Tag: Anglies dioksido emisijos

  • ES 2040 klimato tikslui gresia rizika: švelninama taršos leidimų prekybos sistemos reforma

    ES 2040 klimato tikslui gresia rizika: švelninama taršos leidimų prekybos sistemos reforma

    Europos Sąjungos 2040 metų klimato tikslas gali atsidurti pavojuje, jei bus sušvelninta Bendrijos taršos leidimų prekybos sistemos (ETS) reforma. Tai rodo nutekintas kompromisinis dokumentas, kuriuo siekiama sumažinti augančių anglies dioksido kaštų naštą Europos pramonei.

    Kaip praneša „Euronews“, ES Tarybai šiuo metu pirmininkaujanti Airija sušvelnino siūlymą, kurį trečiadienį turėtų aptarti ES ambasadoriai. Pastaruoju metu ETS sulaukia vis didesnio politinio spaudimo – šalys narės bando suderinti taršos mažinimo tikslus su pramonės konkurencingumu ir aukštomis energijos kainomis.

    Kompromiso teksto tikslas – užsitikrinti politinį palaikymą anglies rinkai po 2030 metų, tačiau klimato politikos šalininkai perspėja: nuolaidos pramonei gali susilpninti sistemos indėlį siekiant 2040 metų tikslų. Tai reikštų, kad trūkstamą taršos mažinimą tektų kompensuoti kitoms ekonomikos šakoms.

    Tekste iš esmės paliekamas Europos Komisijos liepos mėnesį pateiktas planas lėčiau mažinti taršos leidimų skaičių, pratęsti nemokamus leidimus pramonei ir į ETS įvesti tarptautinius anglies kreditus, leidžiančius dalį vidaus taršos „kompensuoti“ projektais už ES ribų.

    Nemokami leidimai ir tarptautiniai kreditai

    Pagal Airijos pirmininkavimo siūlymą pramonės įmonės galėtų išlaikyti 80 proc. nemokamai skiriamų leidimų vien pateikusios investicijų planą – net jeigu vėliau suplanuotų dekarbonizacijos investicijų neįgyvendintų. Likę 20 proc. būtų siejami su tuo, ar pradedamos tinkamų projektų statybos.

    Nemokami leidimai – tai leidimai, kuriuos įmonės gauna nemokėdamos aukcionuose. Jie skirti apsaugoti ES gamintojus nuo konkurencijos šalyse, kur klimato politika mažiau griežta, pavyzdžiui, Kinijoje ar JAV.

    Tačiau toks žingsnis laikomas reikšminga politine nuolaida pramonei, nerimaujančiai dėl nemokamų leidimų mažėjimo. Kritikai kelia klausimą, ar ETS ir toliau teiks pakankamai stiprų ekonominį signalą mažinti taršą.

    Tarybos tekste taip pat išlaikomas siūlymas atidėti taršos leidimų kiekį, atitinkantį 260 mln. tonų CO2, tarptautiniams kreditams finansuoti. Be to, paliekama galimybė 2031–2035 metais vykdyti bandomąjį etapą, kad ES galėtų išbandyti sistemą prieš ją pilnai įgyvendinant.

    Dokumente numatyti griežti tarptautinių kreditų kokybės ir patikimumo reikalavimai, tačiau kartu didėtų priklausomybė nuo to, ar tokių kreditų apskritai bus rinkoje. Jei pramonė jų negalėtų įsigyti, tai, perspėjama, galėtų sukomplikuoti 2040 metų tikslų pasiekimą.

    Numatoma, kad 2040 metų tikslui reikėtų bent 85 proc. vidaus grynojo išmetamų teršalų sumažinimo, o likusią dalį – 5 proc. – sudarytų tarptautiniai kreditai.

    Airijos pirmininkavimas siekia sutelkti 27 šalių narių sutarimą dar prieš pereinant prie politiškai jautresnių klausimų – klimato ambicijų lygio ir naštos pasidalijimo tarp valstybių.

    Susitarimo tikimasi Aplinkos ministrų taryboje gruodžio 11 dieną, o Europos Parlamento balsavimo laukiama gruodžio 14–17 dienomis vyksiančioje plenarinėje sesijoje Strasbūre.

    Šalys narės nesutaria dėl ETS ateities

    Derybas apsunkina dideli skirtumai tarp ES valstybių ir pačių sprendimų sudėtingumas. Antrame dokumente, su kuriuo susipažinta, teigiama, kad šalys jau dabar nesutaria, kaip greitai turėtų mažėti taršos leidimų pasiūla, ar įmonėms leisti plačiau naudoti tarptautinius kreditus ir kiek ilgai saugoti pramonę nuo augančių anglies kaštų.

    Šie reikalavimai, vertinama, gali „praskiesti“ ETS tuo metu, kai iš šios sistemos tikimasi didelės dalies būsimo taršos mažinimo.

    Bendra kryptis išlieka tokia: vyriausybės nori išlaikyti ETS kaip pajamų šaltinį dekarbonizacijai finansuoti, tačiau vis garsiau keliami nuogąstavimai dėl kaštų energijai imlioms pramonės šakoms, konkuruojančioms su gamintojais Kinijoje ar JAV.

    Diskusijos vyksta ir dėl bendro įmonėms prieinamų taršos leidimų kiekio. Vienos sostinės siekia spartesnio mažėjimo, kad didėtų anglies kaina ir būtų skatinama trauktis iš iškastinio kuro, kitos baiminasi poveikio sunkumų patiriančiai pramonei, jei nemokami leidimai būtų mažinami per greitai.

    Lėtesnis leidimų mažėjimas sumažintų spaudimą elektrinėms ir gamykloms greitai mažinti taršą, galėtų slopinti anglies kainas ir suteiktų daugiau laiko prisitaikyti. Tačiau kartu tai reikštų mažiau realių taršos mažinimų ETS apimamuose sektoriuose, todėl 2040 metų tikslas taptų sunkiau pasiekiamas.

