CP v2

Tag: Anglies gavyba

  • Rusija iki 2050 metų braižo anglies planą: gavyba gali augti iki 662 mln. tonų

    Rusijos Vyriausybė patvirtino šalies anglies pramonės plėtros programą iki 2050 metų. Dokumente numatyti keli scenarijai, kaip gali kisti gavyba, eksportas ir vidaus vartojimas, priklausomai nuo pasaulinės paklausos, kainų, sankcijų poveikio ir gavybos sąlygų.

    Ambicingiausiame, vadinamajame tiksliniame scenarijuje, anglies gavyba turėtų didėti nuo 443 mln. tonų 2024 metais iki 530,1 mln. tonų 2030 metais. Vėliau numatomas augimas iki 595,2 mln. tonų 2036 metais ir 662 mln. tonų 2050 metais.

    Toks kelias reikštų apie 49 proc. didesnę gavybą prognozės laikotarpio pabaigoje, palyginti su 2024 metais. Tačiau programoje paliekama vietos ir atsargesniems variantams, kuriuose augimas lėtesnis arba pereina į stagnaciją.

    Skirtingi keliai: nuo augimo iki kritimo

    Inercinis scenarijus numato, kad 2030 metais gavyba siektų 491,6 mln. tonų, 2036 metais – 545,3 mln. tonų, o 2050 metais – 586,4 mln. tonų. Konservatyviame scenarijuje apimtys beveik neaugtų: atitinkamai 454,0 mln., 460,5 mln. ir 460,8 mln. tonų.

    Kraštutinių sąlygų scenarijus aprašo variantą, kuriame gavyba mažėtų: iki 438,3 mln. tonų 2030 metais, 381,3 mln. tonų 2036 metais ir 318,9 mln. tonų 2050 metais. Toks rezultatas tikėtinas, jei vienu metu smarkiau kristų paklausa, prastėtų logistika ir stiprėtų išoriniai ribojimai.

    Eksportas ir vidaus paklausa

    Tiksliniame scenarijuje eksportas turėtų augti nuo 197,6 mln. tonų 2024 metais iki 266,7 mln. tonų 2030 metais. Vėliau numatoma 320,2 mln. tonų 2036 metais ir 350,1 mln. tonų 2050 metais.

    Kituose scenarijuose eksporto perspektyvos kuklesnės: konservatyviame variante iki 2050 metų būtų pasiekta 238,2 mln. tonų, inerciniame – 294,8 mln. tonų. Kraštutinių sąlygų scenarijuje eksportas kristų iki 100,5 mln. tonų.

    Vidaus rinkai tiksliniame scenarijuje planuojama tiekti daugiau: nuo 179,0 mln. tonų 2024 metais iki 199,2 mln. tonų 2030 metais. 2036 metais numatyta 202,8 mln. tonų, o 2050 metais – 231,7 mln. tonų.

    Programoje taip pat įvardijama, kad valdžia siektų palaikyti vidaus paklausą, remdamasi elektros gamyba iš anglies ir anglimi kūrenamų elektrinių modernizavimu bei statyba. Kartu minima ir didesnio energetinės anglies naudojimo pramonėje kryptis.

    Gavyba keliama į Rytus

    Plane akcentuojamas struktūrinis posūkis – didesnė gavybos dalis turėtų persikelti į Rytų Sibirą ir Tolimuosius Rytus. Argumentas paprastas: šie telkiniai yra arčiau Azijos ir Ramiojo vandenyno regiono rinkų bei Tolimųjų Rytų uostų, todėl eksportui logistika potencialiai palankesnė.

    Vis dėlto dokumente pripažįstama, kad rytiniai telkiniai ne visada gali pilnai pakeisti Kuzbaso regioną pagal anglies kokybę ir produkcijos struktūrą. Kuzbase sukauptos reikšmingos aukštesnės kokybės energetinės ir koksuojamosios anglies atsargos, o panašių savybių išteklių bazė kituose regionuose yra ribota.

    Dėl šios priežasties programos scenarijai iš esmės remiasi dviem neapibrėžtumais: ar Rusijai pavyks išlaikyti stabilų eksportą į Azijos rinkas ir ar infrastruktūra bei telkinių kokybė leis augimą paversti ilgalaikiu. Būtent šie veiksniai lems, kuris iš numatytų scenarijų taps realistiškiausiu.

  • JSW sumažino anglies gavybos savikainą iki mažiau nei 140 eurų už toną, bet nuostoliai išlieka

    Lenkijos kasybos grupė JSW pranešė, kad 2026 metų antrąjį ketvirtį anglies gavybos savikaina pagal Mining Cash Cost (MCC) sumažėjo iki 587,27 zlotų už toną, tai yra maždaug 135 eurai. Rodiklis pirmą kartą nukrito žemiau 600 zlotų ribos ir priartėjo prie bendrovės programoje numatyto 560 zlotų tikslo, kuris atitiktų apie 129 eurus.

