Tag: Anglies dioksido emisijos

  • „INEOS“ uždaro paskutinę didelę acetilo gamyklą Europoje: tiekimas persikels į JAV ir Kiniją

    Britų chemijos koncernas „INEOS“ paskelbė uždarantis paskutines dideles acetilo produktų gamybos linijas Europoje. Sprendimą įmonė sieja su ilgai išsilaikančiomis aukštomis gamtinių dujų ir elektros kainomis bei augančiais kaštais už anglies dioksido emisijas pagal ES apyvartinių taršos leidimų sistemą.

    Gamyba buvo vykdoma Anglijoje, netoli Kingston upon Hull, kur objektai pastaruoju metu buvo modernizuoti siekiant mažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų, ypač anglies dioksido, emisijas. Vis dėlto, įmonės teigimu, net ir efektyvesnės technologijos neatsveria energetikos ir reguliavimo sąnaudų skirtumo lyginant su JAV bei Kinija.

    Kas keičiasi pirkėjams Europoje

    „INEOS“ nurodo, kad Europos ir Jungtinės Karalystės klientai bus aptarnaujami importu, o tiekimas bus perkeliamas į gamybos pajėgumus JAV ir Kinijoje. Acetilo grandinės chemikalai, tokie kaip acto rūgštis ar acto anhidridas, naudojami plačiai: nuo kosmetikos ir ploviklių iki vaistų, tekstilės, statybinių medžiagų.

    Atkreipiamas dėmesys ir į jautresnes sritis, nes šios žaliavos reikalingos ir daliai pramonės procesų, susijusių su gynybos sektoriaus tiekimo grandinėmis. Tai reiškia, kad europiniai pirkėjai didesnę dalį strateginių cheminių produktų bus priversti įsigyti už ES ribų, o tai didina tiekimo riziką krizinių situacijų metu.

    Brangi energija ir CO2 kaštai

    Įmonės vadovas Jimas Ratcliffe’as pabrėžė, kad esant dabartiniams kainų skirtumams Europa praranda konkurencingumą. „Esant dabartinėms dujų kainoms Europoje, kurios yra 12 kartų didesnės nei JAV ir 8 kartus didesnės nei Kinijoje, mes tiesiog nesame konkurencingi“, – sakė J. Ratcliffe’as.

    Jo teigimu, aukštų energijos kainų ir anglies dioksido mokesčių derinys silpnina Europos gamybinę bazę, o investicijos į efektyvumą tampa nepakankamos, kai pagrindinės sąnaudos išlieka struktūriškai didesnės nei konkurentų regionuose. Šis argumentas atspindi platesnę ES pramonės diskusiją, kurioje vis dažniau kalbama apie anglies dioksido nutekėjimo riziką, kai gamyba iškeliauja į šalis su mažesniais kaštais.

    „INEOS“ taip pat teigia, kad gamybos perkėlimas gali turėti ir priešingą efektą klimatui: jei importuojant chemikalus jie gaminami mažiau efektyviose gamyklose, o papildomai didėja transporto jūra apimtys, bendras anglies dioksido pėdsakas gali augti. Nors Hull objektai buvo įvardijami kaip vieni efektyviausių, konkurencinės sąlygos, įmonės vertinimu, tapo nepalankios.

  • Mokslininkai betoną stiprina žmogaus išmatomis: įdėjus dalį priedo jis tampa iki 42 proc. tvirtesnis

    Mokslininkai betoną stiprina žmogaus išmatomis: įdėjus dalį priedo jis tampa iki 42 proc. tvirtesnis

    Betonas yra vienas svarbiausių šiuolaikinės statybos pagrindų, tačiau jo gamyba turi didelę klimato kainą. Didžiausia problema – cementas: kalkakmenio deginimas ir kiti procesai išskiria daug anglies dioksido, todėl visame pasaulyje ieškoma pakaitalų, mažinančių taršą.

    Indijos Manipal University Jaipur tyrėjų komandai, vadovaujamai civilinės inžinerijos specialisto Raghuvesho Tiwari, pavyko pasiūlyti netikėtą kryptį. Jie betoną bandė modifikuoti bioanglimi, pagaminta iš fekalinio dumblo, kuris surenkamas ir apdorojamas nuotekų bei fekalinio dumblo tvarkymo įrenginiuose.

