CP v2

Tag: Andy Burnhamas

  • J. D. Vance smogė Britanijai po Starmerio atsistatydinimo: sako, politika „sugedusi“

    J. D. Vance smogė Britanijai po Starmerio atsistatydinimo: sako, politika „sugedusi“

    JAV viceprezidentas J. D. Vance po Jungtinės Karalystės premjero Keiro Starmerio atsistatydinimo pareiškė, kad šalis „ilgą laiką buvo nuvilta savo lyderystės“. Interviu britų spaudai jis kartu pabrėžė, kad Britanija yra „nuostabi“, tačiau politikoje esą mato rimtą sisteminę problemą.

    Pasak J. D. Vance, Jungtinėje Karalystėje žmonės esą laukia „reikšmingų struktūrinių pokyčių“, o britų politika jam atrodo „labai sugriuvusi“. Šie pareiškimai nuskambėjo tuo metu, kai Leiboristų partija pradeda vadovybės kaitos procesą, o K. Starmeris laikinai lieka poste iki įpėdinio patvirtinimo.

    „Žmonės tikrai šaukiasi reikšmingų struktūrinių pokyčių. Tikiuosi, kad Andy Burnhamas, o jei ne jis, tai kažkas kitas, sugebės tai įgyvendinti“, – sakė J. D. Vance.

    Britanijos vidaus politikoje šis laikotarpis vertinamas kaip dar vienas nestabilumo etapas, nes pastaraisiais metais šalyje dažnai keitėsi ministrai pirmininkai. Tokia kaita paprastai didina neapibrėžtumą dėl biudžeto, migracijos, energetikos ir ekonomikos politikos krypties, o tai atsiliepia ir investuotojų lūkesčiams.

    Interviu jis taip pat užsiminė apie galimą naują lyderį Andy Burnhamą, kuris šiame kontekste minimas kaip vienas realiausių kandidatų perimti vadovavimą. Jei tokia rokiruotė įvyktų, tai būtų dar vienas premjero pasikeitimas per palyginti trumpą laiką, o tai sustiprintų diskusijas apie britų politinės sistemos stabilumą.

    J. D. Vance kritiškas tonas Europos atžvilgiu skambėjo ir anksčiau: jis ne kartą kaltino žemyno lyderius nepakankamai sprendžiant migracijos problemas ir ginčijosi dėl žodžio laisvės ribojimo. Ši linija atitinka dalies JAV Respublikonų sparno retoriką, kuri pastaraisiais metais vis dažniau akcentuoja vidaus saugumą, sienų kontrolę ir skeptiškesnį požiūrį į Europos politinius sprendimus.

    Papildomos įtampos JAV ir Europos darbotvarkėje kelia ir Vašingtono bei sąjungininkų nesutarimai dėl saugumo politikos krypčių. Tokie pareiškimai, kaip J. D. Vance pasisakymas apie Britaniją, paprastai sukelia platesnę reakciją ne tik Londone, bet ir Europoje, nes signalizuoja apie griežtesnę transatlantinių santykių retoriką.

  • Starmerio atsistatydinimas sukėlė britų sumaištį: Londone jau kalbama apie įpėdinį ir rizikas

    Starmerio atsistatydinimas sukėlė britų sumaištį: Londone jau kalbama apie įpėdinį ir rizikas

    Jungtinės Karalystės ministras pirmininkas Keiras Starmeris paskelbė atsistatydinantis, o tai iš karto įplieskė valdančiosios Leiboristų partijos lyderystės rinkimus. Londone pirmadienį girdėjosi ir nusivylimas, ir atsargi viltis, kad politinis pokytis atneš apčiuopiamų rezultatų.

    Dalis sostinės gyventojų teigė nemanantys, kad naujas premjeras iš esmės pakeistų jų kasdienybę. Kiti akcentavo pragyvenimo kainų spaudimą ir jausmą, kad pažadėti ekonominiai pagerėjimai per trumpą laiką taip ir netapo realybe.

    Vienas kalbintų londoniečių, teisininkas Alanas Collinsas, atsistatydinimą įvertino kaip galimybę šaliai persigrupuoti, tačiau įspėjo dėl nuolatinės kaitos kainos. Dažni vyriausybės vadovų pasikeitimai, anot jo, gali didinti politinį neapibrėžtumą ir silpninti pasitikėjimą sprendimų tęstinumu.

    „Tai gali būti gera žinia šaliai, bet nuolatiniai premjerų keitimai kelia dar daugiau nestabilumo“, – sakė Alanas Collinsas.