    Toks MCC mažėjimas rodo, kad įmonei pavyksta suvaldyti dalį tiesioginių kasybos kaštų, tačiau bendras vaizdas išlieka sudėtingas. 2026 metų antrąjį ketvirtį JSW grupė vis dar patyrė 427,5 mln. zlotų grynąjį nuostolį, arba apie 98 mln. eurų.

    Kas sumažino savikainą?

    JSW vadovybė akcentavo, kad MCC smukimą labiausiai lėmė mažesnės medžiagų ir energijos sąnaudos bei sumažėję su darbuotojais susiję kaštai. Palyginti su 2026 metų pirmuoju ketvirčiu, MCC sumažėjo apie 7 proc., kai prieš tai siekė 631,19 zlotų už toną, arba apie 145 eurus.

    Įmonės skaičiai rodo ir platesnę tendenciją: per 2026 metų pirmąjį pusmetį MCC sudarė 609,26 zlotų už toną, arba apie 140 eurų. Tai reikšmingas kritimas, lyginant su 2025 metų pirmuoju pusmečiu, kai MCC buvo 777,73 zlotų už toną, arba apie 179 eurus.

    Gamyba, kainos ir 2026 metų planas

    2026 metų antrąjį ketvirtį JSW išgavo 3,226 mln. tonų anglies, kai prieš ketvirtį kiekis siekė 3,236 mln. tonų. Tuo pat metu koksinės anglies vidutinė kaina augo apie 6,2 proc. ir pasiekė 767,40 zlotų už toną, tai yra apie 177 eurus.

    Per 2026 metų pirmąjį pusmetį JSW išgavo 6,462 mln. tonų anglies, iš jų 5,542 mln. tonų sudarė koksinė anglis. Bendrovė skelbia, kad 2026 metais planuoja išgauti 13,3 mln. tonų anglies.

    Investicijos mažinamos, pajamos auga

    JSW nurodė, kad 2026 metų antrąjį ketvirtį pardavimų pajamos augo iki 2,247 mlrd. zlotų, arba apie 517 mln. eurų, kai pirmąjį ketvirtį siekė 2,097 mlrd. zlotų, arba apie 483 mln. eurų. Pajamų augimą daugiausia palaikė aukštesnės anglies ir kokso kainos bei anglies pardavimo apimtys, nors kokso pardavimų apimtys mažėjo.

    Tuo pačiu laikotarpiu grupė smarkiai apkarpė kapitalo išlaidas: investicijos sumažėjo apie 28,3 proc. iki 576,2 mln. zlotų, arba maždaug 133 mln. eurų. Bendrovė aiškino, kad tai siejama ir su turimo gamybinio turto panaudojimo optimizavimu.

    JSW grupė pabrėžia, kad yra vienintelė kietosios koksinės anglies gamintoja Europos Sąjungoje ir viena svarbių kokso tiekėjų plieno pramonei. Vis dėlto finansiniai rezultatai rodo, kad vien savikainos mažėjimo neužtenka, jei bendras pelningumas išlieka spaudžiamas rinkos ciklo, apimčių svyravimų ir didelės sąnaudų bazės.

  • „Bogdanka“ laikosi 2026 metų gavybos plano ir taikosi į eksportą: daugiau anglies Ukrainai ir Europai

    Planai 2026 metams: 8 mln. tonų

    Lenkijos anglies bendrovė „Lubelski Węgiel Bogdanka“ skelbia išlaikanti 2026 metų gamybos planą – apie 8 mln. tonų anglies. Įmonė taip pat ketina iki 2 mln. tonų parduoti už Enea grupės ribų, o po pirmo pusmečio šis kiekis siekė 886 tūkst. tonų.

    Bendrovės atstovai pabrėžia, kad „Bogdanka“ išlieka viena efektyviausių anglies kasyklų Lenkijoje, o veiklos sprendimai grindžiami kaštų drausme ir gamybos efektyvumo didinimu. Toks tonas signalizuoja siekį išlaikyti konkurencingumą mažėjančių anglies kainų ir energetikos transformacijos fone.

    Eksportas: Ukraina, Slovakija ir naujos kryptys

    „Bogdanka“ nurodo norinti didinti eksportą, ypač į Ukrainą, tačiau tiekimus, pasak įmonės, stipriai lemia karo sąlygos ir logistikos rizikos. Be Ukrainos, pagrindinėmis eksporto kryptimis įvardijamos Slovakija, taip pat minima, kad atsirado pardavimų į Čekiją.