    Kaip gimsta bioanglis iš atliekų

    Tyrime naudotas fekalinis dumblas pirmiausia džiovinamas, o tuomet kaitinamas mažo deguonies kiekio sąlygomis. Toks procesas vadinamas pirolize, o jo rezultatas – anglinga, porėta medžiaga bioanglis, kuri vėliau sumalama ir persijojama iki smulkių miltelių.

    Šiais milteliais mokslininkai pakeitė dalį cemento įprastame betono mišinyje. Buvo išbandyti keli variantai, kai pakeičiama 5, 10 ir 15 proc. cemento, o po to mėginiai testuojami vertinant jų stiprį ir kitas savybes.

    Rezultatai: stiprėja ir ilgiau kietėdamas

    Geriausi bendri rezultatai dažniausiai fiksuoti tada, kai bioanglimi pakeičiama 5 proc. cemento. Tyrėjai nurodo, kad toks betonas ne tik buvo tvirtesnis, bet ir pasižymėjo mažesniu vandens įgeriamumu bei mažesniu porėtumu, o tai statyboje svarbu ilgaamžiškumui.

    Įdomiausia, kad betonas su priedu reikšmingai stiprėjo ir vėlesniu kietėjimo laikotarpiu. Po 91 dienos 5 proc. mišinyje vidutinis gniuždymo stiprio padidėjimas siekė apie 20 proc., o lenkimo stiprio – apie 36 proc.

    Dar didesnis lenkimo stiprio šuolis pastebėtas 10 proc. variante: tyrėjai skelbia iki 42 proc. augimą. Tiesa, didinant pakaitalo kiekį iki 15 proc., nors stiprėjimas kietėjant išliko, bendras stipris jau atsiliko nuo 5 ir 10 proc. mišinių.

    Kodėl tai veikia ir kokios rizikos

    Mokslininkai aiškina, kad bioanglis yra labai porėta, todėl betone gali veikti kaip mikroskopiniai vandens rezervuarai. Ji sugeria dalį vandens ir palaipsniui jį atiduoda, taip padėdama vykti hidratacijos reakcijoms, kurios lemia kietėjimą ir tvirtumą.

    Be to, bioanglis gali turėti chemiškai aktyvių komponentų, prisidedančių prie papildomų junginių susidarymo betono matricoje, o smulkios dalelės taip pat užpildo mikrotarpus. Taip pagerėja mišinio sandara ir sukibimas, tačiau per didelis kiekis gali didinti defektų bei porų riziką.

    Vis dėlto tyrėjai pabrėžia, kad iki praktinio pritaikymo dar yra kelias. Reikia įvertinti elgseną realiomis sąlygomis, pavyzdžiui, šaldymo ir atšildymo cikluose, esant druskingumui ar temperatūrų ekstremumams, taip pat ilgalaikį patvarumą.

    Dar vienas klausimas – galimi sunkieji metalai ar kiti teršalai, kurie gali kauptis nuotekų dumble. Teoriškai jų įterpimas į betoną galėtų „užrakinti“ dalį kenksmingų medžiagų, tačiau būtini bandymai, ar laikui bėgant jos neišsiplauna ir nekelia rizikos aplinkai.

    Tyrimas priimtas publikuoti žurnale Scientific Reports. Jei metodas pasitvirtintų platesniais tyrimais, tai galėtų tapti sprendimu, kuris vienu metu mažina atliekų problemą ir leidžia bent iš dalies mažinti cemento poreikį.

  • Ar Lenkija gali pasitraukti iš EU ETS? Vyriausybė siekia stabdyti spekuliacijas CO2 leidimais

    EU ETS tema Lenkijoje kaista

    Diskusijos dėl galimo Lenkijos pasitraukimo iš EU ETS neslūgsta ir vėl tapo viena karščiausių klimato politikos temų šalyje. Ji įgavo ir vidaus politikos atspalvį: dalis politikų kalba apie referendumus dėl Žaliojo kurso, kiti ragina grįžti prie anglies, o valdančiosios institucijos akcentuoja reformų siekį pačioje ES.

    Per Seimo komisijos posėdį klimato ir aplinkos viceministras Krzysztofas Bolesta teigė, kad pasitraukimas iš EU ETS Lenkijai yra realiai neįmanomas. Jo argumentas paprastas: EU ETS yra ES teisės dalis, o pasirinktinai taikyti tik patogias taisykles, pasak jo, reikštų griauti bendrą ES teisėkūros logiką.

