Senovinės Amazonės dugno nuosėdos atskleidė netikėtą signalą: per paskutinį ledynmetį natūralūs gaisrai regione beveik nekildavo, o reguliarus miškų deginimas prasidėjo tik atsiradus žmogui.
Kaip rašo „Popular Mechanics“, šie duomenys svarbūs vertinant dabartinę riziką – Amazonės atogrąžų miškai šiemet ypač pažeidžiami dėl klimato kaitos, sausrų ir sustiprėjusio El Ninjo reiškinio.
El Ninjo siejamas su ekvatorinės Ramiojo vandenyno dalies vandens temperatūros padidėjimu, kuris keičia atmosferos cirkuliaciją. Dėl to virš Amazonės oras dažniau leidžiasi žemyn, o ne formuoja lietaus debesis, todėl regione didėja sausros tikimybė.
Mokslininkai įspėja, kad dideli gaisrai gali pastūmėti mišką link negrįžtamų pokyčių: praradusi gebėjimą palaikyti drėgmės apytaką, Amazonė dalyje teritorijų galėtų virsti savana.
Kas parodė „senas purvas“
Tyrėjai analizavo senovinių nuosėdų mėginius, iškeltus iš Amazonijos vandens telkinių. Rezultatai rodo, kad ledynmečiu gaisrai čia buvo itin reti – tai prieštarauja įsivaizdavimui, jog miškas natūraliai dažnai degė ir anksčiau.
Reguliarūs deginimai, kaip teigiama, prasidėjo žmonėms naudojant ugnį teritorijoms valyti. Ši istorija svarbi ir šiandien, nes dabartiniai gaisrai dažnai susiję ne vien su klimatinėmis sąlygomis, bet ir su žmogaus veikla bei kraštovaizdžio fragmentacija.
Didėjant kirtimams ir atsirandant vis daugiau atskirtų miško plotų, jie tampa jautresni karščiui ir drėgmės trūkumui. Tokiose vietose ugnis plinta lengviau, o gaisrų pasekmės gali būti ilgalaikės.
El Ninjo ir sausros: kodėl šie metai rizikingi
Dėmesys situacijai ypač išaugo dar XX amžiaus pabaigoje: 1987 metų vasarą ir rudenį palydovai Amazonijoje fiksavo apie 170 tūkst. gaisrų. Tai tapo vienu iš signalų, kad miškų nykimas ir gaisrai gali įgauti didelį mastą.
El Ninjo epizodai buvo stebimi 1997–1998, 2015–2016 ir 2023–2024 metais, o per pastarąją sausrą Rio Negro upės vandens lygis ties Manausu pasiekė žemiausią rodiklį nuo 1902 metų, kai pradėti sistemingi stebėjimai.
Brazilijos meteorologijos tarnyba nurodo, kad El Ninjo šiemet gali vėlinti lietaus sezono pradžią, o tai mišką daro dar labiau pažeidžiamą gaisrams. Papildomą riziką kelia tai, kad regionas dar nespėjo pilnai atsigauti po ankstesnių klimato svyravimų.
„Tai panašu į situaciją, kai jau sergate, o tada dar pasigaunate infekciją“, – „The Guardian“ aiškino Oksfordo universiteto tyrėja Erika Berenger.
Kodėl tai svarbu visam pasauliui
Didžiausia baimė – kad masiniai gaisrai gali įjungti „lūžio tašką“, kai miškas nebesugeba palaikyti savo drėgmės režimo. Tuomet dalis Amazonės galėtų palaipsniui keistis į sausesnį ekosistemos tipą.
Pasekmės būtų globalios, nes Amazonė laikoma didžiausiu sausumos anglies absorbentu planetoje. Jei miškas prarastų šią funkciją, tai reikštų papildomą spaudimą pasaulio klimato sistemai.