CP v2

Tag: Amunicija

  • Norvegija tyliai perdavė Ukrainai šimtus tūkstančių N7 dronų kovinių galvučių

    Norvegija tyliai perdavė Ukrainai šimtus tūkstančių N7 dronų kovinių galvučių

    Norvegijos gynybos pramonės bendrovė „Nammo“ pusantrų metų tiekė Ukrainai N7 tipo dronų kovines galvutes, tačiau apie šį susitarimą viešai prabilta tik dabar. Informacija iškilo gynybos parodoje Eurosatory 2026 Paryžiuje, kai bendrovės atstovai patvirtino, jog Kyjivui perduotas šešiaženklis šių užtaisų kiekis.

    Toks apibūdinimas reiškia tiekimą, skaičiuojamą šimtais tūkstančių vienetų, o tai rodo mastą, kuriuo Ukraina plečia dronų smogiamąsias galimybes. „Nammo“ teigimu, skirtingi Ukrainos ginkluotųjų pajėgų padaliniai N7 jau kurį laiką naudoja įvairių tipų bepiločiuose orlaiviuose.

    N7: ką gali ši galvutė

    N7 yra apie 1,5 kilogramo masės 66 milimetrų kalibro kumuliacinė prieštankinė kovinė galvutė su variniu įdėklu. Gamintojo nurodomos savybės leidžia jai pramušti iki 450 milimetrų valcuoto vienalyčio šarvo, todėl ji teoriškai gali kelti grėsmę ir sunkiau šarvuotiems taikiniams.

    Sistema kurta taip, kad būtų lengvai integruojama su dronais ir galėtų būti naudojama dviem būdais: kaip numetama amunicija arba kaip FPV tipo dronui montuojama kovinė galvutė. Tokia universalumo kryptis atitinka pastarųjų metų tendenciją, kai tas pats užtaisas pritaikomas skirtingoms platformoms, siekiant supaprastinti logistiką.

    Modulinė sistema ir kovinė patirtis

    Eurosatory 2026 „Nammo“ N7 demonstravo kartu su kroatišku MRM2-10 dronu, kurį kuria bendrovė „Orqa“, ir pristatė modulinio smūgio sprendimo koncepciją. Gamintojas teigė turintis kovinį vaizdo įrašą iš Ukrainos, kuriame matyti drono ataka prieš rusišką reaktyvinės artilerijos sistemą BM-21 Grad.

    Atstovai pabrėžė, kad tokio tipo kumuliacinė amunicija paprastai skirta kitiems, labiau šarvuotiems taikiniams, tačiau karo sąlygomis ji naudojama lanksčiau, priklausomai nuo situacijos ir dronų operatorių taktikos. Ukrainos fronte vis dažniau matomas modelis, kai pigesni ir greitai pagaminami dronai išplečia galimybes smogti technikai toli už priekinės linijos.

    Kodėl apie tai sužinota tik dabar

    Viešas N7 pristatymas įvyko tik 2025 metų gegužę parodoje SOF Week Jungtinėse Valstijose, nors tiekimas Ukrainai, kaip teigiama, buvo pradėtas dar anksčiau. Tai atspindi praktiką, kai dalis ginkluotės programų sąmoningai neviešinamos dėl operacinio saugumo, tiekimo grandinių apsaugos ir politinių aplinkybių.

    Tuomet taip pat buvo atskleista, kad N7 turi elektroninį sprogdiklį, pritaikytą darbui su dronais: operatorius gali nuotoliniu būdu perjungti užtaisą į saugų režimą. Praktikoje tai reiškia galimybę nutraukti misiją ir grąžinti droną su nepanaudota amunicija, mažinant atsitiktinės detonacijos riziką.

    Faktas, kad N7 buvo naudojamos operaciškai dar iki viešos premjeros, leidžia daryti išvadą, jog sistema buvo testuojama realiomis kovos sąlygomis. Tokia patirtis paprastai pagreitina tobulinimus, nes gamintojas gauna tiesioginį grįžtamąjį ryšį apie patikimumą, integraciją su skirtingais dronais ir efektyvumą prieš įvairius taikinius.

  • Berlyno miške aptiko 1,5 tonos sovietinių sviedinių: kaip policija juos išgabeno saugiai

    Berlyno miške aptiko 1,5 tonos sovietinių sviedinių: kaip policija juos išgabeno saugiai

    Berlyno Pankovo rajone, miškingoje vietovėje, atsitiktinis radinys pasivaikščiojimo metu virto specialiąja policijos operacija. Pranešus apie įtartiną objektą, į vietą atvyko Berlyno kriminalinės policijos padaliniai ir sprogmenų ekspertai.

    Paaiškėjo, kad miško žemėje buvo užkasti 59 nesprogę sovietinės konstrukcijos artilerijos sviediniai. Kiekvieno sviedinio kalibras siekė 122 milimetrus, o bendras radinio svoris, policijos vertinimu, sudarė apie 1,5 tonos.

    Vokietijos pareigūnai pabrėžė, kad incidento metu grėsmės visuomenei nekilo. Teritorija buvo kontroliuojama, o darbai vykdyti taip, kad būtų išvengta papildomos rizikos gyventojams ir aplinkai.

