Tag: Anglies elektrinės

  • Vokietija ruošia anglies elektrines žiemai: dujų kainos Europoje šoktelėjo iki 95 eurų už MWh

    Europoje vėl brangsta dujos, o Vokietija jau rengia atsarginį planą žiemai: prireikus būtų atnaujintas anglimi ir mazutu kūrenamų elektrinių darbas. Taip Berlynas siekia apsidrausti, jei šaltuoju sezonu imtų trūkti dujų.

    Kaip rašo lenkų portalas „SE.pl“, 2026 metų lapkritį gamtinių dujų kainos Europos biržose per trumpą laiką pašoko beveik 10 proc. ir priartėjo prie maždaug 95 eurų už megavatvalandę.

    Šį šuolį lemia keli vienu metu sutapę veiksniai: artėjantis atšalimas Europoje, didinsiantis dujų poreikį šildymui, ir tiekimo trikdžiai. Minimi ir gedimai, kurie riboja srautus iš Norvegijos, įskaitant svarbų Troll telkinį.

    Įtampą rinkoje didina ir tai, kad Europa į šildymo sezoną ateina su mažesnėmis atsargomis nei įprasta. Tai reiškia mažesnį „pagalvės“ dydį, kai paklausa staiga išauga arba tiekimas sutrinka.

    Dujos brangsta, o atsargos – žemesnės nei vidurkis

    Publikacijoje nurodoma, kad Europos Sąjungos dujų saugyklos užpildytos kiek mažiau nei 72 proc., kai penkerių metų vidurkis šiam laikui siekia apie 89 proc. Toks atsargų atotrūkis verčia rinką jautriau reaguoti į kiekvieną blogesnę žinią.

    Ypač išsiskiria Vokietija: jos saugyklos, teigiama, užpildytos mažiau nei 60 proc. Kadangi tai didžiausia Europos ekonomika ir viena didžiausių dujų vartotojų, bet koks staigesnis paklausos šuolis čia tampa svarbus visam regionui.

    Tekste primenama, kad kainos buvo trumpam atslūgusios – kotiruotės buvo nusileidusios nuo maždaug 104 iki 78 eurų už megavatvalandę, tačiau vėliau optimizmas išgaravo ir kainos vėl ėmė kilti.

    Berlynas rengia taisykles anglies ir mazuto elektrinėms

    Vokietijos vyriausybė, reaguodama į riziką, rengia teisinį mechanizmą, kuris leistų įjungti rezervines anglies ir mazuto elektrines tuomet, jei būtų oficialiai paskelbta nepaprastoji padėtis dėl dujų trūkumo.

    Tokios jėgainės įprastai būna išjungtos ir paleidžiamos tik kraštutiniu atveju, kai reikia užtikrinti elektros sistemos stabilumą. Planas iš esmės siejamas su tikslu taupyti dujas, kad jų užtektų namų ūkiams ir svarbiausioms pramonės šakoms.

    Numatoma, kad operatoriai, kuriems tektų paleisti šias elektrines, turėtų iš anksto sukaupti kuro atsargas: anglies – 30 darbo dienų, o mazuto – 10 dienų. Tokios sąlygos reikalingos tam, kad rezervas būtų realiai paruoštas veikti, o ne tik egzistuotų „popieriuje“.

    Taip pat nurodoma, kad numatomos nuostatos galiotų iki 2028 metų kovo. Tai signalas, jog Berlynas riziką vertina ne kaip vienos žiemos problemą, o kaip ilgesnio laikotarpio iššūkį, galintį kartotis dar bent kelis sezonus.

  • Anglies elektrinės gali atgimti: siūloma vietoj anglių deginti geležies miltelius ir kaupti energiją

    Nors anglimi kūrenamos elektrinės daug kur Europoje traukiasi, mokslininkai siūlo joms netikėtą „antrą gyvenimą“ – vietoj anglių deginti geležies miltelius ir taip veikti kaip didžiulė energijos kaupimo sistema.

    Principas primena įprastą šiluminę elektrinę: degant smulkioms geležies dalelėms išsiskiria šiluma, ji kaitina vandenį ir suka jau esamas turbinas bei generatorius. Skirtumas tas, kad kietoji liekana daugiausia yra geležies oksidas – kitaip tariant, rūdys.

    Karlsrūhės technologijos instituto (KIT) tyrėjai skaičiuoja, kad toks sprendimas galėtų padėti spręsti vieną didžiausių atsinaujinančios energetikos problemų – ką daryti, kai nepučia vėjas ir nešviečia saulė, bet elektros vis tiek reikia.

    Vis dėlto tai nėra „nemokama“ energija: rūdis paversti atgal į geležies kurą reikia energijos. Dėl to idėja labiau panaši į elektrinės dydžio bateriją, kuri perteklinę atsinaujinančią elektrą „sukaupia“ geležies pavidalu ir vėliau ją grąžina į tinklą šilumos gamybos forma.

