Apelsinų sultys dažnai laikomos kone „auksiniu standartu“, kai kalbama apie vitaminą C, tačiau tai ne visada pats turtingiausias pasirinkimas. Yra gėrimų, kuriuose šio vitamino gali būti dar daugiau.
Apie tai rašo „EatingWell“, išskirdamas penkis mažiau aptariamus variantus – nuo acerolos vyšnių ir amlos sulčių iki pomidorų, greipfrutų bei vitamino C papildytų ananasų sulčių.
Vitaminas C svarbus imuninei funkcijai, padeda pasisavinti geležį iš augalinio maisto ir dalyvauja kolageno gamyboje. Kadangi tai vandenyje tirpus vitaminas, organizmas jo nekaupia ilgam, todėl svarbu reguliariai jo gauti su maistu ir gėrimais.
Vis dėlto verta prisiminti, kad tikslus vitamino C kiekis labai priklauso nuo produkto sudėties ir apdorojimo: vieni gėrimai būna skiedžiami, kiti – papildomai praturtinami, tad reikšmę turi ir etiketė.
1. Acerolos vyšnių sultys
Acerolos vyšnių sultys minimos kaip vienas labiausiai koncentruotų natūralių vitamino C šaltinių. Žalių acerolos sulčių stiklinėje jo gali būti labai daug, tačiau komerciniuose produktuose kiekis gali smarkiai skirtis.
Dėl perdirbimo, skiedimo ar skirtingų žaliavų veislių buteliuotuose gėrimuose vitamino C būna mažiau nei neapdorotose sultyse. Todėl rekomenduojama tikrinti maistingumo deklaraciją ir ieškoti konkretaus vitamino C kiekio.
2. Pomidorų sultys
Pomidorų sultys nėra tokios koncentruotos kaip acerolos, tačiau taip pat gali būti labai reikšmingas vitamino C šaltinis. Minima, kad viename puodelyje gali būti apie 112 miligramų vitamino C.
Pomidorų sultys taip pat siejamos su kalio ir likopeno – antioksidanto, dažnai minimą širdies sveikatos kontekste – šaltiniais. Vis dėlto svarbu atkreipti dėmesį į druskos kiekį: kai kurios rūšys gali turėti nemažai natrio.
3. Amlos (indiškojo agrasto) sultys
Amla, dar vadinama indiškuoju agrastu, įvardijama kaip vienas turtingiausių augalinių vitamino C šaltinių pasaulyje. Šviežiuose vaisiuose vitamino C kiekis gali siekti kelis šimtus miligramų, nors tikslus skaičius priklauso nuo produkto.
Amlos sultys neretai naudojamos mišiniuose, „wellness“ tipo šotuose ir kituose gėrimuose. Kaip ir pomidorų sulčių atveju, svarbu įvertinti, kiek gėrimas koncentruotas, todėl verta tikrinti etiketę.
4. Vitamino C papildytos ananasų sultys
Ananasų sultys, papildytos vitaminu C, gali būti alternatyva apelsinų sultims – minima, kad jų puodelyje gali būti apie 110 miligramų vitamino C. Tačiau ne visos ananasų sultys yra praturtinamos, tad kiekis skiriasi priklausomai nuo gamintojo.
Be vitamino C, ananasų sultyse gali būti mangano ir bromelaino – fermento, kuris dažnai siejamas su virškinimu. Vis dėlto šios naudos priklauso nuo produkto sudėties ir vartojimo kiekio.
5. Greipfrutų sultys
Greipfrutų sultyse taip pat gali būti daug vitamino C – minima, kad 8 uncijų (apie 240 mililitrų) porcijoje gali būti 101 miligramas. Jos taip pat suteikia kalio ir flavonoidų – antioksidacinių junginių.
Tačiau greipfrutų sultys žinomos dėl galimų sąveikų su dalimi vaistų, įskaitant kai kuriuos cholesterolį mažinančius vaistus, kraujospūdį veikiančius preparatus ar imunosupresantus. Dėl šios priežasties, vartojant receptinius vaistus, rekomenduojama pasitarti su gydytoju prieš įtraukiant greipfrutų (ir taip pat ananasų) sultis į kasdienį racioną.
Ką dar verta prisiminti renkantis gėrimus
Vitamino C kiekis gėrimuose nėra vienodas ir gali smarkiai skirtis net toje pačioje produktų kategorijoje. Todėl perkant sultis ar praturtintus gėrimus verta pasitikrinti maistingumo lentelę.
Jei tikslas – įvairovė, vitaminą C galima rinktis ne tik iš sulčių: jo gausu ir daugelyje vaisių bei daržovių. Tai padeda subalansuoti mitybą, kartu neapsiribojant vienu įprastu pasirinkimu.