Tag: Amžiaus patikra

  • JK planuoja naujas taisykles: nepilnamečiams ribotų balso pokalbius su nepažįstamais

    JK planuoja naujas taisykles: nepilnamečiams ribotų balso pokalbius su nepažįstamais

    Jungtinėje Karalystėje svarstoma dar labiau sugriežtinti interneto saugumo taisykles – šįkart dėmesio centre atsidūrė balso komunikacija, ypač vaikų ir paauglių pokalbiai su nepažįstamaisiais.

    Kaip primena britų portalas „Interia“, šalyje jau galioja interneto saugumo įstatymas, įpareigojęs platformas taikyti griežtesnę amžiaus patikrą jauniesiems vartotojams. Daugiausia diskusijų anksčiau kilo dėl „Discord“, kur kai kuriais atvejais prašyta skenuoti tapatybės dokumentą pilnametystei patvirtinti.

    Siūlomi pokyčiai, kuriuos ketinama įgyvendinti kitų metų pavasarį, būtų susiję su papildomomis kliūtimis nepilnamečiams naudotis socialinių tinklų ir žaidimų funkcijomis. Tikslas – sumažinti riziką, kad jauni žmonės internete bendraus balsu su nepažįstamais asmenimis.

    Britų ministras, atsakingas už interneto saugumą, Ianas Murray teigia, kad naujos „barjero“ priemonės praktiškai panaikintų nepilnamečių galimybę balso kanalu kalbėtis su nepažįstamaisiais. Pačių žaidimų poravimo (matchmaking) principai, anot jo, nesikeistų, tačiau esminiai pokyčiai paliestų būtent balso pokalbius.

    Daugiau amžiaus patikros – norint kalbėti balsu

    Numatoma, kad vaizdo žaidimų leidėjai būtų priversti įdiegti papildomas amžiaus patikros sistemas. Kitaip tariant, norint naudotis balso komunikacija, tektų pereiti amžiaus kriterijaus patvirtinimo procesą.

    Tai reikštų, kad balso pokalbiai daugiaplatformėse bendruomenėse ir žaidimuose, kuriuose žmonės nuolat sutinka naujus žaidėjus, galėtų tapti prieinami tik patikrinus amžių.

    Žaidėjų atstovai įžvelgia rizikas

    Žaidėjų interesams Jungtinėje Karalystėje atstovaujanti organizacija „Gamer’s Voice“ sako matanti kelias problemas, kurios gali kilti įsigaliojus tokiems ribojimams.

    Organizacijos atstovas Tomas Shannon pabrėžia, kad balso komunikacijos pašalinimas iš daugelio daugelio žaidėjų (multiplayer) žaidimų iš esmės pakeistų jų veikimą, o kai kuriais atvejais žaisti taptų beveik neįmanoma.

    Be to, atkreipiamas dėmesys į finansinę pusę: žaidimų industrija pastaraisiais metais susiduria su augančiomis sąnaudomis, o papildomi reikalavimai gali dar labiau padidinti techninius kaštus ir išlaidas, susijusias su taisyklių laikymusi.

    Nors šie planai skirti Jungtinei Karalystei, jie gali būti svarbūs ir kitų šalių žaidėjams bei platformoms – panašūs interneto saugumo reguliavimo modeliai pastaruoju metu dažnai perimami ir kitur.

  • ES KIDS aktas gali paliesti ne tik socialinius tinklus: naujos pareigos ir žaidimams bei DI pokalbių robotams

    ES KIDS aktas gali paliesti ne tik socialinius tinklus: naujos pareigos ir žaidimams bei DI pokalbių robotams

    Europos Sąjungoje svarstomas KIDS aktas, skirtas geriau apsaugoti vaikus internete, gali turėti pasekmių kur kas platesniam paslaugų ratui nei vien socialiniai tinklai. Jei siūlymai bus priimti, naujų pareigų gali sulaukti ir diskusijų platformos, vaizdo žaidimų kūrėjai bei DI pokalbių robotus siūlančios įmonės.

    Kaip „Euronews“ nuomonės skiltyje rašo teisininkas Peteris Craddockas, dalis viešų diskusijų koncentruojasi į vaikų prieigą prie socialinių tinklų, tačiau reali teisės akto apimtis gali apimti ir paslaugas, kurios iš pažiūros nėra skirtos vaikams.

    Pagal siūlomą reguliavimą numatomos amžiaus ribos, stipresnis amžiaus patikrinimas ir reikalavimas vaikų apsaugos priemones „įdiegti pagal dizainą“ pačiose skaitmeninėse paslaugose. Galutinė akto forma dar derinama, tačiau verslui jau dabar kyla klausimų, ką teks keisti ir kaip suderinti saugumą su vartotojams svarbiomis funkcijomis.

    Ypač jautri sritis – amžiaus patikros priemonės ir su tuo susiję duomenų apsaugos aspektai. Idėja apsaugoti vaikus neturėtų virsti situacija, kai apie visus naudotojus pradedama rinkti perteklinė asmeninė informacija.

    Kada pokalbių robotas tampa „kompanionu“?

    Siūlyme minimi ir vadinamieji DI „kompanionai“, ir bendro pobūdžio pokalbių robotai. DI kompanionas apibrėžiamas kaip sprendimas, kuriame vyksta tęstinis, personalizuotas bendravimas, imituojantis ar skatinantis socialinį, emocinį ar tarpasmeninį ryšį.

