CP v2

Tag: Anglies elektrinės

  • Anglies elektrinės vėl plečiasi: 2025 metais naujų galių šuolis, ryškiausiai – Kinijoje ir Indijoje

    2025 metais pasaulyje vėl padidėjo anglimi kūrenamų elektrinių galia, nors bendra elektros gamyba iš anglies smuktelėjo. Naujausias „Global Energy Monitor“ vertinimas rodo, kad šis paradoksas susijęs su energetikos sistemos patikimumu: dalis anglies blokų statomi ar paliekami kaip rezervas, kai vėjas ir saulė nepagamina pakankamai elektros.

    Per 2025 metus įjungtų naujų anglies elektrinių galia pasaulyje siekė apie 97,4 gigavato. Tai vienas didžiausių metinių prieaugių istorijoje, nusileidžiantis tik 2015 metų rekordui, kai buvo pridėta apie 107,3 gigavato.

    Kur anglies plėtra didžiausia?

    Didžioji naujų projektų dalis 2025 metais koncentravosi Kinijoje. Šalyje naujai prijungta anglies elektrinių galia, vertinama apie 78,1 gigavato, pasiekė aukščiausią lygį per pastarąjį dešimtmetį.

    Indija taip pat išsiskyrė didesniu tempu nei pastaraisiais metais: jos naujai įjungtų anglies elektrinių galia sudarė apie 10 gigavatų. Tuo pat metu už Kinijos ribų bendras grynasis anglies elektrinių galios pokytis išaugo maždaug 5 gigavatais ir, kaip pažymi „Global Energy Monitor“, tai didžiausia reikšmė nuo 2017 metų.

    Kodėl anglis grįžta, nors gamyba mažėja?

    „Global Energy Monitor“ duomenimis, 2025 metais anglies elektrinių instaliuota galia pasaulyje padidėjo apie 3,5 proc., tačiau elektros gamyba iš anglies sumažėjo apie 0,6 proc. Tai signalizuoja, kad nauji ar išlaikomi anglies pajėgumai ne visada dirba kaip pagrindinis elektros šaltinis.

    Kai kur, ypač Kinijoje ir Indijoje, didžiąją dalį augančio elektros poreikio padengė vėjo ir saulės elektrinės. Dėl to anglies blokai vis dažniau tampa „draudimo polisu“ sistemai: jie reikalingi piko valandoms, ekstremaliems orams ar tinklo stabilumui, net jei vidutiniškai per metus veikia mažiau.

    Uždarymų vėlavimai ilgina anglies amžių

    Kitas svarbus veiksnys – užsitęsę anglies elektrinių uždarymai. Dalis šalių atideda planuotus išjungimus arba persvarsto terminus dėl energetinio saugumo, kuro kainų svyravimų ir didėjančio elektros poreikio.

    Ši tendencija reiškia, kad anglis ilgiau išlieka energetikos sistemoje net ten, kur plėtojami atsinaujinantys ištekliai. Rezultatas – didesnė instaliuota galia ir lėtesnis senų blokų traukimas iš eksploatacijos, o tai apsunkina greitesnį emisijų mažinimą.

  • Anglies elektra pasaulyje traukiasi, bet anglimi kūrenamų elektrinių daugėja: kas vyksta?

    Anglies elektra pasaulyje traukiasi, bet anglimi kūrenamų elektrinių daugėja: kas vyksta?

    Gamyba mažėja, o pajėgumai auga

    Anglis išlieka vienu didžiausių šiltnamio efektą sukeliančių dujų šaltinių energetikoje, todėl jos atsisakymas laikomas esmine sąlyga siekiant lėtinti klimato kaitą. Vis dėlto naujausi duomenys rodo paradoksą: pasaulinė elektros gamyba iš anglies mažėja, tačiau anglimi kūrenamų elektrinių parkas dar plečiasi.

    Remiantis „Global Energy Monitor“ (GEM) stebėsenos duomenimis, 2025 metais pasaulyje elektros gamyba iš anglies, palyginti su ankstesniais metais, smuko apie 0,6 proc. Tačiau tuo pat metu anglimi kūrenamų elektrinių instaliuota galia, tai yra bendra galimų generuoti pajėgumų suma, paaugo maždaug 3,5 proc.

