Vos pajutus perštėjimą ar skausmą gerklėje, daugelis pirmiausia griebiasi pastilių ir tikisi, kad tai tiesiog peršalimas. Tačiau panašūs simptomai gali slėpti ir bakterines infekcijas ar gerklų uždegimą, kuriems reikia kitokio gydymo. Laiku neatpažinus, daliai susirgimų didėja komplikacijų rizika.
Mediciniškai peršalimu dažniausiai vadinama ūminė virusinė kvėpavimo takų infekcija. Ją sukelia įvairūs virusai, todėl požymiai gali skirtis, bet dažniausiai pasireiškia sloga, kosulys, lengvesnis gerklės paraudimas, nedidelis karščiavimas ir bendras silpnumas. Tokiais atvejais gydymas paprastai yra simptominis, o antibiotikai nepadeda.
Kaip atrodo įprastas peršalimas?
Esant virusinei infekcijai, gerklė dažniausiai būna tolygiai paraudusi, be ryškių apnašų. Dažnai prisideda sloga, užgulta nosis, ašarojimas, čiaudulys, o balsas pakinta nežymiai. Skausmas paprastai stipriausias pirmomis dienomis ir palaipsniui mažėja.
Jei simptomai lengvi, padeda poilsis, pakankamas skysčių vartojimas, oro drėkinimas ir skausmą mažinančios priemonės pagal poreikį. Vis dėlto, kai kurie požymiai gali signalizuoti, kad tai ne vien virusas, o kita būklė, kurią svarbu įvertinti gydytojui.
Trys ligos, kurios dažnai apsimeta peršalimu
Viena dažniausių painiavos priežasčių yra tonzilitas, dar vadinamas angina, kai uždegimas apima gomurio tonziles. Jį neretai sukelia bakterijos, ypač A grupės streptokokas, rečiau virusai. Bakterinei formai būdinga tai, kad vien pastilės ar skalavimai problemos neišsprendžia.
Įtarti anginą gali padėti staigus, stiprus gerklės skausmas, aukštesnė temperatūra, skausmingas rijimas ir padidėję, skausmingi kaklo limfmazgiai. Dažnai nebūna slogos ar kosulio, o ant tonzilių gali matytis apnašų. Gydymą, įskaitant antibiotikų poreikį, turėtų nustatyti medikas.
Kita būklė yra faringitas, kai uždegama ryklės gleivinė, ypač užpakalinė gerklės sienelė. Jis gali būti virusinis, bakterinis arba dirginantis, pavyzdžiui, nuo šalto oro, tabako dūmų ar refliukso. Tokiu atveju dažnai vargina perštėjimas, sausumas, skausmas ryjant, o gerklės paraudimas labiau išreikštas ryklės srityje.
Trečia dažna „peršalimo imitacija“ yra laringitas, kai uždegimas apima gerklas ir balso klostes. Tuomet ryškiausias požymis būna užkimimas ar net laikinas balso praradimas, „lojantis“ kosulys, gerklės dirginimas. Kai kuriais atvejais, ypač vaikams, kvėpavimas gali pasunkėti, todėl delsti pavojinga.
Kada būtina kreiptis į gydytoją?
Yra keli signalai, kurių ignoruoti nereikėtų. Jei gerklės skausmą lydi labai aukšta temperatūra, stiprus rijimo skausmas, pūlingos apnašos ant tonzilių ar ryškiai padidėję kaklo limfmazgiai, verta kuo greičiau pasikonsultuoti. Taip pat svarbu įvertinti situaciją, jei simptomai nepraeina ilgiau nei savaitę arba vis blogėja.
Skubios pagalbos reikėtų ieškoti, jei atsiranda dusulys, seilėtekis dėl negalėjimo nuryti, ryškus vienos pusės gerklės patinimas, kaklo sustingimas, labai prislopintas balsas ar sunkiai atveriama burna. Šie požymiai gali rodyti rimtesnes būkles, kurioms būtinas neatidėliotinas ištyrimas. Ypatingo atsargumo reikia vaikams, nėščiosioms ir žmonėms su nusilpusiu imunitetu.
Gydytojai primena, kad antibiotikai skiriami ne „dėl visa ko“, o tada, kai yra pagrįstas įtarimas bakterinei infekcijai arba tai patvirtina tyrimai. Netinkamas antibiotikų vartojimas didina atsparumo riziką, o negydyta streptokokinė infekcija gali sukelti komplikacijas, todėl geriausia išeitis yra tiksli diagnostika. Jei abejojate, saugiausia pasirinkti konsultaciją, o ne spėliojimą.