    Tai reiškia, kad po reguliavimo „skėčiu“ teoriškai gali atsidurti ne tik produktai, reklamuojami kaip virtualūs draugai. Tekste pateikiamas pavyzdys: klientų aptarnavimo pokalbių robotas, kuris kreipiasi vardu, prisimena ankstesnius pokalbius ir stengiasi nuraminti, savaime dar netampa „kompanionu“, bet parodo, kur prasideda riba tarp naudingos personalizacijos ir ryšio kūrimo.

    Tarp svarstomų saugiklių – reikalavimai riboti funkcijas, galinčias kurti emocinę priklausomybę, taip pat testavimo ir stebėsenos pareigos. Kartu keliama dilema: kaip paslaugų teikėjams praktiškai įvertinti priklausomybės riziką, jei skirtingiems naudotojams tas pats bendravimo tonas gali turėti labai nevienodą poveikį.

    Persidengimas su kitais ES teisės aktais

    KIDS aktas būtų kuriamas remiantis Skaitmeninių paslaugų aktu, kuris jau numato tam tikras nepilnamečių apsaugas. Tačiau siūlymai galėtų išplėsti pareigas ir toms paslaugoms, kurios nepatenka į dabartinę taikymo apimtį.

    Be to, jis veiktų greta kitų reglamentų – pavyzdžiui, DI akto, audiovizualinės žiniasklaidos taisyklių ir vartotojų apsaugos reikalavimų. Todėl įmonėms tektų vertinti visumą, o ne kurti atskiras, tarpusavyje nesuderintas atitikties programas.

    Tekste taip pat atkreipiamas dėmesys į automatizuotus sprendimus: jei visiškai automatizuotas sprendimas reikšmingai paveikia žmogaus galimybes naudotis paslauga, gali atsirasti papildomų pareigų pagal BDAR. Nors bendro draudimo automatizuoti sprendimus vaikų atžvilgiu nėra, jų apsauga reikalauja ypatingo atsargumo.

    Ką gali tekti keisti skaitmeninėms paslaugoms?

    Vienas iš akcentų – net ir „suaugusiesiems skirtos“ bendruomenės ar forumai negalėtų automatiškai laikyti savęs nepatenkančiais į reguliavimo lauką vien dėl to, kad jų auditorija numatyta vyresnė. Pareigos gali atsirasti priklausomai nuo to, ar vaikai realiai gali pasiekti paslaugą ir kokios funkcijos joje veikia.

    Siūlyme skiriamos skirtingos amžiaus užtikrinimo priemonės. Amžiaus verifikavimui numatomas sertifikuotas trečiosios šalies sprendimas, o kitoms amžiaus užtikrinimo formoms galėtų būti taikomi kiti metodai, jei jie atitinka teisės akto reikalavimus. Paprasto „įrašykite savo amžių“ nepakaktų.

    Dar viena jautri tema – vadinamasis „priklausomybę skatinantis dizainas“. Daugiau laiko praleidžiant paslaugoje ne visada aišku, ar tai žala, ar tiesiog ženklas, kad paslauga naudinga ar įdomi, todėl verslui reikėtų aiškesnių rizikos indikatorių ir proporcingų testavimo lūkesčių.

    Autorius verslui siūlo pradėti ruoštis nuo paveikiamų funkcijų žemėlapio: įvertinti, kur vaikai gali pasiekti turinį, kokie registracijos ar nustatymų sprendimai gali keistis, ir kur susikerta produkto dizainas bei duomenų apsauga. Akcentuojama, kad tai turėtų būti ne vien „atitikties“ specialistų užduotis – reikalingas teisininkų, produkto ir technologijų komandų darbas.

    Galiausiai pabrėžiama, kad teisiškai aiškus reguliavimas yra tik dalis sprendimo: net ir įvedus ribojimus, tai dar nereiškia, kad paaugliai jų laikysis. Todėl lygiagrečiai teks spręsti ir praktinio veiksmingumo klausimą.

  • Lenkija ruošia socialinių tinklų ribojimus iki 15 metų: kaip bus tikrinamas amžius?

    Lenkijos vyriausybė rengia įstatymo projektą, kuriuo būtų nustatytas minimalus 15 metų amžius interneto socialinių tinklų paskyroms. Iniciatyvą kartu ruošia skaitmenizacijos ir švietimo institucijos, o tikslas įvardijamas aiškiai – didinti vaikų saugumą internete ir sumažinti žalingo turinio pasiekiamumą.

    Numatoma, kad naujoji tvarka būtų nukreipta prieš šiandien paplitusį formalų amžiaus patvirtinimą, kai užtenka pažymėti varnelę, jog vartotojui esą yra 13 metų. Praktikoje tai menkai veikia, todėl šalys vis dažniau ieško realiai patikrinamų, bet privatumą saugančių sprendimų.

    Kaip būtų tikrinamas amžius?

    Pagal aptariamas gaires vienas pagrindinių būdų patvirtinti amžių būtų Europos skaitmeninės tapatybės piniginė. Tai Europos Sąjungos kuriamas sprendimas, skirtas saugiai įrodyti tam tikrus faktus apie asmenį, pavyzdžiui, amžių, neatskleidžiant daugiau duomenų, nei būtina.

