CP v2

Tag: Andy Burnham

  • JK premjeras Andy Burnham: santykiai su ES nebetenkina – ko Londonas tikisi lapkričio viršūnių susitikime

    JK premjeras Andy Burnham: santykiai su ES nebetenkina – ko Londonas tikisi lapkričio viršūnių susitikime

    Jungtinės Karalystės ministras pirmininkas Andy Burnham pareiškė, kad dabartinis santykių su Europos Sąjunga modelis Londonui „nėra pakankamai geras“, ir prieš artėjantį JK–ES viršūnių susitikimą paragino atvirai kalbėtis dėl naujo bendradarbiavimo formato. Premjeras teigė, kad pokyčiai būtini, jei šalis rimtai siekia spartinti ekonomikos augimą, geriau valdyti migraciją ir stiprinti saugumą.

    Kalbėdamas parlamente, A. Burnham pabrėžė, kad vyriausybė neturėtų „nusisukti“ nuo galimybių priartinti JK prie ES, o svarbiausias artimiausias tikslas – pasiekti apčiuopiamą rezultatą lapkričio 20 dieną numatytame viršūnių susitikime. Jis taip pat akcentavo, kad dėl esminių sprendimų visuomenė turės lemiamą žodį kiekviename etape.

    Kas bus ant stalo?

    Premjero teigimu, derybų darbotvarkėje daugiausia dėmesio planuojama skirti ekonomikos augimui ir nelegalios migracijos kontrolei. Tarp konkrečių klausimų, kuriuos JK mato kaip realistiškus susitarimams, minimi maisto ir gėrimų prekybos palengvinimai, energetikos sistemų sujungimas, bendradarbiavimas dėl emisijų prekybos ir jaunimo mainų ar patirties įgijimo schema.

    A. Burnham pastaraisiais mėnesiais ne kartą signalizavo norą ilgainiui glaudinti ryšius su Bendrija, o viename iš pasisakymų buvo užsiminęs, kad tarp svarstomų krypčių gali būti ir platesnės integracijos scenarijai. Jo vertinimu, „Brexit“ padarė daugiau žalos nei naudos, o aiški ilgalaikė strategija dėl santykių su didžiausia JK rinka esą yra būtina.

    „Aiškaus kelio į šio amžiaus pabaigą neturėsime, kol neapsispręsime dėl ilgalaikių santykių su didžiausia mūsų rinka“, – sakė A. Burnham.

    Vidaus politika ir kritika

    Tuo pat metu JK viduje stiprėja politinė trintis: dešiniojo sparno politikai ir dalis opozicijos kaltina leiboristų vadovaujamą vyriausybę bandymu iš naujo atverti visuomenę skaldžiusias „Brexit“ diskusijas. Konservatorių lyderė Kemi Badenoch viešai teigė, kad premjeras esą ardo pasitraukimo susitarimo pamatus ir nesugebės išsiderėti geresnių sąlygų.

    Šis ginčas atspindi platesnę dilemą, su kuria JK susiduria po pasitraukimo iš ES: verslo bendruomenė ir dalis visuomenės tikisi mažiau biurokratijos prekyboje ir stabilesnių taisyklių, tačiau politiškai jautrūs klausimai, tokie kaip judėjimo laisvė ar teismų kompetencijos, išlieka raudonos linijos daliai rinkėjų.

    Incidentas RAF Fairford bazėje

    A. Burnham parlamente palietė ir saugumo temą, komentuodamas incidentą RAF Fairford oro bazėje, įvykusį rugsėjo pabaigoje. Premjeras sakė, kad šis atvejis „beveik neabejotinai“ buvo nukreiptas ir koordinuotas Irano Islamo revoliucijos gvardijos korpuso, ir pabrėžė, kad JK netoleruos tokių grėsmių.

    Po įvykio buvo sulaikyti keli asmenys, įtariami veikla, susijusia su sprogmenimis, taip pat galimu teroro akto rengimu. Policija vėliau patvirtino, kad visi įtariamieji paleisti už užstatą, o specializuotos pajėgos tęsia tyrimą ir tikrina visas įmanomas versijas.

