinimuose pabrėžiami sezoniniai sprendimai: vasarą plaukiama atvirose valtyse, o šaltuoju metu – šildomose, uždarose.

    Ką reiškia kartą gyvenime?

    Naujojo „Once in a Lifetime Experiences“ sąrašo Europos lyderiu tapo nardymo su vamzdeliu patirtis tarp tektoninių plokščių Islandijoje, netoli Reikjaviko. Keliautojai čia plaukia plyšiu, susiformavusiu skiriantis Eurazijos ir Šiaurės Amerikos tektoninėms plokštėms, o vanduo garsėja skaidrumu dėl ledynų tirpsmo.

    Šios patirties populiarumą didina ir tai, kad ji pritaikyta ne profesionalams: įprastai suteikiamas gidas, sauso tipo hidrokostiumas, nardymo įranga ir įėjimo mokesčiai į vietovę. Po užsiėmimo dalyviams dažnai siūlomas karštas gėrimas ir užkandžiai, todėl tai tampa aiškiai „supakuota“ patirtimi.

    Antrą vietą Europoje užėmė kelionė kanojomis Pontcysyllte akveduku Velse, kur maršrutas driekiasi maždaug 38 metrų aukštyje. Tokios veiklos išpopuliarėjo dėl aktyvaus laisvalaikio ir „mikro nuotykių“ tendencijos, kai ieškoma netradicinių būdų pažinti vietovę per pusdienį ar dieną.

    Į sąrašą pateko ir Romos gladiatorių mokyklos pamokos, kur mokoma pagrindinių kovos judesių naudojant autentiškus ginklų atitikmenis. Tokie užsiėmimai stiprina edutainment kryptį, kai istorija pateikiama per patyrimą, o ne vien per muziejaus ekspoziciją.

    Kelionių rinkoje šie reitingai veikia kaip orientyras planuojant atostogas, tačiau patys organizatoriai primena, kad populiariausiose vietose verta iš anksto rezervuoti laiką. Keliautojams taip pat svarbu įvertinti sezoniškumą, fizinį pasirengimą ir saugumo reikalavimus, ypač renkantis veiklas vandenyje ar aukštyje.