Tag: Andrzejus Duda

  • Lenkijoje nuo trečiadienio mažinamos maksimalios degalų kainos: 95 benzinas – 5,99 zl

    Lenkijoje vairuotojai nuo trečiadienio už degalus turėtų mokėti mažiau – Vyriausybė dar kartą sumažino maksimalias kainas degalinėse.

    Kaip skelbiama, nustatytos naujos „lubos“: 95 benzino litras kainuos ne daugiau kaip 5,99 zl, o dyzelino – 7,57 zl.

    Šios kainos yra maksimalios, todėl degalinės negalės pardavinėti brangiau, tačiau galės taikyti ir mažesnius tarifus.

    Už nustatytų maksimalių kainų viršijimą numatyta bauda, galinti siekti iki 1 mln. zl.

    Kiek keičiasi kainos

    Palyginti su antradieniu, 95 benzino maksimali kaina mažėja nuo 6,02 zl iki 5,99 zl, o dyzelino – nuo 7,64 zl iki 7,57 zl.

    Taip pat mažinama ir 98 benzino kaina: nauja maksimali riba – 6,64 zl už litrą (anksčiau buvo 6,68 zl).

    Programos „Ceny Paliwa Niżej“ kontekstas

    Maksimalių kainų mažinimas yra trečiosios vyriausybinės programos „Ceny Paliwa Niżej“ (CPN) dalis, kuria siekiama pristabdyti staigesnį kainų augimą degalinėse.

    Nurodoma, kad programa finansuojama iš naujo 60 proc. mokesčio, taikomo degalų bendrovių „viršpelniui“.

    Tekste taip pat minima, jog įstatymą pasirašė Lenkijos prezidentas Andrzejus Duda, tačiau dokumentas perduotas Konstituciniam Tribunolui.

    Pirmoji CPN programos versija įvesta 2026 metų kovo pabaigoje reaguojant į naftos kainų šuolį, siejamą su ginkluotu konfliktu tarp JAV, Izraelio ir Irano, o antroji – galiojo trumpesnį laiką vasaros laikotarpiu.

  • TVN24 dominikonas per „Tylos žygį“ supainiojo Macierewiczių su buvusio prezidento Dudos tėvu

    Lenkijos televizijos TVN24 eteryje dominikonas tėvas Pawełas Gużyńskis, komentuodamas Krokuvoje vykusį „Tylos žygį“, pareiškė minioje pastebėjęs Antonį Macierewiczų ir jam negailėjo kritikos. Tačiau netrukus paaiškėjo, kad dvasininkas apsiriko.

    Kaip matyti iš laidos epizodo, kunigas sakė pirmoje eilėje šalia prezidento žengiantį politiką atpažinęs kaip A. Macierewiczų. Vis dėlto minioje buvo ne jis, o Janas Tadeuszas Duda – buvusio Lenkijos prezidento Andrzejaus Dudos tėvas.

    „Tylos žygis“ pirmadienio vakarą buvo transliuojamas visų pagrindinių informacinių televizijų. Jis surengtas pagerbti šeštadienio tragedijos aukas ir parodyti solidarumą nukentėjusiųjų artimiesiems.

    Žygyje dalyvavo prezidentas Karolis Nawrockis, ministras pirmininkas Donaldas Tuskas, Krokuvos meras Łukaszas Gibała, Krokuvos metropolitas kardinolas Grzegorzas Ryśas bei minia miesto gyventojų ir turistų. Žmonės ėjo tylėdami ir stojo vietose, kur buvo nušauti nekalti asmenys.

    Ką iš tiesų pamatė eteryje

    Komentuodamas žygį laidoje „Kropka nad i“, tėvas P. Gużyńskis kalbėjo apie vienybės svarbą ir ragino nusisukti nuo konfliktų. Tuomet jis pridūrė, kad pirmoje eilėje, šalia prezidento, esą pastebėjo A. Macierewiczų, o tai jam sukėlė nerimą.

    Tačiau vyriškis su barzdele buvo J. T. Duda – Mažosios Lenkijos vaivadijos seimelio tarybos pirmininkas. Straipsnyje pabrėžiama, kad iš pirmo žvilgsnio jį tikrai buvo galima supainioti.

    Į klaidą sureagavo ir Macierewiczius

    Dvasininko apsirikimą socialiniame tinkle „X“ pakomentavo pats Antonis Macierewiczius. Originaliame tekste daugiau detalių apie jo reakciją nepateikiama.