    Aplinkosaugininkai kritikuoja reformos kryptį

    Neseniai paskelbtoje „Öko-Institut“ analizėje, kurią užsakė kampanijų grupė WWF Vokietija, teigiama, kad Komisijos siūlyta ETS reformos kryptis yra „nesuderinama“ su ES tikslu iki 2040 metų grynąją taršą mažinti 90 proc.

    WWF Vokietijos pramonės politikos ekspertė Lisa Okken kritikavo siūlymą, teigdama, jog reformoje trūksta anglies kainos signalo, kuris paskatintų skubią Europos pramonės modernizaciją, o spragas bandoma užpildyti sudėtingomis apskaitos schemomis ir pernelyg didele lankstumo erdve.

    Kita aplinkosaugininkų minima problema – idėja leisti papildomą taršą virš esamos „lubų“ ribos mainais į būsimus nuolatinius anglies šalinimus naudojant brangias technologijas, skirtas CO2 surinkti iš oro.

    Analizėje pabrėžiama, kad kol kas neaišku, ar tokie šalinimai apskritai bus įgyvendinami reikiamu mastu, nes šiandien tam tiesiog nėra pakankamų pajėgumų.

  • Karo su Iranu poveikis: iškastinio kuro emisijos pasaulyje gali kristi 0,4 proc., bet bendra tarša augs

    Pasaulinės anglies dioksido emisijos iš naftos, dujų ir anglies šiemet gali sumažėti 0,4 proc., tačiau tai nereiškia, kad klimato tikslai jau pasiekiami. Naujoje ataskaitoje pabrėžiama, kad nedidelį kritimą iš dalies nulėmė ir karo su Iranu sukelti energijos kainų šuoliai.

    Apie šias prognozes rašo „Live Science“, remdamasis 2026 metų „Global Carbon Budget“ ataskaita. Ji paskelbta lapkričio 10 dieną žurnale „Earth System Science Data“ ir šią savaitę turėtų būti pristatyta COP31 klimato konferencijoje Antalijoje (Turkija).

    Ataskaitoje prognozuojama, kad iškastinio kuro sektorius šiemet išmes apie 38,2 mlrd. metrinių tonų CO2. Tai būtų pirmas metinis iškastinio kuro CO2 emisijų sumažėjimas nuo 2020 metų, kai emisijos buvo kritusios dėl COVID-19 pandemijos ribojimų.

    Tačiau už šio skaičiaus slypi svarbi išlyga: bendras pasaulio CO2 kiekis iš visų šaltinių, tikėtina, vis tiek padidės iki rekordinio lygio. Prie to prisideda emisijos, susijusios su durpynų gaisrais, miškų kirtimu ir gaisrais, kuriuos stiprina sausesnės sąlygos, siejamos su „El Niño“.

    Kas lėmė nedidelį iškastinio kuro emisijų kritimą

    Ataskaitos autoriai nurodo dvi pagrindines priežastis: sparčiai augančius įdiegtų vėjo ir saulės elektrinių pajėgumus bei energijos kainų kilimą. Pastarasis siejamas su karo su Iranu poveikiu energijos rinkoms – ribojama kuro pasiūla, o didesnės kainos mažina paklausą.

    Imperial College London klimato mokslininkas Joeri Rogelj, kuris tyrime nedalyvavo, tokį pokytį vadina „drąsinančiu ženklu“, kad dekarbonizacijos pastangos ima duoti rezultatų. Vis dėlto jis pabrėžia, kad 0,4 proc. kritimas yra labai mažas, todėl jo nepakanka laikyti ilgalaikio lūžio įrodymu.

    Alfredo Wegenerio instituto biogeomokslininkė Judith Hauck (viena iš darbo bendraautorių) atkreipia dėmesį, kad vien energijos paklausos augimas, jei ji būtų tenkinama tradiciniu būdu, šiemet būtų stūmęs emisijas į viršų. Jos teigimu, apie du trečdalius šio augimo padengė saulės ir vėjo energetika bei elektromobiliai, tačiau likusią dalį „suvalgė“ kainų šokas, sumažinęs paklausą.

    Skirtingos tendencijos didžiausiuose regionuose

    Tarp didžiausių teršėjų ataskaita prognozuoja emisijų mažėjimą Kinijoje (0,9 proc.), JAV (1,3 proc.), Europos Sąjungoje (1,5 proc.) ir Japonijoje (1 proc.). Tuo metu Indijos metinės CO2 emisijos, kaip nurodoma, turėtų augti 4,4 proc.

    Dar vienas svarbus aspektas – ataskaitoje minimi 40 valstybių, kurios per pastarąjį dešimtmetį mažino emisijas kartu augindamos ekonomiką. Tarp jų įvardijamos JAV, Australija, Naujoji Zelandija, Pietų Korėja, Jungtinė Karalystė, Japonija ir apie 30 Europos Sąjungos šalių.

    Likusiame pasaulyje iškastinio kuro CO2 emisijos, prognozuojama, mažės 0,7 proc., daugiausia dėl 1,9 proc. kritimo naftos emisijose. Autoriai tai sieja su trumpalaike reakcija į tiekimo suvaržymus ir kainų augimą.

    Kodėl klimato tikslai vis tiek tolsta

    Nors iškastinio kuro emisijos šiemet gali kiek mažėti, bendra CO2 emisijų suma iš visų šaltinių, prognozuojama, pakils nuo 42,8 mlrd. iki 43,3 mlrd. metrinių tonų. Tai reiškia, kad bendras taršos „paveikslas“ išlieka prastas net ir matant pažangą energetikos transformacijoje.

    Ataskaitoje teigiama, kad likęs CO2 kiekis, kurį pasaulis dar gali išmesti iki 1,5 laipsnio Celsijaus atšilimo ribos, siekia apie 150 mlrd. metrinių tonų – mažiau nei ketverių metų emisijos dabartiniu tempu. Judith Hauck taip pat svarsto, kad 1,5 laipsnio tikslas greičiausiai jau praleistas, o grįžti prie jo būtų įmanoma tik plačiai šalinant CO2 iš atmosferos.

