Tag: Andrzej Domański

  • Lenkijos finansų ministras apie PPK lėšas: lenkų santaupos nėra jokiu būdu pavojuje

    Lenkijos finansų ministras Andrzej Domański tikina, kad gyventojų santaupos Pracowniczych Planach Kapitałowych (PPK) nėra „jokiu būdu“ pavojuje. Taip jis sureagavo į buvusio premjero Mateuszo Morawieckio viešus pareiškimus, kuriuose šis kėlė abejones dėl PPK ateities.

    Diskusija kilo po publikacijos portale WNP apie Lenkijos plėtros fondo (PFR) siūlymą praplėsti investicijų, į kurias galėtų būti nukreipiama dalis PPK lėšų, sąrašą. Idėja – sudaryti daugiau galimybių investuoti į privataus kapitalo (private market) fondus.

    M. Morawieckis savo įraše socialiniame tinkle X PPK klausimą sugretino su 2014 metais įvykdyta pensijų sistemos reforma, kai dalis Otwartych Funduszy Emerytalnych (OFE) turto buvo perkelta į valstybinę socialinio draudimo sistemą. Tuomet į ZUS perkelta obligacijų ir kitų skolos vertybinių popierių, kurių vertė viršijo 153 mlrd. zlotų.

    Publikacijoje apie PFR rekomendaciją akcentuota, kad kalbama apie investavimo galimybių išplėtimą PPK viduje, o ne apie lėšų iškėlimą iš šios sistemos. Tokie pokyčiai, kaip nurodoma, galėtų didinti investicinių portfelių diversifikaciją ir atverti papildomą finansavimo šaltinį ilgalaikiams ekonomikos projektams.

    Ministro atsakas: „bzdura“ ir „manipuliacija“

    A. Domański lapkričio 11 dieną, kalbėdamas Polsat News eteryje, M. Morawieckio teiginius pavadino „nesąmone“ ir „manipuliacija“. Jis pabrėžė, kad PPK laikomos svarbiu sprendimu, priimtu ankstesnės valdžios, ir kad dabartinė vyriausybė šį instrumentą ketina toliau plėtoti.

    Ministras taip pat teigė, kad be PPK diegiami ir kiti sprendimai, skirti didinti gyventojų investavimo bei kaupimo galimybes, paminėdamas tokias iniciatyvas kaip Asmeninės investicinės sąskaitos ir „Innovate Poland“.

    Esminė žinutė, kurią kartojo A. Domański – PPK yra priemonė, skirta stiprinti asmenines lenkų santaupas, o jose sukauptos lėšos, pasak ministro, nėra „jokiu būdu“ rizikuojamos.

    Kiek lėšų sukaupta PPK

    PPK – nuo 2019 metų Lenkijoje veikianti darbuotojų kaupimo sistema, paremta darbuotojų, darbdavių ir valstybės įmokomis. Bazinė darbuotojo įmoka siekia 2 proc. atlyginimo, darbdavys paprastai prideda ne mažiau kaip 1,5 proc., o valstybė numato papildomas išmokas.

    Tekste nurodoma, kad PPK turto vertė šiuo metu siekia 60,3 mlrd. zlotų. Taip pat pažymėta, kad vien per spalį prie programos prisijungė 53 tūkst. naujų dalyvių.

    Diskusijos dėl PPK investavimo krypčių Lenkijoje kelia jautrias asociacijas su ankstesnėmis pensijų sistemos reformomis, tačiau šiuo atveju ministras pabrėžia, kad kalbama apie sistemos plėtrą, o ne santaupų perėmimą ar jų perkėlimą į kitas struktūras.

  • Lenkija keičia viešųjų pirkimų taisykles: nebelemia vien mažiausia kaina, daugiau šansų MVĮ

    Lenkija ruošiasi keisti viešųjų pirkimų žaidimo taisykles: laimėtoją turėtų lemti ne vien mažiausia kaina, o ir kokybė, inovatyvumas, tiekimo saugumas bei ekonominė nauda.

    Apie tai Varšuvoje kalbėjo Lenkijos finansų ir ekonomikos ministras Andrzejus Domańskis, pristatydamas Valstybės pirkimų politikos 2026–2029 metams įgyvendinimo kryptį.

    Pasak jo, viešieji užsakymai turi tapti ne tik pirkimo mechanizmu, bet ir įrankiu, padedančiu stiprinti šalies ekonomiką, skatinti investicijas bei didinti atsparumą krizėms.

    Ministras taip pat akcentavo tikslą didinti mikro, mažų ir vidutinių įmonių dalį viešųjų pirkimų rinkoje, mažinant kliūtis, kurios neretai mažesnius tiekėjus eliminuoja dar starto pozicijoje.

    Daugiau galimybių mažoms ir vidutinėms įmonėms

    Tarp prioritetų įvardyta būtinybė plačiau atverti kelią vietos verslui, ypač mažesnėms įmonėms. Vienas iš siūlomų sprendimų – dažniau skaidyti pirkimus į dalis, kad konkursuose galėtų realiai dalyvauti daugiau tiekėjų.

