CP v2

Tag: Amunicija 155 mm

  • Europos gynybos milžinė KNDS stabdo IPO: rinkos nepastovumas ir per didelė 15–18 mlrd. eurų vertė

    Prancūzijos ir Vokietijos gynybos pramonės grupė KNDS netikėtai pristabdė planus rengti pirminį viešą akcijų siūlymą (IPO). Oficialiai sprendimas aiškinamas padidėjusiu nepastovumu Europos gynybos sektoriuje ir noru palaukti palankesnių rinkos sąlygų.

    Šis posūkis įvyko praėjus vos maždaug savaitei po to, kai viešai buvo pristatyti ketinimai į biržą išleisti iki 20 proc. naujų bendrovės akcijų. Buvo numatyta, kad KNDS akcijomis būtų prekiaujama Frankfurto ir Paryžiaus biržose.

    Kas slypi už sprendimo

    Neoficialiai pagrindine sustabdymo priežastimi įvardijama per aukšta KNDS vertė, dėl kurios išsiskyrė akcininkų interesai. Ankstesni vertinimai rodė apie 12 mlrd. eurų, tačiau vėliau rinkoje vis dažniau minėtas 15–18 mlrd. eurų intervalas.

    KNDS akcininkų struktūra yra jautri politiniu požiūriu: 50 proc. valdo Prancūzijos valstybė per valstybinį holdingą GIAT Industries, o likusi dalis priklauso Vokietijos Wegmann šeimai. Pagal anksčiau aptartą schemą dalis Wegmannų paketo turėjo atitekti Vokietijos valstybei už IPO kainą, todėl per didelė emisijos vertė Berlynui galėjo pasirodyti nepriimtina.

    „Sustabdėme viešą akcijų siūlymą dėl nepastovumo Europos gynybos sektoriuje ir nusprendėme palaukti palankesnių rinkos sąlygų“, – teigiama oficialiame KNDS pranešime.

    Ką gamina KNDS ir kodėl tai svarbu

    KNDS laikoma viena didžiausių Europos gynybos pramonės grupių, gaminančių tiek sunkiają techniką, tiek amuniciją. Bendrovės portfelyje – pagrindiniai Europos šarvuotosios technikos projektai ir artilerijos sprendimai, o amunicijos asortimentas apima kalibrus nuo 20 iki 155 mm.

    Gynybos pramonės įmonių vertinimai pastaraisiais metais smarkiai svyruoja dėl išaugusių užsakymų, valstybių gynybos biudžetų didinimo ir greitėjančių gamybos pajėgumų plėtros planų. Toks fonas gali kelti kainą, tačiau kartu didina riziką investuotojams ir apsunkina susitarimą dėl emisijos kainos.

    Kada IPO galėtų grįžti

    KNDS viešai neįvardijo konkretaus termino, kada IPO planas būtų atnaujintas. Bendrovė pabrėžia, kad prioritetai išlieka klientų poreikiai, produktų pasiūlos plėtra ir inovacijos, stiprinančios Europos gynybinius pajėgumus.

    Rinkoje dabar daug kas priklausys nuo to, ar pavyks suderinti akcininkų lūkesčius dėl vertinimo ir ar kapitalo rinkose atsiras daugiau stabilumo. Jei gynybos sektoriaus akcijų kainos ir paklausa taps labiau prognozuojamos, IPO scenarijus gali būti grąžintas su pakoreguota kaina arba struktūra.

  • Lenkija didina gynybos užsakymus vietos pramonei: šiuo metu į šalies gamintojus grįžta 40 proc.

    Vietos pramonės dalis auga

    Lenkijos gynybos ministerijos ginkluotės įsigijimų ir modernizavimo sutartys vis dažniau atitenka šalies gynybos pramonei. Šiuo metu apie 40 proc. lėšų pagal tokias sutartis lieka vietos gamintojams, kai prieš aštuonerius metus ši dalis siekė kiek daugiau nei 20 proc.

    Toks pokytis rodo kryptingą bandymą mažinti priklausomybę nuo importo, ypač karo Ukrainoje kontekste, kai Europos valstybės susiduria su amunicijos ir technikos tiekimo terminais bei ribotais gamybos pajėgumais. Lenkijos atveju didesnė vietos komponentė taip pat siejama su politiniu tikslu stiprinti nacionalinį saugumą per vietinę gamybą ir aptarnavimą.

    Dideli kontraktai ir SAFE kontekstas

    Artimiausiu metu Lenkijoje numatoma pasirašyti virtinę stambių sutarčių, susijusių su ginkluotės pirkimais ir modernizacija. Tarp minimų krypčių yra pėstininkų kovos mašinos „Borsuk“, savaeigės artilerijos sistemos „Krab“, 155 mm amunicija ir specializuoti laivai.

    Šie planai siejami ir su Europos Sąjungos iniciatyvomis, skirtomis gynybos pajėgumų stiprinimui, įskaitant finansinius instrumentus, kuriais valstybės narės gali remtis spartindamos pirkimus. Gynybos rinkoje tai dažnai reiškia papildomą spaudimą: pirkimai turi vykti greitai, bet kartu didėja reikalavimas, kad kuo didesnė vertės dalis būtų sukurta Europoje.

    Ambicija – 50 ir 50

    Nors 40 proc. vietos pramonės dalis vertinama kaip aiškus progresas, ekspertai pabrėžia, kad tai vis dar rodo reikšmingą priklausomybę nuo importuojamų sprendimų ir komponentų. Kartu tai palieka erdvės priartėti prie seniai keliamo tikslo, kad vietos ir importo dalys būtų apylygės.

    „Stabili, kiek mažesnė nei 40 proc. vietos pramonės dalis rodo priklausomybę nuo importo, bet kartu suteikia perspektyvą pasiekti 50 ir 50 santykį“, – sakė saugumo analitikas Marekas Świerczyńskis.

    Lenkijos valdžios deklaracijose pastaruoju metu skamba ir dar ambicingesni skaičiai: teigiama, kad naujuose pirkimuose vietos gynybos pramonei galėtų atitekti daugiau nei 80 proc. lėšų. Didelė dalis jų esą nukeliautų valstybinėms įmonėms, veikiančioms po Polska Grupa Zbrojeniowa skėčiu.

    Naudos tikimasi ir privačiam sektoriui, ypač įmonėms, kurios kuria bepiločių sprendimus, žvalgybos sistemas ir vadinamąją klaidžiojančią amuniciją. Tokie produktai pastaraisiais metais tapo vienais paklausiausių Europoje, nes karas parodė jų reikšmę tiek žvalgyboje, tiek tiksliam smūgiui, tiek sąnaudų ir efektyvumo santykyje.