    Baterija, kuri atrodo kaip rūdys

    Degant geležies milteliams, geležis reaguoja su deguonimi, išsiskiria šiluma, o produktas – geležies oksidas. Modifikuota anglies elektrinė šią šilumą galėtų panaudoti garui gaminti ir elektros generavimui, išlaikant dalį esamos infrastruktūros.

    Kad ciklas būtų uždaras, oksidą reikėtų surinkti ir „įkrauti“ – atimti deguonį, kad vėl gautume geležį. Tam siūloma naudoti vandenilį, pagamintą iš atsinaujinančios elektros elektrolizės būdu, skaidant vandenį.

    Tyrėjai akcentuoja praktišką skirtumą nuo vandenilio kaupimo: vandeniliui reikia specialių talpų ir infrastruktūros, o geležies miltelius teoriškai galima laikyti įprastuose silosuose ir gabenti esama krovinių logistika.

    Pati koncepcija jau bandyta praktikoje: 2020 metais Eindhoveno technologijos universiteto mokslininkai pademonstravo 100 kilovatų galios geležies degiklį vietos alaus darykloje, kur šiluma buvo panaudota gamybai. Kitame, 2026 metais publikuotame to paties universiteto tyrime aprašyta, kad geležies miltelius pavyko deginti ir vėl atkurti kurą per dešimt ciklų.

    Kur Europoje tai galėtų būti naudinga

    KIT komanda modeliuodama Europos energetikos sistemą iki 2050 metų vertino, kur geležies deginimas galėtų būti ekonomiškai prasmingesnis nei didelio masto baterijų parkai, vandenilio jėgainės ar kiti rezervinės galios sprendimai.

    Skaičiavimuose pabrėžta, kad baterijos gerai tinka kelioms valandoms, tačiau ilgoms „sausroms“, kai atsinaujinančių šaltinių mažai, reikiami mastai tampa brangūs. Vandenilis gali būti kaupiamas ilgiau, ypač požeminėse druskų ertmėse, bet ne visos šalys turi tam tinkamas geologines sąlygas.

    Modelyje geležies kuras atrodė patrauklesnis tokioms šalims kaip Airija, Suomija ar Čekija – ten mažiau galimybių dideliems požeminio vandenilio kaupimo sprendimams ir mažiau hidroenergijos, kuri galėtų „užkamšyti“ trūkumus.

    Pagrindiniame scenarijuje iki 2050 metų Europoje susidarytų apie 17 gigavatų geležimi kūrenamos galios, iš kurių maždaug 13,6 gigavato – konvertuojant esamas anglies elektrines. Likusi dalis būtų nauji objektai, daugiausia Airijoje ir Suomijoje. Taip pat skaičiuota, kad geležies sprendimai sumažintų vandeniliu kūrenamų elektrinių poreikį apie 9 proc.

    Rezultatai skirtingose šalyse išsiskyrė: Danija, Prancūzija ir Nyderlandai modelyje konvertavo visą tinkamą anglies elektrinių galią, o Vokietija – tik apie 19 proc. Lenkijoje ir Ispanijoje geležies elektrinių šiame modelyje apskritai neatsirado – ten palankesnės vandenilio kaupimo alternatyvos.

    Dar viena svarbi detalė – tokios jėgainės, pagal skaičiavimus, dirbtų tik apie 2–14 proc. metų laiko. Kitaip tariant, tai būtų atsarginis „draudimo polisas“, o ne kasdienė bazinės generacijos elektrinė.

    Didžiausia kliūtis – „įkrovimas“

    Tyrėjai pabrėžia, kad anglies elektrinės neįmanoma tiesiog rytoj perjungti į geležies kurą. Reikėtų naujų degiklių, miltelių tvarkymo įrangos, filtravimo sistemų, o svarbiausia – ekonomiškai veikiančios technologijos geležies oksidui paversti atgal į geležį pramoniniu mastu.

    Modeliuose idėja tapo gerokai patrauklesnė, kai buvo daromos prielaidos apie efektyvesnį „rūdžių“ regeneravimą – tokiu atveju geležimi kūrenama galia išaugtų iki 38,4 gigavato. Tačiau padidinus modernizavimo kaštus, plėtra smarkiai traukėsi.

    Be ekonomikos, yra ir technologinių neapibrėžtumų: skaičiavimuose naudotos penkios reprezentatyvios meteorologinės savaitės per metus, todėl ekstremaliai ilgi silpno vėjo ar menkos saulės laikotarpiai gali būti ne iki galo įvertinti.

    Nors geležies deginimas nereiškia anglies dioksido emisijų iš paties kuro, procesas nėra visiškai „sterilus“ – eksperimentuose fiksuota azoto oksidų ir smulkiųjų dalelių.

    Tyrėjai pabrėžia, kad tai nėra paprastas anglies „gelbėjimo planas“, o potenciali atsarginė priemonė, kuri priklausys nuo pigesnio regeneravimo, inžinerinių sprendimų ir realaus mastelio bandymų. Tyrimo rezultatai publikuoti žurnale „Chem Circularity“.

