Tag: Andris Kulbergs

  • Latvijos premjero Kulbergso partija pasiekė rekordinį rezultatą: prorusiškos jėgos liko paraštėse

    Rekordinė pergalė Rygoje

    Latvijoje įvykę parlamento rinkimai baigėsi istoriniu rezultatu: premjero Andriso Kulbergso vedama „Vieningojo sąrašo“ (AS) politinė jėga surinko 35,3 proc. balsų ir užsitikrino 41 mandatą šimto vietų parlamente. Tai geriausias vienos partijos pasirodymas nuo Latvijos nepriklausomybės atkūrimo 1991 metais.

    Kartu su pergale išryškėjo ir kita tendencija: rinkimuose dalyvavo 51,8 proc. rinkėjų, o tai laikoma vienu žemiausių aktyvumo rodiklių per kelis pastaruosius dešimtmečius. Mažesnis aktyvumas sustiprino didžiausių politinių jėgų pranašumą ir susiaurino erdvę mažesnėms partijoms.

    Koalicijų aritmetika ir kryptis

    Antroje vietoje liko dešiniosios populistinės krypties Latvija pirmoje vietoje (LPV), gavusi 13,1 proc. balsų ir 17 mandatų. Trečią vietą užėmė blokas Suvereni valdžia ir Jaunųjų latvių sąjunga (SV/AJ) su 11,7 proc. ir 15 mandatų, jis siejamas su rusakalbių elektoratu.

    Į parlamentą taip pat pateko Nacionalinis aljansas (NA) ir socialdemokratinės krypties Progresyvieji (P) po 10 mandatų, o 5 proc. barjerą peržengė ir Naujoji vienybė (JV), kuriai atiteko 7 vietos. Tokia sudėtis premjerui suteikia plačias derybines galimybes, nes jo partijos frakcija yra kelis kartus didesnė už daugumą potencialių partnerių.

    Rinkimų kampanijoje A. Kulbergs akcentavo saugumą ir valstybės valdymo efektyvumą, o ekonomikos temose išskyrė būtinybę stabilizuoti nacionalinį oro vežėją „AirBaltic“ bei mažinti vėlavimus įgyvendinant „Rail Baltica“ projektą. Šie klausimai Baltijos šalims svarbūs ne tik dėl susisiekimo, bet ir dėl regiono konkurencingumo bei karinio mobilumo.

    Saugumas ir Rusijos šešėlis

    Rinkimų foną Latvijoje stipriai veikė saugumo situacija regione, įskaitant įtampas prie rytinės sienos ir platesnį Rusijos karo Ukrainoje kontekstą. Latvijos politiniame diskurse tai išlieka vienu pagrindinių kriterijų vertinant partijų patikimumą ir jų užsienio politikos liniją.

    Analitikų vertinimu, A. Kulbergso pergalė reiškia tęstinę proeuropietišką ir aiškiai prorietietišką kryptį: NATO laikomas kertiniu saugumo ramsčiu, o parama Ukrainai neturėtų silpnėti. Kartu laukiama, kad premjeras stiprins vidaus darbotvarkę, nes turėdamas tokį mandatų skaičių prisiima didesnę atsakomybę už realius rezultatus.

    Rusakalbių elektorato skilimas

    Vienas ryškiausių rinkimų signalų buvo prorusiškų ir į rusakalbius orientuotų politinių jėgų susiskaldymas. Dalis rinkėjų pasirinko LPV, kiti balsavo už SV/AJ, o keli ankstesni šio segmento projektai liko už parlamento borto.

    Toks rezultatas rodo, kad etninė ir kalbinė takoskyra Latvijoje tebėra reikšminga, tačiau ji vis dažniau persipina su socialinėmis ir ekonominėmis temomis. Dėl to rinkėjų lojalumą vis sunkiau išlaikyti vien remiantis tapatybės politika, ypač kai saugumo klausimai tampa dominuojantys.

    Po rinkimų aiškėja, kad rusakalbių politinė reprezentacija parlamente bus labiau fragmentuota ir turės mažiau įtakos formuojant valdančiąją daugumą. Tai sustiprina A. Kulbergso pozicijas ir leidžia jam formuoti koaliciją be jėgų, kurios Latvijoje dažniau vertinamos kaip palankios Kremliui.

  • Latvijoje rinkimus laimėjo proeuropietiška valdžia, bet populistai stiprėja: kas laukia toliau

    Latvijoje rinkimus laimėjo proeuropietiška valdžia, bet populistai stiprėja: kas laukia toliau

    Latvijos parlamento rinkimuose pergalę iškovojo ministro pirmininko Andrio Kulbergo vadovaujama centro dešinės partija „United List“. Preliminariais duomenimis, suskaičiavus daugiau nei 99,9 proc. balsų, ši politinė jėga surinko 35,4 proc. ir užsitikrino 42 vietas 100 vietų Saeimoje.

    Toks rezultatas reiškia, kad Latvija greičiausiai tęs aiškią proeuropietišką ir proukrainietišką kryptį. Vis dėlto rinkimų vakaras parodė ir kitą tendenciją: populistinės partijos sustiprino pozicijas, o būsimos koalicijos dėlionė taps sudėtingesnė nei iki šiol.

    Saugumas ir kainos nustelbė viską

    Rinkimų kampanijos centre dominavo saugumo klausimai, kuriuos sustiprino tęsiantis Rusijos karas prieš Ukrainą ir Baltijos regiono įtampa. Latvija, būdama NATO ir Europos Sąjungos narė nuo 2004 metais, Rusiją įvardija kaip pagrindinę grėsmę ir pastaraisiais metais ryškiai didino gynybos finansavimą.