    Taip pat dėmesys skiriamas finansinėms sąlygoms: aptariama galimybė dažniau taikyti avansus ir dalinius mokėjimus, kad viešuosius kontraktus vykdančioms bendrovėms būtų lengviau užtikrinti apyvartines lėšas.

    Kalbėta ir apie geresnį ryšį tarp perkančiųjų organizacijų ir rangovų, kad konkursų sąlygos būtų labiau pritaikytos realioms rinkos galimybėms, o ne formaliai „užprogramuotų“ laimėtojus.

    Viešieji pirkimai – ne tik pigiausias pasiūlymas

    Naujas požiūris numato, kad perkant prekes ir paslaugas daugiau reikšmės turėtų įgyti ne tik kaina, bet ir ilgalaikiai sprendimo privalumai: patikimumas, ilgaamžiškumas, tiekimo grandinių saugumas.

    Lenkijos valdžia nori, kad viešosios lėšos aktyviau prisidėtų prie ekonomikos konkurencingumo ir vietos įmonių augimo, o pirkimai būtų vertinami per platesnę – o ne vien biudžetinę – prizmę.

    Politikoje minimas ir siekis didinti šalies įmonių dalyvavimą viešuosiuose pirkimuose (vadinamasis local content). Pabrėžiama, kad tikslas nėra automatiškai teikti pirmenybę vietos bendrovėms, o veikiau šalinti barjerus, trukdančius joms konkuruoti lygiomis sąlygomis.

    Saugumas ir profesionalumas – dar du akcentai

    Kitas prioritetas – valstybės atsparumo stiprinimas, įskaitant strateginių poreikių užtikrinimą ir gebėjimą reaguoti į krizes. Čia svarbiu kriterijumi laikomas tiekimo patikimumas ir kritinės infrastruktūros apsauga.

    Trečiasis ramstis – viešųjų pirkimų profesionalizavimas. Ministro teigimu, net ir geriausios taisyklės neveiks, jei institucijoms trūks kompetencijų pirkimus parengti ir prižiūrėti.

    Tarp priemonių minimos skaitmenizacijos ir naujų technologijų galimybės, kurios galėtų supaprastinti procedūras ir padidinti prieinamumą prie informacijos apie viešuosius užsakymus.

  • Lenkija dėl papildomų SAFE gynybos paskolų apsispręs iki lapkričio pabaigos

    Lenkija iki lapkričio pabaigos ketina apsispręsti, ar sieks papildomų paskolų iš Europos Sąjungos gynybos programos SAFE. Tai pareiškė šalies finansų ir ekonomikos ministras Andrzejus Domańskis.

    Ministras apie planuojamą sprendimo terminą kalbėjo Briuselyje, kur dalyvavo ES valstybių finansų ministrų susitikime. Lenkija kartu akcentavo, kad gynybai skirto finansavimo nori ir būsimame bendrijos biudžete.

    Anot A. Domańskio, Varšuvai svarbu, kad saugumas ir gynyba būtų vienas pagrindinių ES biudžeto 2028–2034 metams prioritetų. Jis pabrėžė, kad finansavimas neturėtų remtis vien paskolomis.

    Šiuo metu iš SAFE paskolų instrumento dar liko paskirstyti 21,3 mlrd. eurų – tai nepanaudota pirmojo paskirstymo lėšų dalis, kurios gali būti perskirstytos kitoms šalims pagal jų poreikį.

    Kas yra SAFE ir kiek lėšų dar liko

    SAFE (Security Action for Europe) – tai ES finansinis instrumentas paskolų forma, skirtas paspartinti valstybių narių gynybos stiprinimą ir įsigijimus. Programa taip pat numato galimybę vykdyti projektus, kuriuose dalyvauja Ukraina.

    Pirmojo paskirstymo metu 150 mlrd. eurų buvo numatyta 19 valstybių, tačiau dalis šalių, tarp jų Italija ir Vengrija, pranešė nepanaudosiančios visos joms tekusios sumos. Šios nepanaudotos lėšos ir sudaro 21,3 mlrd. eurų, kurie dabar gali būti perskirstomi.

    Valstybės, norinčios pretenduoti į šią dalį, turi pateikti poreikį Europos Komisijai. Kaip nurodė Lenkijos ministras, pagal nustatytą grafiką sprendimai dėl dalyvavimo ir papildomo finansavimo turi būti priimti iki lapkričio pabaigos.

    Lenkija – didžiausia pirmosios dalies gavėja

    A. Domańskis priminė, kad Lenkija buvo didžiausia pirmosios SAFE lėšų dalies gavėja ir gavo 43,7 mlrd. eurų projektams, susijusiems su ginkluotės stiprinimu.

    Ministro teigimu, didžioji SAFE paketo dalis Lenkijoje tenka vietos gynybos pramonei. Jis tikino, kad tokios investicijos, jo vertinimu, yra panaudojamos tikslingai ir prisideda prie šalies ekonomikos.

    Ar Lenkija dalyvaus vadinamojoje SAFE 2.0 schemoje ir sieks papildomų paskolų, kol kas galutinai neapsispręsta. Sprendimo, pasak ministro, laukiama iki lapkričio pabaigos.