  • „Tauron“ užbaigė 910 MW bloko modernizaciją Jaworzne: investicija turėtų sustiprinti elektros sistemos saugumą

    Energetikos grupė „Tauron“ pranešė užbaigusi 910 MW galios bloko modernizaciją elektrinėje Nowe Jaworzno. Darbų vertė siekė apie 67 milijonus eurų, o pagrindinis tikslas buvo padidinti įrenginio patikimumą, sumažinti gedimų riziką ir užtikrinti didesnį bloko prieinamumą elektros gamybai.

    Pasak bendrovės, tai buvo pirmasis kapitalinis šio bloko remontas, apjungtas su platesne technologinių sistemų modernizacija. Atnaujinti svarbiausi technologiniai mazgai ir valdymo sistemos, o kartu atlikti tyrimai leido detaliau įvertinti įrangos techninę būklę ir suplanuoti tolimesnį eksploatacijos režimą.

    Kas pasikeitė po darbų?

    „Tauron“ nurodė, kad modernizacijos programa per planinį stabdymą reikšmingai viršijo standartinio remonto apimtį. Bendrovė akcentavo, kad darbai turėtų padėti stabiliau išnaudoti bloko technines galimybes ir sumažinti neplanuotų sustojimų tikimybę, kuri ankstesniais metais kėlė riziką tiek gamybai, tiek sistemos balansavimui.

    Po remonto blokas vėl sinchronizuotas su Lenkijos nacionaline elektros sistema ir grįžo į įprastą veikimą. Bendrovės teigimu, dirbdamas pilna galia šis blokas gali pagaminti apie 6,5 TWh elektros per metus, o tai yra reikšminga apimtis šaliai, kuri vis dar remiasi didelės galios šiluminiais generacijos pajėgumais.

    Saugumo argumentas ir galios rinkos vaidmuo

    „Tauron“ vadovybė pabrėžė, kad projektas svarbus ne tik pačiai grupei, bet ir visos sistemos patikimumui. Tokie blokai ypač reikalingi tada, kai atsinaujinančių išteklių gamyba krenta, o vartojimas išlieka aukštas, todėl sistemoje reikia valdomų ir greitai planuojamų pajėgumų.

    „Ši investicija stiprina ne tik mūsų turtą, bet ir nacionalinės elektros sistemos saugumą“, – sakė „Tauron“ atstovas Michałas Orłowskis.

    Bendrovė taip pat priminė, kad 910 MW blokas turi ilgalaikį galios rinkos kontraktą iki 2035 metų. Tai reiškia, kad be pajamų už pagamintą elektrą blokas gauna ir papildomą atlygį už pasirengimą užtikrinti galią sistemoje, o toks modelis Lenkijoje naudojamas siekiant palaikyti tiekimo patikimumą pereinamuoju energetikos transformacijos laikotarpiu.

    Kontekstas: sudėtinga bloko eksploatacijos pradžia

    Nowe Jaworzno 910 MW blokas buvo pradėtas eksploatuoti 2020 metais, tačiau vėliau patyrė techninių problemų ir laikinų sustabdymų. „Tauron“ buvo įsivėlęs į ilgą ginčą su pagrindiniu projekto rangovu „Rafako“ dėl gedimų priežasčių, o galutinė taikos sutartis pasiekta 2023 metais.

    Bendrovė nurodė, kad 2024 metais blokas buvo praėjęs operatoriaus reikalaujamus bandymus ir laikytas parengtu komercinei veiklai be papildomų eksploatacinių apribojimų. Dabartinė modernizacija turėtų tapti dar vienu žingsniu siekiant, kad įrenginys veiktų stabiliau ir prognozuojamiau ateinančiais metais.

    Energetikos rinkoje toks atnaujinimas vertinamas kaip bandymas sumažinti techninę riziką tuo metu, kai Europoje didėja tinklų apkrovos, o sistemos patikimumas vis dažniau siejamas su balansavimo pajėgumais, atsargomis ir greitu reagavimu į svyravimus. „Tauron“ teigimu, atnaujintas blokas turėtų prisidėti prie šių tikslų įgyvendinimo Lenkijos energetikos sistemoje.

  • Lenkijos valdžia keičia kursą dėl anglies: aiškėja, kiek dar gali veikti pasirinktos kasyklos

    Lenkijos Vyriausybės požiūris į akmens anglį pastebimai keičiasi: vietoj spartaus sektoriaus uždarymo vis dažniau svarstoma palikti kelias kasyklas ir elektrines, kurios galėtų dirbti dar ne vienerius metus. Tokį poslinkį siejama su energetinio saugumo argumentais ir noru išnaudoti turimą infrastruktūrą be naujų kasyklų statybos.

    Valstybės turto viceministras Grzegorzas Wrona viešai teigė, kad trumpuoju laikotarpiu reikia iš naujo įvertinti anglies vaidmenį, atsižvelgiant į geopolitinį nestabilumą. Jo teigimu, Lenkijoje dar yra išteklių, kuriuos esą galima efektyviai ir optimaliais kaštais išgauti artimiausius 10–15 metų.