    Kaip alternatyva taip pat minimi nacionaliniai skaitmeniniai tapatybės sprendimai ir pačių platformų sukurti amžiaus patikros įrankiai. Pastarieji būtų leidžiami tik tuo atveju, jei atitiktų Europos Sąjungos reikalavimus ir realiai mažintų draudimo apeidinėjimo riziką.

    „Programėlėje turi būti įmanoma perduoti tik vieną faktą – kad žmogus atitinka amžiaus reikalavimą – neatskleidžiant papildomų duomenų“, – sakė skaitmenizacijos viceministras Dariusz Standerski.

    Diskutuojama ir apie dar vieną, jautriausią variantą – dokumento nuskenavimą. Vis dėlto Lenkijos skaitmenizacijos atstovai pabrėžia, kad toks būdas kelia didesnių privatumo ir kibernetinio saugumo rizikų, todėl nėra laikomas rekomenduojamu, nors galutinė formuluotė gali paaiškėti tik po konsultacijų.

    Kada ribojimai galėtų įsigalioti?

    Preliminariai svarstoma, kad naujos taisyklės galėtų startuoti nuo 2027 metų rugsėjo 1 dienos, sutampant su mokslo metų pradžia, arba nuo 2028 metų sausio 1 dienos. Tiksli data priklausytų nuo teisėkūros tempo, suderinimo su verslu ir nuo to, kaip greitai būtų pasirengta techniniam amžiaus patikros įgyvendinimui.

    Ši iniciatyva dera su platesne Europos Sąjungos kryptimi stiprinti nepilnamečių apsaugą internete. ES lygiu vis daugiau dėmesio skiriama principui, kad amžiaus patvirtinimas turi būti veiksmingas, tačiau kartu turi veikti duomenų minimizavimo logika, kai platformai atskleidžiama tik tai, kas būtina paslaugai suteikti.

    Kodėl pasirinkta 15 metų riba?

    Lenkijos projekte įtvirtinama 15 metų riba siejama tiek su vidaus politinėmis diskusijomis, tiek su ES svarstomomis nuostatomis dėl vaikų apsaugos skaitmeninėje erdvėje. Praktinis tikslas – sumažinti situacijas, kai pradinukų ir jaunesnių paauglių auditorija tampa lengvai pasiekiama algoritmų skatinamam smurtiniam, seksualizuotam ar priklausomybę formuojančiam turiniui.

    Kartu numatoma stiprinti ir skaitmeninės higienos ugdymą mokyklose, aiškiau įtvirtinant šią temą mokymo programose. Taip siekiama, kad prevencija nebūtų vien tik draudimai, o apimtų ir vaikų bei tėvų gebėjimą atpažinti rizikas, suprasti privatumo nustatymus, turinio rekomendacijų veikimą ir pranešimo apie pažeidimus mechanizmus.

    Net ir įvedus amžiaus ribojimus, atsakomybės dalis neišvengiamai liktų šeimoms, nes pirmasis vaikų kontaktas su programėlėmis dažniausiai vyksta namuose. Tačiau vyriausybių pozicija griežtėja: platformoms vis dažniau primenama pareiga realiai vykdyti savo taisykles, o ne pasikliauti vien deklaracijomis.

  • Lenkija griežtina amžiaus patikrą porno svetainėse: Europos Komisija įžvelgia rizikų dėl DSA

    Lenkijos Vyriausybė rengia įstatymo projektą, kuriuo siekiama realiai užkirsti kelią nepilnamečiams patekti į pornografinį turinį internete. Pagrindinis pokytis būtų paprastas: vieno mygtuko paspaudimo ar savideklaracijos, kad vartotojui yra 18 metų, nebeužtektų.

    Pagal projektą, suaugusiesiems skirto turinio svetainių ir platformų valdytojai turėtų įdiegti veiksmingą amžiaus patikros mechanizmą. Kartu akcentuojama, kad tikrinimas turėtų būti organizuotas taip, jog būtų kiek įmanoma mažiau pažeidžiama naudotojų privatumas ir nebūtų renkama perteklinė informacija.

    Kas siūloma ir kaip tai veiktų

    Numatoma, kad atsakomybė dėl amžiaus patikros tektų paslaugos teikėjui, o ne vartotojui. Kitaip tariant, suaugusiesiems skirtas turinys turėtų būti prieinamas tik tuomet, kai sistema patvirtina pilnametystę, o ne kai žmogus pats tai nurodo.

    Projekte taip pat svarstomas domenų, kurie neužtikrina patikimos amžiaus patikros, registras. Tokiu atveju atsirastų teisinis kelias tokius puslapius blokuoti, o paslaugos teikėjui būtų suteikta galimybė sprendimą skųsti, įskaitant kreipimąsi į teismą.

    Kaip vienas galimų techninių sprendimų viešai įvardijamas Europos skaitmeninės tapatybės piniginės modelis, leidžiantis patvirtinti konkretų atributą. Praktikoje tai reikštų galimybę paslaugai gauti atsakymą tik į klausimą, ar asmuo yra pilnametis, neperduodant kitų jautrių duomenų.