    Ši dinamika iš pirmo žvilgsnio atrodo prieštaringa, bet ją paaiškina skirtingi rodikliai: instaliuota galia rodo, kiek elektrinių pastatyta ar paleista, o gamyba parodo, kiek jos realiai pagamino elektros. Vis dažniau anglies blokai tampa rezervu, kai vėjas ar saulė pagamina mažiau, o dalį laiko dirba nepilnu krūviu.

    Kinija ir Indija diktuoja tendencijas

    GEM vertinimu, apie 95 proc. naujo anglies pajėgumo 2025 metais teko Kinijai ir Indijai. Šios šalys vienu metu didina atsinaujinančių išteklių plėtrą, bet kartu mato anglies elektrines kaip patikimą atramą sistemai, ypač po ankstesnių tiekimo sutrikimų ir piko apkrovų.

    Kinijoje anglies elektrinių galia augo apie 6 proc., tačiau elektros gamyba iš anglies mažėjo apie 1,2 proc. Indijoje galia didėjo beveik 4 proc., o gamyba, GEM vertinimu, smuko beveik 3 proc., nes dalį augančio poreikio vis dažniau dengia saulės ir vėjo elektrinės.

    „Daug provincijų ir valstijų, kurios aktyviausiai plečia anglies energetiką, yra dideli anglies kasybos regionai. Jos turi stiprių pramoninių paskatų ir toliau statyti anglies elektrines“, – sakė GEM projekto „Global Coal Plant Tracker“ vadovė Christine Shearer.

    Lėtesnis uždarymas ir geopolitikos įtaka

    Kita priežastis, kodėl anglies pajėgumai nemažėja taip greitai, kaip tikėtasi, yra lėtėjantis elektrinių uždarymas. GEM skaičiavimu, beveik 70 proc. blokų, kuriuos buvo planuota uždaryti, liko veikti, o dalis sprendimų buvo nukelta vėlesniam laikui.

    Europoje šį procesą pristabdė 2022–2023 metų energetikos krizė po Rusijos karo prieš Ukrainą, kai dalis šalių trumpam grįžo prie anglies kaip prieinamiausio rezervo. Panašūs sprendimai, GEM vertinimu, kartojosi ir kitur, kai išaugo energetinio saugumo svarba.

    Jungtinėse Valstijose anglies elektrinių gamyba, kaip nurodoma GEM ataskaitoje, per metus padidėjo daugiau nei 80 TWh, ir tai buvo didžiausias metinis prieaugis tarp visų šalių. Pasak C. Shearer, dalį šio šuolio lėmė ne vien paklausa, bet ir palankesnė politinė bei reguliacinė aplinka anglies sektoriui.

    Atsinaujinanti energija keičia balansą

    Nors anglies elektrinių pajėgumai dar auga, didžiausią naujos paklausos dalį pasaulyje vis dažniau sugeria atsinaujinantys ištekliai. GEM duomenimis, vėjo ir saulės generacija 2025 metais augo apie 10 proc., o tai daugelyje regionų mažina anglies vaidmenį kasdienėje gamyboje.

    Vis dėlto sistema susiduria su praktiniais iššūkiais: tinklų pralaidumas, energijos kaupimo trūkumas ir lėtesnis leidimų išdavimas stabdo greitesnį perėjimą. Dėl to kai kurios šalys anglies elektrines laiko draudimu nuo rizikų, net jei jų realus darbas mažėja.

    Tad pasaulinė kryptis išlieka aiški: atsinaujinantys ištekliai sparčiai plečiasi, o anglies generacija ilgainiui turėtų trauktis. Tačiau trumpuoju laikotarpiu energetinis saugumas, geopolitika ir infrastruktūros ribojimai reiškia, kad anglies elektrinės kai kur dar bus statomos, net jei jos vis rečiau taps pagrindiniu elektros šaltiniu.

  • Anglis be degimo ir su sugautu CO2: Kinijoje išbandyta nauja elektrinės schema, žadanti proveržį

    Kinijoje pristatyta technologija, kuri keičia įprastą supratimą apie anglies energetiką: elektra iš anglies būtų gaminama jos nedeginant, o susidarantį anglies dioksidą būtų galima surinkti pačiame procese. Idėjos esmė – anglies cheminę energiją paversti elektra tiesiogiai, apeinant katilus, garą ir turbinas.