    „Pasitraukimas iš ETS yra neįmanomas. Tai ES teisės dalis, o jei kiekviena valstybė galėtų rinktis, kas jai tinka, visa sistema subyrėtų“, – sakė Krzysztofas Bolesta.

    Opozicija: sąskaita už Žaliąjį kursą

    Kitą poziciją išsakė parlamentaras Januszas Kowalskis, teigęs, kad ankstesnės derybos dėl Žaliojo kurso buvo pralaimėtos, o tai dabar esą virsta didelėmis sąnaudomis energetikai ir pramonei. Jis taip pat pabrėžė, kad Lenkijos energetikos sistema ilgą laiką rėmėsi anglimi, todėl perėjimo kaštai, lyginant su kitomis šalimis, yra didesni.

    Pasak J. Kowalskio, per 2021–2027 metų laikotarpį EU ETS Lenkijai gali kainuoti apie 100 mlrd. zlotų, tai yra maždaug 23 mlrd. eurų. Tuo metu viceministras pripažino, kad dabartinė padėtis iš dalies yra ankstesnių sprendimų pasekmė, tačiau ragino sprendimų ieškoti ne pasitraukiant, o derantis dėl palankesnių taisyklių ES viduje.

    „Turime būti Europos Sąjungoje ir joje kovoti dėl geresnių taisyklių. Jei kas siūlo nepriimti biudžeto ir išeiti iš ES, tegu tai pasako tiesiai“, – sakė Krzysztofas Bolesta.

    Vyriausybės tikslas – mažinti spekuliacijų įtaką

    Lenkijos vyriausybė, kalbėdama apie EU ETS peržiūrą, akcentuoja ne pasitraukimą, o sistemos koregavimą. Vienas iš ryškiausių Varšuvos siūlymų – riboti finansų institucijų dalyvavimą CO2 leidimų prekyboje, siekiant sumažinti spekuliacijų poveikį kainoms.

    CO2 leidimais prekiaujama biržose, o kritikai teigia, kad finansiniai žaidėjai sustiprino kainų šuolius ir taip padidino sąnaudas elektros gamintojams bei pramonei. Vis dėlto Europos vertybinių popierių ir rinkų institucija anksčiau buvo viešai nurodžiusi, kad nemato pakankamai įrodymų, jog rinką sistemingai iškreiptų spekuliacija.

    Kainos šuolis po reformų ir naujas Briuselio planas

    Ilgą laiką, maždaug iki 2018 metų, vienos tonos CO2 emisijos kaina EU ETS sistemoje dažnai laikėsi žemiau 10 eurų. Vėliau, po reformų, kuriomis buvo sustiprintas rinkos stabilumo rezervas ir mažintas perteklinių leidimų kiekis, rinka pradėjo vertinti emisijų leidimus kaip vis labiau ribotą išteklių, o kainos reikšmingai pakilo.

    Svarbiu lūžiu tapo ir sprendimai dėl dalies leidimų anuliavimo nuo 2023 metų bei spartesnio bendro leidimų kiekio mažinimo. Tai padidino konkurenciją dėl leidimų ir sustiprino signalą, kad ateityje jų bus mažiau, todėl pramonė ir energetika turi greičiau investuoti į mažiau taršias technologijas.

    Tuo pat metu Europos Komisija neseniai pristatė naują EU ETS reformos projektą, kuriame numatomas švelnesnis kursas nei anksčiau. Tarp svarstomų krypčių – lėtesnis leidimų kiekio mažinimas dalyje laikotarpio, griežtesnės taisyklės rinkos stabilumo rezervui ir papildomi resursai Modernizavimo fondui.

    Vis dėlto nuo pasiūlymo iki realių teisės aktų pokyčių dar laukia ilgas derinimo kelias Europos Parlamente ir Taryboje. Net ir siekis susitarti iki 2027 metų pavasario, atsižvelgiant į politinius interesus ir didelį suinteresuotų šalių skaičių, gali pasirodyti pernelyg ambicingas.