  • PiS smogia finansų ministrą Domańskį: Seime verda balsavimas, kuris gali viską pakeisti

    Lenkijos Seime įsibėgėjo debatai dėl nepasitikėjimo finansų ir ekonomikos ministru Andrzejumi Domańskiu. Opozicinė partija PiS siekia jo atleidimo, teigdama, kad šalies finansai artėja prie pavojingos ribos. Ministerija kaltinimus atmeta, o balsavimas numatytas dar antradienį.

    Parlamentinė procedūra pradėta PiS iniciatyva, o prieš pateikimą plenariniam posėdžiui klausimą vertino Seimo finansų komitetas. Komitetas projektą įvertino neigiamai, tačiau galutinį sprendimą priims visi parlamentarai. Politinė įtampa didelė, nes balsavimas vyks tą pačią dieną.

    PiS atstovai Seime kartoja, kad biudžetų deficitas auga, o planuotos pajamos, jų teigimu, nepasiekiamos. Kritikai akcentuoja ne tik einamųjų metų rodiklius, bet ir kelių metų į priekį numatomus valstybės finansų planus. Pasak jų, tai didina skolos aptarnavimo naštą ir mažina valstybės galimybes finansuoti prioritetus.

    Ginčas dėl deficito ir pajamų

    Per svarstymą komitete PiS parlamentarai kėlė klausimą, ar ministerija adekvačiai prognozuoja ekonomikos raidą ir biudžeto įplaukas. Jie teigė, kad kartojasi situacija, kai į biudžetą suplanuojama daugiau, nei realiai surenkama. Tokia praktika, pasak opozicijos, esą stumia šalį į fiskalinę riziką.

    Diskusijose taip pat minėta, kad dideli deficito skaičiai tampa politiniu argumentu prieš ministro komandą. Opozicija bando įrodyti, kad tai ne vien makroekonominių aplinkybių rezultatas, o netinkamo valdymo pasekmė. Valdančiosios daugumos atstovai tokius teiginius laiko politine kampanija.

    Ministerija atsikerta: dalis problemų paveldėta

    Finansų ministerija aiškina, kad dalis šiandieninių biudžeto įtampų susijusi su ankstesniais įsipareigojimais ir struktūriniais veiksniais. Kaip nurodyta komiteto posėdyje, 2024–2026 metais anksčiau prisiimtų skolinių įsipareigojimų išpirkimai siekė beveik 18 milijardų eurų. Ministerija pabrėžia, kad tokie mokėjimai turi tiesioginę įtaką deficitui.

    Taip pat primenama, kad ankstesniais metais sparčiai kilusios kainos paliko ilgalaikį efektą išlaidoms. Dėl indeksavimo mechanizmų augo pensijų ir socialinių išmokų bazė, todėl dalis išlaidų tapo nuolatinės. Kartu atkreipiamas dėmesys, kad lėtesnis kainų augimas nuo 2024 metų mažino kai kurių pajamų dinamiką.

    „Šiandien matome ne vieno sprendimo pasekmę, o kelių metų įsipareigojimų ir ekonominių procesų sumą“, – sakė finansų viceministrė Hanna Majszczyk.

    Ministerijos pateiktais skaičiais, atotrūkis tarp socialinio draudimo išlaidų ir jų padengimui reikalingų lėšų didėjo, o tai didina valstybės biudžeto dotacijų poreikį. Tai tampa viena jautriausių viešųjų finansų temų, nes socialinės išmokos sudaro reikšmingą valstybės išlaidų dalį. Balsavimas Seime parodys, ar opozicija pajėgi sutelkti pakankamai balsų ministro atstatydinimui.

  • Lenkija dėl euro zonos? Vyriausybė atmeta kalbas ir sako, kad zlotas nesikeis šios kadencijos metu

    Lenkijoje atsinaujino diskusijos dėl galimo prisijungimo prie euro zonos, kai opozicijos atstovai Seime iškėlė šią temą kritikuodami finansų ministrą Andrzejų Domańskį. Vyriausybė tikina, kad jokie sprendimai ar derybos dėl euro įvedimo šiuo metu nevyksta.

    Vyriausybės atstovas spaudai Adamas Szłapka po Ministrų Tarybos posėdžio pabrėžė, kad kalbos apie artėjimą prie euro zonos neturi faktinio pagrindo. Pasak jo, Lenkijos valiuta išlieka zlotas ir tai, anot vyriausybės, nesikeis bent jau dabartinės kadencijos metu.

    „Nėra jokių pokalbių šia tema. Nėra tokio sprendimo. Lenkijos valiuta yra zlotas ir tai tikrai nesikeis, kol valdo ši vyriausybė“, – sakė Adamas Szłapka.

    Kas sukėlė naują ginčą?

    Šis pareiškimas nuskambėjo prieš Seimo diskusijas dėl opozicijos inicijuojamo nepasitikėjimo balsavimo finansų ministrui. Kritikai teigė, kad vyriausybė esą ruošia visuomenę euro įvedimui, tačiau valdantieji tai įvardijo kaip politinį naratyvą, nesusijusį su realia darbotvarke.

