CP v2

Tag: Anduril

  • AUKUS žingsnis po žingsnio keičia karą: JAV ir Britanija iš bepiločio povandeninio laivo paleido torpedą

    AUKUS žingsnis po žingsnio keičia karą: JAV ir Britanija iš bepiločio povandeninio laivo paleido torpedą

    Jungtinės Amerikos Valstijos ir Jungtinė Karalystė atliko bandymą, per kurį iš bepiločio povandeninio aparato buvo paleista sunkioji torpeda. Bandymas vyko pagal AUKUS susitarimo antrąjį ramstį, orientuotą į pažangias gynybos technologijas, įskaitant autonomines sistemas.

    Pagrindinis bandymo tikslas buvo ne kovinis panaudojimas, o praktinis patikrinimas, ar amerikietišką ginkluotę galima patikimai integruoti į britų valdomą autonominę platformą. Tokiuose bandymuose paprastai vertinama mechaninė tvirtinimo schema, elektros maitinimas, ryšys ir programinės įrangos sąsajos.

    Kas buvo išbandyta?

    Bandyme naudotas „Excalibur“ yra apie 12 metrų ilgio autonominis povandeninis aparatas, sukurtas britų bendrovės „MSubs“ pagal programą „Cetus“. Skelbiama, kad aparatas sveria apie 19 tonų ir turi erdvės naudingajam kroviniui, tačiau šį kartą torpeda buvo tvirtinama išorėje.

    Kaip nurodoma viešai, pasirinkta amerikiečių karinių jūrų pajėgų torpeda Mk 48 yra skirta kovai tiek su povandeniniais laivais, tiek su paviršiniais taikiniais. Ji yra apie 5,8 metro ilgio, 533 milimetrų kalibro ir per savo gyvavimo ciklą ne kartą modernizuota, įskaitant atsparumo įvairioms trikdymo priemonėms didinimą.

    Kodėl tai svarbu kariniam laivynui?

    Didieji autonominiai povandeniniai aparatai šiandien dažniausiai naudojami žvalgybai, stebėjimui ir minų paieškai, tačiau ginkluotės integracija keičia jų paskirtį. Apginkluotos platformos teoriškai galėtų veikti prieš įguluotus povandeninius laivus, sekti rizikingas zonas ir reaguoti į aptiktas grėsmes.

    Toks modelis taip pat sumažina tiesioginę riziką įgulai, nes pavojingiausios užduotys gali būti perduodamos bepiločiams sprendimams. Jungtinės Karalystės atstovai viešai pabrėžė, kad kryptis aiški: karinis laivynas juda link mišrios flotilės, kurioje veikia ir įguluotos, ir autonominės platformos.

    Platesnė tendencija ir kiti projektai

    Jungtinei Karalystei tai aktualu ir dėl riboto įguluotų povandeninių laivų skaičiaus: Royal Navy turi penkis „Astute“ klasės laivus iš planuotų septynių. Autonominiai aparatai galėtų perimti dalį ilgalaikio stebėjimo užduočių, o įguluotos platformos būtų sutelktos į sudėtingesnes misijas.

    Gynybos sektoriuje lygiagrečiai vystomi ir kiti sprendimai. JAV viešai mini bandymų kryptį su „Anduril“ kuriamu „Dive-XL“, Australija plėtoja „Ghost Shark“, o „Boeing“ dirba su didesniu „Orca“ tipo XLUUV projektu, rodančiu, kad autonominiai povandeniniai aparatai tampa vis svarbesne jūrinės gynybos dalimi.

  • JAV gynybos milžinai keičia planus Europoje: šalys nori vietinės gamybos ir technologijų perdavimo

    Europos gynybos rinkoje bręsta pokytis, galintis iš esmės perbraižyti transatlantinių tiekėjų ir pirkėjų santykius. Vis daugiau valstybių nebenori vien tik pirkti pagamintos JAV ginkluotės ir kelia sąlygą: gamyba, aptarnavimas bei tiekimo grandinė turi atsirasti Europoje.

    Tokį poslinkį pastaruoju metu viešai įvardija ir patys gamintojai, o tarptautinė žiniasklaida fiksuoja vis dažnesnius atvejus, kai sutartys siejamos su investicijomis vietoje. Pagrindinis motyvas vienas: Europa, didindama gynybos biudžetus, siekia ne tik greito pajėgumų papildymo, bet ir ilgalaikės pramoninės autonomijos.

    Europa kelia naujas sąlygas

    Iki šiol įprastas modelis buvo paprastas: pirkėjas užsako sistemą, o gamintojas ją pristato, palikdamas techninę priklausomybę nuo atsarginių dalių, programinės įrangos atnaujinimų ir licencijų. Dabar vis dažniau reikalaujama, kad dalis gamybos vyktų Europoje, o vietos įmonės būtų įtrauktos į tiekimą ir priežiūrą.

    Šis reikalavimas apima ne vien darbo vietas ar mokesčius. Vyriausybės siekia užsitikrinti, kad krizės atveju būtų įmanoma greitai remontuoti techniką, gauti amunicijos ir detalių, o prireikus modernizuoti sistemas nepriklausant vien tik nuo užjūrio sprendimų.