  • Didžiausia Europoje aukštakrosnė sustabdyta remontui: „Thyssenkrupp“ ją žada grąžinti po 6 savaičių

    Vokietijos plieno gamintoja „Thyssenkrupp Steel“ laikinai sustabdė Duisburge veikiančią aukštakrosnę „Schwelgern 2“, laikomą didžiausia Europoje. Įmonė skelbia, kad sustabdymas planuotas: numatytas maždaug 6 savaičių remontas ir modernizacija, po kurių įrenginys turėtų grįžti į darbą.

    Šis sprendimas vyksta Europos plieno pramonei spaudžiant Europos Sąjungą peržiūrėti apyvartinių taršos leidimų sistemą EU ETS. Plieno koncernai įspėja, kad be pokyčių anglies dioksido kainos įtaka gali smarkiai kelti savikainą ir dar labiau silpninti Europos gamintojų konkurencingumą pasaulinėje rinkoje.

    Kas bus daroma per remontą?

    „Thyssenkrupp“ nurodo, kad pagrindiniai darbai sutelkti į aukštakrosnės centrines aušinimo sistemas ir apatinės dalies karščiui atsparų išklojimą. Bus keičiamos aušinimo sistemos dalys, atnaujinami ugniai atsparūs segmentai ir montuojami papildomi variniai aušinimo elementai, skirti geriau apsaugoti krosnies korpusą didžiausios apkrovos zonoje.

    Lygiagrečiai planuojami ir pagalbinių sistemų priežiūros darbai, įskaitant dujų valymą ir šlako granuliavimo įrangą. Bendrovės teigimu, tikslas – pagerinti techninį prieinamumą ir patikimumą, kad įrenginys galėtų stabiliai dirbti dar ne vienerius metus.

    „Schwelgern 2“ mastas ir reikšmė

    Aukštakrosnė „Schwelgern 2“ pradėjo veikti 1993 metais ir yra vienas svarbiausių integruotos plieno gamybos objektų Europoje. Viešai skelbiamais duomenimis, jos pajėgumai siekia apie 10 000–12 000 tonų ketaus per parą, o tokio masto gamyba kasdien reikalauja milžiniškų žaliavų srautų.

    Vienas iš įvardijamų rodiklių – iki maždaug 20 000 tonų rūdos, aglomerato, kokso ir anglies per dieną, kas logistiškai prilyginama dešimtims krovininių traukinių sąstatų. Tokie skaičiai parodo, kodėl net planuotas trumpalaikis sustabdymas turi reikšmę tiek žaliavų rinkoms, tiek tiekimo grandinėms.

    EU ETS spaudimas ir plieno ateitis

    „Thyssenkrupp Steel“, „ArcelorMittal Europe“ ir „Voestalpine“ pastaraisiais mėnesiais ragino skubiai reformuoti EU ETS, teigdami, kad esama sistema nepakankamai įvertina Europos pramonės realybę. Jų vertinimu, pagal dabartines taisykles iki 2030-ųjų pradžios plieno gamybos sąnaudos ES gali išaugti maždaug 50 proc.

    Koncernai taip pat akcentuoja konkurencijos problemą: importuojamas plienas dažnai nepatiria analogiškų emisijų kaštų, o eksportuojamam plienui nėra pilnai kompensuojama EU ETS našta. Pramonės atstovų skaičiavimais, be korekcijų ES plieno gamyba galėtų sumažėti 30–40 proc., o rizika paliestų iki 5 000 000 darbo vietų visoje vertės grandinėje.

    „Turime padaryti pertrauką įgyvendinant kaštus, kad EU ETS galėtų užtikrinti transformaciją ir nediskriminuoti tokių pionierių kaip mes“, – sakė „Thyssenkrupp Steel“ vadovė Marie Jaroni.

    Europos plieno sektoriui siekiant pereiti prie mažiau taršios gamybos, aukštakrosnių modernizavimas vis dažniau derinamas su ilgalaike strategija: investicijomis į naujas technologijas, energijos sąnaudų mažinimu ir politinėmis derybomis dėl reguliavimo. „Schwelgern 2“ atvejis rodo, kad net ir trumpas sustabdymas tampa platesnės kovos dėl konkurencingumo ir dekarbonizacijos tempo dalimi.