    Bendrovė taip pat vertina galimybes parduoti anglį Pietų Europos rinkoms. Tarp „Bogdanka“ pranašumų minimi siūlomos anglies kokybės parametrai ir geografinė padėtis, kuri gali sumažinti transporto kaštus lyginant su dalimi konkurentų.

    „Norėtume eksportuoti daugiau anglies, tačiau tiekimus į Ukrainą iš esmės determinuoja karo situacija“, – sakė „Lubelski Węgiel Bogdanka“ plėtros viceprezidentas Sławomir Krenczyk.

    Rezultatai ir rinkos spaudimas

    Per pirmą 2026 metų pusmetį „Bogdanka“ pardavė beveik 4,06 mln. tonų prekybinės anglies – 1,3 proc. daugiau nei prieš metus. Prekybinės anglies gamyba viršijo 4,38 mln. tonų, tai yra 509 tūkst. tonų daugiau nei tuo pačiu laikotarpiu prieš metus, o anglies išeiga, bendrovės duomenimis, pakilo iki 72,1 proc.

    Įmonė skelbia, kad jos dalis tiekimuose profesionaliajai energetikai Lenkijoje pasiekė 31 proc. Nors eksporto dalis pajamose išaugo nežymiai, iki 3,2 proc., bendrovė akcentuoja, kad pardavimai į užsienį išlieka svarbūs diversifikacijai ir perteklinių kiekių realizavimui.

    „Gavybos sektoriaus rezultatai išlieka spaudžiami mažėjančių anglies kainų ir pokyčių energetikos rinkoje, o didesni gavybos kaštai prisidėjo prie EBITDA mažėjimo per pusmetį“, – sakė „Bogdanka“ finansų viceprezidentas Artur Wasilewski.

    Įmonė kartu pabrėžia, kad antrasis 2026 metų ketvirtis rodė aiškesnį atsigavimą: EBITDA siekė beveik 88 mln. zlotų, o grynasis pelnas viršijo 27 mln. zlotų. Konvertuojant, tai sudaro atitinkamai apie 20 mln. eurų ir apie 6 mln. eurų.

    Tiekimas Enea grupei ir investicijos

    Anglies pardavimai Enea grupės įmonėms, bendrovės duomenimis, sudarė apie 73 proc. visų „Bogdanka“ pajamų, tai yra 7 procentiniais punktais daugiau nei prieš metus. 2026 metais sudaryti tiekimo sutarčių pakeitimai numato didesnius kiekius ir pakoreguotus pristatymų grafikus, įskaitant vežimus geležinkeliu.

    Per pirmą 2026 metų pusmetį grupė investicijoms skyrė apie 372,8 mln. zlotų, tai yra maždaug 86 mln. eurų, o didžiausia dalis teko naujų kasybos darbų plėtrai ir esamų pajėgumų modernizacijai. Bendrovė taip pat deklaruoja, kad iki 2030 metų planuoja kasmet investuoti maždaug 600–700 mln. zlotų, tai yra apie 140–160 mln. eurų.

    Vadovybė neatmeta, kad ateityje sutartyse galėtų būti aktyviau naudojamos peržiūros ir derybų nuostatos, jei rinkoje vyktų reikšmingi pokyčiai. Taip pat akcentuojama logistinių paslaugų plėtra, kai vežama ne tik anglis, bet ir kiti kroviniai, siekiant sumažinti priklausomybę nuo vieno produkto.

  • JSW restruktūrizacija: svarstoma, ką išlaikyti iš 4 600 išeinančių, kad nesmuktų gavyba

    Lenkijos anglies sektoriaus milžinė Jastrzębska Spółka Węglowa (JSW) rengiasi giliai restruktūrizacijai, o viena jautriausių jos dalių – darbo vietų mažinimas. Įmonė skaičiuoja, kad šiemet iš darbo gali pasitraukti apie 4 600 darbuotojų, o pagrindinis tikslas – sugrąžinti bendrovę į pelningumą.

    JSW vadovybė pabrėžia, kad mažėjant žmonių skaičiui teks išlaikyti pakankamas gavybos apimtis, todėl bus keičiami planavimo ir darbo organizavimo principai. Bendrovėje dirba apie 20 000 darbuotojų, o visoje kapitalo grupėje – apie 30 000.

    Ką reiškia 4 600 išeinančių?

    JSW atstovai akcentuoja, kad toks darbuotojų sumažėjimas yra ne tik personalo, bet ir gamybinių pajėgumų išbandymas. Anglies gavyboje daugelis sprendimų duoda rezultatą tik po kelerių metų, todėl greitai persitvarkyti sudėtinga net ir turint aiškų planą.

