Vokietijos energetikos pertvarka pasiekė simbolinį lūžį: vėjo ir saulės elektrinės tapo didesniu elektros šaltiniu nei iškastinis kuras. Naujausi energetikos sektoriaus duomenys rodo, kad 2025 metais šie du atsinaujinantys šaltiniai kartu pagamino 44 proc. šalies elektros, o iškastinis kuras liko maždaug vienu procentiniu punktu žemiau.
Tai ryškus pokytis, turint omenyje, kad nuo 2000 metais priimto Atsinaujinančios energijos įstatymo vėjo ir saulės dalis Vokietijos gamyboje išaugo apie 42 proc. Tuo pat metu anglis, ilgą laiką laikyta svarbiausiu, bet taršiausiu energijos šaltiniu, nuo daugiau nei pusės gamybos smuko iki maždaug 21 proc.
Šis poslinkis stiprina lūkesčius, kad anglies atsisakymas gali įvykti anksčiau nei numatyta dabar galiojančiame grafike iki 2038 metų. Vis dėlto Vokietijos atvejį komplikuoja ir tai, kad šalis jau užbaigė branduolinės energetikos etapą, o tai reiškia mažiau stabilios bazinės generacijos sistemoje.
Neigiamos kainos – augantis galvos skausmas
Nors atsinaujinantys šaltiniai didina energetinę nepriklausomybę ir mažina emisijas, rinka vis dažniau susiduria su neigiamomis didmeninėmis elektros kainomis. Tai nutinka, kai pasiūla viršija paklausą, o dalis gamintojų už elektrą faktiškai turi primokėti, kad ją priimtų tinklas.
Vėjo ir saulės gamyba priklauso nuo oro sąlygų, todėl pikinė generacija ne visada sutampa su vartojimu. Dėl to dažnėja gamybos ribojimas, kai elektrinių operatoriai laikinai sumažina galią arba visai išjungia parkus, ypač tais atvejais, kai gaminti tampa ekonomiškai nenaudinga.
2026 metų pirmąjį pusmetį Vokietijoje komercinis gamybos ribojimas, vertinant pagal elektros kiekį, išaugo apie 20 proc. – nuo 1 216 iki 1 463 GWh. Tuo pat metu neigiamų kainų valandų skaičius mažėjo nuo 389 iki 299, o tai rodo, kad problema siejasi ne tik su kainų epizodais, bet ir su sistemos bei paskatų dizainu.
Kodėl elektrifikacija stringa?
Vienas iš būdų mažinti išjunginėjimų poreikį – didinti elektros vartojimą tada, kai jos gausu, tai yra spartinti elektrifikaciją. Tačiau Vokietijoje šią kryptį lydėjo prieštaringi sprendimai: atsisakyta teisėkūros iniciatyvų, kurios būtų spartinusios pastatų šildymo perėjimą prie mažiau taršių technologijų.
Paradoksalu, kad šilumos siurbliai rinkoje vis tiek stiprėja. 2025 metais jie sudarė beveik pusę visų naujų šildymo sistemų pardavimų – 48 proc., o pardavimai siekė 299 000 vienetų, o 2026 metų pirmąjį ketvirtį augo dar 34 proc., palyginti su tuo pačiu 2025 metų laikotarpiu.
Kitas silpnas taškas – išmaniųjų skaitiklių diegimas. Skelbiama, kad 2024 metais pažangius išmaniuosius skaitiklius turėjo tik apie 2 proc. namų ūkių, todėl daliai vartotojų sudėtinga pasinaudoti lanksčiais tarifais ir automatiškai perkelti vartojimą į valandas, kai elektra pigesnė arba jos perteklius didžiausias.
Ekspertai pabrėžia, kad ateinančiais metais Vokietijai teks vienu metu spręsti kelias užduotis: sparčiau plėsti tinklus ir kaupimo pajėgumus, tobulinti rinkos taisykles bei kurti realias paskatas vartotojams ir verslui vartoti elektrą tada, kai ją efektyviausia gaminti. Priešingu atveju atsinaujinančios energetikos sėkmę ir toliau lydės brangiai kainuojantys gamybos ribojimai.