    RAF Fairford bazė yra reikšmingas JAV karinių oro pajėgų infrastruktūros taškas Europoje, siejamas su logistika ir sąjungininkų operaciniu pasirengimu. JAV šiuo metu iš bazės yra išvedusios bombonešius, o incidentas papildomai paaštrino Londono retoriką dėl priešiškų valstybių veiklos ir vidaus saugumo grėsmių.

    Artėjantis JK–ES viršūnių susitikimas, vyriausybės teigimu, bus bandymas vienu metu spręsti dvi jautrias darbotvarkes: atkurti pragmatiškesnę ekonominę sąveiką su Bendrija ir parodyti, kad saugumo bei migracijos klausimais Londonas sieks griežtesnio, o ne laisvesnio režimo.

  • Makronas Londone atidarys Bayeux gobeleno parodą: „ypatinga paskola“ ir naujas dialogas su JK

    Makronas Londone atidarys Bayeux gobeleno parodą: „ypatinga paskola“ ir naujas dialogas su JK

    Gobelenų kelionė į Londoną

    Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas rugsėjo 2 dieną vyks į Londoną, kur Britų muziejuje atidarys Bayeux gobelenui skirtą parodą. Tai XI amžiaus kūrinys, pasakojantis Vilhelmo Užkariautojo įsiveržimą į Angliją ir 1066 metų įvykius.

    Eliziejaus rūmai vizitą įvardija kaip reikšmingą Prancūzijos ir Jungtinės Karalystės santykiams momentą. Pasak prezidentūros, Macronas siekia atkreipti dėmesį į jo paties 2025 metais patvirtintą išskirtinę šio kūrinio paskolą.

    Paroda lankytojams bus atverta nuo rugsėjo 10 dienos ir veiks iki 2027 metų liepos 11 dienos. Skelbiama, kad per pirmuosius keturis mėnesius jau parduota 100 000 bilietų, todėl muziejus tikisi itin didelio susidomėjimo.

    Kaip bus eksponuojamas Bayeux gobelenas?

    Apie 70 metrų ilgio lininis siuvinėjimas Londone pirmą kartą bus eksponuojamas paguldytas horizontaliai, o ne pakabintas vertikaliai, kaip ilgus dešimtmečius buvo rodytas Bayeux mieste Normandijoje. Britų muziejus teigia, kad toks sprendimas leis geriau suvokti kūrinio mastą ir detales.

    Muziejus jau pristatė dalį fragmentų, vaizduojančių Hastingso mūšį ir normanų invaziją. Kultūros paveldo specialistams tai reta proga iš arti pamatyti vieną svarbiausių Europos viduramžių pasakojimų, perteiktų vaizdais.

    Kritika ir būklės klausimai

    Kūrinio perkėlimas iš Prancūzijos sukėlė dalies restauratorių ir paveldo ekspertų protestus. Jie perspėjo, kad gobelenas yra pažeidžiamas: minėtos dešimtys nestabilių įplyšimų ir tūkstančiai skylučių, todėl bet koks transportavimas didina riziką.

    Tuo metu internete buvo platinama peticija, raginanti atsisakyti paskolos, tačiau kelionė vis tiek įvyko, taikant griežtas saugumo ir konservavimo priemones. Prancūzijos kultūros ministrė Catherine Pégard po vizito Londone 2026 metų liepą teigė, kad gobelenas eksponuojamas labai geros būklės.

    Politinis vizito fonas

    Be parodos atidarymo, Macronas planuoja susitikti su naujuoju Jungtinės Karalystės ministru pirmininku Andy Burnhamu. Prezidentūra šį pokalbį apibūdina kaip pirmą išsamų apsikeitimą nuomonėmis, po to kai Burnhamas pareigas perėmė prieš mėnesį.

    Taip pat numatyta galimybė pasisveikinti su karaliumi Karoliu III, nors detalių dėl formato ar darbotvarkės kol kas neskelbiama. Šis vizitas bus pirmasis Europos Sąjungos vadovo atvykimas po Jungtinės Karalystės premjero pasikeitimo.