    Europos Komisijos pastabos dėl DSA

    Vis dėlto Lenkijos planus lydi Europos Komisijos pastabos, kurios gali reikšti, kad projektą teks koreguoti. Abejonės siejamos su suderinamumu su ES taisyklėmis, pirmiausia Skaitmeninių paslaugų aktu (DSA), taip pat bendresnėmis nuostatomis dėl tarpvalstybinių skaitmeninių paslaugų teikimo.

    Viena jautriausių vietų yra blokavimo mechanizmas ir jo santykis su DSA numatytomis procedūromis, kai administraciniai nurodymai dėl neteisėto turinio turi atitikti aiškius kriterijus. Ne mažiau svarbus ir principas, kad skaitmeninių paslaugų priežiūroje didelę reikšmę turi paslaugos kilmės šalis, todėl nacionalinės priemonės negali prieštarauti bendrai ES reguliavimo logikai.

    „Turime įvertinti, kokius pakeitimus privalome įrašyti į projektą, kad jis atitiktų ES reikalavimus ir būtų įgyvendinamas praktiškai“, – sakė Lenkijos Skaitmeninimo ministerijos atstovas.

    Platesnis kontekstas: amžiaus ribos socialiniuose tinkluose

    Diskusija dėl amžiaus patikros pornografiniam turiniui Lenkijoje persipina su platesne tema – nepilnamečių naudojimusi socialiniais tinklais. Šalyje taip pat svarstomos iniciatyvos, kurios numatytų aiškesnes amžiaus ribas paskyrų kūrimui ir prieigai prie platformų, o viena dažniausiai minima riba yra 15 metų.

    Tuo pat metu ES lygmeniu stiprėja kryptis suvienodinti taisykles dėl vaikų apsaugos internete. Europoje vis garsiau kalbama apie bendrus standartus, kurie apimtų tiek amžiaus patikrą, tiek atsakingesnį platformų dizainą, reklamos ribojimus nepilnamečiams ir aiškesnes pareigas labai didelėms platformoms.

    Lenkijos atvejis parodo pagrindinę įtampą: valstybės nori greitų ir efektyvių sprendimų, bet kartu privalo laikytis DSA ir kitų ES teisės aktų, kad priemonės nebūtų nei perteklinės, nei skirtingos kiekvienoje šalyje. Galutinis projekto likimas priklausys nuo to, ar pavyks suderinti vaikų apsaugą, privatumo standartus ir vienodą ES skaitmeninę rinką.

  • Discord ruošia amžiaus patikrą: veido skenavimo nebereikės, bet bus naujų ribojimų

    Discord ruošia amžiaus patikrą: veido skenavimo nebereikės, bet bus naujų ribojimų

    „Discord“ ruošiasi įdiegti amžiaus patvirtinimo procesą, kuris kai kuriems vartotojams gali atsirasti jau artimiausiu metu. Platforma teigia, kad pokyčiai susiję su griežtėjančiu reguliavimu įvairiose šalyse ir siekiu geriau apsaugoti nepilnamečius nuo netinkamo turinio bei kontaktų.

    Anksčiau viešoje erdvėje daugiausia kritikos sulaukė idėja amžių tikrinti skenuojant veidą arba prašant pateikti asmens dokumento nuotrauką. Toks modelis kėlė privatumo ir duomenų saugumo klausimų, todėl dalis bendruomenės ragino „Discord“ ieškoti mažiau invazinių sprendimų.

    Dabar „Discord“ komunikuoja, kad veido skenavimas ir dokumentų nuotraukos neturėtų būti numatytas kaip vienintelis kelias. Tarp alternatyvų minimos mokėjimo kortelės patikra, „Apple App Store“, „Google Play Store“, „Google Wallet“ bei „AgeKey“ paslaugos, kurios gali leisti patvirtinti amžių nepateikiant platformai perteklinių duomenų.

    Platforma taip pat nurodo, kad didžiajai daliai vartotojų papildomo patvirtinimo apskritai neprireiks, nes amžiaus grupė gali būti nustatoma automatiškai pagal paskyros signalus. Tarp tokių signalų įvardijamas paskyros amžius ir serverių, kuriuose dalyvaujama, pobūdis.

    „Automatiškai priskirsime jus amžiaus grupei pagal paskyros signalus, pavyzdžiui, kiek laiko egzistuoja paskyra ir kokiems serveriams priklausote“, – teigiama oficialioje „Discord“ komunikacijoje.

    Suaugusiems vartotojams esminių funkcionalumo pokyčių nežadama, tačiau nepilnamečiams gali būti taikomi papildomi saugumo ribojimai. Jie paprastai apima jautraus turinio filtrus, griežtesnius privatumo nustatymus ir labiau apribotas žinutes iš nepažįstamų žmonių.

    Tokie sprendimai atspindi platesnę skaitmeninių platformų kryptį Europoje ir kitose rinkose, kur vis daugiau dėmesio skiriama nepilnamečių apsaugai internete. „Discord“ pabrėžia siekiantis kompromiso tarp vartotojų lūkesčių ir reikalavimų, kurie platformoms nustatomi dėl saugumo ir amžiaus tinkamumo.

  • EK nutekintas planas: iki 15 metų – be „TikTok“ ir „YouTube“ be tėvų sutikimo

    EK nutekintas planas: iki 15 metų – be „TikTok“ ir „YouTube“ be tėvų sutikimo

    Nutekintas EK projektas

    Europos Komisija, remiantis paviešintu dokumentu, ketina pristatyti vadinamąjį EU Kids Act pasiūlymą, kuris griežtintų nepilnamečių prieigą prie socialinių tinklų ir vaizdo platformų. Plane numatyta, kad jaunesni nei 15 metų vaikai negalėtų susikurti paskyrų be tėvų ar globėjų sutikimo.