    Įmonėje keliama mintis, kad dėmesį reikia perkelti nuo kiekybės į kokybę, tačiau tai riboja realybė: anglies kainas bendrovė veikia menkai, o produkcijos parametrų keitimas reikalauja ilgalaikių investicijų ir technologinių sprendimų.

    Ar restruktūrizacija nepradėta per vėlai?

    JSW vadovybėje skamba savikritika, kad ryžtingesnių veiksmų imtasi pavėluotai. Teigiama, kad jei struktūriniai pokyčiai būtų pradėti maždaug prieš ketverius metus, kai įmonė turėjo daugiau finansinių išteklių, šiandienos padėtis galėjo būti stabilesnė.

    Taip pat pabrėžiama, kad pertvarka neturėtų apsiriboti vien kasyklomis, nes bendrovės rezultatus lemia visa kapitalo grupė – nuo aptarnaujančių padalinių iki logistikos ir kitų funkcijų.

    „Turime žiūrėti į ateitį ir planuoti, kad įmonė galėtų veikti toliau. Todėl analizuojame, kokią dalį darbuotojų galėtume išlaikyti“, – sakė JSW vadovybės atstovas.

    JSW tikina, kad darbuotojų sauga po žeme yra kontroliuojama, tačiau metų pabaigos gamybos planų įvykdymas, mažėjant personalui, išlieka didelis iššūkis. Praktikoje tai reiškia spaudimą didinti efektyvumą, peržiūrėti pamainų sudarymą ir atsisakyti įprastų procesų, kurie nebeatitinka naujos realybės.

    Be politinės valios pokyčiai gali strigti

    Restruktūrizacijos kryptį kritiškai vertina ir dalis ekspertų, teigdami, kad vien vidiniai įmonės veiksmai gali būti nepakankami. Jų vertinimu, dabartinis planas gali ne išvesti į pelningumą, o didinti įsiskolinimą, jei nuostoliai bus dengiami naujomis paskolomis.

    Akcentuojama, kad aukšti darbo kaštai, didelis užimtumas ir socialinės pasekmės paverčia reformą ne vien ekonominiu, bet ir politiniu sprendimu. Priminta, kad ankstesniais dešimtmečiais anglies sektoriaus pertvarkos Lenkijoje apėmė daugiau kaip 100 000 darbo vietų mažinimą, todėl ir dabar pokyčiams gali prireikti valstybės sprendimų bei teisinės bazės.

  • Lenkijos kasykloms ima stigti specialistų: pramonei gresia patyrusių kadrų spraga

    Lenkijos anglies gavybos sektorius artimiausiais dešimtmečiais dar išliks svarbus energetiniam saugumui, tačiau vis dažniau įvardijama kita rizika – kvalifikuotų žmonių trūkumas. Apie tai diskutuota Katovicuose vykusioje Future Mining Forum & Expo sesijoje, skirtoje saugai ir operacinei kultūrai kasyklose.

    Debatų dalyviai pabrėžė, kad gavyba nebus sustabdyta per vieną dieną, tačiau sistemai vis sunkiau užtikrinti specialistų kaitą. Dalis patyrusių darbuotojų traukiasi pasinaudodami socialinėmis išmokomis, o naujų žmonių parengimas užtrunka ir reikalauja ilgalaikės praktikos.

    Kodėl mažėja studentų?

    Pramonės atstovai akcentavo, kad vis mažiau jaunimo renkasi su kasyba susijusias studijas, o kai kurios programos universitetuose vos surenka minimalias grupes. Pasak jų, prie to prisideda neapibrėžta vieša diskusija dėl anglies ateities ir bendras įspūdis, kad sektorius neturi perspektyvos.

    Kartu pabrėžiama, kad kvalifikacijos kėlimas jau dirbantiems žmonėms vyksta, tačiau tai neišsprendžia naujos kartos inžinierių ir technologų stokos. Kasybos profesijose ypač svarbi praktinė patirtis, todėl be nuoseklios „sukcesijos“ susidaro spraga, kurios greitai užpildyti nepavyksta.

    Rizika saugai ir žinioms

    Diskusijoje atkreiptas dėmesys, kad darbo rinkos trūkumai gali tiesiogiai paveikti saugą, nes kasybai reikalingi specifiniai įgūdžiai, kurių neįmanoma įgyti per kelis mėnesius. Patyrę darbuotojai dažnai yra tie, kurie užtikrina procesų kontrolę, incidentų prevenciją ir mokymą darbo vietoje.

    Taip pat priminta, kad Europos Sąjunga siekia didinti kritinių žaliavų tiekimo savarankiškumą, o tai reiškia papildomą spaudimą turėti kompetentingą gavybos sektorių. Be inžinerinių kompetencijų ir žmonių, gebančių dirbti sudėtingomis sąlygomis, tokie tikslai tampa sunkiau pasiekiami.