    Lenkija, kaip Europos Sąjungos valstybė, sutartimis yra įsipareigojusi ateityje siekti euro įvedimo, tačiau konkreti data neprivalo būti nustatyta iš anksto. Praktikoje sprendimui reikalinga politinė valia, atitikimas Mastrichto kriterijams ir pasirengimas institucijose, o tai paprastai trunka ne vienerius metus.

    Vyriausybė ginasi ekonominiais rodikliais

    Komentuodamas opozicijos iniciatyvą, Adamas Szłapka rėmėsi bendrais ekonomikos rodikliais ir tvirtino, kad ministerijos kryptis yra vertinama pagal augimą, infliacijos mažėjimą, investicijų apimtis ir akcijų rinkos situaciją. Jo teigimu, būtent šie argumentai esą ir skatina politinius išpuolius prieš finansų ministrą.

    Euro įvedimo tema Lenkijoje tradiciškai kelia daug emocijų, nes ji susijusi ne tik su ekonominiais skaičiavimais, bet ir su gyventojų nuotaikomis, kainų lūkesčiais bei suvereniteto diskusijomis. Kol kas vyriausybės žinutė aiški: oficialios euro įvedimo darbotvarkės nėra.

  • Lenkija vis dažniau renkasi G20: kodėl Trijų jūrų iniciatyva atsidūrė Varšuvos prioritetų paraštėse

    Karas Ukrainoje ir pasikeitęs Europos saugumo darbotvarkės svoris koreguoja ir Lenkijos užsienio politikos akcentus. Varšuva vis dažniau kalba apie globalesnį vaidmenį, o regioniniai formatai, tokie kaip Trijų jūrų iniciatyva, diplomatinėje darbotvarkėje nustumiami į antrą planą.

    Trijų jūrų iniciatyva, pradėta 2015 metais Lenkijos ir Kroatijos prezidentų iniciatyva, buvo sumanyta kaip Vidurio ir Rytų Europos infrastruktūrinio suartėjimo projektas. Jos ašis buvo energetikos, transporto ir skaitmeninių jungčių stiprinimas regione nuo Baltijos iki Adrijos ir Juodosios jūrų.

    Kas pakeitė Trijų jūrų dinamiką?

    Pastaraisiais metais regioninį formatą iš dalies užgožė skubūs gynybos prioritetai ir nauji bendradarbiavimo modeliai, kuriuose daugiau dėmesio skiriama praktiniam saugumui. Didėjant karinėms išlaidoms ir plečiantis Šiaurės bei Baltijos šalių koordinacijai, politinis dėmesys natūraliai persikelia į greičiau veikiančius sprendimų priėmimo ratus.

    Kita problema – sunkiau nei tikėtasi vykstantis perėjimas nuo politinių deklaracijų prie didelio masto investicijų. Regiono infrastruktūros poreikiai išlieka milžiniški, o Trijų jūrų investicinis matmuo dažnai kritikuojamas dėl ribotos apimties, palyginti su tuo, ko reikia energetikos ir transporto jungtims.

    Varšuva kelia kartelę: dėmesys G20

    Lenkijos ambicijas sustiprina siekis būti matomai platesniu, ne vien regioniniu mastu. Lenkijos finansų ir ekonomikos ministras Andrzejus Domańskis yra akcentavęs, kad ekonominė diplomatija vis labiau orientuojasi į pasaulinį lygmenį, o Trijų jūrų iniciatyva prioritetų sąraše atsiduria labiau fone.

    „Regioninis bendradarbiavimas mums išlieka svarbus, tačiau tarptautinė ekonominė diplomatija šiandien apima gerokai platesnį lauką“, – sakė Andrzejus Domańskis.

    Varšuva pabrėžia, kad net ir dalyvaudama didesniuose formatuose ji siekia atstovauti Vidurio Europai. Argumentas paprastas: Lenkija išlieka viena svarbiausių regiono ekonomikų, o prekybiniai ryšiai su kaimynais, ypač su Čekija, yra vieni intensyviausių, todėl regiono interesų kėlimas globaliuose pokalbiuose laikomas politine investicija.

    Ką tai reiškia regionui?

    Trijų jūrų iniciatyva, tikėtina, ir toliau veiks kaip platforma infrastruktūrai ir politiniam koordinavimui, tačiau jos matomumas priklausys nuo gebėjimo parodyti apčiuopiamą rezultatą. Jei regionui pavyks greičiau mobilizuoti finansavimą energetikos ir transporto projektams, iniciatyvos svoris gali augti net ir tuomet, kai didžioji politinė retorika persikelia į globalesnius formatus.

    Lenkijos kursas rodo platesnę tendenciją Europoje: valstybės, kurios jaučiasi įgavusios daugiau politinio svorio, ieško tribūnų, kuriose gali daryti įtaką ne tik kaimynams, bet ir pasaulinei ekonominei darbotvarkei. Tuo pat metu regioninės iniciatyvos išlieka svarbios kaip praktinių projektų įgyvendinimo įrankis, net jei nebe visada tampa pagrindiniu politiniu simboliu.