    Vis dėlto tokio masto amunicijos surinkimas nėra paprasta procedūra, todėl prireikė kruopštaus planavimo ir specialios įrangos. Sviediniai buvo tvirtinami ir išimami po vieną, o vėliau išgabenti saugiam utilizavimui.

    Policija situaciją komentavo ir su lengvu humoru socialiniuose tinkluose, tačiau akcentavo profesionalų reagavimą. Tokie radiniai Vokietijoje nėra reti: Antrojo pasaulinio karo laikų sprogmenys vis dar aptinkami statybų, kasinėjimų ar miškotvarkos metu, todėl gyventojai raginami įtartinų objektų neliesti ir nedelsiant informuoti tarnybas.

  • Lenkija baiminasi dėl JAV ginklų prioritetų: ar Europa per SAFE siekia daugiau kontrolės krizės metu?

    Lenkijoje vis garsiau keliami klausimai, ar JAV ginklų tiekimo prioritetai krizės atveju visada sutaptų su Varšuvos lūkesčiais. Šią įtampą dar labiau paryškina Europos programos SAFE idėja: tai ne vien pinigai gynybai, o ir atsakymas, kas lemia prieigą prie ginklų bei amunicijos, kai jų reikia labiausiai.

    Diskusijos esmė paprasta: net ir būdama artima sąjungininkė, valstybė negali iki galo kontroliuoti, kada bus įvykdyti užsakymai ir kokiu greičiu atkeliaus kritiškai svarbūs pajėgumai. JAV gynybos pramonė dirba pagal didžiulius užsakymų portfelius, o pristatymo eilės, gamybos pajėgumai ir politiniai prioritetai nuolat persirikiuoja.

    Kas iš tiesų sprendžia dėl tiekimo?

    Lenkijos viešojoje erdvėje pabrėžiama, kad deklaracijos apie strateginę partnerystę ne visada reiškia pirmumą praktikoje. Kai kuriuose scenarijuose pirmenybė gali būti teikiama kitoms kryptims ir regionams, jei Vašingtonas taip nusprendžia pagal tuo metu svarbiausius interesus bei operacinius poreikius.

    „JAV gali lanksčiai keisti ginklų kontraktų vykdymo prioritetus: kas tuo metu laikomas svarbiausiu partneriu, įrangą gauna greičiau, kiti turi laukti“, – sakė gynybos politiką komentavęs apžvalgininkas.

    Toks požiūris nereiškia, kad JAV nustoja būti pagrindiniu Europos sąjungininku. Tačiau jis primena, kad priklausomybė nuo vieno tiekėjo riboja valstybių manevro laisvę, ypač kai kalbama ne tik apie pačias platformas, bet ir apie amuniciją, atsargines dalis, remonto pajėgumus bei programinės įrangos atnaujinimus.

    SAFE ir Europos siekis mažinti priklausomybę

    SAFE Lenkijoje pristatomas kaip bandymas spręsti struktūrinę problemą: gynybos finansavimas savaime negarantuoja, kad reikiama technika bus pasiekiama tada, kai jos prireiks. Todėl vis daugiau dėmesio skiriama europiniams gamybos pajėgumams, bendriems pirkimams ir tiekimo grandinių atsparumui.

    Ši logika ypač aktuali valstybėms, esančioms arčiau potencialių grėsmių zonų. Joms svarbu ne tik turėti pasirašytas sutartis, bet ir aiškiai žinoti, kas nutiks, jei tuo pačiu metu įrangos prireiks keliems regionams, o gamintojai fiziškai nespės įvykdyti visų užsakymų.

    Diversifikacija: JAV, Europa ir Pietų Korėja

    Lenkija pastaraisiais metais kryptingai diversifikavo ginkluotės pirkimus, lygiagrečiai derindama įsigijimus iš JAV ir Pietų Korėjos. Tokia strategija aiškinama noru mažinti riziką, kad vieno tiekėjo sprendimai ar gamybos ribojimai sustabdytų visą modernizacijos planą.

    Vienas akcentuojamų aspektų – vietinės gamybos ir technologinio dalyvavimo svarba. Jei dalis gamybos, surinkimo ar aptarnavimo perkeliama į šalies vidų, atsiranda daugiau kontrolės: lengviau planuoti atsargas, greičiau atlikti remontą ir stabiliau užsitikrinti amunicijos tiekimą.

    Lenkijos diskusijoje dažnai lyginami skirtingi raketinės artilerijos sprendimai, pabrėžiant, kad skirtumas slypi ne vien nuotolyje ar tikslume. Ne mažiau svarbu, kas kontroliuoja amunicijos tiekimą, integraciją į valdymo sistemas ir eksporto bei naudojimo apribojimus, kurie gali išryškėti būtent krizinėmis aplinkybėmis.

    Bendra išvada, kurią formuoja ši debata, yra pragmatiška: JAV išlieka esminė Europos saugumo atrama, tačiau valstybės siekia turėti daugiau savarankiškumo gynybos pramonėje. SAFE ir panašios iniciatyvos šiame kontekste vertinamos kaip priemonė ne tik didinti biudžetus, bet ir realiai sustiprinti kontrolę bei tiekimo patikimumą.