    „Tai ypač reikšmingas momentas, prezidento inicijuotas siekiant stiprinti Prancūzijos ir Britanijos santykius“, – sakė Eliziejaus rūmų atstovas.

    Macrono aplinka pabrėžia, kad bendradarbiavimas su Burnhamu turėtų išlikti intensyvus, ypač tarptautinio saugumo temomis. Nurodoma, kad ryšys su naująja vyriausybe buvo užmegztas nedelsiant, o Londonas išlaiko aiškų dėmesį paramai Ukrainai.

  • Andy Burnham apie „Brexit“ peržiūrą: kokius JK ir ES santykių scenarijus jis žada pateikti šiemet

    Andy Burnham apie „Brexit“ peržiūrą: kokius JK ir ES santykių scenarijus jis žada pateikti šiemet

    Jungtinės Karalystės ministras pirmininkas Andy Burnham pažadėjo imtis ambicingiausios „Brexit“ peržiūros nuo tada, kai šalis paliko Europos Sąjungą. Kalbėdamas Liverpulyje vykusioje metinėje partijos konferencijoje jis teigė, kad dabartiniai planai taisyti ankstesnės vyriausybės susitarimą yra nepakankami.

    Burnhamas akcentavo, kad pasitraukimas iš ES, jo vertinimu, Jungtinei Karalystei atnešė daugiau žalos nei naudos. Tačiau jis kol kas neįvardijo greitų sprendimų ir neskelbė, kurį konkretų kelią rinksis jo vyriausybė.

    „Vėliau šiais metais JK ir ES viršūnių susitikime išdėstysiu, kokias matau skirtingas ilgalaikių santykių su Europos partneriais galimybes“, – sakė Andy Burnhamas.

    Ministras pirmininkas pabrėžė sieksiantis rasti politinį sutarimą dėl vieno pasirinkimo, kuris suteiktų aiškumo tiek vidaus politikai, tiek ekonomikai. Jo teigimu, dabar svarbiausia apibrėžti kryptį, o ne toliau gyventi neapibrėžtumo sąlygomis.

    Nors Burnhamas viešai neįvardijo konkrečių variantų, politinėje erdvėje minimi keli keliai: grįžimas į bendrąją ES rinką, prisijungimas prie muitų sąjungos arba platesnė reintegracija į ES struktūras. Bet kuris iš šių sprendimų reikštų reikšmingą dabartinių politinių įsipareigojimų peržiūrą ir tikėtina taptų būsimų rinkimų programos dalimi.

    Vyriausybės atstovai kol kas vengia iš anksto nubrėžti raudonąsias linijas, todėl viešojoje erdvėje daugėja interpretacijų, ką iš tiesų reiškia pažadas, kad „niekas nėra nubraukta nuo stalo“. Tuo pat metu dalis partijos narių ragina neapsiriboti kosmetinėmis pataisomis ir siekti gilesnio santykių perkrovimo.

    Numatomas JK ir ES viršūnių susitikimas turėtų apimti ir praktinius klausimus, kurie tiesiogiai veikia verslą ir gyventojus: žemės ūkio prekybos taisykles, jaunimo vizų režimą bei bendradarbiavimą dėl anglies dioksido emisijų mažinimo. Šios temos gali tapti tramplinu platesnėms deryboms dėl naujo politinio ir ekonominio santykių modelio.

    Europos pusėje Burnhamo signalai sutinkami atsargiai, bet su aiškiu lūkesčiu, kad Londonas apsispręs, ko siekia ilgalaikėje perspektyvoje. Tuo metu Jungtinės Karalystės vidaus politikoje aštrėja kritika, jog bet koks artėjimas prie Briuselio gali atgaivinti senus konfliktus ir gilinti visuomenės susiskaldymą.

    Artimiausi mėnesiai parodys, ar Burnhamui pavyks suformuluoti realistišką planą, kuriame būtų suderinti ekonominiai interesai, migracijos ir reguliavimo klausimai bei politinė valia parlamente. Sprendimų laukiama iki metų pabaigos, kai abi pusės tikisi susitikimą surengti dar šiais metais.