  • Moody’s sumažino Lenkijos reitingą: įvardijo silpną vietą ir prognozuoja augantį deficitą

    Reitingas sumažintas iki A3

    Reitingų agentūra „Moody’s“ sumažino Lenkijos ilgalaikį kredito reitingą nuo A2 iki A3 ir nustatė stabilią perspektyvą. Agentūra sprendimą grindžia, jos vertinimu, ilgalaikiu šalies fiskalinės padėties silpnėjimu ir sparčiai augančia valstybės skolos našta.

    „Moody’s“ nurodo, kad dideli biudžeto deficitai, nepaisant ekonomikos augimo, pastaraisiais metais reikšmingai padidino viešąją skolą. Kartu augančios skolinimosi išlaidos, pasak agentūros, blogina skolos aptarnavimo rodiklius.

    Prognozės: deficitas apie 7 proc.

    Agentūra prognozuoja, kad valdžios sektoriaus deficitas 2026–2027 metais išliks apie 7 proc. bendrojo vidaus produkto. Toks lygis, „Moody’s“ vertinimu, laikysis nepaisant to, kad Lenkijos ekonomika turėtų augti sparčiau nei vidutiniškai.

    Skolos našta, agentūros skaičiavimu, taip pat didės: valdžios sektoriaus skola 2027 metais galėtų pasiekti 68,9 proc. bendrojo vidaus produkto, kai 2025 metais ji, pagal agentūros minėtą trajektoriją, sudarė 59,7 proc. Bendrą vaizdą, anot „Moody’s“, lemia didesnės išlaidos sveikatai, viešosios investicijos ir tęstiniai socialiniai bei gynybos įsipareigojimai.

    Silpnoji vieta: fiskalinės taisyklės ir skolos apskaita

    „Moody’s“ teigimu, Lenkijoje silpnėja fiskalinės politikos efektyvumas, nes ji pastaraisiais metais buvo procykliška, o valdžios noras arba gebėjimas atkurti fiskalinius rezervus palankiomis ekonominėmis sąlygomis buvo ribotas. Agentūra pabrėžia, kad deficitai išliko aukšti net esant žemam nedarbui ir dideliam Europos Sąjungos lėšų srautui.

    Agentūra taip pat atkreipia dėmesį į skolos augimą už nacionalinių fiskalinių taisyklių ribų. Dalis įsipareigojimų, sukauptų per valstybės valdomas struktūras, gali nebūti įtraukiami į nacionalinę skolos apibrėžtį, tačiau pagal Europos Sąjungos metodiką jie patenka į valdžios sektoriaus skolą, todėl bendras skolos lygis vertinamas kaip didesnis.

    Politika ir rinkimai gali atidėti korekcijas

    „Moody’s“ nurodo, kad politiniai veiksniai, įskaitant įtampas tarp valdžios ir prezidento institucijos bei artėjantį rinkimų ciklą, mažina reikšmingos fiskalinės konsolidacijos tikimybę artimiausiu laikotarpiu. Agentūra mano, kad tai gali atidėti sprendimus, kurie greičiau mažintų deficitą.

    Vis dėlto stabili perspektyva, agentūros aiškinimu, reiškia subalansuotas rizikas esamame A3 lygyje. „Moody’s“ tikisi, kad ekonomikos augimą palaikys investicijos, taip pat privataus vartojimo ir grynojo eksporto dinamika, nors kartu išlieka padidėjusi geopolitinė įtampa dėl karo Ukrainoje.

    Finansų ministras ragina bendradarbiauti

    Lenkijos finansų ministras Andrzejus Domańskis pareiškė, kad agentūros sprendimą vertina rimtai, tačiau ramiai. Jis pabrėžė, kad Vyriausybė ketina stiprinti viešuosius finansus, tačiau tam, jo teigimu, reikalingas visų valstybės institucijų, įskaitant prezidentą, bendradarbiavimas.

    „Šį sprendimą vertiname rimtai, bet ramiai. Lenkijos ekonomika sparčiai auga, o jos pagrindai išlieka tvirti. Nuosekliai stiprinsime viešuosius finansus, tačiau tam reikia visų valstybės institucijų bendradarbiavimo, įskaitant prezidentą“, – sakė Andrzejus Domańskis.

    Po sprendimo „Moody’s“ reitingas A3 su stabilia perspektyva sutampa su kitų didžiųjų agentūrų reitingų lygiu, kuris Lenkijai šiuo metu taip pat yra toje pačioje kategorijoje. Tai reiškia, kad rinkos dalyviai, vertindami Lenkijos skolinimosi riziką, gaus nuoseklų signalą iš pagrindinių reitinguotojų, tačiau dideli deficitai ir skolos trajektorija išliks esminiais stebimais rodikliais.

  • Lenkija svarsto laikinai mažinti PVM degalams: naujas mokestis paliestų ir dujų tiekėjus

    Lenkijos vyriausybė svarsto trumpam sumažinti pridėtinės vertės mokestį degalams, kad kelionės namo vasaros pabaigoje ir darbai laukuose kainuotų mažiau. Finansų ir ekonomikos ministras Andrzejus Domańskis patvirtino, kad analizuojamas dviejų savaičių laikotarpis per paskutines atostogų savaites. Šįkart svarstoma apsiriboti tik PVM korekcija, nekeičiant akcizų.