    „Lockheed Martin“, „RTX“ ir „Anduril“ prisitaiko

    Kaip skelbia „Reuters“, tarp ryškiausių prisitaikymo pavyzdžių minimi keli didieji JAV gamintojai. „Lockheed Martin“ kalba apie pigesnės raketos sprendimus sistemai Patriot, vystomus su partneriais Europoje ir Jungtinėse Valstijose, taip pat apie bendrus projektus su Vokietijos „Rheinmetall“.

    Tuo metu „RTX“ plečia „Stinger“ raketų gamybą, o dalį surinkimo planuoja perkelti į Nyderlandus. Dar vienas signalas iš naujos kartos gynybos įmonių: bepiločių ir autonominių sistemų gamintojas „Anduril“ yra paskelbęs ketinimus pradėti sparnuotųjų raketų „Barracuda-500M“ gamybą Lenkijoje.

    Ne tik gamyba, bet ir teisės į technologijas

    Ekspertai pabrėžia, kad esminis klausimas yra ne vien gamyklos vieta. Europai vis svarbiau gauti prieigą prie technologijų, dokumentacijos ir teisių, kurios leistų pačiai atlikti aptarnavimą, remontą ir dalį modernizacijos, ypač kai kalbama apie ilgo ciklo sistemas, eksploatuojamas dešimtmečius.

    „Europai reikia ne vien pristatymo grafiko, bet ir garantijos, kad po kelerių metų nepritrūks dalių ar leidimų atlikti kritinius darbus“, – sakė gynybos pramonės analitikas, cituojamas „Reuters“.

    Šį požiūrį sustiprina ir praktiniai rizikos scenarijai: jei JAV pramonė būtų priversta prioritetą skirti savo poreikiams ar kitam regionui, Europos šalys nenori likti priklausomos nuo ribojamų tiekimų. Todėl didesnis vietos pramonės vaidmuo tampa ne politiniu šūkiu, o sutartiniu reikalavimu.

    Vis dėlto artimiausiu metu Europa visiškai neatsisakys JAV sistemų, ypač tokių kaip Patriot ar naikintuvai F-35, kuriuos pakeisti greitai sudėtinga. Tačiau kryptis aiški: nauji kontraktai vis dažniau bus siejami su investicijomis Europoje, technologijų perdavimu ir platesniu vietos tiekėjų įtraukimu.

  • Gynybos technologijų bumas: „Anduril“ pritraukė 4,6 mlrd. eurų ir pašoko iki 56 mlrd.

    Gynybos technologijų bumas: „Anduril“ pritraukė 4,6 mlrd. eurų ir pašoko iki 56 mlrd.

    JAV gynybos technologijų startuolis „Anduril“ paskelbė pritraukęs apie 4,6 mlrd. eurų investicijų ir per vieną sandorį beveik padvigubinęs įmonės vertę iki maždaug 56 mlrd. eurų. Raundui vadovavo investuotojai „Thrive Capital“ ir „Andreessen Horowitz“.

    Įmonės vadovas Brianas Schimpfas teigė, kad naujas kapitalas bus agresyviai nukreiptas į gamybos apimčių didinimą, mokslinius tyrimus ir infrastruktūrą. Pagrindinis tikslas – greičiau diegti mastelio reikalaujančias gynybos sistemas JAV, augant geopolitinėms rizikoms.

    „Kai 2017 metais įkūrėme „Anduril“, gynyba nebuvo sritis, kuri pritrauktų reikšmingas rizikos kapitalo investicijas. Per pastaruosius kelerius metus tai iš esmės pasikeitė“, – sakė Brianas Schimpfas.

    Šis sandoris išryškina platesnę tendenciją: gynybos technologijų sektorius vis dažniau konkuruoja dėl kapitalo su tradicine programinės įrangos rinka, o investuotojai ieško projektų, galinčių greitai pereiti nuo prototipo prie serijinės gamybos. Praktikoje tai reiškia didesnį dėmesį autonominėms sistemoms, jutikliams, programinei įrangai ir DI sprendimams, kurie trumpina ciklą nuo kūrimo iki panaudojimo.

    „Anduril“ investuotojų dėmesį kursto ir lūkesčiai dėl galimo įmonės akcijų platinimo biržoje. Įmonės įkūrėjas Palmeris Luckey anksčiau yra viešai sakęs, kad bendrovę tikrai mato viešojoje rinkoje, nors tikslaus termino nenurodė.

    Tuo pat metu „Anduril“ siekia įsitvirtinti kaip vienas svarbiausių JAV gynybos modernizavimo ir reindustrializacijos naudos gavėjų. Bendrovė pastaraisiais metais aktyviai plečia kontraktų portfelį, o gynybos užsakymai vis dažniau nukreipiami į įmones, kurios gali pasiūlyti ne tik technologiją, bet ir patikimą gamybinę bazę.

    Gynybos technologijų rinkoje ryškėja konkurencija su tradiciniais rangovais, tokiais kaip „Lockheed Martin“, „Northrop Grumman“ ar „RTX“. Vis dėlto naujos kartos įmonės bando laimėti greičiu, lankstesniu produktų kūrimu ir moderniais tiekimo bei gamybos procesais.