    Siūlymas apimtų ne tik socialinius tinklus, bet ir kitas nepilnamečiams potencialiai rizikingas skaitmenines paslaugas, įskaitant vaizdo žaidimus bei DI pokalbių robotus ir vadinamuosius virtualius kompanionus. Dokumente pabrėžiama, kad didesnė atsakomybės našta būtų perkeliama pačioms technologijų bendrovėms.

    Amžiaus ribos ir tėvų kontrolė

    Pagal projektą, amžiaus reikalavimai labiausiai taikomi socialiniams tinklams ir vaizdo dalijimosi platformoms, o kitoms paslaugoms būtų įtvirtintos saugumo pagal dizainą pareigos. Numatyta pakopinė schema: mažiausiems vaikams prieiga būtų ribojama griežčiausiai, o vyresniems nepilnamečiams siūlomos įvairios riboto funkcionalumo ir priežiūros priemonės.

    Dokumente taip pat numatomas amžiaus patikrinimas kuriant naujas paskyras, remiantis ES masto amžiaus verifikavimo programėle arba nacionaliniais sprendimais. Akcentuojama, kad patikrinimas turėtų būti proporcingas ir, kiek įmanoma, apsiriboti faktu, ar žmogus yra pasiekęs reikiamą amžių.

    Saugumas pagal dizainą

    Viena svarbiausių kryptių yra dizaino sprendimų ribojimas, kai jie, reguliuotojų vertinimu, skatina perteklinį naudojimąsi ar didina riziką vaikams. Tarp minimų priemonių yra begalinis slinkimas, dirbtiniai pranešimai ir tam tikri apdovanojimų mechanizmai, kurie gali skatinti įsitraukimą bet kokia kaina.

    Taip pat daug dėmesio skiriama rekomendacijų sistemoms, kurios parenka, ką vartotojas mato ekrane. Plane siūloma užtikrinti, kad algoritmai nevestų nepilnamečių į vadinamuosius informacinius tunelius, kai turinys vis labiau parenkamas pagal įsitraukimą, o ne pagal tinkamumą amžiui.

    „Technologijų bendrovės pirmiausia turi užtikrinti, kad jų produktai būtų saugūs. Europos vaikus turi auginti tėvai, o ne algoritmai“, – rašoma dokumente.

    Kontrolė ir vykdymas

    Europos Komisija siūlo stiprinti priežiūros mechanizmą taip, kad technologijų įmonės turėtų įrodyti atitiktį vaikų saugumo taisyklėms, o ne vien deklaruoti pastangas. Tam tikroms didelį sisteminį poveikį turinčioms platformoms, kurios jau patenka į Skaitmeninių paslaugų akto griežtesnį režimą, galėtų būti taikomi papildomi reikalavimai diegiant naujas funkcijas, galinčias paveikti vaikus.

    Be to, numatoma, kad priežiūros finansavimui technologijų bendrovėms gali tekti mokėti priežiūros mokestį. Taip siekiama užtikrinti, kad vykdymas neatsiliktų nuo sparčiai kintančios skaitmeninės aplinkos ir naujų produktų, įskaitant DI sprendimus, kurie vis dažniau naudojami kaip pokalbio ir patarimų įrankiai.

    Pastaraisiais metais vis daugiau ES valstybių svarsto atskiras priemones dėl vaikų naudojimosi socialiniais tinklais, todėl Briuselis siekia bendro europinio sprendimo, kad būtų išvengta skirtingų taisyklių fragmentacijos. Galutinis pasiūlymo turinys dar gali kisti, tačiau nutekintas projektas rodo aiškią kryptį: griežtesnę amžiaus kontrolę ir privalomą saugumą pagal dizainą.

  • Europos Komisija siūlo riboti socialinius tinklus iki 15 metų: ko tikėtis iš EU KIDS Act

    Europos Komisija siūlo riboti socialinius tinklus iki 15 metų: ko tikėtis iš EU KIDS Act

    Europos Komisija rengia naują iniciatyvą, kuri galėtų pakeisti vaikų ir paauglių prieigą prie socialinių tinklų ir vaizdo platformų iki 15 metų. Pagal rengiamus dokumentus, kuriuos matė žiniasklaida, siūlomas EU KIDS Act numatytų aiškesnes amžiaus ribas ir pareigą platformoms kurti saugesnes paskyras nepilnamečiams.

    Planas būtų taikomas ne tik socialiniams tinklams ir vaizdo dalijimosi paslaugoms, bet ir internetiniams žaidimams bei kai kuriems pokalbių robotams ar vadinamiesiems DI palydovams. Tuo pačiu akcentuojama, kad švietimo priemonės nebūtų įtraukiamos į šį ribojimų paketą.

    Kaip galėtų atrodyti amžiaus pakopos

    Rengiamuose pasiūlymuose numatoma pakopinė sistema, kuri labiau primintų ne vieną griežtą draudimą, o skirtingų tipų paskyras pagal amžių. Pagrindinė idėja yra leisti prieigą tik su saugikliais ir aiškiai apibrėžta tėvų ar globėjų kontrole iki 15 metų.