    Joeri Rogelj pabrėžia, kad vienkartiniai ar krizių sukelti kritimai nėra sprendimas: norint išvengti didėjančios žalos, emisijas reikia nuosekliai mažinti iki nulio. Priešingu atveju visuomenėms teks spręsti „dvigubą uždavinį“ – pertvarkyti ekonomiką ir kartu susitaikyti su vis prastėjančio klimato padariniais.

  • Tyrimas: reguliariai prausiantis šaltu dušu – mažiau nedarbingumo dienų, bet poveikis neaiškus

    Pirmosios sekundės po šaltu dušu daugeliui būna tikras išbandymas, tačiau tyrėjai rado intriguojančią sąsają: žmonės, kurie reguliariai prausėsi šaltai, rečiau pranešė besijaučiantys sergantys ir rečiau ėmė nedarbingumo dienas.

    Šveicarijoje atliktų trijų bandymų duomenys rodo, kad įprotį išlaikę dalyviai nurodė 26 proc. mažiau dienų, kai jautėsi blogai, ir 31 proc. mažiau dienų, kai dėl ligos neėjo į darbą, palyginti su tais, kurie dažniausiai rinkosi šiltą vandenį.

    Rezultatai aprašyti naujoje Bazelio universiteto daktaro disertacijoje, kurioje sujungti 2019–2024 metais vykusių tyrimų duomenys. Visi 719 dalyvių buvo 18–65 metų sveiki suaugusieji, iki tol reguliariai šaltu dušu nesiprausę.

    Vis dėlto tyrėjai pabrėžia svarbią detalę: mažiau praneštų „sergamos savijautos“ dienų nebūtinai reiškia geresnę bendrą fizinę sveikatą – kai kurie rodikliai nepasikeitė, o įrodymai, kad šaltas vanduo apsaugo nuo infekcijų, kol kas išlieka nevienareikšmiai.

    Kaip vyko 12 savaičių bandymai

    Tyrimuose dalyviai buvo stebimi 12 savaičių: jų dušo įpročiai tikrinti kas savaitę, o apie ligos epizodus ir nedarbingumą klausta kas mėnesį. Praustis šaltai turėję dalyviai buvo raginami rinktis šalčiausią įmanomą nustatymą ir kūną šaltu vandeniu veikti 2–5 minutes.

    Analizėje „reguliariais šalto dušo naudotojais“ laikyti tie, kurie šaltai prausėsi bent 70 proc. kartų. Būtent šioje grupėje ir fiksuotas mažesnis praneštų negalavimo dienų bei nedarbingumo dienų skaičius.

    Tačiau ne visi ištvėrė: ypač daug dalyvių pasitraukė per pirmąsias dvi savaites. Papildomoje dviejų bandymų analizėje pilną 12 savaičių režimą užbaigė 37 proc. žmonių.

    Tyrėjai atkreipė dėmesį, kad tarp tų, kurie įprotį vis dėlto išlaikė, jis tapo gana stabilus: reguliariųjų grupėje iki 90 proc. žmonių bet kurią savaitę pranešdavo, kad šaltu dušu prausėsi.

    Ar šaltas dušas tikrai saugo nuo ligų?

    Vienas svarbiausių klausimų – ar šaltas vanduo iš tiesų sumažina susirgimų skaičių, ar tik keičia savijautos vertinimą ir elgesį, pavyzdžiui, pasiryžimą eiti į darbą net ir prastai jaučiantis.

    Pačiame Šveicarijos tyrime, vertinant bendrą fizinę savijautą ir odos būklę atskiruose klausimynuose, statistiškai reikšmingų pagerėjimų nenustatyta. Visgi šaltu dušu prausęsi dalyviai nurodė kuklų psichologinės savijautos ir energijos lygio pagerėjimą.

    Tekste primenamas ir ankstesnis 2016 metų Nyderlanduose vykęs bandymas su daugiau nei 3 000 dalyvių: jie, po šilto dušo 30–90 sekundžių apsipylę šaltu vandeniu, pranešė apie 29 proc. mažesnį nedarbingumą, nors dienų, kai jautėsi sergantys, reikšmingai nemažėjo.

    Kitaip tariant, šaltas dušas gali būti susijęs su mažesniu nedarbingumu, bet tai dar neįrodo, kad jis „užkerta kelią“ infekcijoms. Be to, žmonės, kurie ryžtasi nemaloniam režimui ir jo laikosi, gali skirtis nuo tų, kurie pasitraukia – o šie skirtumai taip pat gali turėti įtakos sveikatai.

    Nauda energijai ir svarbios saugumo išimtys

    Mažiau šildant vandenį sutaupoma energijos. Tyrėjai skaičiavo, kad per 12 savaičių dalyviai kiekvienas galėjo išvengti maždaug 15 kilogramų anglies dioksido emisijų – maždaug tiek, kiek susidaro nuvažiavus apie 100 kilometrų automobiliu.

    Vis dėlto šaltas dušas tinka ne visiems. Tyrimuose nebuvo įtraukiami žmonės, turintys tam tikrų sveikatos būklių, įskaitant rimtas širdies ir kraujagyslių ligas bei Reino fenomeną, nes staigus šalčio poveikis gali apkrauti širdies ir kraujagyslių sistemą.

    Tyrėjai pabrėžia, kad turint sveikatos problemų prieš eksperimentuojant verta pasitarti su gydytoju. O sveikiems žmonėms, norintiems išbandyti, siūloma temperatūrą mažinti palaipsniui, o ne iškart rinktis šalčiausią režimą kaip valios testą.

  • Lenkija per tris CO2 leidimų aukcionus surinko beveik 487 mln. eurų: kainos išlieka tvirtos

    Europos Sąjungos apyvartinių taršos leidimų sistemoje (EU ETS) 2026 metų rugsėjį CO2 emisijos leidimų (EUA) kainos išliko stabilios ir laikėsi palyginti siaurame intervale. Tai rodo Lenkijos Nacionalinio emisijų balansavimo ir valdymo centro (KOBiZE) parengta mėnesio apžvalga, kurioje įvertintos tiek biržos sandorių, tiek pirminės rinkos aukcionų tendencijos.

