Tūkstančiai vairuotojų renkasi nebrangias „Android“ automagnetolas iš interneto parduotuvių, tačiau dalis tokių įrenginių gali turėti programinę įrangą, kuri renka duomenis ir leidžia nuotoliniu būdu diegti papildomas programas. Tokias rizikas atskleidė vieno vairuotojo patirtis, kai jis nusprendė išnarstyti įsigyto įrenginio sistemą.
2016 metų „Honda Civic“ savininkas „Amazon“ nusipirko pigų „Android“ radijo imtuvą ir apie keistenybes po įdiegimo papasakojo „Reddit“ forume. Vietoj žadėto „švaraus“ produkto jis pamatė reklamas meniu, daugybę gamykliškai įdiegtų programėlių, o balso asistentas prašė mokėti už dalies funkcijų „aktyvavimą“.
Vairuotojas nusprendė sistemą „apsivalyti“ panašiai, kaip tai daroma su „Android“ televizoriais, o programinei įrangai analizuoti pasitelkė DI įrankį „Claude Code“. Analizė parodė, kad įrenginio parametrai nesutampa su skelbtais: vietoj žadėto aštuonių branduolių procesoriaus buvo keturių branduolių, o vietoj „Android 15“ veikė „Android 9“.
Dar viena svarbi detalė – paskutinis saugumo atnaujinimas šiame „Android 9“ variante buvo iš 2021 metų spalio. Tai reiškia, kad sistema kelerius metus galėjo negauti pataisų, kurios užkamšo saugumo spragas, o automobilio įrenginyje tai ypač jautru, nes jis turi ryšį su telefonu, internetu ir automobilio funkcijomis.
Kas rasta įrenginio viduje
Analizuodamas programinę įrangą savininkas aptiko komponentų, kurie kelia klausimų dėl privatumo. Pavyzdžiui, balso asistento funkcija nuolat laukė „pažadinimo“ komandos, o joje paslėptas interneto puslapių atvaizdavimo modulis, kaip teigiama, naudojo apie 30 proc. procesoriaus galios net tada, kai juo nebuvo naudojamasi.
Sistemoje taip pat buvo paslaugų, susijusių su Kinijos technologijų bendrove „Baidu“, programėlė žurnalams rinkti gamintojui bei gamykliškai įdiegta skambučių įrašymo paslauga. Pastaroji detalė ypač jautri, nes per tokį įrenginį vairuotojai dažnai kalba telefonu per „Bluetooth“.
Be to, atnaujinimų programa, paremta „Alibaba“ debesijos sprendimu, teoriškai galėjo bet kada įkelti naują programinę įrangą. Įrenginyje rasta ir daugiau, su automagnetolos paskirtimi menkai susijusių programų: nuo testinių gamyklinių aplikacijų iki internetinio radijo, orų prognozės ar net „Adobe Acrobat“ PDF failams skaityti.
Automatiniai scenarijai ir „užpakalinės durys“
Daugiausia nerimo, pasak vairuotojo aprašymo, sukėlė scenarijai, kurie įsijungdavo startuojant sistemai. Vienas jų galėjo iš naujo įdiegti kiniškas muzikos programėles ir alternatyvią programėlių parduotuvę, jei jos būdavo pašalinamos, taip pat nustatyti „Baidu“ klaviatūrą kaip numatytąją.
Kitas scenarijus kiekvieno paleidimo metu tikrino paslėptą aplanką ir, nieko neklausdamas, įdiegdavo bet kokią jame rastą programą, po to pašalindamas diegimo failą. Aplankas buvo tuščias, o pats mechanizmas neįrodo, kad kas nors juo realiai naudojosi, tačiau tokia funkcija automobilyje esančiame įrenginyje kelia pagrįstų klausimų.
Vairuotojas taip pat nurodė aptikęs gamintojo paliktą spragą, suteikiančią pilną prieigą prie sistemos. Tokie sprendimai kartais paliekami testavimui ar aptarnavimui, tačiau vartotojui jie reiškia papildomą riziką, jei prietaisas ar jo atnaujinimų grandinė būtų pažeidžiama.
Ką pakeitė „apsivalymas“ ir ką tai rodo rinkai
Savininkas pradėjo nuo visos sistemos atsarginės kopijos, iš pradžių tik išjungė įtartinas programėles, o vėliau pašalino 18 jų. Jis užblokavo atnaujinimų programą, įjungė reklamų ir sekimo elementų blokavimą, o naujas programėles diegė tik iš oficialių šaltinių.
Po pakeitimų, kaip rašoma, laisvos RAM padaugėjo nuo 2,1 iki 2,59 GB, o aktyvių paketų skaičius sumažėjo nuo 123 iki 108. Per dviejų minučių stebėjimą įrenginys jungėsi tik prie „Google“, reklamų blokavimo serverio, namų maršrutizatoriaus ir savininko nešiojamojo kompiuterio.
Kasdienės funkcijos, anot jo, veikė be trikdžių: „Android Auto“, „Apple CarPlay“, radijas, „Bluetooth“, galinio vaizdo kamera ir vairo mygtukai. Tai rodo, kad dalis gamykliškai įdiegtų programų nėra būtinos įrenginio darbui, nors vartotojas apie jų buvimą skelbimuose dažniausiai iš anksto nesužino.
Tekste taip pat atkreipiamas dėmesys, kad tokios automagnetolos neretai parduodamos su daugybe skirtingų, dažnai išgalvotų prekių ženklų pavadinimų. Dėl to gali būti, kad net patys pardavėjai ne visada tiksliai žino, kas konkrečiai įdiegta į jų siūlomus įrenginius.