  • Mokslininkai paskaičiavo: saulės baterijos virš greitkelių patenkintų dalį poreikio, bet klaidina šikšnosparnius

    Mokslininkai paskaičiavo: saulės baterijos virš greitkelių patenkintų dalį poreikio, bet klaidina šikšnosparnius

    Picture two million miles of road.

    Every interstate, every highway, every freeway on the planet, stitched together into one unbroken ribbon of asphalt stretching around the Earth more than a hundred times.

    Now picture every inch of it roofed in glass, glinting in the sun.

    That is the scale of what researchers recently ran the numbers on, and what they found hiding inside those numbers is something almost nobody saw coming.

    A road that nobody thought of as a power plant

    For as long as highways have existed, engineers have thought of them as one thing: a way to move people from place to place.

    The land carved out for them, the median strips, the shoulders, the airspace above the lanes, has always been treated as dead space.

    A research team started asking what would happen if that dead space went to work.

    Scientists from the Chinese Academy of Sciences, Tsinghua University, Chinese Academy of Geosciences, and Columbia University calculated that solar-covered highways could generate 17,578 TWh of electricity per year.

    That figure is more than 60 percent of global electricity consumption in 2023.

    The analysis also found that covering highways with solar panels could offset nearly 28 percent of current carbon emissions.

    Roads cross deserts, plains, forests and coastlines, meaning the panels would catch sun in almost every climate zone on Earth, spreading generation across latitudes where single mega-farms never could.

    The number that made even the scientists stop

    To pull off that kind of output, the model called for a staggering quantity of panels.

    The researchers estimate the nations of the world would need to install more than 52 billion solar panels over their highways to maximize the potential of the proposal.

    Fifty-two billion.

    That is roughly six panels for every person alive on Earth today.

    The study’s lead author said the scale genuinely caught her off guard, noting she had not realized that highways alone could support such vast solar installations.

    Beyond electricity, the analysis projected that highway solar panels could prevent 150,000 traffic deaths every year, because the panels would shield roads from rain, snow, and ice, reducing accident rates in the regions most exposed to bad weather.

    Pilot projects using this approach have already been deployed across the United States, China, Germany, Austria, and Switzerland.

    In some test stretches, the panels above the road also cut surface temperatures enough to reduce tire blowout risk on the hottest summer days, an effect the original highway planners never imagined.

    What the model could not quite predict

    Scale this idea up across millions of miles of road and an unexpected question emerges.

    Highways are not just corridors for cars.

    Roadsides are some of the most heavily used wildlife corridors in North America, home to deer, raptors, and insects that move along the vegetated edges night and day.

    A roof of solar glass stretching from coast to coast would not just generate power.

    It would create the largest continuous man-made surface on Earth, flat, hard, reflective and new.

    Migrating insects already track the thin corridors of roadside vegetation across hundreds of miles each season, threading between farmland and forest in ways researchers are only beginning to map.

    Add a vast new reflective ceiling above those same corridors and the sensory landscape these animals rely on changes completely, in ways that no model drawing only from energy data was built to capture.

    And for one particular animal, that surface would send a message that evolution never prepared it to question.

    The creature solar panels trick most completely

    Bats navigate almost entirely by echolocation, bouncing pulses of sound off the world around them and reading the echo back like a map.

    For a bat, a flat reflective surface reads exactly like open water, the kind of rich feeding ground they have hunted for millions of years.

    Researchers have found that solar panels act as acoustic mirrors for echolocation-reliant animals in the same way that bodies of water do.

    Scientists recorded over 15,000 individual bat positions near solar arrays and found that the majority flew up to 44 percent faster and 33 percent straighter near the panels.

    That change in flight translated into a drop of up to 39 percent in feeding behavior.

    The bats were being lured in, then burning energy they could not replace.

    Learn more about how highway solar roofs could reshape global energy, and the wildlife that moves in once solar infrastructure takes hold.

    Why this still points somewhere hopeful

    The researchers behind the Earth’s Future study were careful to flag that real-world challenges mean 52 billion panels is a ceiling, not a blueprint.

    But the bat finding is itself a spur toward smarter design.

    Panels tilted slightly, surfaces treated with anti-reflective coatings, or gaps left for wildlife corridors could address the echolocation problem without sacrificing power output, an approach explored in peer-reviewed field research on bat behavior at solar farms.

    Some teams are already testing exactly those adjustments at existing solar sites across the American Midwest.