    Kalbinti gyventojai taip pat diskutavo apie tai, kas galėtų perimti partijos vairą. Medicinos studentė Phoebe Plugge-Porter sakė, kad dalis rinkėjų laukė ryškesnių pokyčių, o dabar mato nusivylimo augimą ir nerimauja dėl Reform UK populiarėjimo.

    „Žmonės norėjo permainų, bet dalis jaučiasi nusivylę; neramina ir Reform UK augimas“, – sakė Phoebe Plugge-Porter.

    Pasak jos, vienu iš stipriausių kandidatų į lyderius galėtų būti buvęs Didžiojo Mančesterio meras Andy Burnhamas, galintis sutelkti platesnį palaikymą partijos viduje. Vis dėlto reali kova dėl vadovavimo priklausys nuo to, ar Leiboristai rinksis tęstinumą, ar ryškesnį kurso keitimą.

    K. Starmeris nurodė, kad trauksis iš partijos lyderio pareigų, bet laikinai eis ministro pirmininko pareigas, kol bus išrinktas įpėdinis. Toks sprendimas reiškia, kad Jungtinė Karalystė artėja prie dar vieno vyriausybės vadovo pasikeitimo ir gali turėti jau septintą premjerą per kiek daugiau nei dešimtmetį.

    Politologai paprastai pabrėžia, kad lyderystės rinkimai valdančiojoje partijoje dažnai sukelia rinkų ir verslo atsargumą, nes didėja neaiškumas dėl mokesčių, viešųjų išlaidų ir reformų tempo. Kartu tai tampa testu, ar partija gebės greitai sutarti dėl krypties ir atkurti rinkėjų pasitikėjimą prieš artėjančius politinius ciklus.

  • Keiras Starmeris svarsto pasitraukimą: žiniasklaida mini terminus, spaudimas auga po rinkimų

    Keiras Starmeris svarsto pasitraukimą: žiniasklaida mini terminus, spaudimas auga po rinkimų

    Kalbos apie atsistatydinimą stiprėja

    Jungtinės Karalystės ministras pirmininkas Keiras Starmeris, pasak verslo sekretoriaus Peterio Kyle’o, vertina „politines realijas“ ir lygina situaciją su tuo, kas buvo prieš savaitę. Šie komentarai nuskambėjo viešojoje erdvėje sustiprėjus pranešimams, kad premjeras artimiausiomis dienomis gali paskelbti apie pasitraukimą.

    P. Kyle’as interviu BBC teigė, kad vyriausybė sieks, jog procesas, kad ir kaip klostytųsi, išliktų „funkcionalus“. Tai vertinama kaip bandymas mažinti įtampą, kol Dauningo gatvė susiduria su augančiu politiniu spaudimu.

    „Jis skiria laiko įvertinti, kokios šiandien yra politinės realijos, palyginti su praeita savaite“, – sakė Peteris Kyle’as.

    Kas didina spaudimą Starmeriui?

    Didžiosios Britanijos žiniasklaida skelbė, kad Keiras Starmeris gali pranešti apie atsistatydinimą ir pateikti pasitraukimo grafiką jau artimiausiu metu. Nors oficialaus patvirtinimo nebuvo, tokie pranešimai paprastai rodo, kad partijos viduje vyksta intensyvios derybos dėl tolesnės krypties.

    Premjeras pastarosiomis savaitėmis patiria spaudimą po prastų leiboristų rezultatų vietos rinkimuose gegužę. Tokie signalai ypač svarbūs, nes vietos rinkimai Jungtinėje Karalystėje dažnai tampa visuomenės nuotaikų barometru prieš nacionalinius sprendimus ir testuoja partijos lyderystės patikimumą.

    Lyderystės kova ir galimi įpėdiniai

    Papildomu smūgiu laikoma Andy Burnhamo pergalė svarbiuose papildomuose rinkimuose Makerfilde. A. Burnhamas laikomas vienu ryškiausių leiboristų veidų, o jo sugrįžimas į parlamentinę politiką sustiprino kalbas apie galimą lyderystės permainą.

    Makerfilde A. Burnhamas surinko 24 927 balsus, apie 55 proc. visų balsų. Antroje vietoje liko „Reform UK“ kandidatas Robertas Kenyonas su 15 696 balsais, trečioje – „Restore Britain“ kandidatė Rebecca Shepherd su 3 111.

    „Tai paskutinis šansas pasikeisti. Antro šanso nebus“, – sakė Andy Burnhamas.