  • Bajė gobelenas pirmąkart per 900 metų Londone: Macronas atidaro parodą Britų muziejuje

    Bajė gobelenas pirmąkart per 900 metų Londone: Macronas atidaro parodą Britų muziejuje

    Istorinis eksponato „vizitas“

    Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas 2026 metų rugsėjo 2 dieną lankysis Londone ir Britų muziejuje atidarys parodą, skirtą Bajė gobelenui. Tai XI amžiaus kūrinys, pasakojantis apie Vilhelmo Užkariautojo žygį ir Anglijos užkariavimą 1066 metais.

    Eliziejaus rūmų teigimu, vizito ašis yra gobeleno paskolinimas, vadinamas išskirtiniu įvykiu Prancūzijos ir Jungtinės Karalystės santykiams. Prancūzijos prezidentūra pabrėžia, kad sprendimas dėl paskolos buvo politiškai ir simboliškai svarbus žingsnis.

    Parodos datos ir išskirtinis eksponavimas

    Britų muziejus skelbia, kad paroda lankytojams duris atvers 2026 metų rugsėjo 10 dieną ir veiks iki 2027 metų liepos 11 dienos. Pirmiesiems keturiems mėnesiams jau parduota 100 000 bilietų, o tai rodo itin didelį visuomenės susidomėjimą.

    Londone maždaug 70 metrų ilgio lininė siuvinėjimo juosta bus eksponuojama paguldyta, o ne pakabinta vertikaliai, kaip ilgą laiką būdavo Bajė mieste Normandijoje. Muziejus teigia, kad toks pateikimas leidžia geriau suvokti kūrinio mastą ir naratyvo vientisumą.

    Diskusijos dėl būklės ir saugumo

    Gobeleno pervežimas iš Prancūzijos sukėlė dalies restauratorių ir paveldo specialistų kritiką, nes kūrinys yra trapus ir jautrus aplinkos pokyčiams. Viešojoje erdvėje buvo primenama apie audinio pažeidimus, įskaitant dešimtis įplyšimų ir tūkstančius skylučių, todėl baimintasi negrįžtamos žalos.

    Vis dėlto Prancūzijos kultūros ministrė Catherine Pegard po apsilankymo Londone 2026 metų liepą teigė, kad gobelenas eksponuojamas labai geros būklės. Oficialiai akcentuojama, kad transportavimas ir pristatymas buvo organizuoti laikantis griežtų konservavimo reikalavimų.

    Macrono susitikimai Londone

    Vizito metu E. Macronas taip pat planuoja išsamų pirmąjį pokalbį su naujuoju Jungtinės Karalystės ministru pirmininku Andy Burnhamu. Prancūzijos prezidentūra nurodo, kad ryšys su nauja vyriausybės vadovybe buvo užmegztas greitai, o koordinacija tarptautiniais klausimais turėtų išlikti intensyvi.

    Taip pat numatoma galimybė prezidentui pasveikinti karalių Karolį III, nors detalių dėl susitikimo formato neatskleidžiama. Paryžius šį vizitą pristato kaip progą stiprinti dvišalius ryšius, pasitelkiant ir kultūros, ir politikos darbotvarkes.

  • Jungtinė Karalystė pasiuntė žinią Maskvai: Ukrainą remsime 100 proc., kad ir kokios grėsmės

    Jungtinė Karalystė pasiuntė žinią Maskvai: Ukrainą remsime 100 proc., kad ir kokios grėsmės

    Jungtinės Karalystės ministras pirmininkas Andy Burnham pareiškė, kad Londonas toliau teiks „šimtaprocentę“ paramą Ukrainai, nepaisant Rusijos perspėjimų apie galimas „pasekmes“. Šis pareiškimas nuskambėjo didėjant įtampai dėl Ukrainos smūgių taikiniams Rusijos teritorijoje.