    The highway is already one of the most disruptive things humans ever built for wildlife.

    A solar roof engineered with bats in mind could turn the deadest strip of landscape on the continent into something that feeds the grid and leaves room for the creatures that fly it every night.

    Small fixes compounding across 3.2 million kilometers of road add up to something genuinely large, a living infrastructure rather than a lifeless one.

    The road was always there.

    Now there is a reason to look up.

  • Duomenų centrai ryja elektrą ir vandenį: 2025 metais jų klimato pėdsakas išaugo labiau nei manyta

    Augantis duomenų centrų apetitas

    Duomenų centrai tampa vienu sparčiausiai augančių elektros vartotojų pasaulyje, o jų poveikis klimatui vertinamas vis dažniau ir griežčiau. Naujesni skaičiavimai rodo, kad 2025 metais su elektros tiekimu susijusios netiesioginės šio sektoriaus emisijos siekė apie 285 mln. tonų anglies dioksido.

    Tai yra maždaug 57 proc. daugiau, nei buvo prognozuota prieš kelerius metus, kai vertinimai rėmėsi pačių technologijų bendrovių prielaidomis. Ekspertai atkreipia dėmesį, kad spartus debesijos paslaugų ir DI plėtros tempas iš esmės pakeitė energijos paklausos trajektoriją.

    Kodėl vien atsinaujinančių šaltinių nepakanka

    Technologijų sektorius viešai deklaruoja orientaciją į atsinaujinančius energijos šaltinius, tačiau realybėje duomenų centrams reikia stabilaus, nuolatinio tiekimo visą parą. Dėl to vien tik saulės ar vėjo gamyba, be kaupimo, tinklų plėtros ir rezervinių pajėgumų, dažnai neužtikrina reikalingo patikimumo.

    Praktiškai tai reiškia, kad dalyje regionų duomenų centrai vis dar remiasi mišriu elektros krepšeliu, kuriame išlieka iškastinio kuro dalis. Kuo didesnė anglies ir dujų dalis vietos energetikoje, tuo didesnis ir netiesioginis skaitmeninės infrastruktūros taršos pėdsakas.

    „Duomenų centrai daro gerokai didesnį poveikį emisijoms, nei anksčiau buvo pateikiama. Jie iš marginalaus reiškinio tapo struktūriniu veiksniu, didinančiu milžinišką energijos paklausą daugelyje regionų“, – sakė „Allianz Trade“ klimato ekonomistas Patrickas Hoffmannas.

    Vanduo – tylusis kaštas

    Be elektros, sparčiai auga ir vandens poreikis, nes daugelyje objektų šiluma šalinama vandeniu pagrįstomis aušinimo sistemomis. Skaičiuojama, kad 2025 metais duomenų centrų aušinimui sunaudota apie 814 mlrd. litrų vandens.

    Prognozuojama, kad augant skaičiavimo poreikiui, vandens paklausa gali didėti toliau, ypač ten, kur statomi dideli hiperskalės objektai. Didžiausia rizika kyla regionuose, kuriuose vandens ištekliai ir taip įtempti dėl gyventojų augimo, pramonės ir klimato kaitos.

    Didelis iššūkis išryškėja šalyse, kuriose elektros gamyba yra tarši, o karštas klimatas didina aušinimo poreikį. Pavyzdžiui, Indijoje intensyvi plėtra reiškia didesnę priklausomybę nuo vietos elektros sistemos, o kartu ir didesnę emisijų bei vandens vartojimo naštą.

    Tuo pat metu valstybės, kuriose elektros gamyba labiau dekarbonizuota, teoriškai turėtų pranašumą dėl mažesnių emisijų. Vis dėlto investicijų geografiją riboja kiti veiksniai, įskaitant vandens kainą, vietos reguliavimą, tinklų pajėgumus ir duomenų srautų bei ryšio infrastruktūrą.

    Tarptautiniu lygmeniu vis dažniau keliami reikalavimai didesniam skaidrumui, ypač kalbant apie DI plėtros kaštus energijai ir vandeniui. Tai didina spaudimą technologijų bendrovėms ne tik pirkti žalią elektrą sutartimis, bet ir realiai mažinti vartojimą, diegti efektyvesnį aušinimą bei planuoti plėtrą atsižvelgiant į vietos išteklių ribas.