    „Į anglį turime pažiūrėti dar kartą. Lenkijoje yra anglies išteklių, kuriuos artimiausius 10–15 metų galima išgauti veiksmingai ir optimaliomis sąnaudomis“, – sakė G. Wrona.

    Viceministras pabrėžė, kad prioritetas yra patikimos ir kuo pigesnės elektros tiekimas, o sprendimai dėl išgavimo plėtros atskirose vietovėse būtų grindžiami ekonominiu pagrįstumu. Jis taip pat akcentavo, kad anglies gavyba turi būti derinama su energetikos sistemos poreikiais.

    Iki kada anglis gali likti rezerve?

    Tuo pat metu Lenkijos perdavimo sistemos operatoriaus PSE vadovas Grzegorzas Onichimowskis ragino vengti šūkių apie plataus masto sugrįžimą prie anglies. Pasak jo, didelė dalis anglimi kūrenamų blokų yra nusidėvėję tiek, kad investicijos į jų atnaujinimą nebūtų racionalios.

    „Dauguma anglies blokų yra taip nusidėvėję, kad į juos investuoti neapsimoka. Reikia atrinkti kelis ar keliolika, pratęsti jiems galimybes per galios rinką ir tada spręsti, kokių investicijų reikia, kad tai būtų rezervas iki maždaug 2035 metų“, – sakė G. Onichimowskis.

    Ši diskusija glaudžiai susijusi su galios rinkos ateitimi, nes būtent ji gali užtikrinti finansines paskatas išlaikyti dalį pajėgumų kaip strateginį rezervą. Vis dėlto bet kokiems sprendimams prireiktų Europos Komisijos pritarimo, todėl artimiausi mėnesiai Lenkijai gali būti lemiami formuojant naują anglies vaidmenį energetikoje.

  • Indija iki 2036 metų didins anglies elektrines ir perdirbimą: šansą mato Lenkijos kasybos įmonės

    Indija, siekdama užtikrinti patikimą elektros tiekimą sparčiai augančiai ekonomikai, planuoja reikšmingai didinti anglies vaidmenį energetikoje ir investuoti į pažangesnį šio ištekliaus perdirbimą. Šis kursas ryškiai kontrastuoja su Europos Sąjungos kryptimi, kur anglies naudojimas nuosekliai mažinamas.

    Indijos Energetikos ministerijos atstovai viešai pabrėžia, kad svarbiausias prioritetas šaliai yra stabilus elektros tiekimas, o vėliau jo kaina vartotojams. Energetinis saugumas Indijoje vis dažniau pristatomas kaip nacionalinio saugumo dalis.

    Anglis Indijoje dar ilgai išliks

    Prognozuojama, kad iki 2035–2036 metų anglis sudarys maždaug pusę Indijos elektros gamybos, todėl šalis ketina plėsti anglies elektrinių parką. Skaičiuojama, kad anglimi kūrenamų elektrinių galia gali išaugti nuo maždaug 224 gigavatų iki apie 315 gigavatų.

    Indija argumentuoja, kad atsinaujinantys šaltiniai, nepaisant sparčios plėtros, dar neužtikrina pastovios gamybos visą parą, todėl šiluminė energetika lieka būtina. Dėl to paraleliai didinamas ir vietinės anglies tiekimas, kad būtų išvengta tiekimo sutrikimų piko laikotarpiais.

    Rinkos vertinimai rodo, kad didžiausia šalies anglies bendrovė Coal India, išgaunanti apie tris ketvirtadalius Indijos anglies, rugsėjo pradžioje didino gavybą. Tai siejama su palankesnėmis kasybos sąlygomis po silpnėjančių liūčių, o didesnė pasiūla leidžia elektrinėms pildyti sandėlius.

    Anglies atsargų dinamika Indijoje išlieka jautri sezonams: kai gamyba ir logistika stringa dėl musonų, elektrinės aktyviau ieško importo, tačiau atsigavus vietinei pasiūlai importo poreikis mažėja. Tai ypač aktualu laikotarpiais, kai tarptautinėse rinkose anglies kainos išlieka aukštos.

    Coal India plečia veiklą ir technologijas

    Be tradicinio deginimo elektrai gaminti, Indija vis aktyviau domisi anglies dujinimu ir anglies perdirbimu į chemijos produktus. Coal India skelbia planus plėsti šias kryptis, taip pat didinti dalyvavimą atsinaujinančios energetikos ir energijos kaupimo projektuose.

    Šalis atvirai žvalgosi į Kinijos patirtį, kur anglis plačiai naudojama petrochemijos pramonėje. Indijos argumentas pragmatiškas: vietinė anglis leidžia mažinti priklausomybę nuo importuojamos naftos ir dujų, o trąšų gamyba iš anglies laikoma susijusia su maisto saugumu.