    Remiantis ataskaita, rugsėjį pirminėje rinkoje per EEX aukcionų platformą įvyko 20 EUA aukcionų. Jų metu parduota apie 48,32 mln. leidimų, o vidutinė svertinė aukcionų atsiskaitymo kaina siekė 84,64 euro už vienetą.

    Lenkija per rugsėjį surengė tris atskirus aukcionus ir pardavė 5,835 mln. EUA. Vidutinė svertinė pardavimo kaina buvo 83,53 euro, o bendra gauta suma sudarė beveik 487,4 mln. eurų.

    Antrinė rinka išliko stabili

    KOBiZE nurodo, kad antrinėje ICE ir EEX rinkoje rugsėjo prekyba daugiausia vyko siaurame kainų koridoriuje. Vidutinė svertinė kaina per 22 prekybos dienas sudarė 84,49 euro, o bendras sandorių mastas siekė apie 65,7 mln. leidimų.

    Ataskaitoje taip pat pažymima, kad mėnesio pradžioje fiksuotas kainų kilimas iki maždaug 87,5 euro, o tai buvo aukščiausias lygis per beveik devynis mėnesius. Vėliau kainos koregavosi žemyn, rinkai reaguojant į pelnų realizavimą ir pasikeitusius lūkesčius dėl pasiūlos.

    Kas palaikė EUA kainas?

    Kaip vieną iš kainas palaikiusių veiksnių analitikai išskiria energijos ir dujų kainų dinamiką, kuri gali keisti elektros gamybos struktūrą ir didinti taršos leidimų paklausą. Kai rinkoje išauga paskatos dažniau naudoti anglimi kūrenamą generaciją, didėja ir poreikis EUA vienetams.

    Papildomą aktyvumą rugsėjį skatino ir artėjantys metiniai įsipareigojimų įvykdymo terminai, kai įrenginių bei aviacijos ir jūrų transporto operatoriai turi pateikti reikalingą leidimų kiekį už praėjusių metų emisijas. Tokiais laikotarpiais įprastai suintensyvėja pirkimai ir išauga trumpalaikiai kainų svyravimai.

    Rugsėjo viduryje fiksuota kainų korekcija siejama ir su lūkesčiais dėl didesnio nemokamų leidimų paskirstymo pramonei. Jei dalis sektorių gauna daugiau nemokamų EUA, jų poreikis pirkti leidimus rinkoje gali mažėti, o tai trumpuoju laikotarpiu daro spaudimą kainai.

    Aukcionų rezultatai ir paklausa

    KOBiZE duomenimis, Lenkijos aukcionai sulaukė vidutinio susidomėjimo, juose vidutiniškai dalyvavo po 21 rinkos dalyvį. Pateiktų pirkimo pasiūlymų apimtis siekė 8,27 mln. vienetų, o paklausos ir pasiūlos santykis sudarė 1,42.

    Tokia dinamika leidžia daryti išvadą, kad rinkoje išlieka pakankamas pirkėjų aktyvumas, tačiau kartu matomas jautrumas reguliaciniams signalams ir pasiūlos pokyčiams. Artimiausiais mėnesiais EUA kainų kryptį lems energijos išteklių kainos, pramonės aktyvumas, nemokamų leidimų paskirstymo tempas ir bendras ES klimato politikos sprendimų fonas.

  • ES svarsto ETS2 atidėjimą: Lenkija ir Italija buria koaliciją, sprendimas svarbus ir gyventojams

    Europos Vadovų Taryboje vėl iškilo klausimas, ar nereikėtų koreguoti antrosios ES apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemos dalies, vadinamos ETS2. Nors pagrindinis dėmesys šiuo metu sutelktas į esamos EU ETS sistemos reformą, politinis spaudimas dėl galimų sąskaitų gyventojams grąžino ETS2 į darbotvarkę.

    EU ETS jau dabar apima elektros ir šilumos gamybą, daug taršius pramonės sektorius bei aviaciją. Europos Komisijos siūlomos korekcijos siejamos su energijos kainų mažinimu, didesniu sistemos nuspėjamumu ir paskatomis investuoti į mažesnę taršą.

    Kas yra ETS2 ir kodėl kelia įtampą?

    ETS2 numato anglies dioksido kainos signalą perkelti ir į sektorius, kurie iki šiol nebuvo apimti pagrindinės sistemos: kelių transportą ir pastatų šildymą. Praktikoje tai reikštų, kad į galutinę degalų ir šildymo kainą būtų įskaičiuojama papildoma išlaidų dalis, susijusi su išmetamu anglies dioksidu.

    Būtent šis poveikis buitiniams vartotojams ir kelia didžiausią politinę riziką, ypač šalyse, kuriose jautriai reaguojama į energijos ir degalų kainų šuolius. Nors ES numato apsaugos mechanizmus ir paramą pažeidžiamiems namų ūkiams, dalis sostinių baiminasi, kad realus kainų efektas vis tiek taps stipriu socialinės įtampos katalizatoriumi.

    Ko siekia Lenkija ir Italija?

    Lenkija ir Italija kartu su Čekija, Slovakija ir Vengrija ėmė formuoti poziciją, kad ETS2 įsigaliojimą reikėtų atidėti arba keisti jo modelį. Tarp svarstomų krypčių minima galimybė paversti sistemą lankstesne, o jos startą nukelti dar vėliau.

    ETS2 įgyvendinimas jau buvo kartą atidėtas: vietoje 2027 metų numatyta pradžia 2028 metais. Dabar, artėjant rinkimų ciklams kai kuriose ES valstybėse, atsiranda papildomas motyvas neatverti naujos fronto linijos dėl kasdienių išlaidų, kurias aiškiai pajustų rinkėjai.

    Ką signalizuoja Europos Vadovų Taryba?