    Ne mažiau svarbios buvo ir kasdienės problemos: augančios pragyvenimo išlaidos, santykinai žemi atlyginimai, įtampos patirianti sveikatos sistema bei ilgalaikis gyventojų skaičiaus mažėjimas. Būtent šis derinys dažnai tampa palankia terpe protesto balsams, o tai atsispindėjo populistinių jėgų rezultatuose.

    Kulbergs: rinkėjai nori permainų

    Premjeras, pareigas einantis nuo gegužės, teigė, kad pergalė pranoko lūkesčius ir atitiko išankstinių apklausų signalus. Jis akcentavo, kad rinkėjų sprendimą sieja su lūkesčiu spartinti ekonomikos augimą ir stiprinti valstybės atsparumą.

    „Tai reiškia, kad žmonės iš tiesų nori permainų: ekonomikos augimo ir ateities Latvijos vaikams“, – sakė Andris Kulbergs.

    Jis taip pat pabrėžė, kad šaliai, esančiai Europos išorinėje sienoje, būtina derinti ekonominį stiprėjimą su tvirta sienų apsauga. Tokia retorika rodo, kad naujos kadencijos prioritetuose saugumo politika ir ekonomika bus glaudžiai susietos.

    Koalicija keisis, o populistai spaudžia

    Nors „United List“ pasiekė įspūdingą rezultatą, iki rinkimų ją rėmusi koalicija, panašu, dabartiniu pavidalu neišliks. Bent viena partnerė rizikavo neperžengti patekimo į parlamentą ribos, o kitų rezultatai buvo silpnesni, nei tikėtasi.

    Stiprų pasirodymą fiksavo ir populistinės partijos, kurioms dalį palaikymo suteikė rusakalbiai rinkėjai, sudarantys reikšmingą Latvijos visuomenės dalį. Vietos žiniasklaida skelbė, kad dėl pasikeitusių balsavimo įpročių dalis šio elektorato persiorientavo nuo anksčiau dominavusios „Harmony“ partijos, kuri po ankstesnių rinkimų liko be atstovavimo Saeimoje.

    Tarp ryškesnių konkurentų minima konservatyvi „Latvia First“, o taip pat suverenumo retoriką akcentuojanti „Sovereign Power“, kuri nepritaria karinei paramai Ukrainai ir gynybos išlaidų didinimui. Dėl pastarosios dauguma pagrindinių politinių jėgų viešai signalizavo, kad bendradarbiavimas mažai tikėtinas, todėl koalicijų derybos gali užtrukti.

    Artimiausiu metu ryškės, ar pergalę šventusi partija rinksis platesnę proeuropietišką koaliciją, ar bandys formuoti siauresnį susitarimą, kuris lengviau spręstų ekonominius klausimus, tačiau būtų trapesnis parlamente. Bet kuriuo atveju, rinkimų rezultatai rodo dvigubą Latvijos kryptį: tvirtą geopolitiškai ir labiau fragmentuotą vidaus politikoje.

  • Latvijos rinkimai: suskaičiavus 90 proc. balsų pirmauja premjero Kulbergso „Vieningasis sąrašas“

    Latvijoje tęsiamas parlamento rinkimų balsų skaičiavimas, o suskaičiavus apie 90 proc. biuletenių pirmauja premjero Andrio Kulbergso vedamas „Vieningasis sąrašas“. Centrinės rinkimų komisijos skelbiami tarpiniai duomenys rodo, kad ši politinė jėga surinko 35,44 proc. balsų.

    Antroje vietoje rikiuojasi dešinioji populistinė partija „Latvija pirmoje vietoje“, kuriai tenka 13,22 proc. balsų. Trečia – aljansas „Suvereni valdžia“ ir „Naujieji latviai“ su 11,73 proc., o toliau seka Nacionalinis susivienijimas (9,09 proc.), „Progresyvieji“ (7,24 proc.) ir „Naujoji vienybė“ (6,18 proc.).

    Pagal šiuo metu matomą mandatų pasiskirstymą „Vieningasis sąrašas“ galėtų gauti 41 vietą 100 narių Saeimoje. „Latvija pirmoje vietoje“ pretenduotų į 17 mandatų, „Suvereni valdžia“ ir „Naujieji latviai“ – į 15, Nacionalinis susivienijimas – į 11, „Progresyvieji“ – į 9, o „Naujoji vienybė“ – į 7.

    Daug dėmesio sulaukia situacija dėl 5 proc. barjero: Žaliųjų ir valstiečių sąjunga, priklausiusi iki šiol valdžiusiai koalicijai, kol kas turi 4,62 proc. ir rizikuoja likti už parlamento borto. Dabartinėje valdančiojoje daugumoje taip pat yra „Vieningasis sąrašas“, Nacionalinis susivienijimas ir „Naujoji vienybė“.

    Jei rezultatai reikšmingai nepasikeis, trys koalicijos partneriai be Žaliųjų ir valstiečių sąjungos galėtų išlaikyti daugumą – iš viso apie 59 mandatus. Vien „Vieningajam sąrašui“ susivienijus su Nacionaliniu susivienijimu, skaičiuojama apie 52 vietas, o tai taip pat sudarytų aritmetinę daugumą.

    Galutinių išvadų skubėti daryti nereikėtų, nes balsai dar skaičiuojami, įskaitant Rygą ir Vidžemės regioną, o tai gali paveikti mandatų pasiskirstymą. Tuo metu Kuržemėje ir Latgaloje balsų skaičiavimas jau baigtas, tačiau dalyje apylinkių dar tikslinami atskirų kandidatų rezultatai.