  • Lenkijos Konstitucinis Tribunolas ant prarajos krašto: teisėjų priesaikos virto politiniu karu

    Lenkijos Konstitucinis Tribunolas ant prarajos krašto: teisėjų priesaikos virto politiniu karu

    Lenkijoje įsiplieskęs Konstitucinio Tribunolo konfliktas per dešimtmetį išaugo iš ginčo dėl kelių teisėjų paskyrimo į sisteminę valstybės valdžių akistatą. Skirtingos politinės stovyklos iki šiol nesutaria, kas turi teisę galutinai spręsti dėl teismų sudėties, o tai kelia abejonių pačio tribunolo sprendimų autoritetu.

    Krizės šaknys siekia 2015 metus, kai prieš rinkimus tuometinė dauguma Seime pakeitė tvarką ir paskyrė penkis teisėjus dar iki naujo parlamento darbo pradžios. Prezidentas Andrzejus Duda atsisakė priimti jų priesaikas, o valdžią perėmusi PiS dauguma netrukus paskyrė alternatyvius kandidatus, taip sukurpdama dvigubo legitimumo problemą.

    Kaip ginčas virto sistemos krize

    2016–2023 metais PiS vykdė Konstitucinio Tribunolo veiklos taisyklių reformą, keisdama bylų nagrinėjimo procedūras, teisėjų kvorumo reikalavimus ir balsavimo slenksčius. Dalį šių pakeitimų pats tribunolas pripažino prieštaraujančiais Konstitucijai, tačiau tuometinė vyriausybė atsisakė publikuoti sprendimą, o tai dar labiau pagilino konfrontaciją.

    Vėliau ginčas persikėlė ir į tarptautinį lygmenį, kai Europos Žmogaus Teisių Teismas atskirose bylose konstatavo, kad tribunolo sudėtis tam tikrais atvejais neatitiko reikalavimo dėl teismo, įsteigto pagal įstatymą. Ši praktika tapo svarbiu argumentu kritikuojantiems politinę įtaką teismams ir kvestionuojantiems kai kurių teisėjų statusą.

    Tusko vyriausybės bandymai ir prezidento veto

    Po 2023 metais vykusių rinkimų Donaldo Tusko koalicija teisės viršenybės atkūrimą paskelbė vienu centrinių prioritetų ir ėmėsi žingsnių, kuriais siekta peržiūrėti ankstesnių reformų pasekmes. Seime buvo priimtos politinės rezoliucijos, o vėliau parengti teisės aktų pakeitimai, tačiau prezidentas A. Duda dalį jų nukreipė Konstituciniam Tribunolui, taip faktiškai sustabdydamas įsigaliojimą.

    Įtampa augo ir dėl sprendimų skelbimo, nes vykdomoji valdžia ėmė riboti kai kurių tribunolo nutarimų publikavimą Teisės aktų registre, argumentuodama sudėties ir procedūrų ginčais. Tribunolo vadovybė tokią praktiką laikė neteisėta ir pabrėžė, kad jo sprendimai išlieka privalomi.

    2026 metų lūžis: priesaikos, notaras ir susidūrimai

    2026 metais konfliktas įžengė į naują etapą, kai prezidentu tapęs Karolis Nawrockis atsisakė priimti dalies Seimo išrinktų teisėjų priesaikas. Prezidento aplinka aiškino, kad buvo abejonių dėl paskyrimo procedūrų ir kad prezidentas neprivalo automatiškai patvirtinti visų kandidatūrų, o Vyriausybė teigė, jog prezidentas negali blokuoti parlamento konstitucinės galios.

    Situaciją dar labiau komplikavo tai, kad keli teisėjai, negavę kvietimo į prezidentūrą, priesaikas davė parlamente, dalyvaujant notarui. Vėliau Konstitucinis Tribunolas priėmė nutarimą, jog priesaika turi būti duodama prezidento akivaizdoje, o prezidentas turi diskreciją nepripažinti procedūros, jei mato pažeidimų.

    Spalį konfliktas persikėlė prie tribunolo būstinės ir į jo vidų, kai skirtingos pusės bandė perimti institucijos administravimą bei sprendimų pasirašymo kontrolę. Pranešta apie fizinius susistumdymus, į įvykius įsitraukė pareigūnai, o prezidentas viešai tai įvardijo kaip bandymą perimti konstitucinę instituciją ir paragino skubiai tartis politiniams lyderiams.

    Ką tai reiškia gyventojams ir verslui?

    Ši krizė seniai peržengė personalijų ar vieno teismo vadovavimo ribas ir tapo klausimu apie valdžių atskyrą bei teisėkūros stabilumą. Kai vienos institucijos nepripažįsta kitų sprendimų arba jų neskelbia, kyla teisinis neapibrėžtumas, kuris gali paliesti mokesčius, administracines procedūras, viešąsias paslaugas ir investicinę aplinką.