    Europos Vadovų Tarybos išvadose akcentuotas siekis, kad apyvartinių taršos leidimų prekybos sistema būtų nuspėjama, o jos poveikis energijos kainoms būtų sušvelnintas. Taip pat pabrėžta būtinybė mažinti priklausomybę nuo importuojamo iškastinio kuro, spartinant elektrifikaciją ir plėtojant mažai taršius energijos šaltinius.

    „Europos Vadovų Taryba ragina Komisiją atnaujinti visų ETS2 poveikių vertinimą, ypač dėl jo konstrukcijos ir apsaugos mechanizmų“, – sakoma oficialioje formuluotėje.

    Toks įrašas pats savaime dar nereiškia sprendimo atidėti ar perrašyti ETS2, tačiau jis rodo, kad politinė diskusija grįžo į aukščiausią lygmenį. Praktikoje tai gali reikšti naują derybų etapą, kuriame dalis valstybių bandys išsiderėti papildomas išimtis, saugiklius ar vėlesnę įsigaliojimo datą.

    Svarbu ir tai, kad EU ETS sistema laikoma vienu pagrindinių ES klimato politikos instrumentų, nes ji sukuria rinkos kainos signalą taršai ir taip skatina investicijas bei inovacijas. Dėl to dalis šalių, ypač jau daug investavusių į dekarbonizaciją, skeptiškai vertina pernelyg didelį švelninimą, argumentuodamos, kad tai iškreiptų konkurenciją.

    Artimiausiais mėnesiais sprendimai dėl ETS ir ETS2 priklausys nuo Komisijos siūlymų, Tarybos pozicijų ir politinių kompromisų paieškos. Gyventojams ir verslui tai aktualu dėl paprastos priežasties: kuo greičiau ir kokiomis sąlygomis bus taikomas ETS2, tuo tiesesnis gali būti jo poveikis degalų ir šildymo sąskaitoms.

  • Kruizų industrija Europai atneša 65 mlrd. eurų: ar jos bloga reputacija tik mitas?

    Kruizų industrija Europai atneša 65 mlrd. eurų: ar jos bloga reputacija tik mitas?

    Kruizų industrija pastaraisiais metais Europoje vis dažniau atsiduria protestų ir politinių diskusijų epicentre. Uostuose rengiamos demonstracijos dėl taršos ir masinio turizmo, o tokie miestai kaip Barselona ieško būdų riboti srautus ir didinti mokesčius.

    Vis dėlto sektorius pabrėžia ekonominę naudą ir tvirtina, kad kruizai tapo patogia atpirkimo ožiu platesnėms turizmo problemoms. Europos kruizų grandinė, apimanti laivybą, uostus, tiekėjus ir laivų statybą, generuoja apie 65 mlrd. eurų per metus ir palaiko daugiau nei 445 000 darbo vietų.

    Kiek kruizai iš tiesų sudaro?

    „MSC Cruises“ vadovas Gianni Onorato teigia, kad kruizai sudaro mažiau nei 2 proc. visų pasaulyje parduodamų kelionių paketų. Pasak jo, net ir miestuose, kuriuose kruiziniai laivai kritikuojami labiausiai, jų keleiviai yra tik dalis bendro dienos lankytojų srauto.

    Barselonos pavyzdys dažnai minimas diskusijose apie perteklinį turizmą, tačiau kruizų keleiviai esą sudaro apie 3 proc. miesto kasdienių lankytojų. Dėl to dalis industrijos atstovų ragina vertinti visą atvykstamojo turizmo struktūrą, o ne vien kruizinius laivus.

    „Kruizų nuspėjamumas leidžia mažiems šeimos verslams planuoti, ar verta plėstis, nes jie iš anksto žino, kada atvyks žmonės“, – sakė Gianni Onorato.

    Skirtingai nei oro linijos, kruizų bendrovės maršrutus dažnai planuoja maždaug dvejiems metams į priekį. Tai, anot sektoriaus, suteikia uostams ir savivaldybėms daugiau laiko pasiruošti infrastruktūros, srautų valdymo ir paslaugų apkrovoms.

    Taršos kritika ir technologijų lenktynės

    Didžiausias reputacijos išbandymas kruizams yra išmetimai ir oro tarša uostuose, ypač kai laivai ilgai stovi prie krantinių. Europos Sąjungoje griežtėjant jūrų transporto klimatiniams tikslams, kruizinės linijos skuba diegti efektyvesnius variklius ir mažesnio anglies intensyvumo degalus.

    Vienas ryškiausių pokyčių yra dviejų degalų varikliai, leidžiantys pereiti nuo įprastų jūrinių degalų prie švaresnių alternatyvų. Kruizų industrijos asociacijos CLIA duomenimis, organizacijos narės eksploatuoja 327 laivus, tai sudaro apie 90 proc. pasaulinės kruizų pasiūlos, tačiau tik 30 laivų turi dviejų degalų variklius.

    „2023 metais vienas mūsų laivų „MSC Euribia“ keturių dienų kelionę nuo Havro iki Kopenhagos atliko naudodamas biodegalus ir buvo įrodyta, kad kartu su kitomis priemonėmis galėjome pasiekti nulinį tikslą“, – sakė Gianni Onorato.

    Pažanga, anot ekspertų, gali būti lėtesnė dėl ribotos įperkamų švaresnių degalų pasiūlos ir ilgo laivų eksploatavimo ciklo, kuris siekia apie 30 metų. Tai reiškia, kad dalį pokyčių realistiškai galima įgyvendinti tik atnaujinant laivyną, o ne greitai pakeičiant visus senesnius laivus.

    ES tikslas iki 2050 metų pasiekti klimatui neutralų jūrų transportą verčia sektorių investuoti ir į mažesnes, bet masiškai pritaikomas priemones. Kruiziniai operatoriai diegia energijos taupymo sprendimus, pavyzdžiui, išmanesnį patalpų vėdinimo ir kondicionavimo valdymą, kuris automatiškai prisitaiko prie žmonių skaičiaus.

    Keičiasi ir keleiviai

    Kruizai ilgą laiką buvo siejami su vyresniais keliautojais, tačiau industrija pastebi demografijos poslinkį. Pasak „MSC Cruises“ vadovo, šiandien vidutinis kruizų keliautojų amžius dažniausiai patenka į 35–54 metų intervalą, o tai padeda sektoriui plėsti auditoriją.

