Europa siekia mažinti priklausomybę nuo JAV ir Kinijos kosminių paslaugų, todėl vis daugiau dėmesio skiria nuosavai paleidimų infrastruktūrai ir privačioms raketų bendrovėms. Reikšmingu postūmiu tapo Vokietijos įmonės „Isar Aerospace“ pasiekimas, kai jos raketa „Spectrum“ atliko skrydį į orbitą, startavusi iš Europos žemės.
Paleidimas įvyko rugsėjo 5 dieną iš Andøya kosmoso centro šiaurinėje Norvegijoje. Tai vienas svarbiausių bandymų Europai kurti konkurencingą mažųjų ir vidutinių palydovų iškėlimo rinką, kurioje pastaraisiais metais dominuoja ne Europos žaidėjai.
„Spectrum“ po starto pasiekė elipsinę orbitą praėjus kiek daugiau nei septynioms minutėms. Toks laikas iki orbitos fazės yra įprastas dviem pakopoms, o sėkmingas įėjimas į numatytą trajektoriją reiškia, kad kritiniai skrydžio etapai, įskaitant variklių darbą ir pakopų veikimą, įvyko pagal planą.
Šis skrydis buvo antrasis bandymas pakilti iš Andøya aikštelės. Pirmasis, vykęs 2025 metų kovą su misija „Going Full Spectrum“, baigėsi nesėkme, kai raketa sudužo netrukus po pakilimo, o tyrimas nurodė techninę problemą, susijusią su vienu iš vožtuvų.
Antrasis paleidimas taip pat nebuvo sklandžiai paruoštas: misijos data keitėsi kelis kartus dėl atšaukimų ir nustatytų anomalijų. Tokie atidėjimai kosmoso industrijoje laikomi norma, nes prieš startą tikrinamos šimtai sistemų, o menkiausi nukrypimai gali lemti sprendimą stabdyti procedūras.
„Spectrum“ yra dvi pakopos raketa, kurios aukštis siekia 28 metrus, o skersmuo yra 2 metrai. Pirmojoje pakopoje naudojami devyni varikliai, o į žemąją Žemės orbitą ji gali iškelti iki 1 000 kilogramų masės krovinius, todėl taikosi į sparčiai augančią mažųjų palydovų ir komercinių misijų paklausą.
Ekspertai atkreipia dėmesį, kad Europai svarbus ne vien pavienis sėkmingas startas, bet ir reguliarus, patikimas paleidimų grafikas bei konkurencinga kaina. Būtent tai lemia, ar žemyno įmonės ir institucijos galės dažniau rinktis europinius paleidimus, užtikrinant didesnę technologinę ir strateginę autonomiją.