    Rusijos ambasada Londone anksčiau įspėjo, kad Jungtinė Karalystė „sumokės“, jei paaiškės, jog Ukrainos atakose Rusijos gilumoje buvo panaudoti Jungtinėje Karalystėje pagaminti dronai. Diplomatai taip pat apkaltino Londoną sąmoningai pasirinkus eskalaciją ir faktiškai tampant Ukrainos veiksmų bendrininku.

    „Mes teikiame paramą tam, kad Ukraina galėtų gintis“, – sakė Andy Burnham.

    Ministro pirmininko teigimu, Jungtinė Karalystė laikosi ilgalaikės pozicijos padėti Ukrainai atremti Rusijos pradėtą karą, o parama nėra priklausoma nuo trumpalaikių politinių aplinkybių. Jis pabrėžė, kad Londonas neketina atsitraukti Ukrainai patiriant didžiausią spaudimą.

    Ukrainos smūgiai gilyn į Rusiją

    Pastaraisiais mėnesiais Ukraina intensyvina tolimojo nuotolio atakas prieš, jos teigimu, karą palaikančią infrastruktūrą Rusijoje. Taikiniais dažnai tampa energetikos objektai, logistikos mazgai ir karinei pramonei reikšmingi pajėgumai, siekiant silpninti Rusijos ekonomiką ir karo tiekimo grandines.

    Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis savaitgalį teigė, kad buvo smogta naftos objektui Ust Lugoje netoli Estijos sienos, taip pat „Progress“ raketų ir kosmoso centrui. Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Generalinis štabas yra nurodęs, kad šiame centre pagamintos raketos gali būti naudojamos kariniams, žvalgybiniams ir ryšių palydovams iškelti į orbitą.

    Smūgiai Charkivo regione

    Tuo pat metu pranešta apie Rusijos raketų ataką Charkivo srities kaime Pečenihy, per kurią, vietos valdžios duomenimis, žuvo mažiausiai 10 žmonių, dar 18 buvo sužeista. Charkivo srities karinės administracijos vadovas Oleh Syniehubov nurodė, kad apgadinta apie 10 namų, taip pat automobiliai, parduotuvės.

    Pasak jo, smūgiams buvo panaudotos dvi sparnuotosios raketos „Banderol“. Nepriklausomas šių teiginių patvirtinimas karo sąlygomis dažnai yra apsunkintas, tačiau Charkivo sritis išlieka viena labiausiai apšaudomų Ukrainos teritorijų dėl geografinio artumo Rusijos sienai.

    Jungtinės Karalystės pareiškimas apie nenutrūkstančią paramą Ukrainai rodo, kad Vakarų sostinės, nepaisant Rusijos diplomatinio spaudimo, tęsia politinę ir karinę paramą Kyjivui. Analitikų vertinimu, artimiausiu metu ši įtampa gali augti, nes Ukraina didina smūgių nuotolį, o Rusija ieško būdų atgrasyti ją remiančias valstybes.

  • JK naujas premjeras Andy Burnham žada 10 metų planą: stabdys krizę ir keis politiką

    JK naujas premjeras Andy Burnham žada 10 metų planą: stabdys krizę ir keis politiką

    Jungtinės Karalystės naujasis ministras pirmininkas Andy Burnham pirmojoje kalboje prie Dauning Strito pažadėjo siekti politinio stabilumo po dešimtmetį trukusių sukrėtimų. Jis akcentavo, kad prioritetai bus ekonomikos stabilizavimas, pragyvenimo kaštų mažinimas ir ilgalaikis valstybės atsigavimo planas.

    A. Burnham pareiškė, jog sieks atkurti visuomenės pasitikėjimą politika ir valdžios institucijomis, o šalies krypčiai reikalingas aiškus ilgalaikis kursas. Pasak jo, dešimties metų planas turėtų tapti lūžio tašku, nutraukiančiu užsitęsusį ekonominį ir politinį nuosmukį.

    „Jungtinė Karalystė turi parodyti pasauliui, kad galime susigrąžinti stabilumą“, – sakė Andy Burnham.