    Tokia kryptis Kinijai svarbi ne tik dėl klimato tikslų, bet ir dėl realybės: šalis išlieka didžiausia anglies elektrinių sistema pasaulyje, o anglis vis dar yra reikšminga elektros gamybos dalis. Kartu auga spaudimas mažinti oro taršą ir šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijas, todėl ieškoma sprendimų, leidžiančių išlaikyti energijos stabilumą, bet sumažinti poveikį aplinkai.

    Vietoje įprasto deginimo siūlomas elektrocheminis oksidavimas, panašus į tai, kaip veikia kuro elementai. Anglis (tiksliau, joje esantis anglies elementas) specialiose elektrocheminėse celėse reaguoja su deguonimi, o išlaisvinti elektronai iškart panaudojami elektros srovei generuoti.

    Skirtumas nuo tradicinės elektrinės esminis: nebereikia didelės dalies etapų, kuriuose prarandama energija šilumos pavidalu, pavyzdžiui, kaitinant vandenį iki garo ir verčiant turbiną. Dėl to teoriškai galima pasiekti gerokai aukštesnį naudingumo koeficientą nei įprastose anglies elektrinėse.

    Kūrėjai teigia, kad pačios elektrocheminės celės efektyvumas laboratorinėmis sąlygomis gali būti labai aukštas, o visos elektrinės lygmeniu tikslas siejamas su maždaug 60 proc. naudingumo koeficientu. Palyginimui, klasikinėse anglies elektrinėse, priklausomai nuo technologijos ir eksploatacijos, rodikliai dažnai svyruoja apie 30–40 proc., todėl bet koks šuolis reikštų daugiau elektros iš to paties kuro kiekio.

    Vis dėlto pats procesas neišvengia CO2 susidarymo: anglies oksidacijos produktas išlieka anglies dioksidas. „Nulinės emisijos“ idėja remiasi tuo, kad CO2 susidaro uždaroje sistemoje ir išeina kaip santykinai grynas srautas, kurį paprasčiau surinkti, suslėgti ir panaudoti pramonėje arba saugoti, nei bandyti gaudyti iš praskiestų dūmų dujų.

    Technologijos praktinis įgyvendinimas atsiremia į anglies paruošimą ir procesų stabilumą. Kad reakcijos vyktų efektyviai, kuras turi būti sumaltas į itin smulkias daleles, išdžiovintas ir išvalytas nuo priemaišų, o tai kainuoja energiją ir mažina bendrą sistemos naudą.

    Dar viena kliūtis – kietųjų dalelių judėjimas per įrangą ir užsikimšimų rizika. Būtent patikimumas, ilgaamžiškumas ir priežiūros kaina dažnai nulemia, ar laboratorinis sprendimas tampa pramoniniu standartu.

    Procesui reikalinga ir aukšta temperatūra, todėl startui būtinas papildomas šilumos šaltinis. Vėliau reakcija gali palaikyti šiluminį režimą, tačiau šilumos valdymas išlieka svarbus, nes perteklius arba nuostoliai gali smarkiai paveikti galutinį naudingumo koeficientą.

    Jei tokia schema būtų išplėtota iki komercinio masto, ji galėtų tapti tarpine grandimi tarp šiandieninių anglies elektrinių ir visiškai mažo anglies pėdsako energetikos. Ypač ten, kur anglis išlieka vietinis, pigus ir lengvai prieinamas kuras, o tinklui reikia stabilios generacijos.

    Technologijos šalininkai taip pat svarsto galimybę elektrą gaminti arčiau anglies gavybos vietų, mažinant transportavimo poreikį ir logistikos sąnaudas. Tačiau realus proveržis priklausys nuo to, ar pavyks patikimai dirbti ilgą laiką, kiek kainuos įranga, ir ar CO2 panaudojimas ar saugojimas bus ekonomiškai pagrįstas.

    Kol kas tai atrodo kaip perspektyvus bandymas perrašyti „nešvarios“ anglies reputaciją technologijomis, o ne vien draudimais. Vis dėlto, kol nebus viešai pateikta daugiau duomenų apie pilotinių projektų rezultatus, sąnaudas ir eksploatacijos patikimumą, pažadus reikėtų vertinti atsargiai.