Kroatijos premjeras Andrejus Plenkovičius perspėja, kad artėjantys Prancūzijos prezidento rinkimai 2027 metais gali tapti rimta kliūtimi Europos Sąjungos plėtrai.
Apie tai jis kalbėjo antradienį „Euronews“ surengtame ES plėtros viršūnių susitikime, atkreipdamas dėmesį į augantį euroskepticizmą Prancūzijos politikoje.
Pasak A. Plenkovičiaus, politiniai pokyčiai gali paveikti plėtros procesą labiau, nei dabar daug kas įsivaizduoja, nes dalis rinkėjų ir partijų aiškiai priešinasi naujų narių priėmimui.
Jo įspėjimai skamba tuo metu, kai apklausose prieš 2027 metų rinkimus stiprias pozicijas rodo euroskeptiški kraštutiniai dešinieji ir kraštutiniai kairieji, tarp jų Marine Le Pen ir Jeanas-Lucas Mélenchonas.
Devynios šalys laukia sprendimų
Šiuo metu devynios valstybės siekia narystės ES: Albanija, Bosnija ir Hercegovina, Sakartvelas, Moldova, Juodkalnija, Šiaurės Makedonija, Serbija, Turkija ir Ukraina. Derybos dėl stojimo vyksta skirtingais etapais.
A. Plenkovičius pabrėžė, kad Prancūzijos vidaus politika ir visuomenės nuotaikos gali tapti lemiamu faktoriumi, nuo kurio priklausytų šių šalių pažanga kelyje į narystę.
Prancūzijos konstitucinė procedūra – papildomas barjeras
Kroatijos premjeras atkreipė dėmesį ir į tai, kad Prancūzijoje naujų ES narių priėmimas paprastai turi būti patvirtintas referendumu, o tai reiškia papildomą politinę riziką.
Alternatyva referendumo keliui – ratifikavimas parlamente: stojimą gali patvirtinti trijų penktųjų balsų dauguma Prancūzijos Kongrese, kuris sujungia abi parlamento rūmus. Vis dėlto, anot jo, dėl didelio politinio susiskaldymo ši procedūra taip pat gali būti sudėtinga.
A. Plenkovičius priminė 2005 metais vykusį referendumą dėl Europos Konstitucijos, kai, jo teigimu, rinkėjai galėjo būti veikiami klaidinančios informacijos ir balsuoti vadovaudamiesi tuo metu Prancūzijoje vyravusiomis nuotaikomis, o ne pačiu klausimu.
Abejones kelia ir plėtros grafikai
Premjeras suabejojo ir kai kuriais dabar viešai minėtais plėtros terminais. Pavyzdžiui, Juodkalnija tikisi įstoti į ES 2028 metais, Albanija siekia užbaigti derybas 2027 metų pabaigoje, o Moldova – 2028 metų pradžioje.
A. Plenkovičiaus teigimu, toks grafikas gali būti pernelyg optimistinis, nes „visada nutinka kas nors nenuspėjamo“, o dėl to procesai nusikelia.