    Naujasis premjeras taip pat patvirtino ketinantis išlaikyti paramą Ukrainai, kuri išlieka viena svarbiausių Europos saugumo darbotvarkės temų. Londonas pastaraisiais metais buvo vienas aktyviausių Kyjivo rėmėjų, o sprendimai dėl gynybos ir finansinės pagalbos dažnai vertinami kaip testas JK geopolitinei lyderystei.

    Vidaus politikoje A. Burnham išskyrė socialines problemas ir pažadėjo, kad vienas pirmųjų nurodymų bus skirtas benamystei mažinti, ypač nakvojimui gatvėje. Tokios priemonės paprastai apima papildomą finansavimą savivaldai, socialinių būstų plėtrą ir glaudesnį darbą su sveikatos bei priklausomybių pagalbos paslaugomis.

    Valdžios pasikeitimas įvyko Keirui Starmeriui atsistatydinus ir karaliui Karoliui III priėmus jo atsistatydinimą bei pavedus A. Burnham formuoti Vyriausybę. A. Burnham, kuriam yra 56 metai, tapo jau šeštuoju premjeru per pastaruosius dešimt metų, o toks kaitos tempas dažnai siejamas su politiniu nestabilumu ir sudėtingais sprendimais dėl ekonomikos bei viešųjų finansų.

    Naujoji Vyriausybė artimiausiu metu turės pateikti konkrečius planus, kaip ketina suvaldyti pragyvenimo kaštų spaudimą, atgaivinti investicijas ir spręsti viešųjų paslaugų problemas. Rinkos ir visuomenė pirmiausia lauks aiškių signalų dėl biudžeto politikos, energijos kainų ir priemonių, kurios apčiuopiamai sumažintų namų ūkių išlaidas.

  • Būsimasis JK premjeras Andy Burnham atskleidė mėgstamiausias britų grupes: kas jo penketuke?

    Būsimasis JK premjeras Andy Burnham atskleidė mėgstamiausias britų grupes: kas jo penketuke?

    Didžiojoje Britanijoje ryškėjant politiniams pokyčiams, vienas dažniausiai minimų kandidatų į ministro pirmininko postą Andy Burnham netikėtai atsidūrė kultūros rubrikose. Šįkart dėmesį patraukė ne jo politinės tezės, o viešai pristatytas mėgstamiausių britų grupių reitingas.

    Burnham, buvęs Didžiojo Mančesterio meras ir Leiboristų partijos politikas, pastaraisiais metais nuosekliai siejo savo viešą įvaizdį su muzika ir šiaurės Anglijos tapatybe. Jo kampanijų vaizdo įrašuose skambėjo Mančesterio scenos vardai, o komunikacijoje dažnai akcentuojamas ryšys su vietos kultūra.

    Naujausiame interviu Burnham sutiko „aklai“ sudėlioti penkias britų grupes, jų iš anksto neįvertinęs bendrame kontekste. Toks formatas dažnai atskleidžia ne tiek racionalų vertinimą, kiek spontanišką skonį ir asmenines simpatijas.

    Jo penketuko viršūnėje atsidūrė Oasis, o antroje vietoje įrašyta Elbow. Trečia vieta skirta The Courteeners, ketvirta atiteko Wolf Alice, o penktoje pozicijoje liko The Smiths.

    Vėliau politikas pripažino, kad The Smiths greičiausiai nebūtų „nustumti“ į paskutinę vietą, jei jis iš anksto būtų žinojęs, kokios grupės bus pateiktos reitingavimui. Tokia pastaba dar kartą parodė, kad reitingas labiau priminė žaidimą nei galutinį nuosprendį muzikos istorijai.

    Burnham simpatijos Oasis nėra naujiena: jis ne kartą viešai kalbėjo apie grupės įtaką ir jos vietą Mančesterio kultūroje. Anksčiau jis yra komentavęs ir planuotus grupės sugrįžimo koncertus, pabrėždamas, kad tai svarbus įvykis miestui ir jo muzikinei reputacijai.

    Greta popkultūrinio dėmens, toks muzikos pasirinkimų viešinimas turi ir aiškią politinės komunikacijos logiką. Jungtinėje Karalystėje politikai vis dažniau ieško būdų parodyti asmeniškumą ir „žmogišką“ pusę, ypač socialiniuose tinkluose, kur trumpi, lengvai cituojami epizodai neretai pasiekia didesnę auditoriją nei programinės kalbos.