    Teisininkai pabrėžia, kad ilgalaikis sprendimas dažniausiai remiasi dviem kryptimis: aiškiomis ir visoms pusėms priimtinomis paskyrimų taisyklėmis bei instituciniu susitarimu, kaip užtikrinti sprendimų privalomumą. Kol politinė konfrontacija išlieka, Konstitucinio Tribunolo legitimumo klausimas Lenkijoje ir toliau išliks vienu jautriausių valstybės stabilumo testų.

  • Ukrainiečiai viešai dėkoja Lenkijai: parama 2022 metais prilygo ištisam kariuomenės korpusui

    Ukrainiečiai viešai dėkoja Lenkijai: parama 2022 metais prilygo ištisam kariuomenės korpusui

    Ukrainos interneto erdvėje vėl įsiplieskė diskusija apie tai, kokią reikšmę 2022 metais turėjo ankstyva Lenkijos karinė parama. Socialiniuose tinkluose ukrainiečiai pabrėžia, kad būtent greitis ir mastas tuomet padėjo išlaikyti frontą, kai Rusija mėgino palaužti šalį pirmaisiais plataus masto invazijos mėnesiais.

    Didelio dėmesio sulaukusiame įraše platformoje X vienas ukrainietis teigė, kad iš perduotos lenkiškos ginkluotės ir technikos būtų buvę galima suformuoti pajėgumą, prilygstantį kariuomenės korpusui. Pasak jo, svarbiausia buvo tai, kad dalis siuntų Ukrainą pasiekė kritiniu momentu, kai laikas reiškė ne tik teritorijas, bet ir valstybės išlikimą.

    Viešai skelbiami Lenkijos valdžios duomenys rodo, kad 2022 metais Ukraina iš Lenkijos gavo šimtus vienetų sunkiosios technikos ir reikšmingus artilerijos bei šaudmenų kiekius. Tarp dažniausiai minimų skaičių – 240 tankų, daugiausia T-72 modifikacijų, ir 82 artilerijos sistemos, taip pat pėstininkų kovos mašinos bei kita šarvuota technika.

    Tuo pačiu laikotarpiu Lenkija tapo viena svarbiausių grandžių, per kurias į Ukrainą keliavo sąjungininkų logistika. Dalis vertinimų nurodo, kad didžioji dalis tiekimo srautų į Ukrainą įvairiais etapais buvo susieta su Lenkijos infrastruktūra, o tai leido greičiau perdislokuoti techniką, amuniciją ir humanitarinius krovinius.

    Lenkijos institucijos taip pat akcentuoja karinį rengimą: ukrainiečių šaltiniuose ir Varšuvos skelbiamoje informacijoje dažnai kartojamas skaičius apie maždaug 26 000 apmokytų Ukrainos karių. Tokie mokymai, vykę poligonuose ir mokymo centruose, vėliau įsiliejo į platesnį Europos Sąjungos mokymo misijos formatą.

    Viešoje erdvėje minimi ir vėlesni, 2022–2024 metų, paramos skaičiai, kuriuose figūruoja 318 perduotų tankų, 586 šarvuotosios transporto priemonės, 137 artilerijos sistemos, taip pat naikintuvai MiG-29 ir sraigtasparniai Mi-24. Ekspertai pabrėžia, kad ankstyvas sovietinės kilmės technikos perdavimas buvo ypač svarbus, nes Ukrainos kariuomenei nereikėjo ilgo prisitaikymo prie visiškai naujų sistemų.

    Lenkijos prezidentas Andrzejus Duda ne kartą viešai teigė, kad kritiniu laikotarpiu Lenkija perdavė daugiau tankų nei nemaža dalis partnerių kartu sudėjus. Ukrainos visuomenės padėkos žinutės dabar primena, kad strateginis efektas dažnai priklauso ne vien nuo paramos apimties, bet ir nuo jos laiko, kai frontui reikalinga priemonė tampa lemiama per kelias savaites, o ne per kelis mėnesius.

    Ši diskusija atsinaujina platesniame kontekste, kai NATO šalys vis daugiau dėmesio skiria ne tik pavienėms siuntoms, bet ir ilgalaikiams tiekimo kontraktams, amunicijos gamybos didinimui bei ukrainiečių rengimui. Ankstyvoji Lenkijos parama Ukrainai šiandien dažnai pateikiama kaip pavyzdys, kaip greitas politinis sprendimas ir logistika gali pakeisti karo eigą.