Lenkijos vyriausybė svarsto trumpam sumažinti pridėtinės vertės mokestį degalams, kad kelionės namo vasaros pabaigoje ir darbai laukuose kainuotų mažiau. Finansų ir ekonomikos ministras Andrzejus Domańskis patvirtino, kad analizuojamas dviejų savaičių laikotarpis per paskutines atostogų savaites. Šįkart svarstoma apsiriboti tik PVM korekcija, nekeičiant akcizų.
Tokios priemonės Lenkijoje jau buvo taikytos, tačiau jos turi aiškią kainą biudžetui ir kelia klausimą, kas už tai turėtų sumokėti. Ankstesnė schema, kai PVM degalams buvo laikinai sumažintas nuo 23 iki 8 proc., o akcizai nuleisti iki ES minimumo, viešiesiems finansams kainavo apie 1 100 000 000 eurų. Todėl valdžia ieško būdo, kaip dalį praradimų atgauti.
Kas mokėtų už pigesnį kurą?
Anksčiau dalį biudžeto netekties ketinta kompensuoti vadinamuoju „viršpelnių“ mokesčiu degalų bendrovėms. Buvo skaičiuota, kad jis galėtų atnešti apie 930 000 000 eurų, tačiau įstatymo įsigaliojimas sustojo, kai prezidentas Karolis Nawrockis jį perdavė Konstituciniam Teismui išankstinei patikrai. Pagrindinis argumentas buvo tai, kad mokestis būtų taikomas už laikotarpį iki įstatymo įsigaliojimo.
Dabar rengiama nauja mokesčio versija, kuri, priklausomai nuo pasirinkto modelio, galėtų apimti ne tik degalų gamintojus ir importuotojus, bet ir dujų sektorių. Svarstoma, kad tarifas siektų 60 proc., tačiau būtų taikomas tik viršijus nustatytą atskaitos lygį. Degalų atveju atskaitos tašku galėtų tapti 2024–2025 metų rafinavimo maržų vidurkis, padidintas 20 proc. ir indeksuotas pagal infliaciją.
Dujos ir SGD importas – naujas taikinys
Platesnis scenarijus reikštų, kad mokestis paliestų ir dujų gamybą bei importą, įskaitant suskystintų gamtinių dujų tiekimą. Tokiu atveju skaičiavimai būtų paremti referencine žaliavos kaina, o ne marža, kaip naftos produktų rinkoje. Lenkijos diskusijose tai pristatoma kaip bandymas užtikrinti, kad energetikos sektoriaus „viršnorminiai“ rezultatai prisidėtų prie vartotojams skirtų lengvatų finansavimo.
Vertinama, kad platesnis variantas biudžetui galėtų sugeneruoti apie 1 900 000 000–2 300 000 000 eurų pajamų. Tikėtina, kad didžiausia našta tektų „Orlen“ grupei, kuri yra viena svarbiausių rinkos žaidėjų tiek degalų, tiek energetikos grandinėje. Tačiau galutinė įtaka priklausytų nuo tikslios „viršijimo“ formulės ir laikotarpio, kuriam būtų skaičiuojami rodikliai.
Kodėl kritikuojamas visuotinis kainų mažinimas?
Ekonomistai atkreipia dėmesį, kad visuotinis degalų atpiginimas dažnai reiškia, jog didžiausią naudą gauna daugiausia važinėjantys ir daugiau suvartojantys, o ne pažeidžiamiausi. Todėl vis dažniau siūloma alternatyva – tikslesnė, tikslinė parama, pavyzdžiui, laikinas degalų kompensavimas mažesnes pajamas gaunantiems arba intensyviai nuo degalų priklausomiems sektoriams. Tarptautinė praktika rodo, kad tokie sprendimai leidžia geriau suvaldyti biudžeto kainą ir sumažina iškraipymus rinkoje.
Lenkijos diskusijose atskirai minimi ir ūkininkai, kuriems degalų brangimas ypač juntamas per javapjūtę ir transporto darbus. Valdžia paraleliai svarsto ir kitas priemones, susijusias su akcizo grąžinimu žemės ūkiui, tačiau tai neišsprendžia klausimo dėl trumpalaikių degalų kainų svyravimų visoje ekonomikoje. Dėl to mokesčio idėja pristatoma kaip finansinis „buferis“ galimam naujam energetikos kainų šokui.
„Teisė negali įsigalioti rugpjūtį, o mokestis apimti pajamas, gautas nuo kovo pradžios – tai reikštų apmokestinimą atgaline data“, – sakė prezidentas Karolis Nawrockis, argumentuodamas sprendimą kreiptis į Konstitucinį Teismą.
Jei ir atnaujintas mokestinis modelis susidurtų su konstituciniais ar politiniais barjerais, Lenkijai tektų ieškoti kitų būdų finansuoti intervencijas į energijos kainas. Viena aptariamų krypčių – didesnis ES fiskalinių taisyklių lankstumas energijos išlaidoms, ypač jei šalis tuo pat metu privalo laikytis griežtesnių deficito ribojimų. Tokiu atveju sprendimas būtų ne naujos pajamos, o daugiau erdvės išlaidoms krizės metu.