    Burnham muzikos skonis viešojoje erdvėje minimas ir platesniame kontekste: anksčiau jis yra pasakojęs apie albumus, kurie jam turėjo įtakos skirtingais gyvenimo etapais. Tokie pasakojimai dažnai veikia kaip papildomas „vertybinės tapatybės“ signalas rinkėjams, ypač regionuose, kuriuose muzika ir vietinė scena yra svarbi bendruomenės savasties dalis.

  • Starmerio atsistatydinimas sukrėtė Londoną: įpėdiniui siunčia griežtą žinią dėl karų

    Starmerio atsistatydinimas sukrėtė Londoną: įpėdiniui siunčia griežtą žinią dėl karų

    Kadenciją baigiantis Jungtinės Karalystės ministras pirmininkas Keiras Starmeris pirmame interviu po atsistatydinimo pareiškė, kad sprendimas pasitraukti jam buvo itin asmeniškas. Politikas pabrėžė, jog iki Leiboristų partija paskirs naują lyderį, jis ir toliau eis pareigas.

    Interviu BBC K. Starmeris pripažino, kad apsisprendimas nebuvo lengvas, ir sakė svarstęs, kas geriausia jam pačiam, šaliai ir Vyriausybei. Pasak jo, galutinis pasirinkimas tapo asmeninio pobūdžio, o ne vien taktinis politinis žingsnis.

    „Tai buvo sunku. Neapsimetinėsiu, kad kitaip“, – sakė Keiras Starmeris.

    Kalbėdamas apie galimą įpėdinį, buvusį Didžiojo Mančesterio merą ir neseniai į parlamentą grįžusį Andy Burnhamą, K. Starmeris perdavė perspėjimą: naujasis ministras pirmininkas vargu ar galės skirti mažiau dėmesio diplomatijai ir tarptautiniams klausimams. Jo teigimu, pastaraisiais metais būtent karai ir įtampos židiniai už Europos ribų turi tiesioginį poveikį britų šeimų išlaidoms.

    K. Starmeris akcentavo, kad konfliktai Ukrainoje ir Irano regione, ypač rizikos dėl energijos tiekimo ir laivybos, daro spaudimą kainoms, todėl tarptautinė politika neatsiejama nuo vidaus gerovės. Ministras pirmininkas atkreipė dėmesį į Hormūzo sąsiaurį, per kurį keliauja reikšminga pasaulinės naftos ir suskystintų dujų dalis, tad bet koks eskalavimas gali išauginti energijos sąnaudas Europoje.

    „Jeigu esi ministras pirmininkas ir tau rūpi, kokios sąskaitos pasieks kiekvienus namus, privalai rūpintis ilgalaikiu sprendimu Ukrainoje ir tuo, kas vyksta Hormūzo sąsiauryje“, – sakė Keiras Starmeris.

    Per savo laiką Dauningo gatvėje K. Starmeris sulaukė kritikos, esą per daug laiko praleidžia užsienyje, susitikimuose su kitų valstybių lyderiais. O. Burnhamas, priešingai, savo kampanijoje labiau pabrėžia vidaus darbotvarkę, žadėdamas atsitraukti nuo, jo vertinimu, nepasiteisinusių ekonominių modelių ir daugiau dėmesio skirti socialinei sanglaudai.

    Andy Burnhamas anksčiau buvo parlamento narys 2001–2017 metais, vėliau tapo Didžiojo Mančesterio meru. Po pergalės papildomuose rinkimuose jis teigė, kad partijai tai yra paskutinė proga keisti kryptį ir kurti vienybe bei viltimi paremtą politiką.