    Tokios priemonės Lenkijoje jau buvo taikytos, tačiau jos turi aiškią kainą biudžetui ir kelia klausimą, kas už tai turėtų sumokėti. Ankstesnė schema, kai PVM degalams buvo laikinai sumažintas nuo 23 iki 8 proc., o akcizai nuleisti iki ES minimumo, viešiesiems finansams kainavo apie 1 100 000 000 eurų. Todėl valdžia ieško būdo, kaip dalį praradimų atgauti.

    Kas mokėtų už pigesnį kurą?

    Anksčiau dalį biudžeto netekties ketinta kompensuoti vadinamuoju „viršpelnių“ mokesčiu degalų bendrovėms. Buvo skaičiuota, kad jis galėtų atnešti apie 930 000 000 eurų, tačiau įstatymo įsigaliojimas sustojo, kai prezidentas Karolis Nawrockis jį perdavė Konstituciniam Teismui išankstinei patikrai. Pagrindinis argumentas buvo tai, kad mokestis būtų taikomas už laikotarpį iki įstatymo įsigaliojimo.

    Dabar rengiama nauja mokesčio versija, kuri, priklausomai nuo pasirinkto modelio, galėtų apimti ne tik degalų gamintojus ir importuotojus, bet ir dujų sektorių. Svarstoma, kad tarifas siektų 60 proc., tačiau būtų taikomas tik viršijus nustatytą atskaitos lygį. Degalų atveju atskaitos tašku galėtų tapti 2024–2025 metų rafinavimo maržų vidurkis, padidintas 20 proc. ir indeksuotas pagal infliaciją.

    Dujos ir SGD importas – naujas taikinys

    Platesnis scenarijus reikštų, kad mokestis paliestų ir dujų gamybą bei importą, įskaitant suskystintų gamtinių dujų tiekimą. Tokiu atveju skaičiavimai būtų paremti referencine žaliavos kaina, o ne marža, kaip naftos produktų rinkoje. Lenkijos diskusijose tai pristatoma kaip bandymas užtikrinti, kad energetikos sektoriaus „viršnorminiai“ rezultatai prisidėtų prie vartotojams skirtų lengvatų finansavimo.

    Vertinama, kad platesnis variantas biudžetui galėtų sugeneruoti apie 1 900 000 000–2 300 000 000 eurų pajamų. Tikėtina, kad didžiausia našta tektų „Orlen“ grupei, kuri yra viena svarbiausių rinkos žaidėjų tiek degalų, tiek energetikos grandinėje. Tačiau galutinė įtaka priklausytų nuo tikslios „viršijimo“ formulės ir laikotarpio, kuriam būtų skaičiuojami rodikliai.

    Kodėl kritikuojamas visuotinis kainų mažinimas?

    Ekonomistai atkreipia dėmesį, kad visuotinis degalų atpiginimas dažnai reiškia, jog didžiausią naudą gauna daugiausia važinėjantys ir daugiau suvartojantys, o ne pažeidžiamiausi. Todėl vis dažniau siūloma alternatyva – tikslesnė, tikslinė parama, pavyzdžiui, laikinas degalų kompensavimas mažesnes pajamas gaunantiems arba intensyviai nuo degalų priklausomiems sektoriams. Tarptautinė praktika rodo, kad tokie sprendimai leidžia geriau suvaldyti biudžeto kainą ir sumažina iškraipymus rinkoje.

    Lenkijos diskusijose atskirai minimi ir ūkininkai, kuriems degalų brangimas ypač juntamas per javapjūtę ir transporto darbus. Valdžia paraleliai svarsto ir kitas priemones, susijusias su akcizo grąžinimu žemės ūkiui, tačiau tai neišsprendžia klausimo dėl trumpalaikių degalų kainų svyravimų visoje ekonomikoje. Dėl to mokesčio idėja pristatoma kaip finansinis „buferis“ galimam naujam energetikos kainų šokui.

    „Teisė negali įsigalioti rugpjūtį, o mokestis apimti pajamas, gautas nuo kovo pradžios – tai reikštų apmokestinimą atgaline data“, – sakė prezidentas Karolis Nawrockis, argumentuodamas sprendimą kreiptis į Konstitucinį Teismą.

    Jei ir atnaujintas mokestinis modelis susidurtų su konstituciniais ar politiniais barjerais, Lenkijai tektų ieškoti kitų būdų finansuoti intervencijas į energijos kainas. Viena aptariamų krypčių – didesnis ES fiskalinių taisyklių lankstumas energijos išlaidoms, ypač jei šalis tuo pat metu privalo laikytis griežtesnių deficito ribojimų. Tokiu atveju sprendimas būtų ne naujos pajamos, o daugiau erdvės išlaidoms krizės metu.