    Viešai skelbiama, kad tiek A. Burnhamas, tiek buvęs sveikatos sekretorius Wesas Streetingas svarstytų dalyvauti lyderio rinkimuose, jei jie būtų paskelbti. Tuo pat metu leiboristų vadovybei tenka užduotis suvaldyti vidinę konkurenciją ir atsakyti į augantį Nigelo Farage’o vadovaujamos „Reform UK“ iššūkį.

    Papildomos įtampos įnešė ir JAV prezidento Donaldo Trumpo pareiškimai socialiniuose tinkluose, kuriuose jis tvirtino, esą britų premjeras „atsistatydins“, kritikuodamas jo politiką migracijos ir energetikos srityse. Vis dėlto tokie pasisakymai labiau vertinami kaip reakcija į žiniasklaidos pranešimus, o ne kaip informacija iš JK vyriausybės vidaus.

  • Didžiosios Britanijos politika dreba: A. Burnhamo šansas į premjerus gąsdina rinkas

    Didžiosios Britanijos politika dreba: A. Burnhamo šansas į premjerus gąsdina rinkas

    Didžiosios Britanijos finansų rinkose auga įtampa: investuotojai vis atidžiau stebi politinius signalus, kad premjeras Keiras Starmeris gali susidurti su rimtu iššūkiu savo poste. Rinkų dalyviai baiminasi, kad galimas valdžios pasikeitimas reikštų didesnį skolinimąsi ir silpnesnę fiskalinę drausmę.

    Pagrindiniu pretendentu į lyderystę įvardijamas Didžiojo Mančesterio meras Andy Burnhamas, kuriam atsiveria kelias į Bendruomenių Rūmus per papildomus rinkimus šiaurės vakaruose. Jei jam pavyktų užsitikrinti mandatą ir sustiprinti paramą partijos viduje, jo ambicijos dėl Dauningo gatvės 10 numerio gali tapti realios.

    Kas neramina investuotojus?

    Rinkoms jautriai reaguojant į politinį neapibrėžtumą, spaudimą patiria svaras ir valstybės skolos vertybiniai popieriai. Investuotojai paprastai reikalauja didesnės grąžos, kai kyla rizika, jog valdžia didins išlaidas ar keis mokesčių kryptį, o tai gali apsunkinti skolos valdymą.

    Prie nerimo prisideda ir viešojoje erdvėje aptariamos idėjos apie ambicingesnes būsto bei infrastruktūros programas, kurios galėtų būti finansuojamos papildomu skolinimusi. Taip pat aptariama galimybė griežtinti apmokestinimą brangesniam nekilnojamajam turtui Londone ir pietryčių Anglijoje, kas rinkose vertinama kaip potencialiai politiškai patrauklu, bet ekonomiškai rizikinga priemonė.

    Rizikos premija gali išlikti ilgam

    Analitikai pabrėžia, kad net ir vien kalbos apie valdžios pasikeitimą gali lemti ilgiau trunkantį politinės rizikos priedą finansiniam turtui. Tai reiškia, kad svaro kursui ir skolos kainai kurį laiką įtaką darys ne tik ekonominiai rodikliai, bet ir vidaus politikos dinamika.

    Kai kurie ekspertai atkreipia dėmesį, kad dalis anksčiau skambėjusių aštresnių pareiškimų apie obligacijų rinkas vėliau buvo sušvelninti, tačiau neapibrėžtumas vis tiek išlieka. Investuotojams svarbiausia ne vien retorika, o tai, ar būsima vyriausybė laikysis aiškių fiskalinių taisyklių ir gebės suderinti augimo tikslus su skolos tvarumu.

    Politika veikia ir užsienio politiką

    Didėjantis vidaus politikos spaudimas premjerui gali turėti pasekmių ir tarptautinėje arenoje, nes lyderio dėmesys ir politinis kapitalas persiskirsto į išlikimą namuose. Tokiu atveju silpnėja ir šalies derybinės pozicijos Europoje, ypač sprendžiant saugumo ar ekonominio bendradarbiavimo klausimus.

    „Jei lyderis namuose kovoja dėl posto, jo įtaka Europoje silpnėja, o partneriai laukia, ar po kelių mėnesių nepasikeis derybų kryptis“, – sakė buvęs diplomatas ir Lordų Rūmų narys Peteris Rickettsas.

    Kol kas lemiamu faktoriumi išlieka artėjantys papildomi rinkimai ir tai, ar A. Burnhamui pavyks įrodyti, kad jis gali laimėti prieš stiprėjančius dešiniuosius varžovus. Rinkos tuo metu vertins ne tik rezultatą, bet ir signalą, kokia kryptimi judės Darbo partija ir visa Didžiosios Britanijos fiskalinė politika.