    Vaikams iki 13 metų būtų siūloma galimybė turėti paskyras, kurias sukuria ir visiškai valdo tėvai ar globėjai. Tokios paskyros turėtų atitikti griežtesnius saugos reikalavimus, o turinio ir bendravimo nustatymai būtų ribojami pagal saugumo standartus.

    13–15 metų grupei būtų numatomos vadinamosios įvadinės paskyros, kuriose atsirastų daugiau savarankiškumo, bet išliktų ryškūs ribojimai. Dokumentuose minimi kontaktų su nepažįstamaisiais apribojimai, ekrano laiko kontrolės ir tėvų valdymo įrankiai.

    Nuo 15 metų paaugliai galėtų susikurti įprastas paskyras savarankiškai, tačiau platformoms vis tiek būtų keliami saugos reikalavimai. Komisijos kryptis yra sukurti sistemą, kurioje saugumas būtų integruotas į pačios paslaugos dizainą, o ne paliekamas vien vartotojo atsakomybei.

    Kas keistųsi platformoms

    Vienas jautriausių klausimų būtų amžiaus patikra. Rengiamuose dokumentuose minima pareiga diegti technologijas, kurios leistų patikrinti naudotojų amžių, kad amžiaus ribojimai veiktų praktikoje, o ne liktų tik taisyklėse.

    Kartu būtų reikalaujama, kad tam tikri produktai būtų saugūs pagal nutylėjimą, ypač kai jie priskiriami didesnės rizikos kategorijai. Kol kas nėra aiškiai apibrėžta, kaip tiksliai būtų nustatoma, kurios socialinės ar vaizdo platformos laikomos didelės rizikos, tačiau tikėtina, kad bus vertinami tokie veiksniai kaip turinio rekomendacijų intensyvumas, auditorijos dydis ir žinomi poveikio nepilnamečiams rizikos profiliai.

    Numatoma ir vykdymo užtikrinimo architektūra, panaši į taikomą pagal Skaitmeninių paslaugų aktą bei Dirbtinio intelekto aktą. Tai reikštų griežtesnę priežiūrą didžiausioms ir didžiausios rizikos paslaugoms Europos Sąjungos mastu, o mažesnių rinkos dalyvių kontrolę dažniau vykdytų nacionalinės institucijos.

    Kodėl tema atsidūrė darbotvarkėje

    Iniciatyva rengiama augant susirūpinimui dėl socialinių platformų poveikio nepilnamečių savijautai, miego režimui, dėmesio koncentracijai ir priklausomybių rizikai. Viešojoje erdvėje šį klausimą pastaraisiais metais ypač aktyviai kelia tėvai, sveikatos specialistai ir politikai, raginantys griežtinti apsaugas.

    Papildomą spaudimą didina ir nacionalinės iniciatyvos: kai kurios Europos valstybės svarsto arba jau rengia savas taisykles dėl vaikų prieigos prie socialinių tinklų. Komisijos siekis šiuo atveju būtų suvienodinti kryptį visoje Europos Sąjungoje ir sumažinti fragmentaciją, kai skirtingose šalyse galiotų skirtingi reikalavimai.

    Kol kas tai yra pasiūlymų stadijoje esantis planas, todėl detalės dar gali keistis iki oficialaus pristatymo ir vėlesnių derybų su valstybėmis narėmis bei Europos Parlamentu. Vis dėlto kryptis aiški: daugiau pareigų platformoms, daugiau techninių saugiklių ir aiškesnė amžiaus logika iki 15 metų.

    „Mums reikia taisyklių, kurios realiai veiktų praktikoje ir apsaugotų vaikus skaitmeninėje erdvėje“, – sakė Europos Komisijos atstovas, komentuodamas rengiamą iniciatyvą.

  • Kalifornija griežtina vaikų saugą internete: amžiaus patikra, ribojimai socialiniams tinklams ir DI pokalbių robotams

    Kalifornijos gubernatorius Gavinas Newsomas pasirašė paketą įstatymų, kuriais griežtinamos vaikų saugos taisyklės internete. Priemonės apima tiek socialinių tinklų funkcijų ribojimus, tiek naujus reikalavimus DI pokalbių robotams, didinant technologijų bendrovių atsakomybę dėl nepilnamečių gerovės.

    Sprendimas priimtas augant spaudimui reguliuoti didžiąsias platformas, kurios sulaukia vis daugiau ieškinių dėl galimos žalos vaikų psichikos sveikatai. Kalifornija siekia nustatyti standartą, kuris vėliau galėtų tapti atspirties tašku platesniam, nacionaliniam reguliavimui.

    Naujos taisyklės DI pokalbių robotams

    Viena iš svarbiausių naujovių yra reikalavimai DI pokalbių robotams, numatantys amžiaus patikrą ir griežtesnes apsaugas nepilnamečiams. Įstatymo logika paprasta: jeigu paslauga gali pateikti netinkamą turinį ar daryti psichologinį poveikį, jos kūrėjai turi įrodyti, kad imasi realių prevencijos priemonių.

    Taip pat numatomi ribojimai, susiję su nepilnamečiams skirtu reklamavimu ir turinio pateikimu. Įstatymų autoriai akcentuoja, kad dalis ankstesnių praktikų leido vaikams pernelyg lengvai pasiekti jautrią informaciją, o naujos taisyklės turėtų sumažinti tokias rizikas.

