Europos Sąjungai nepavyko įgyvendinti pažado atsisakyti žalingų vadinamųjų „amžinųjų chemikalų“ PFAS, o gyventojai dėl lėto reguliavimo ir silpnos kontrolės tebėra veikiami šių medžiagų. Tokią išvadą pateikė Europos Audito Rūmai.
Auditorių vertinimu, praėjus šešeriems metams po Europos Komisijos įsipareigojimo atsisakyti nebūtinų PFAS naudojimo atvejų, tūkstančiai šių medžiagų vis dar iš esmės lieka nereguliuojamos. Be to, nacionalinės institucijos ne visuomet patikrina, ar galiojantys ribojimai realiai laikomi.
PFAS naudojamos itin plačiai: nuo neprisvylančių keptuvių ir vandeniui atsparių tekstilės gaminių iki medicinos įrangos bei maisto pakuočių. Šios medžiagos aplinkoje suyra labai lėtai, o mokslinėje literatūroje jos siejamos su vėžiniais susirgimais, reprodukcinės sveikatos problemomis ir silpnesniu imuniniu atsaku.
Auditoriai pabrėžia, kad vien politinių pažadų ir finansuojamų tyrimų nepakanka – be greitesnių sprendimų ir griežtesnio įgyvendinimo mechanizmo apsauga gyventojams išlieka nepakankama. Tai svarbu ir Lietuvai, nes PFAS tema tiesiogiai susijusi su maisto ir geriamojo vandens sauga visoje ES.
Lėtas reguliavimas ir skylėta kontrolė
Ataskaitoje nurodoma, kad esama ES reguliavimo sistema nespėja su problemos mastu. Auditorių teigimu, vienos PFAS medžiagos pavojingumo vertinimas vidutiniškai užtrunka apie šešerius metus, o ribojimų priėmimas – beveik penkerius.
Toks „medžiaga po medžiagos“ modelis, pasak auditorių, skatina vadinamąją apgailėtiną substituciją – kai uždrausta medžiaga pakeičiama kita, turinčia panašias savybes ir galimai panašias rizikas.
2023 metais penkios Europos valstybės pateikė siūlymą riboti PFAS kaip vieną grupę, apimančią tūkstančius medžiagų ir jų panaudojimo būdų. Tačiau dėl siūlymo sudėtingumo vien mokslinis vertinimas, prognozuojama, gali užtrukti apie ketverius metus.
Net ir ten, kur ribojimai jau galioja, kontrolė nevienoda: auditoriai nustatė, kad trečdalis ES valstybių narių 2020–2025 metais neatliko jokių tikslinių patikrų, ar laikomasi PFAS reikalavimų. Tarp priežasčių minimi riboti laboratorijų pajėgumai, didelė tyrimų kaina ir kiti prioritetai.
Nesutapimai agentūroje ir spaudimas Komisijai
Auditorių vertinimu, nei Europos Komisija, nei Europos cheminių medžiagų agentūra (ECHA) neturi išsamaus vaizdo, kaip valstybės narės vykdo kontrolę, todėl įgyvendinimas išlieka fragmentiškas ir nemaža dalimi remiasi pačių įmonių savikontrole.
ECHA jau yra pritarusi PFAS draudimo krypčiai, tačiau galutinis sprendimas priklauso Europos Komisijai. Tuo pačiu agentūros viduje moksliniai komitetai skirtingai vertino rizikų ir socialinių bei ekonominių pasekmių balansą.
Agentūros socialinių ir ekonominių aspektų komitetas turėtų netrukus pateikti galutinį poveikio vertinimą dėl PFAS atsisakymo. Po šio etapo Briuseliui didėja spaudimas teikti konkretų ribojimų pasiūlymą.
Auditoriai taip pat pažymi, kad nuo „universalaus“ PFAS grupinio ribojimo pasiūlymo pateikimo naujų ES ribojimo procedūrų beveik nebuvo inicijuota, išskyrus priemones, susijusias su gaisrų gesinimo putomis ir PFHxA.
PFAS maiste ir geriamajame vandenyje
Europos Audito Rūmai kritikuoja ir ES maisto bei geriamojo vandens taisykles, kurios, jų vertinimu, atsilieka nuo mokslo įrodymų. Dabartinės maisto ribos taikomos tik keturioms PFAS medžiagoms kai kuriuose produktuose, nors maiste aptikta daugiau nei 50 skirtingų PFAS.
Auditoriai skaičiavo, kad jeigu tam tikruose produktuose PFAS kiekis būtų ties maksimaliu leistinu lygiu, toleruotina savaitinė norma galėtų būti viršyta suvalgius vos apie 7 gramus ančiuvių, 39 gramus laukinės lašišos, 181 gramą kiaušinių arba 237 gramus jautienos.
Ataskaitoje taip pat nurodoma, kad penkios ES valstybės 2020–2024 metais nepateikė jokių maisto stebėsenos duomenų, o Komisija dar nepasinaudojo sukaupta duomenų baze sprendžiant, ar ribas reikėtų peržiūrėti arba išplėsti kitoms medžiagoms bei produktų kategorijoms.
Geriamojo vandens srityje, pasak auditorių, Komisija viršijo penkerių metų peržiūros terminą ir laukia naujų Pasaulio sveikatos organizacijos rekomendacijų, kurių tikimasi 2027 metais. Tuo metu dalis šalių jau nustatė papildomas nacionalines ribas, todėl ES atsiranda nevienodas apsaugos lygis.
Europos Audito Rūmai ragina Komisiją spartinti grupinio PFAS ribojimo procesą, pertvarkyti reguliavimo procedūras, stiprinti nacionalinę kontrolę ir, kai tai pagrįsta mokslo įrodymais, atnaujinti maisto bei geriamojo vandens ribas. Auditoriai taip pat siūlo siekti sprendimo dėl grupinio ribojimo pasiūlymo iki 2027 metų, nors daugumos rekomendacijų terminai nusikelia iki 2028 ar 2029 metų.