  • Iš Mančesterio į Dauningo gatvę? Andy Burnham užmojai sukrėtė rinkas ir kėlė klausimų

    Iš Mančesterio į Dauningo gatvę? Andy Burnham užmojai sukrėtė rinkas ir kėlė klausimų

    Nuo mero posto iki lyderystės

    Didžiojo Mančesterio meras Andy Burnham pareiškė sieksiantis vietos parlamente per Makerfield apygardos papildomus rinkimus. Jungtinėje Karalystėje toks žingsnis vertinamas kaip bandymas grįžti į nacionalinę politiką ir ilgainiui mesti iššūkį Leiboristų partijos lyderystei bei premjerui Keirui Starmeriui.

    Burnham jau anksčiau du kartus mėgino tapti Leiboristų lyderiu, tačiau nesėkmingai. Šįkart jo argumentas paprastas: nuo 2017 metais einamų mero pareigų jis esą sukaupė pakankamai valdymo patirties ir rezultatų, kad galėtų pretenduoti į aukščiausius postus.

    Rinkas išgąsdino kalbos apie skolas

    Politiko sugrįžimą lydėjo ir nervinga reakcija finansų rinkose: investuotojai jautriai sureagavo į anksčiau jo išsakytas mintis apie valstybės skolinimosi ribojimus. Komentatoriai atkreipė dėmesį, kad užuominos apie lankstesnę fiskalinę politiką gali kelti abejonių dėl biudžeto drausmės.

    Jungtinės Karalystės valstybės obligacijos tokiais atvejais dažnai tampa pirmuoju temperatūros matuokliu, nes jų kainos krenta, kai didėja rizikos suvokimas. Rinkos dalyviai ypač stebi, ar politiniai pažadai neprivers peržiūrėti vadinamųjų fiskalinių taisyklių, kurios riboja skolos augimą.

    Kas yra Manchesterism ir kiek tai kainuotų

    Burnham savo ekonominę kryptį apibūdina kaip Manchesterism, akcentuodamas didesnę regionų savivaldą, aktyvesnį valstybės vaidmenį ir platesnes viešąsias investicijas. Tai apima ir idėjas apie viešesnį pagrindinių paslaugų valdymą, įskaitant transportą, energetiką ar vandenį.

    Kritikai pabrėžia, kad ambicingiausių planų kaina lieka miglota, ypač jei būtų siekiama perimti privačių bendrovių valdomą infrastruktūrą ar paslaugas. Didelio masto nacionalizavimas reikštų ne tik politinius ginčus, bet ir konkrečius finansavimo šaltinius, kuriuos rinkos linkusios vertinti labai griežtai.

    Bee Network ir ginčas dėl nuopelnų

    Vienu ryškiausių savo pasiekimų Burnham laiko Bee Network, siekį sujungti traukinius, autobusus, tramvajus ir dviračių maršrutus į vieningą sistemą su aiškesniais tarifais. Šis modelis atitinka platesnę Europos miestų tendenciją kurti integruotą bilietų sistemą ir mažinti priklausomybę nuo automobilių.

    Vis dėlto skeptikai primena, kad dalis sėkmės elementų Mančesteryje buvo padėti gerokai anksčiau, pavyzdžiui, tramvajų tinklo plėtra patvirtinta dar XX amžiaus pabaigoje. Taip pat pabrėžiama, kad miesto ekonominį šuolį ilgą laiką formavo savivaldybės vadovai ir plėtros komandos, dirbusios su privataus sektoriaus investuotojais.

    Ar regioninis populiarumas virsta pergale Londone?

    Burnham istorija atgaivino seną Jungtinės Karalystės politikos klausimą: ar sėkmingas regiono vadovas gali būti sėkmingas šalies premjeras. Ankstesni pavyzdžiai rodo, kad vietos lyderystė ne visada garantuoja sklandų perėjimą į nacionalinį lygmenį, nes rinkėjai vertina kitokį kompetencijų spektrą.

    Artimiausiu metu daug kas priklausys nuo to, ar Burnham pavyks laimėti papildomus rinkimus ir kaip jis sugebės įtikinti partijos vidų bei rinkas, kad jo planai suderinami su finansiniu stabilumu. Kol kas jo ambicijos kelia ir susidomėjimą, ir įtarumą, o kiekvienas pasisakymas apie skolas ar išlaidas bus matuojamas itin atidžiai.