    Gelbėjimo tarnybos – atskira grandis

    Aptariant saugą, pabrėžta ir kalnakasybos gelbėjimo sistemos svarba: kadrų kaita verčia dažniau organizuoti bazinius mokymus ir planuoti papildomus kursus. Tačiau patys gelbėjimo standartai, pasak diskusijos dalyvių, neturi keistis net tada, kai kasyklų skaičius mažėja ar vyksta restruktūrizacija.

    Specialistai pabrėžė, kad kasybos darbuotojų parengimas yra ilgas procesas, o patirties sukaupimas trunka metų metus. Todėl, jei patyrę žmonės išeina greičiau nei paruošiami nauji, sektorius susiduria ne tik su darbo rinkos problema, bet ir su žinių praradimu, kuris tiesiogiai veikia saugą bei veiklos efektyvumą.

  • PGG restruktūrizacija: atsisako rangovų ir mažina išorės paslaugų sąnaudas, dėmesį skiria darbuotojams

    Restruktūrizacijos procesą tęsianti Lenkijos kasybos bendrovė Polska Grupa Górnicza (PGG) pastaruosius dvejus metus kryptingai mažina darbų perdavimą išorės rangovams ir daugiau užduočių perkelia į vidinius pajėgumus. Bendrovės vadovybė teigia, kad toks sprendimas pirmiausia skirtas išlaikyti užimtumą ir užtikrinti darbą saviems darbuotojams.

    PGG generalinis direktorius Łukasz Deja kalbėdamas pramonės renginyje Katovicuose pabrėžė, kad dabartinė pertvarka, jo vertinimu, skiriasi nuo ankstesnių bangų. Pasak jo, darbo rinka yra lankstesnė, o mažesnis nedarbas suteikia daugiau galimybių darbuotojų perkvalifikavimui ir perėjimui į kitas veiklas.

    Mažiau rangovų, mažesnės sąnaudos

    PGG pateiktais duomenimis, per šį laikotarpį išorinių paslaugų kaštai sumažėjo maždaug dviem trečdaliais. Ypač ryškus pokytis matomas kasybinių darbų outsourcinge: jei 2024 metais išorinės įmonės įrengė daugiau kaip 10,5 kilometro kasybos iškasų, tai 2026 metais šis skaičius sumažėjo iki 0,5 kilometro.

    Bendrovė nurodo, kad su kasybos paslaugomis susijusios išlaidos, apimančios tunelių kasimą, pertvarkymo darbus, šachtų paslaugas ar metano šalinimą, 2023–2024 metais viršijo 70 000 000 eurų. 2026 metais jos, bendrovės vertinimu, sumažėjo iki mažiau nei 24 000 000 eurų.

    „PGG pirmiausia remiasi savais darbuotojais ir darome viską, kad jiems rastume darbo“, – sakė Łukasz Deja.

    „Jau dvejus metus komunikuojame, kad atsisakome bendradarbiavimo su išorinėmis įmonėmis. Tai skausminga, bet neišvengiama ir daroma mūsų darbuotojų labui“, – pridūrė jis.

    Anglis, miksas ir paklausa 2026 metais

    PGG vadovas taip pat akcentavo anglies vaidmenį Lenkijos energetiniame saugume, pažymėdamas, kad akmens anglis sudaro reikšmingą elektros gamybos struktūros dalį. Jo teigimu, būtent dėl paklausos svyravimų ir gamybos planavimo svarbu išlaikyti vidaus gavybos pajėgumus, kol sistema vis dar priklausoma nuo šio kuro.

    PGG skaičiuoja, kad 2026 metais gavyba, palyginti su metų pradžioje numatytais planais, turėtų išaugti 1 000 000 tonų, o pardavimai – 3 000 000 tonų. Bendrovė teigia, kad tai leistų praktiškai panaikinti anglies atsargų sankaupas sandėliuose.

    Įmonės vadovo vertinimu, tolesnis gavybos mažinimas priklausys nuo energetikos mišinio pokyčių, įskaitant dujų elektrinių plėtrą ir dujų kainų dinamiką. Jis pabrėžė, kad paklausą anglį dažnai sustiprina situacijos, kai alternatyvūs energijos šaltiniai tampa brangesni ar mažiau konkurencingi.

    PGG teigia, kad efektyvinimo priemonės ir sąnaudų mažinimas prisideda prie mažesnio poreikio kompensacijoms už gavybos pajėgumų mažinimą. Bendrovė pabrėžia, jog restruktūrizacijos tikslas yra suderinti darbo vietų apsaugą, finansinį stabilumą ir prisitaikymą prie kintančios energetikos paklausos.