    „Jie turi turėti numatytuosius nustatymus, kurie labiausiai apsaugo mūsų vaikus, įskaitant nuolatinės atminties nebuvimą“, – sakė Asamblėjos narė Rebecca Bauer-Kahan.

    Socialiniams tinklams – mažiau priklausomybę skatinančių funkcijų

    Kitas pasirašytas įstatymas nukreiptas į socialinių tinklų funkcijas, kurios didina įsitraukimą ir prailgina laiką ekrane. Numatyta riboti personalizuotus srautus nepilnamečiams iki 16 metų ir tokias funkcijas kaip begalinis slinkimas ar automatinis vaizdo įrašų paleidimas, jeigu jos skirtos maksimaliai ilginti naudojimą.

    Šios priemonės nereiškia visiško draudimo naudotis socialiniais tinklais, tačiau keičia jų veikimo logiką nepilnamečiams. Idėja – mažinti algoritminę priklausomybę ir sudaryti sąlygas naudotis paslaugomis be labiausiai įtraukiančių mechanizmų.

    Didesnė atsakomybė ir didelės baudos

    Trečiasis svarbus krypties pokytis – griežtesnė atsakomybė už žalą vaikų psichikos sveikatai, įskaitant nerimą ar depresijos simptomus, jeigu teismas nustato platformų kaltę. Numatyta, kad tam tikrais atvejais baudos gali siekti iki maždaug 900 000 eurų už vieną vaiką, priklausomai nuo bylos aplinkybių ir taikomų sankcijų.

    Kalifornijos valdžia teigia, kad iki šiol savireguliacija ir lėtos korekcijos nebuvo pakankamos, todėl būtinas aiškus teisinis pareigos rūpintis standartas. Technologijų bendrovės, savo ruožtu, įspėja apie įgyvendinimo sudėtingumą ir galimą poveikį turinio personalizavimui.

    „Norime priežiūros. Norime atsakomybės. Baigėme prašyti gražiai ir reikalaujame pareigos rūpintis šiose platformose“, – sakė įstatymo autorius Joshas Lowenthalis.

    Iš viso gubernatorius patvirtino keliolika su jaunimo privatumu ir sauga susijusių priemonių, įskaitant papildomus ribojimus mokykloms ir kai kuriems DI funkcionalumą turintiems produktams. Artimiausiu metu Kalifornijoje laukiama ir kitų sprendimų, susijusių su DI reguliavimu bei infrastruktūra, ypač duomenų centrų plėtra.

  • Meta teisme nusileido dėl vaikų saugumo: 17 mlrd. eurų ir naujos „Instagram“ taisyklės

    „Meta“ su JAV valstijomis pasiekė vieną didžiausių vartotojų apsaugos susitarimų, kuriuo kompanija įsipareigojo per artimiausią dešimtmetį sumokėti apie 15,7 mlrd. eurų ir pakeisti dalį vaikams bei paaugliams aktualių „Instagram“ ir „Facebook“ funkcijų. Susitarimas patvirtintas teisme Kalifornijoje, o jo poveikis gali tapti precedentu visam socialinių tinklų sektoriui.

    Bylos esmė buvo kaltinimai, kad „Meta“ ilgą laiką kūrė ir palaikė produktų sprendimus, galinčius skatinti priklausomybę bei daryti neigiamą poveikį nepilnamečių emocinei būklei, kartu nepakankamai aiškiai informuojant apie rizikas. Dėl to valstijų generaliniai prokurorai siekė ne tik finansinės kompensacijos, bet ir konkrečių dizaino bei veikimo taisyklių.

    Susitarimo sąlygos apima griežtesnį amžiaus nustatymą ir papildomas apsaugas paaugliams, taip pat priemones, kurios turėtų mažinti spaudimą dėl išvaizdos ir socialinio palyginimo. Tarp aptariamų pokyčių minimi „patiktukų“ rodymo ribojimai, grožio filtrų draudimai nepilnamečiams ir aiškesnės galimybės išjungti rekomendacijų algoritmus, kurie formuoja srautą pagal įsitraukimą.

    Numatytos ir laiko valdymo priemonės, kurios leistų nustatyti naudojimosi ribas, o dalis sprendimų turėtų būti audituojami nepriklausomai. Tokia kryptis atspindi platesnę tendenciją, kai saugumas diegiamas ne tik per turinio moderavimą, bet ir per patį produkto dizainą, siekiant mažinti priklausomybę skatinančius mechanizmus.

    „Mes negavome visko, ko norėjome, bet pasiekėme labai daug. Kongresas iš esmės nesugebėjo veikti“, – sakė Tenesio generalinis prokuroras Jonathan Skrmetti.

    „Meta“ viešai pabrėžė, kad susitarimas galėtų tapti nauju standartu, ir paragino prisijungti kitus didžiuosius rinkos žaidėjus, įskaitant „TikTok“ ir „Youtube“. Kritikai tuo pat metu teigia, jog kompanija gali bandyti pasinaudoti situacija reputaciniams tikslams, o dalis reikalavimų kitiems verslams būtų sunkiau įgyvendinami.