    Augančia niša vadinami ir vieni keliaujantys žmonės, kuriems svarbus saugumas bei aiškiai organizuota infrastruktūra. Taip pat populiarėja kelių kartų šeimų atostogos, kai vienoje kelionėje suderinami skirtingi poreikiai ir veiklos.

    Industrija pabrėžia, kad spartaus sprogimo nesitikima ir dėl gamybos apribojimų. Dauguma pasaulio kruizinių laivų statomi Europoje, o pagrindiniai statytojai įsikūrę Italijoje, Prancūzijoje, Vokietijoje ir Suomijoje, todėl naujų laivų kiekį riboja užsakymų eilės bei pajėgumai.

    Tai, pasak sektoriaus, lemia labiau kontroliuojamą augimą, kuris svarbus tiek investuotojams, tiek uostams ir miestams, bandantiems suderinti ekonominę naudą su gyvenimo kokybe. Tačiau visuomenės spaudimas dėl taršos ir perteklinio turizmo išlieka, todėl kruizams tenka ne tik keisti technologijas, bet ir įrodyti, kad jų poveikis miestams yra valdomas.

  • „INEOS“ uždaro paskutinę didelę acetilo gamyklą Europoje: tiekimas persikels į JAV ir Kiniją

    Britų chemijos koncernas „INEOS“ paskelbė uždarantis paskutines dideles acetilo produktų gamybos linijas Europoje. Sprendimą įmonė sieja su ilgai išsilaikančiomis aukštomis gamtinių dujų ir elektros kainomis bei augančiais kaštais už anglies dioksido emisijas pagal ES apyvartinių taršos leidimų sistemą.

    Gamyba buvo vykdoma Anglijoje, netoli Kingston upon Hull, kur objektai pastaruoju metu buvo modernizuoti siekiant mažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų, ypač anglies dioksido, emisijas. Vis dėlto, įmonės teigimu, net ir efektyvesnės technologijos neatsveria energetikos ir reguliavimo sąnaudų skirtumo lyginant su JAV bei Kinija.

    Kas keičiasi pirkėjams Europoje

    „INEOS“ nurodo, kad Europos ir Jungtinės Karalystės klientai bus aptarnaujami importu, o tiekimas bus perkeliamas į gamybos pajėgumus JAV ir Kinijoje. Acetilo grandinės chemikalai, tokie kaip acto rūgštis ar acto anhidridas, naudojami plačiai: nuo kosmetikos ir ploviklių iki vaistų, tekstilės, statybinių medžiagų.

    Atkreipiamas dėmesys ir į jautresnes sritis, nes šios žaliavos reikalingos ir daliai pramonės procesų, susijusių su gynybos sektoriaus tiekimo grandinėmis. Tai reiškia, kad europiniai pirkėjai didesnę dalį strateginių cheminių produktų bus priversti įsigyti už ES ribų, o tai didina tiekimo riziką krizinių situacijų metu.

    Brangi energija ir CO2 kaštai

    Įmonės vadovas Jimas Ratcliffe’as pabrėžė, kad esant dabartiniams kainų skirtumams Europa praranda konkurencingumą. „Esant dabartinėms dujų kainoms Europoje, kurios yra 12 kartų didesnės nei JAV ir 8 kartus didesnės nei Kinijoje, mes tiesiog nesame konkurencingi“, – sakė J. Ratcliffe’as.

    Jo teigimu, aukštų energijos kainų ir anglies dioksido mokesčių derinys silpnina Europos gamybinę bazę, o investicijos į efektyvumą tampa nepakankamos, kai pagrindinės sąnaudos išlieka struktūriškai didesnės nei konkurentų regionuose. Šis argumentas atspindi platesnę ES pramonės diskusiją, kurioje vis dažniau kalbama apie anglies dioksido nutekėjimo riziką, kai gamyba iškeliauja į šalis su mažesniais kaštais.

    „INEOS“ taip pat teigia, kad gamybos perkėlimas gali turėti ir priešingą efektą klimatui: jei importuojant chemikalus jie gaminami mažiau efektyviose gamyklose, o papildomai didėja transporto jūra apimtys, bendras anglies dioksido pėdsakas gali augti. Nors Hull objektai buvo įvardijami kaip vieni efektyviausių, konkurencinės sąlygos, įmonės vertinimu, tapo nepalankios.

  • Mokslininkai betoną stiprina žmogaus išmatomis: įdėjus dalį priedo jis tampa iki 42 proc. tvirtesnis

    Mokslininkai betoną stiprina žmogaus išmatomis: įdėjus dalį priedo jis tampa iki 42 proc. tvirtesnis

    Betonas yra vienas svarbiausių šiuolaikinės statybos pagrindų, tačiau jo gamyba turi didelę klimato kainą. Didžiausia problema – cementas: kalkakmenio deginimas ir kiti procesai išskiria daug anglies dioksido, todėl visame pasaulyje ieškoma pakaitalų, mažinančių taršą.

    Indijos Manipal University Jaipur tyrėjų komandai, vadovaujamai civilinės inžinerijos specialisto Raghuvesho Tiwari, pavyko pasiūlyti netikėtą kryptį. Jie betoną bandė modifikuoti bioanglimi, pagaminta iš fekalinio dumblo, kuris surenkamas ir apdorojamas nuotekų bei fekalinio dumblo tvarkymo įrenginiuose.

    Kaip gimsta bioanglis iš atliekų

    Tyrime naudotas fekalinis dumblas pirmiausia džiovinamas, o tuomet kaitinamas mažo deguonies kiekio sąlygomis. Toks procesas vadinamas pirolize, o jo rezultatas – anglinga, porėta medžiaga bioanglis, kuri vėliau sumalama ir persijojama iki smulkių miltelių.

    Šiais milteliais mokslininkai pakeitė dalį cemento įprastame betono mišinyje. Buvo išbandyti keli variantai, kai pakeičiama 5, 10 ir 15 proc. cemento, o po to mėginiai testuojami vertinant jų stiprį ir kitas savybes.