  • Lenkija pradeda mokesčių deregulaciją: tylus mokesčių inspekcijos pritarimas ir 5 metų apsauga įmonėms

    Lenkijos finansų ir ekonomikos ministerija pristatė Deregulacija 2.0 paketą, kuriuo siekiama supaprastinti mokesčių taisykles ir sumažinti biurokratinę naštą verslui. Esminė idėja – aiškesnės procedūros, daugiau skaitmenizavimo ir didesnis teisinis apibrėžtumas įmonėms, kurios sprendimus priima remdamosi valstybės pozicija.

    Pokyčių kryptis atitinka platesnę tendenciją Europoje: mokesčių administravimas vis labiau remiasi skaitmeniniais duomenimis, o kontrolė tampa tikslingesnė. Kartu verslui aktualiausias klausimas išlieka tas pats – ar siūlomos priemonės realiai sumažins mokestinę riziką, ar tik pakeis administravimo formą.

    Tylus pritarimas: kada veiks?

    Vienas labiausiai aptariamų pasiūlymų – išplėsti vadinamąjį tylų administracijos pritarimą. Tai reikštų, kad tam tikrais įstatyme aiškiai apibrėžtais atvejais, jei mokesčių inspekcija neatsako per nustatytą terminą, pasekmės būtų palankios mokesčių mokėtojui.

    Ministerijos logika paprasta: neatsakymas neturėtų „užšaldyti“ įmonės sprendimų, kai reikia planuoti investicijas, keisti apskaitos praktiką ar sudaryti sutartis. Vis dėlto siūlymas nereiškia, kad bet koks institucijų delsimas automatiškai taps verslo pergale – mechanizmas būtų taikomas tik konkrečioms procedūroms, pavyzdžiui, tam tikriems terminų atnaujinimo ar mokėjimo atidėjimo klausimams.

    5 metų interpretacijų apsauga

    Kita svarbi paketo dalis – individualių mokesčių interpretacijų apsaugos stiprinimas. Lenkija siūlo įtvirtinti 5 metų interpretacijų galiojimą ir pareigą administracijai stebėti jų aktualumą, kad mokesčių mokėtojui būtų aiškiau, kiek laiko valstybės pateikta pozicija gali būti laikoma patikima.

    Tai atsakas į praktiką, kai įmonė, remdamasi institucijos išaiškinimu, priima ilgalaikį sprendimą, o po kelerių metų susiduria su pasikeitusia interpretacija ir ginču dėl praeities laikotarpių. Net ir įtvirtinus terminą, verslui išliks būtinybė sekti teisės aktų pokyčius, nes interpretacija pati savaime nepakeičia įstatymo.

    „Pirma – tikros mokesčių interpretacijų garantijos. Antra – tylus pritarimas. Trečia – aiškios bendravimo su administracija procedūros. Ketvirta – skaitmeninės revoliucijos panaudojimas, kad verslui būtų paprasčiau“, – sakė Lenkijos finansų ir ekonomikos ministras Andrzej Domański.

    Mažesnės pasekmės už savanoriškas klaidų pataisas

    Deregulacija 2.0 taip pat numato paskatas tiems, kurie patys pastebi klaidas ir jas ištaiso iki tol, kol veiksmų imasi mokesčių administratorius. Siūloma, kad tokiais atvejais būtų taikoma švelnesnė finansinė našta – pavyzdžiui, mokant mažesnę delspinigių dalį – ir mažėtų rizika sulaukti mokestinių sankcijų.

    Ši nuostata dera su modernėjančia kontrole, kai klaidos dažnai nustatomos analizuojant elektroninius duomenis. Praktinė reikšmė verslui priklausys nuo to, kaip tiksliai bus apibrėžtas terminas ir situacijos, kada „pirmas sureaguoja“ mokesčių mokėtojas, o kada – institucija.

    Skaitmeninimas: iš anksto pildomos PVM deklaracijos

    Lenkija taip pat kalba apie skaitmeninį šuolį – iš anksto parengtą PVM deklaraciją, kuri būtų pildoma remiantis administracijos jau turimais duomenimis. Toks modelis pasaulyje žinomas kaip kryptis, kai valstybė mažina duomenų dubliavimą ir leidžia mokesčių mokėtojui labiau tikrinti, o ne iš naujo surinkinėti informaciją.

    Vis dėlto net ir gavus parengtą deklaracijos projektą, galutinė atsakomybė paprastai lieka mokesčių mokėtojui, ypač vertinant teisę į atskaitą ar specifines verslo situacijas. Todėl įmonėms tai būtų patogumo priemonė, bet ne „atsakomybės perkėlimas“ administracijai.

    Daugiau laiko ginčams ir aiškesnės patikros ribos

    Paketą sudaro ir procedūriniai pakeitimai, svarbūs ginčų sprendimui: siūloma prailginti terminą apskųsti mokesčių sprendimą iki 30 dienų. Verslui tai reikštų daugiau laiko pasirengti argumentacijai ir surinkti dokumentus, ypač sudėtingose bylose.