  • „JSW“ 2026 metais investicijoms planuoja apie 440 mln. eurų: atnaujino techninį ir ekonominį planą

    Lenkijos kasybos grupė „JSW“ atnaujino 2026 metų techninį ir ekonominį planą, kuriame numatė reikšmingą investicijų programą. Bendrovė skelbia, kad vien „JSW“ investicijos 2026 metais turėtų siekti apie 440 mln. eurų.

    Visai „JSW“ kapitalo grupei planuojamas investicijų lygis yra dar didesnis – apie 556 mln. eurų. Tokios apimtys rodo, kad įmonė siekia išlaikyti gavybos ir perdirbimo pajėgumus, nepaisant sudėtingo sektoriaus cikliškumo ir kainų svyravimų.

    Gavybos ir pardavimų prognozės

    Pagal atnaujintą planą 2026 metais bendras anglies išgavimas turėtų sudaryti 13,3 mln. tonų. Iš šio kiekio koksuojamoji anglis sudarytų 11,22 mln. tonų, o energetinė anglis – 2,08 mln. tonų.

    „JSW“ taip pat prognozuoja 3,26 mln. tonų kokso gamybą 2026 metais. Planuojama, kad vienetinis grynųjų pinigų gavybos savikainos rodiklis sieks apie 136 eurus už toną, o vidutinė anglies pardavimo kaina – apie 153 eurus už toną.

    Darbuotojų mažinimas ir kaštų spaudimas

    Įmonė numato darbuotojų skaičiaus mažinimą per vadinamuosius apsauginius instrumentus, įskaitant kasybos atostogas, perdirbimo padalinių darbuotojų atostogas bei vienkartines išeitines išmokas. Bendra planuojamų išėjimų apimtis siekia 4 248 darbuotojus.

    „Šių instrumentų poveikis bendrovės likvidumo gerinimui fiksuojamas nuo 2026 metų birželio, o įtaka darbo užmokesčio sąnaudoms su priedais 2026 metais sieks apie 63 mln. eurų“, – nurodė „JSW“ pranešime.

    Kontekstas: restruktūrizacija ir finansavimo poreikis

    „JSW“ yra didžiausia koksuojamosios anglies gamintoja Europos Sąjungoje ir viena svarbiausių kokso tiekėjų plieno pramonei. Bendrovė eksploatuoja Borynia-Zofiówka, Budryk, Knurów-Szczygłowice ir Pniówek kasyklas, o jos akcijomis prekiaujama Varšuvos vertybinių popierių biržoje.

    Pastaraisiais metais bendrovė vykdo restruktūrizaciją, nes vadovybė buvo įspėjusi apie riziką prarasti likvidumą. „JSW“ taip pat siekia papildomo finansavimo, o viešai minėtas tikslas – iki 2026 metų pabaigos užsitikrinti maždaug 463 mln. eurų finansavimo apimtį, kad būtų palaikomas mokumas ir veiklos tęstinumas.

  • Indija siekia energetinės savarankiškumo: milijardai angliai, naftai, dujoms ir kritiniams metalams

    Indija spartina planus mažinti priklausomybę nuo importuojamos naftos ir dujų, kartu didindama anglies gavybą ir kurdama kritinių mineralų tiekimo grandines. Naujojo Delio tikslas – užsitikrinti pigią ir stabilią energiją augančiai ekonomikai, pramonei ir DI infrastruktūrai, net jei tai reiškia lėtesnę dekarbonizacijos kryptį.

    Vienas ryškiausių žingsnių – jūrinės žvalgybos ir giliavandenių gręžinių skatinimo programa „Samudra Manthan“, patvirtinta 2026 metų liepos 31 dieną. Joje numatyta iki 2030–2031 finansinių metų skirti apie 8,1 mlrd. eurų, o valstybė įsipareigotų kompensuoti iki 50 proc. giliavandenio gręžinio kaštų ir finansuoti dalį seismikos bei bendros infrastruktūros.

    Programos geografinis dėmesys krypsta į Bengalijos įlanką, Andamanų jūrą ir Arabijos jūrą, taip pat į anksčiau dėl saugumo ribotas zonas išskirtinėje ekonominėje zonoje. Vyriausybė siekia išžvalgyti daugiau nei 600 mln. tonų naftos ekvivalento išteklių ir padidinti šalies angliavandenilių išteklių bazę nuo maždaug 1,6 iki 2,2 mlrd. tonų naftos ekvivalento.

    Importo priklausomybė išlieka

    Net ir sėkminga žvalgyba Indijai nereiškia greitos energetinės nepriklausomybės. Toks papildomas išteklių kiekis, vertinant dabartinį vartojimą, būtų reikšmingas, tačiau labiau mažintų importo augimo tempą, o ne pakeistų importą vietine gavyba.