    Indijos valdžia taip pat sieja sektoriaus plėtrą su darbo rinka, nes kasyboje dirba šimtai tūkstančių žmonių. Tarp tikslų minima ir ambicija iki 2030 metų padidinti metinę anglies gavybą iki 1,58 mlrd. tonų.

    „Šiluminė energetika su mumis liks dar ilgai“, – sakė Aadhar Raj.

    Proga Lenkijos kasybos įmonėms

    Lenkijos kasybos ir su kasyba susijusios inžinerijos bendrovės Indijos planuose įžvelgia komercinį potencialą, ypač gilesnių kasyklų plėtros ir požeminės gavybos technologijų srityse. Indijoje pabrėžiama, kad atviro tipo karjerų galimybės palaipsniui senka, todėl auga poreikis gilesnei, sudėtingesnei gavybai.

    Būtent čia Lenkijos įmonės siekia įsitvirtinti su įranga, technologijomis ir pilnais kasyklų vystymo sprendimais. Pranešama apie bendradarbiavimo formatus, jungiančius Lenkijos ir Indijos partnerius, įskaitant anglies sektoriaus dalyvius bei technologijų tiekėjus.

    Ekspertai atkreipia dėmesį, kad Europos Sąjungos anglies mažinimo politika, nors ir mažina emisijas regione, nebūtinai mažina pasaulines emisijas, nes dalis energijai imlių procesų ir kuro vartojimo persikelia į kitas geografines zonas. Indijos sprendimai didinti anglies naudojimą šią tendenciją tik išryškina.

  • PSE vadovas įspėja: vandens trūkumas jau riboja elektrinių darbą ir kelia rizikų rinkos mokesčiams

    Vanduo energetikos sektoriui tampa ne mažiau svarbiu ištekliumi nei kuras, o hidrologinė situacija vis dažniau riboja dalies elektrinių darbą. Apie tai Seime vykusioje konferencijoje kalbėjo Lenkijos perdavimo sistemos operatoriaus PSE vadovas Grzegorzas Onichimowskis.

    Jo teigimu, senesni anglimi kūrenami blokai, kuriuose vis dar naudojamas atviras aušinimo vandeniu ciklas, yra ypač jautrūs upių debitui ir vandens temperatūrai. Kai vandens per mažai arba jis per šiltas, elektrinės turi mažinti galią, kad nepažeistų aplinkosauginių reikalavimų ir technologinių ribų.

    Rizikos pajėgumų mechanizmui

    PSE vadovas atkreipė dėmesį, kad dėl tokių apribojimų energetikos įmonėms darosi sunkiau patikimai vykdyti pajėgumų mechanizmo įsipareigojimus. Tai turi tiesioginę reikšmę sistemos saugumui, nes pajėgumų mechanizmas skirtas užtikrinti, kad kritiniais laikotarpiais būtų pakankamai disponuojamos galios.

    Jis priminė, kad pajėgumų mechanizmas senesniems blokams pratęstas iki 2028 metų, o neseniai surengtame aukcione 2027 metams buvo kontraktuota daugiau kaip 6 000 megavatų. PSE vadovo vertinimu, mažesnį kontraktavimo mastą lemia auganti rizika, susijusi su vandens prieinamumu ir realiu galios užtikrinimu.

    Problema neapsiriboja anglimi

    Pasak G. Onichimowskio, vandens stygius riboja ne tik anglimi kūrenamas elektrines. Dalis šalių pastaraisiais metais buvo priverstos mažinti ir branduolinių elektrinių gamybą, kai dėl sausros ar karščio trūko aušinimui tinkamo vandens.

    Tokia tendencija siejama su dažnėjančiomis karščio bangomis ir sausromis, kurios didina konkurenciją dėl vandens tarp energetikos, pramonės ir žemės ūkio. Energetikos infrastruktūrai tai reiškia poreikį investuoti į efektyvesnius aušinimo sprendimus, vandens recirkuliaciją ar pajėgumų planavimą, kuris atsižvelgtų į klimato rizikas.

    Dujų projektai vėluoja, sprendimų reikia greitai

    PSE vadovas taip pat kalbėjo apie naujų pajėgumų perspektyvą ir pabrėžė, kad kontraktuotos investicijos iki 2030 metų turėtų atnešti apie 8 gigavatus dujinių elektrinių galios. Vis dėlto dalis projektų vėluoja, todėl kyla klausimas, kas užtikrins disponuojamą galią, jei senesni anglies blokai formaliai turėtų baigti dalyvavimą mechanizme 2028 metais.

    Jo vertinimu, tikėtina, kad šaliai teks ieškoti papildomų sprendimų, susijusių su pajėgumų mechanizmu, kad senesni blokai galėtų dirbti ilgiau. PSE vadovas taip pat prognozavo, kad dujos iki 2050 metų išliks kaip disponuojama galia, o branduolinė energetika turėtų prisidėti prie augančio elektros poreikio, ypač didmiesčiuose.

    „Vanduo tampa vienu pagrindinių iššūkių energetikai. Ne tik kuras, bet ir vanduo“, – sakė G. Onichimowskis.