    Taip pat numatoma aiškiau apibrėžti vadinamųjų patikrinimo veiksmų pradžią ir pabaigą, kad procedūros nevilktųsi be aiškių ribų. Ši dalis aktuali įmonėms, nes ilgas neapibrėžtumas gali stabdyti sprendimus, finansavimą ar sandorius su partneriais.

    Kas realiai laimės?

    Verslui Deregulacija 2.0 patraukliausia tuo, kad stiprina nuspėjamumą: tylus pritarimas mažina laukimo kainą, o 5 metų interpretacijų apsauga suteikia daugiau stabilumo planuojant. Kita vertus, didelė dalis pokyčių priklausys nuo detalių, kokioms situacijoms priemonės bus taikomos ir kiek administracija turės galimybių terminus ar išimtis interpretuoti plačiai.

    Jei siūlymai bus įgyvendinti taip, kaip deklaruojama, tai būtų signalas apie bandymą perbalansuoti santykį tarp mokesčių mokėtojo ir valstybės, paliekant kontrolės galias, bet mažinant procedūrinį neapibrėžtumą. Įmonėms tai gali tapti papildomu argumentu investiciniams sprendimams, nors pareiga teisingai apskaičiuoti mokesčius niekur nedings.

  • Lenkija planuoja 75 proc. mokestį naftos sektoriaus viršpelniui: „Orlen“ įvardijamas tarp taikinių

    Lenkijos Vyriausybė ruošia įstatymo projektą dėl mokesčio nuo viršpelnių, susijusių su kai kurių skystųjų degalų gamyba ir prekyba. Pagal Vyriausybės teisėkūros planuose nurodytą grafiką, dokumentą siekiama parengti taip, kad jis galėtų būti priimtas iki birželio pabaigos.

    Už projektą atsakinga Lenkijos finansų ministerija, o Vyriausybės planuojamas sprendimo priėmimo terminas siejamas su 2026 metų antruoju ketvirčiu. Tikslas įvardijamas aiškiai: dalį virš įprastų rinkos sąlygų gautų naftos sektoriaus pajamų nukreipti į valstybės finansuojamas apsaugos priemones.

    Su kuo siejamas naujas mokestis

    Teisėkūros planuose mokestis siejamas su nuo kovo pabaigos taikomu paketu Ceny Paliwa Niżej (CPN), kuriuo numatytos mažesnės kai kurių mokesčių normos ir kasdien skelbiamos maksimalios mažmeninės degalų kainos. Vyriausybė pabrėžia, kad tokios priemonės kainuoja biudžetui, todėl ieškoma papildomų pajamų šaltinių.

    Finansų ministerija argumentuoja, kad nauja įmoka leistų perskirstyti dalį viršnorminių sektoriaus uždarbių ir taip mažinti spaudimą viešiesiems finansams. Šis modelis pastaraisiais metais Europoje buvo svarstomas ir kitose šalyse, kai energetikos įmonių pelnai išaugdavo dėl išorinių sukrėtimų, o ne vien dėl veiklos efektyvumo.

    Kas būtų apmokestinama ir kaip skaičiuojama

    Pagal skelbiamas prielaidas mokestis būtų taikomas verslams, kurie gamina tam tikrus skystuosius degalus arba juos importuoja, laikotarpiu nuo 2026 metų kovo 1 dienos iki 2026 metų gruodžio 31 dienos. Apmokestinimo bazė būtų pajamų perteklius, palyginti su 2025 metų pardavimo marža, padidinta 20 proc.

    Kitaip tariant, 2025 metų vidutinė marža, pakelta 20 proc., taptų atskaitos tašku, o virš jos uždirbta dalis būtų laikoma viršpelnio komponentu. Dokumentuose pabrėžiama, kad taip esą saugoma „įprasta“ įmonių grąža ir neapmokestinamas standartinis veiklos augimas.

    75 proc. tarifas ir deklaravimas

    Numatomas mokesčio tarifas siektų 75 proc. nuo apskaičiuotos bazės. Finansų ministerija teigia, kad tarifas atspindi netikėtų naudų mastą, tačiau kartu palieka dalį lėšų įmonėms.

    Surinkimo mechanizmas būtų paremtas savarankišku apskaičiavimu: planuojamos mėnesinės įmokos ir metinis perskaičiavimas pateikiant specialią deklaraciją. Tokia schema, kaip argumentuojama, leistų biudžetą pildyti nuosekliai ir kartu ribotų administracinę naštą.

    Lenkijos finansų ministerija savo biudžeto planavimo dokumentuose nurodo, kad mokestis turėtų kompensuoti dalį biudžeto pajamų netekčių, atsirandančių dėl CPN paketo. Finansų ministras Andrzej Domański yra viešai minėjęs, kad planuojamos įplaukos galėtų viršyti 4 mlrd. Lenkijos zlotų, tai yra apie 930 000 000 eurų, o tarp įmonių, kurios galėtų patekti į taikymo lauką, įvardijamas Orlen.

    „Nauja įmoka leistų perskirstyti dalį viršnorminių naftos sektoriaus pelnų ir finansuoti apsaugos priemones, kurios šiuo metu slegia biudžetą“, – teigiama Vyriausybės teisėkūros planuose cituojamoje argumentacijoje.