    Svarbu ir tai, kad kalbama apie geologinius išteklius, o ne garantuotai išgaunamas atsargas: dalis telkinių gali pasirodyti techniškai sudėtingi ar ekonomiškai nepatrauklūs, ypač giliavandenėje gavyboje. Be to, nuo žvalgybos iki komercinės gavybos dažnai praeina daug metų, todėl efektas artimiausiu laikotarpiu būtų ribotas.

    Šis kursas kyla ir iš realybės: Indija didelę dalį naftos poreikio tenkina importu, o dalį gamtinių dujų taip pat atsiveža iš užsienio. Geopolitiniai sukrėtimai Artimuosiuose Rytuose ir kainų svyravimai skatina vyriausybę stiprinti tiekimo atsparumą ir derėtis dėl palankesnių importo sąlygų.

    Anglis – prioritetas trumpuoju laikotarpiu

    Lygiagrečiai Indija ambicingai didina anglies sektoriaus planus, nes anglis tebėra kertinė elektros gamybos atrama. Augantis elektros poreikis siejamas su urbanizacija, pramonės plėtra, didėjančiu vėsinimo naudojimu ir sparčiai augančiais duomenų centrų pajėgumais.

    Valdžios planuose – didinti anglies gavybą iki maždaug 1,15 mlrd. tonų 2025–2026 finansiniais metais ir iki 1,5 mlrd. tonų iki 2030 metų. Dalis naujų projektų koncentruojasi tokiose valstijose kaip Jharkhand ir Odisha, kur yra dideli telkiniai ir išvystyta kasybos infrastruktūra.

    Vis dėlto rinkoje stiprėja rizika, kad dalis investicijų gali tapti ekonomiškai abejotinos, jei atsinaujinančios energetikos, tinklų ir kaupimo technologijų plėtra paspartės. Privačiam kapitalui tai reiškia didesnę „įstrigusio turto“ tikimybę, kai projektai nebesugeneruoja planuotos grąžos.

    Kritiniai mineralai ir perdirbimas

    Trečias strategijos ramstis – kritinių mineralų politika, apimanti ne tik vietinę žvalgybą, bet ir užsienio aktyvų paiešką. Indijos planuose – didinti žaliavų, reikalingų baterijoms, elektronikai ir pramonei, prieinamumą, kartu stiprinant perdirbimą ir perdirbto metalo naudojimą.

    Nacionalinė misija kritiniams ištekliams, numatyta iki 2030–2031 finansinių metų, apima finansavimą iš centrinio biudžeto ir valstybinių įmonių investicijas, taip pat tikslus plėsti žvalgybos projektus bei kurti atsargas. Praktikoje Indija siekia derinti vietinius projektus su tarptautinėmis partnerystėmis ir dalyvavimu telkiniuose užsienyje, kad tiekimo grandinės būtų labiau diversifikuotos.

    Realybėje svarbiausias iššūkis išlieka atotrūkis tarp skelbiamų planų ir realių, iki gavybos stadijos ateinančių projektų. Dalis koncesijų suteikiamos ankstyvoje tyrimų stadijoje, todėl nuo licencijos iki veikiančios kasyklos kelias gali būti ilgas ir ne visada sėkmingas.

    Indijos pasirinktas modelis rodo kryptį į stipresnį valstybės vaidmenį: valdžia perima dalį rizikos, centralizuoja taisykles ir skatina investicijas strateginėse žaliavose. Ši strategija gali didinti tiekimo saugumą, tačiau kartu kelia klausimų dėl ilgalaikio suderinamumo su klimato tikslais ir dėl to, ar visi šiandien planuojami projektai bus paklausūs jiems pradėjus veikti.

  • „Enea“ pateikė I pusmečio rezultatus: grynasis pelnas galėjo siekti apie 340 mln. eurų

    Lenkijos energetikos grupė „Enea“ paskelbė preliminarius 2026 metų pirmojo pusmečio finansinius rezultatus. Bendrovės teigimu, grupės pajamos per laikotarpį siekė apie 2,9 mlrd. eurų, o grynasis pelnas galėjo sudaryti maždaug 340 mln. eurų.

    „Enea“ taip pat nurodė, kad per 2026 metų pirmąjį pusmetį investicijos buvo artimos 680 mln. eurų. Tokios apimties kapitalo išlaidos paprastai siejamos su tinklų atnaujinimu, gamybos pajėgumų modernizavimu ir prisitaikymu prie griežtėjančių energetikos sektoriaus reikalavimų.

    Pelną tempė tinklai ir gamyba

    Pagal preliminarius duomenis, kasybos (anglies gavybos) segmentas sugeneravo apie 24 mln. eurų EBITDA, o grynoji anglies gamyba per pusmetį siekė 4,4 mln. tonų. Bendrovė pažymėjo, kad rezultatams įtakos turėjo didesnė gavyba ir komercinės anglies produkcija, nors kartu augo ir gamybos sąnaudos.