    Rezultatai: stiprėja ir ilgiau kietėdamas

    Geriausi bendri rezultatai dažniausiai fiksuoti tada, kai bioanglimi pakeičiama 5 proc. cemento. Tyrėjai nurodo, kad toks betonas ne tik buvo tvirtesnis, bet ir pasižymėjo mažesniu vandens įgeriamumu bei mažesniu porėtumu, o tai statyboje svarbu ilgaamžiškumui.

    Įdomiausia, kad betonas su priedu reikšmingai stiprėjo ir vėlesniu kietėjimo laikotarpiu. Po 91 dienos 5 proc. mišinyje vidutinis gniuždymo stiprio padidėjimas siekė apie 20 proc., o lenkimo stiprio – apie 36 proc.

    Dar didesnis lenkimo stiprio šuolis pastebėtas 10 proc. variante: tyrėjai skelbia iki 42 proc. augimą. Tiesa, didinant pakaitalo kiekį iki 15 proc., nors stiprėjimas kietėjant išliko, bendras stipris jau atsiliko nuo 5 ir 10 proc. mišinių.

    Kodėl tai veikia ir kokios rizikos

    Mokslininkai aiškina, kad bioanglis yra labai porėta, todėl betone gali veikti kaip mikroskopiniai vandens rezervuarai. Ji sugeria dalį vandens ir palaipsniui jį atiduoda, taip padėdama vykti hidratacijos reakcijoms, kurios lemia kietėjimą ir tvirtumą.

    Be to, bioanglis gali turėti chemiškai aktyvių komponentų, prisidedančių prie papildomų junginių susidarymo betono matricoje, o smulkios dalelės taip pat užpildo mikrotarpus. Taip pagerėja mišinio sandara ir sukibimas, tačiau per didelis kiekis gali didinti defektų bei porų riziką.

    Vis dėlto tyrėjai pabrėžia, kad iki praktinio pritaikymo dar yra kelias. Reikia įvertinti elgseną realiomis sąlygomis, pavyzdžiui, šaldymo ir atšildymo cikluose, esant druskingumui ar temperatūrų ekstremumams, taip pat ilgalaikį patvarumą.

    Dar vienas klausimas – galimi sunkieji metalai ar kiti teršalai, kurie gali kauptis nuotekų dumble. Teoriškai jų įterpimas į betoną galėtų „užrakinti“ dalį kenksmingų medžiagų, tačiau būtini bandymai, ar laikui bėgant jos neišsiplauna ir nekelia rizikos aplinkai.

    Tyrimas priimtas publikuoti žurnale Scientific Reports. Jei metodas pasitvirtintų platesniais tyrimais, tai galėtų tapti sprendimu, kuris vienu metu mažina atliekų problemą ir leidžia bent iš dalies mažinti cemento poreikį.

  • Ar Lenkija gali pasitraukti iš EU ETS? Vyriausybė siekia stabdyti spekuliacijas CO2 leidimais

    EU ETS tema Lenkijoje kaista

    Diskusijos dėl galimo Lenkijos pasitraukimo iš EU ETS neslūgsta ir vėl tapo viena karščiausių klimato politikos temų šalyje. Ji įgavo ir vidaus politikos atspalvį: dalis politikų kalba apie referendumus dėl Žaliojo kurso, kiti ragina grįžti prie anglies, o valdančiosios institucijos akcentuoja reformų siekį pačioje ES.

    Per Seimo komisijos posėdį klimato ir aplinkos viceministras Krzysztofas Bolesta teigė, kad pasitraukimas iš EU ETS Lenkijai yra realiai neįmanomas. Jo argumentas paprastas: EU ETS yra ES teisės dalis, o pasirinktinai taikyti tik patogias taisykles, pasak jo, reikštų griauti bendrą ES teisėkūros logiką.

    „Pasitraukimas iš ETS yra neįmanomas. Tai ES teisės dalis, o jei kiekviena valstybė galėtų rinktis, kas jai tinka, visa sistema subyrėtų“, – sakė Krzysztofas Bolesta.

    Opozicija: sąskaita už Žaliąjį kursą

    Kitą poziciją išsakė parlamentaras Januszas Kowalskis, teigęs, kad ankstesnės derybos dėl Žaliojo kurso buvo pralaimėtos, o tai dabar esą virsta didelėmis sąnaudomis energetikai ir pramonei. Jis taip pat pabrėžė, kad Lenkijos energetikos sistema ilgą laiką rėmėsi anglimi, todėl perėjimo kaštai, lyginant su kitomis šalimis, yra didesni.

    Pasak J. Kowalskio, per 2021–2027 metų laikotarpį EU ETS Lenkijai gali kainuoti apie 100 mlrd. zlotų, tai yra maždaug 23 mlrd. eurų. Tuo metu viceministras pripažino, kad dabartinė padėtis iš dalies yra ankstesnių sprendimų pasekmė, tačiau ragino sprendimų ieškoti ne pasitraukiant, o derantis dėl palankesnių taisyklių ES viduje.

    „Turime būti Europos Sąjungoje ir joje kovoti dėl geresnių taisyklių. Jei kas siūlo nepriimti biudžeto ir išeiti iš ES, tegu tai pasako tiesiai“, – sakė Krzysztofas Bolesta.

    Vyriausybės tikslas – mažinti spekuliacijų įtaką

    Lenkijos vyriausybė, kalbėdama apie EU ETS peržiūrą, akcentuoja ne pasitraukimą, o sistemos koregavimą. Vienas iš ryškiausių Varšuvos siūlymų – riboti finansų institucijų dalyvavimą CO2 leidimų prekyboje, siekiant sumažinti spekuliacijų poveikį kainoms.

    CO2 leidimais prekiaujama biržose, o kritikai teigia, kad finansiniai žaidėjai sustiprino kainų šuolius ir taip padidino sąnaudas elektros gamintojams bei pramonei. Vis dėlto Europos vertybinių popierių ir rinkų institucija anksčiau buvo viešai nurodžiusi, kad nemato pakankamai įrodymų, jog rinką sistemingai iškreiptų spekuliacija.