  • Lenkijos energetikos lūžis stringa: anglies blokai dar laiko sistemą, o dujos ir atomai vėluoja

    Lenkija spartina perėjimą nuo anglies prie atsinaujinančių išteklių ir branduolinės energetikos, tačiau transformacijos tempą riboja vienas esminis veiksnys – tiekimo patikimumas. Energetikos sektoriaus atstovai įspėja, kad artimiausiais metais elektros sistemos stabilumas vis dar labiausiai priklausys nuo anglimi kūrenamų elektrinių darbo.

    Energopomiar vadovas Tomasz Słupik pabrėžia, kad net didėjant vėjo ir saulės elektrinių galiai, anglies blokai išlieka pagrindine atrama, kai gamyba iš OZE svyruoja dėl oro sąlygų. Jo vertinimu, šios priklausomybės greitai pakeisti nepavyks, todėl planuojant anglies blokų išjungimą būtina nuosekliai įvertinti alternatyvių pajėgumų įgyvendinimo rizikas.

    Anglies blokų vaidmuo sistemoje

    Pagal Lenkijos perdavimo sistemos operatoriaus ir sektoriaus duomenis, centralizuotai dispečeruojamoje elektrinių grupėje tebėra kelios dešimtys anglies blokų, kurių bendra pasiekiama galia siekia apie 21 800 megavatų. Šie pajėgumai naudojami ne tik kasdienei gamybai, bet ir kaip rezervas, užtikrinantis sistemos balansą didelio vartojimo ar mažos vėjo ir saulės generacijos laikotarpiais.

    Praėjusiais metais daugiau kaip pusė Lenkijoje pagamintos elektros energijos vis dar buvo iš anglies, todėl staigus atsitraukimas nuo šio kuro reikštų didesnę riziką tiek tinklų balansavimui, tiek tiekimo saugumui. Ekspertai atkreipia dėmesį, kad dalis blokų dar yra palyginti geros techninės būklės, tačiau kitiems brangūs remontai ir modernizacijos gali tapti ekonomiškai nebeprasmingi.

    Didžiausia rizika – vėluojantys pakaitiniai pajėgumai

    Lenkijos planuose anglies generaciją turi pakeisti dujomis kūrenami kombinuoto ciklo blokai, vėliau – branduolinė energetika, o kartu sparčiai augtų OZE dalis ir energijos kaupimas. Tačiau didelė dalis šių projektų, kaip pripažįsta pramonės dalyviai, susiduria su įprastais inžineriniais ir tiekimo grandinių vėlavimais.

    Pasak T. Słupiko, dujų jėgainių statybose kelių mėnesių nuslydimai nuo grafiko yra dažnas reiškinys, o kai kuriais atvejais vėlavimai užsitęsia ilgiau. Situaciją apsunkina ir globalus investicijų bumas dujinėje energetikoje, siejamas su sparčiu duomenų centrų plėtojimu ir dėl to didėjančia elektros paklausa, kuri sustiprina konkurenciją dėl įrangos, ypač dujų turbinų.

    „Lenkijos energetikos transformacijoje svarbiausias rizikos veiksnys yra garantuoti nepertraukiamą elektros tiekimą, kuris šiuo metu priklauso nuo anglies blokų prieinamumo ir greitai nepasikeis“, – sakė Tomasz Słupik.

    Dar vienas neapibrėžtumas – branduolinių projektų terminai. Nors Lenkija siekia pastatyti pirmąsias atomines elektrines, tokio masto projektai pasaulyje dažnai susiduria su sudėtingais licencijavimo, tiekimo, rangos ir finansavimo etapais, todėl sistemai reikia tarpinio sprendimo, kuris užtikrintų patikimą bazinę ir manevrinę generaciją.

    Didėjant OZE daliai, įtampa auga ir dėl technologinių spragų, ypač ilgalaikio energijos kaupimo. Kol nėra pakankamai didelių kaupimo pajėgumų, tinklams reikia greitai reguliuojamų šaltinių, o praktikoje dažniausiai pasirenkami dujų blokai, kurių įgyvendinimą dabar riboja įrangos prieinamumas ir terminai.

    Ką tai reiškia artimiausiems metams?

    Ekspertai Lenkijoje vis dažniau kalba apie poreikį parengti detalią anglies blokų naudojimo iki 2040 metų analizę ir suderintą išjungimo grafiką, kuriame būtų aiškiai atskirta, kurie blokai galėtų būti palikti strateginiam rezervui. Toks planavimas turėtų būti derinamas su perdavimo sistemos operatoriumi, kad nauji pajėgumai būtų įtraukiami tik patvirtinus jų realų prieinamumą sistemos bandymais.

    Kita diskusijos kryptis – ekonominiai mechanizmai. Dalis anglies blokų Lenkijoje dar remiasi pajėgumų rinkos schema, tačiau po 2028 metų dabartinės taisyklės keičiasi, todėl kyla klausimas, kaip finansuoti blokų išlaikymą pereinamuoju laikotarpiu. Jei sprendimas nebus rastas, ekonominė logika skatintų greitesnį blokų uždarymą, o tai didintų tiekimo riziką.