    Teisinis posūkis vyksta Kongresui vis dar nesutariant dėl plataus masto vaikų saugumo internete reguliavimo, todėl vis dažniau taisykles formuoja teismai ir atskirų valstijų iniciatyvos. Tai sukuria fragmentuotą aplinką, kurioje technologijų bendrovės priverstos taikytis prie skirtingų reikalavimų, o verslui didėja spaudimas įrodyti, kad vaikų apsauga nėra tik deklaracija.

    Svarbi diskusijos dalis išlieka amžiaus patikros sprendimai: visuomenės parama griežtesnėms priemonėms auga, tačiau privatumo gynėjai kritikuoja metodus, kurie verčia naudotojus dalintis jautriais dokumentais ar biometriniais duomenimis. Dėl to „Meta“ įsipareigojimai gali tapti bandymu rasti kompromisą tarp vaikų apsaugos ir duomenų apsaugos, bet ar jis bus pakankamas, parodys praktika.

    Susitarimo galiojimas numatytas ribotam laikui, todėl klausimas, kas bus po kelerių metų, lieka atviras. Jei kitos platformos savanoriškai neperims panašių principų, spaudimas gali grįžti į įstatymų leidėjų darbotvarkę, o ateities reguliavimas gali būti dar griežtesnis ir labiau apibrėžtas.

  • Vaikų apsauga internete vis dar skylėta: NIK kritikuoja, o Skaitmeninimo ministerija žada pokyčius

    Lenkijos Aukščiausioji audito institucija NIK įvertino valstybės pastangas stiprinti vaikų ir paauglių apsaugą internete ir pateikė kritinių pastabų Skaitmeninimo ministerijai. Auditorių vertinimu, nepaisant daugybės iniciatyvų, žalingo turinio pasiekiamumas išlieka didelis, o realūs pokyčiai per lėti.

    NIK nurodo kelias sistemines problemas: iki šiol neįsigalioję ilgai rengti teisės aktai, nepakankamai rezultatyvus institucijų bendradarbiavimas ir aiškių efektyvumo rodiklių trūkumas. Be tokių rodiklių, pasak auditorių, sudėtinga objektyviai įvertinti, ar informavimo ir švietimo kampanijos iš tiesų mažina rizikas vaikams.

    Ką konkrečiai kritikuoja NIK?

    Audito išvadose akcentuojama, kad vaikų ir jaunimo prieiga prie žalingo turinio internete yra ilgalaikė ir iki galo neišspręsta problema. NIK taip pat ragina stiprinti priemones, kurios padėtų atpažinti grėsmes, jų šaltinius ir veiksmingai riboti tokių reiškinių paplitimą.

    Be to, auditorių vertinimu, didesnė atsakomybės dalis turi būti skiriama tėvų ir globėjų įtraukimui. NIK pabrėžia, kad vien technologinių ar mokyklinių sprendimų nepakanka, jei šeimos neturi praktinių žinių, kaip valdyti vaikų laiką prie ekranų, turinio filtravimą ir privatumo nustatymus.

    Ministerijos atsakas: problema sudėtinga

    Skaitmeninimo ministerija, atsakydama į NIK pastabas, sutiko su audito išvadų svarba, bet pabrėžė, kad vaikų apsauga nuo žalingo turinio yra tarpdisciplininis klausimas. Pasak ministerijos, tai nėra vienos institucijos atsakomybė, nes sprendimų reikia iš valstybės, švietimo sistemos, technologijų platformų ir šeimos pusės.

    „Vaikų saugumas internete yra bendra valstybės, mokyklos, technologijų platformų ir šeimos atsakomybė, o veiksminga apsauga reikalauja veiksmų kiekviename iš šių lygių“, – teigiama ministerijos atsakyme.

    Ministerija taip pat akcentuoja, kad dalis grėsmių, pavyzdžiui, patostreamingo turinys, pastaraisiais metais išaugo ir keičiasi greičiau nei spėja prisitaikyti teisinis reguliavimas. Dėl to, anot ministerijos, subalansuoti sprendimai reikalauja laiko, o kartu būtinos ir švietimo priemonės.

    Teisės aktai ir priemonės, kurios artėja

    Viešojoje erdvėje vyksta diskusijos dėl griežtesnių vaikų prieigos prie socialinių tinklų ribojimų, taip pat dėl amžiaus patikros mechanizmų. Ministerija nurodo, kad paraleliai tęsiami darbai dėl teisinių pakeitimų, kurie turėtų stiprinti nepilnamečių apsaugą nuo pornografinio ir kito žalingo turinio internete.

    Šalia teisėkūros, ministerija mini ir švietimo kryptį: stiprinamas skaitmeninio raštingumo ugdymas, rengiami mokymai bei metodinė medžiaga mokykloms, tėvams ir mokytojams. Taip pat žadama aiškiau apibrėžti efektyvumo rodiklius, kad būtų galima matuoti, kas veikia, o kas lieka tik deklaracija.

    NIK kritika atkreipia dėmesį į esminį klausimą: ar valstybė geba ne tik inicijuoti kampanijas ir rengti projektus, bet ir greitai įdiegti veikiančius sprendimus. Kol kas auditoriai signalizuoja, kad spragų per daug, o visuomenė tikisi apčiuopiamų rezultatų, ypač kalbant apie vaikų saugumą kasdien naudojamose platformose.