    Kainos šuolis po reformų ir naujas Briuselio planas

    Ilgą laiką, maždaug iki 2018 metų, vienos tonos CO2 emisijos kaina EU ETS sistemoje dažnai laikėsi žemiau 10 eurų. Vėliau, po reformų, kuriomis buvo sustiprintas rinkos stabilumo rezervas ir mažintas perteklinių leidimų kiekis, rinka pradėjo vertinti emisijų leidimus kaip vis labiau ribotą išteklių, o kainos reikšmingai pakilo.

    Svarbiu lūžiu tapo ir sprendimai dėl dalies leidimų anuliavimo nuo 2023 metų bei spartesnio bendro leidimų kiekio mažinimo. Tai padidino konkurenciją dėl leidimų ir sustiprino signalą, kad ateityje jų bus mažiau, todėl pramonė ir energetika turi greičiau investuoti į mažiau taršias technologijas.

    Tuo pat metu Europos Komisija neseniai pristatė naują EU ETS reformos projektą, kuriame numatomas švelnesnis kursas nei anksčiau. Tarp svarstomų krypčių – lėtesnis leidimų kiekio mažinimas dalyje laikotarpio, griežtesnės taisyklės rinkos stabilumo rezervui ir papildomi resursai Modernizavimo fondui.

    Vis dėlto nuo pasiūlymo iki realių teisės aktų pokyčių dar laukia ilgas derinimo kelias Europos Parlamente ir Taryboje. Net ir siekis susitarti iki 2027 metų pavasario, atsižvelgiant į politinius interesus ir didelį suinteresuotų šalių skaičių, gali pasirodyti pernelyg ambicingas.

  • Didžiausia Europoje aukštakrosnė sustabdyta remontui: „Thyssenkrupp“ ją žada grąžinti po 6 savaičių

    Vokietijos plieno gamintoja „Thyssenkrupp Steel“ laikinai sustabdė Duisburge veikiančią aukštakrosnę „Schwelgern 2“, laikomą didžiausia Europoje. Įmonė skelbia, kad sustabdymas planuotas: numatytas maždaug 6 savaičių remontas ir modernizacija, po kurių įrenginys turėtų grįžti į darbą.

    Šis sprendimas vyksta Europos plieno pramonei spaudžiant Europos Sąjungą peržiūrėti apyvartinių taršos leidimų sistemą EU ETS. Plieno koncernai įspėja, kad be pokyčių anglies dioksido kainos įtaka gali smarkiai kelti savikainą ir dar labiau silpninti Europos gamintojų konkurencingumą pasaulinėje rinkoje.

    Kas bus daroma per remontą?

    „Thyssenkrupp“ nurodo, kad pagrindiniai darbai sutelkti į aukštakrosnės centrines aušinimo sistemas ir apatinės dalies karščiui atsparų išklojimą. Bus keičiamos aušinimo sistemos dalys, atnaujinami ugniai atsparūs segmentai ir montuojami papildomi variniai aušinimo elementai, skirti geriau apsaugoti krosnies korpusą didžiausios apkrovos zonoje.

    Lygiagrečiai planuojami ir pagalbinių sistemų priežiūros darbai, įskaitant dujų valymą ir šlako granuliavimo įrangą. Bendrovės teigimu, tikslas – pagerinti techninį prieinamumą ir patikimumą, kad įrenginys galėtų stabiliai dirbti dar ne vienerius metus.

    „Schwelgern 2“ mastas ir reikšmė

    Aukštakrosnė „Schwelgern 2“ pradėjo veikti 1993 metais ir yra vienas svarbiausių integruotos plieno gamybos objektų Europoje. Viešai skelbiamais duomenimis, jos pajėgumai siekia apie 10 000–12 000 tonų ketaus per parą, o tokio masto gamyba kasdien reikalauja milžiniškų žaliavų srautų.

    Vienas iš įvardijamų rodiklių – iki maždaug 20 000 tonų rūdos, aglomerato, kokso ir anglies per dieną, kas logistiškai prilyginama dešimtims krovininių traukinių sąstatų. Tokie skaičiai parodo, kodėl net planuotas trumpalaikis sustabdymas turi reikšmę tiek žaliavų rinkoms, tiek tiekimo grandinėms.

    EU ETS spaudimas ir plieno ateitis

    „Thyssenkrupp Steel“, „ArcelorMittal Europe“ ir „Voestalpine“ pastaraisiais mėnesiais ragino skubiai reformuoti EU ETS, teigdami, kad esama sistema nepakankamai įvertina Europos pramonės realybę. Jų vertinimu, pagal dabartines taisykles iki 2030-ųjų pradžios plieno gamybos sąnaudos ES gali išaugti maždaug 50 proc.

    Koncernai taip pat akcentuoja konkurencijos problemą: importuojamas plienas dažnai nepatiria analogiškų emisijų kaštų, o eksportuojamam plienui nėra pilnai kompensuojama EU ETS našta. Pramonės atstovų skaičiavimais, be korekcijų ES plieno gamyba galėtų sumažėti 30–40 proc., o rizika paliestų iki 5 000 000 darbo vietų visoje vertės grandinėje.

    „Turime padaryti pertrauką įgyvendinant kaštus, kad EU ETS galėtų užtikrinti transformaciją ir nediskriminuoti tokių pionierių kaip mes“, – sakė „Thyssenkrupp Steel“ vadovė Marie Jaroni.

    Europos plieno sektoriui siekiant pereiti prie mažiau taršios gamybos, aukštakrosnių modernizavimas vis dažniau derinamas su ilgalaike strategija: investicijomis į naujas technologijas, energijos sąnaudų mažinimu ir politinėmis derybomis dėl reguliavimo. „Schwelgern 2“ atvejis rodo, kad net ir trumpas sustabdymas tampa platesnės kovos dėl konkurencingumo ir dekarbonizacijos tempo dalimi.