    Apibendrinant, Lenkijos perėjimas nuo anglies prie OZE ir branduolinės energetikos juda į priekį, tačiau artimiausiu metu sistemos saugumo dilema išlieka: anglies blokai dar būtini, o jų pakaitos projektai, ypač dujiniai ir branduoliniai, gali vėluoti. Todėl pagrindinis transformacijos uždavinys tampa ne tik diegti naujus pajėgumus, bet ir užtikrinti, kad senieji būtų išjungiami tik tada, kai nauji realiai gali perimti jų vaidmenį.

  • Lenkijos galios rinkos aukcija: beveik visi norėję anglies blokai užsitikrino sutartis 2027 metams

    Lenkijoje 2026 metų rugsėjo 3 dieną įvyko galios rinkos papildomoji aukcija, kurioje dėl išimties taisyklių galėjo dalyvauti ir anglimi kūrenamos elektrinės. Pirminiai bendrovių pateikti rezultatai rodo, kad netikėtumų šįkart nebuvo, o didžioji dalis į aukcioną pateiktų anglies blokų gavo metines sutartis 2027 metams.

    Energetikos konsultacijų bendrovės ENERXperience vadovas Maciejus Burny vertina, kad nustatytas didelis poreikis galiai leido rinkai „susirinkti“ praktiškai visą pasiūlymą. Jo teigimu, palyginti su ankstesniais metais, anglies generacijos kontraktavimas galėjo sumažėti ne dėl paklausos stokos, o dėl mažesnės pasiūlos, nes dalis blokų pastaruoju metu buvo išimti iš eksploatacijos.

    „Galima sakyti, kad visi anglies galios tiekėjai, kurie norėjo sudaryti sutartis, šįkart jas ir sudarė“, – sakė Maciejus Burny.

    Aukcija baigėsi penktajame rate, o kaina susiformavo maždaug nuo 325,56 iki 372,04 zlotų už kilovatą per metus. Perskaičiavus į eurus, tai sudaro apie 73–83 eurus už kilovatą per metus, t. y. virš vadinamosios kainos gavėjo ribos, kuri siekė 306 zlotus už kilovatą per metus, arba apie 69 eurus.

    Kas signalizuoja kainos lygis?

    Ekspertų vertinimu, faktas, kad galutinė kaina liko virš kainos gavėjo ribos, rodo, jog aukcionas nebuvo „perpildytas“ pigių pasiūlymų. Paprastai tai reiškia, kad dalis dalyvių būtų pradėjusi trauktis tik tuomet, jei kaina būtų kritusi dar žemiau, o toks scenarijus būtų labiau tikėtinas vėlesniame, šeštajame rate.

    Palyginimui, ankstesnėje papildomojoje aukcijoje, kuri buvo susijusi su 2026 metų tiekimu, kaina siekė 346,37 zlotus už kilovatą per metus, arba apie 78 eurus. Tai leidžia teigti, kad 2027 metų kontraktų kaina iš esmės išlaikė panašų lygį.

    Kas laukia po 2028 metų?

    2027 metų aukcionas yra vienas iš paskutinių etapų, kai anglies blokai dar gali dalyvauti papildomajame galios rinkos mechanizme. Kitais metais planuojama paskutinė tokio tipo papildomoji aukcija su tiekimu 2028 metams, po kurios anglies generacijos vieta paramos schemose taps dar labiau ribojama.

    Maciejus Burny pabrėžia, kad sprendimai dėl anglies pajėgumų išlaikymo po 2028 metų priklausys nuo to, koks bus naujasis paramos modelis, kuris turėtų pakeisti dabartinį galios rinkos mechanizmą. Lenkija galios rinkos taisyklėse buvo gavusi laikiną išimtį, leidusią papildomosiose aukcionų procedūrose išlaikyti dalį anglies blokų kaip sistemos patikimumo rezervą.

  • „Tauron“ 2027 metams užsitikrino 1 410 MW galios rinkoje: beveik viskas – anglies blokams

    Kas sutarta ir kokio masto tai sandoriai?

    Lenkijos energetikos grupė „Tauron Polska Energia“ pranešė, kad 2026 metų rugsėjo 3 dieną jos gamybos įmonės galios rinkos papildomame aukcione sudarė galios sutartis 2027 metams, kurių bendra įsipareigota galia siekia 1 410,223 MW.

    Didžioji dalis šio portfelio tenka anglimi kūrenamiems blokams: 1 394,660 MW. Likusi dalis paskirstyta energijos kaupimo įrenginiams (14,155 MW) ir hibridinei instaliacijai (1,408 MW).

    Kiek pajamų tikisi „Tauron“?

    Pagal aukciono uždarymo kainos intervalą, kuris svyravo nuo maždaug 76 iki 87 eurų už kW per metus, „Tauron“ skaičiuoja, kad 2027 metais galios rinkos pajamos galėtų sudaryti apie 107–122 mln. eurų.

    Iš šios sumos didžiausia dalis būtų susijusi su anglies blokais: apie 106–121 mln. eurų. Energijos kaupimo projektams tektų maždaug 1,1–1,2 mln. eurų, o hibridinei instaliacijai – apie 0,1 mln. eurų.

    Kodėl papildomame aukcione dominuoja anglis?

    „Tauron“ pabrėžia, kad pateikti skaičiai parengti remiantis perdavimo sistemos operatoriaus „Polskie Sieci Elektroenergetyczne“ paskelbta informacija apie aukciono pabaigą ir dar nėra galutiniai.

    Kaip aiškinama, galios rinkos papildomi aukcionai yra išskirtiniai tuo, kad juose gali dalyvauti ir tie gamybos pajėgumai, kurie neatitinka 550 kg CO2 už MWh emisijų kriterijaus, o praktikoje tai dažniausiai reiškia anglies elektrines.

    Lenkija yra gavusi Europos Komisijos pritarimą tokius papildomus aukcionus rengti keliems tiekimo laikotarpiams, įskaitant 2027 metus. Galutiniai aukciono rezultatai paprastai patvirtinami vėliau, užbaigus oficialias procedūras ir priežiūros institucijų sprendimus.

  • Rybnik elektrinėje anglies blokai veiks ilgiau: „PGE GiEK“ pakeitė uždarymo grafiką iki 2028

    Lenkijos Rybnik elektrinėje dalis senų anglimi kūrenamų blokų bus eksploatuojami ilgiau, nei numatyta ankstesniuose planuose. Sprendimą dėl etapinio uždarymo grafiko korekcijos priėmė bendrovė „PGE GiEK“, valdanti šią elektrinę.

    Pagal atnaujintą planą 5-asis blokas darbą baigs 2026 metų antroje pusėje, 8-asis blokas – 2027 metais. 6-asis ir 7-asis blokai dar veiks iki 2028 metų pirmosios pusės.

    Bendrovė teigia, kad grafikas koreguojamas įvertinus technines, ekonomines ir sistemos poreikio aplinkybes. Esminiu kriterijumi įvardijamas elektros ir šilumos tiekimo saugumas, ypač laikotarpiu, kai iš rinkos traukiami seni pajėgumai, o nauji dar tik statomi.

    Rybnik elektrinėje iki šiol dirbantys 5–8 anglies blokai yra pradėti eksploatuoti 1978 metais, jų bendra galia siekia apie 900 megavatų. „PGE GiEK“ atkreipia dėmesį, kad tai vieni seniausių tokio tipo blokų šalyje, o didėjančios priežiūros sąnaudos ir santykinai žemas naudingumo koeficientas apsunkina jų ekonominį pagrindimą.

    Praktikoje tai reiškia, kad anglies blokai dar kurį laiką atliks atsarginio ir balansuojančio pajėgumo funkciją, kol į sistemą bus įjungti nauji, lankstesni šaltiniai. Tokia kryptis atitinka platesnę energetikos transformacijos tendenciją regione, kai dėl patikimumo reikalavimų pereinamasis laikotarpis dažnai prailginamas.

    Gyventojams svarbus ir šilumos tiekimas: iki 2029 metų kovo 31 dienos elektrinė turėtų toliau tiekti šilumą išoriniams vartotojams. Bendrovė pabrėžia, kad terminų išdėstymas leidžia išvengti staigių pokyčių ir išlaikyti tiekimo tęstinumą, kol šilumos ūkis bus perorganizuotas.

    Lygiagrečiai Rybnik vyksta naujų dujinių pajėgumų plėtra. Statomas kombinuoto ciklo dujinis blokas, kurio galia – 882 megavatai, o jo paleidimas planuojamas 2027 metų pirmoje pusėje.

    Be to, 2026 metais pasirašyta sutartis dėl dar vienos dujinės jėgainės – maždaug 600 megavatų piko apkrovų bloko – statybos. Šio projekto darbai jau pradedami, o elektros gamybos startas numatomas 2030 metais.

    „PGE GiEK“ sprendimą taip pat sieja su socialine atsakomybe: akcentuojamas dialogas su profesinėmis sąjungomis ir darbuotojų perspektyvos naujuose projektuose. Skelbiama, kad dalis personalo bus perkvalifikuota ir įdarbinta naujame dujiniame bloke, o pereinamajam laikotarpiui numatytos papildomos socialinės priemonės.

    Toks modelis – laikinas senų anglies blokų pratęsimas kartu sparčiai vystant naujas, mažiau taršias dujines elektrines – šiuo metu dažnai pasirenkamas siekiant suderinti dekarbonizacijos tikslus su realiu elektros sistemos patikimumu. Rybnik atvejis rodo, kad net ir aiškiai deklaruojant pasitraukimą iš anglies, praktinį tempą gali koreguoti rinkos bei tinklo stabilumo poreikiai.