    Elektros gamybos segmente EBITDA, bendrovės skaičiavimu, sudarė apie 250 mln. eurų. „Enea“ nurodė, kad grynoji elektros gamyba per pusmetį siekė 10,5 TWh, įskaitant apie 0,6 TWh iš biomasės ir apie 0,3 TWh iš atsinaujinančių išteklių.

    Didžiausią indėlį į grupės pelningumą pateiktais skaičiavimais davė paskirstymo ir prekybos segmentai: jų EBITDA atitinkamai siekė apie 320 mln. eurų ir apie 22 mln. eurų. Paslaugų paskirstymo pardavimai galutiniams vartotojams sudarė 10,4 TWh, o mažmeniniams klientams parduotos elektros energijos ir dujų apimtys siekė 11,8 TWh.

    Kas keitėsi antrąjį ketvirtį?

    „Enea“ pranešime atskirai išskyrė 2026 metų antrąjį ketvirtį, kai gamybos srityje buvo pasiektas geresnis EBITDA rezultatas. Konvencinės energetikos dalyje vis dėlto fiksuotas pelningumo spaudimas, kurį bendrovė siejo su mažesnėmis maržomis ir dalies pajamų eilučių sumažėjimu.

    Atsinaujinančios energetikos segmente EBITDA augo, o bendrovė tai siejo su geresniais vėjo energetikos rezultatais ir ankstesnių įsigijimų efektu. Šilumos segmente EBITDA taip pat didėjo, anot „Enea“, dėl aukštesnės vieneto maržos.

    Kontekstas: investicijos ir energetikos transformacija

    Energetikos bendrovėms Lenkijoje, kaip ir visoje Europos Sąjungoje, tenka balansuoti tarp dviejų krypčių: užtikrinti patikimą elektros tiekimą ir kartu mažinti priklausomybę nuo iškastinio kuro. Tokį spaudimą didina emisijų kaštai, senstančių pajėgumų priežiūros išlaidos ir poreikis sparčiai plėsti bei skaitmeninti elektros tinklus.

    „Enea“ pateikti skaičiai rodo, kad didžiausia finansinė atrama išlieka reguliuojama paskirstymo veikla, kuri paprastai pasižymi stabilesniais pinigų srautais. Tuo metu gamybos ir prekybos rezultatai labiau priklauso nuo didmeninių kainų, maržų ir rinkos reguliavimo pokyčių.

    Galutiniai, audituoti 2026 metų pirmojo pusmečio rezultatai paprastai gali dar kisti, nes bendrovė skelbia preliminarius vertinimus. Rinkos dalyviai dažniausiai stebi, ar pelno lygį palaiko tvarūs veiksniai, ir kokį signalą apie artimiausių ketvirčių perspektyvas siunčia investicijų tempas bei segmentų maržos.

  • JSW anglies gavyba sumenko, bet kainos šoktelėjo: kinų sprendimai ir CBAM įtaka rinkai

    Lenkijos kasybos grupė JSW paskelbė 2026 metų antrojo ketvirčio veiklos duomenis: anglies gavyba siekė 3,23 mln. tonų ir, palyginti su pirmuoju ketvirčiu, sumažėjo apie 0,3 proc. Metiniu palyginimu kritimas buvo ryškesnis – apie 3,4 proc.

    Nors apimtys traukėsi, bendrovė fiksavo palankesnę kainų aplinką. Vidutinė koksinės anglies pardavimo kaina išoriniams klientams kilo, o tai rodo, kad rinkoje didesnę reikšmę turėjo pasiūlos ir paklausos veiksniai, o ne vien JSW gamybos dinamika.

    Gavyba ir pardavimai 2026 metais

    Per antrąjį ketvirtį koksinės anglies gavyba sudarė apie 2,76 mln. tonų ir, palyginti su pirmuoju ketvirčiu, sumažėjo apie 0,8 proc. Palyginti su 2025 metų tuo pačiu laikotarpiu, kritimas siekė apie 2 proc.

    Energetinės anglies gavyba sudarė apie 0,47 mln. tonų ir ketvirčiu išaugo maždaug 2,5 proc., tačiau metiniu palyginimu smuko apie 11 proc. Tai rodo, kad bendras portfelis kito nevienodai, priklausomai nuo produkto segmento.

    Bendra anglies pardavimo apimtis per ketvirtį siekė apie 2,97 mln. tonų ir buvo maždaug 1,1 proc. didesnė nei pirmąjį ketvirtį. Vis dėlto, palyginti su 2025 metų antruoju ketvirčiu, pardavimai buvo apie 0,9 proc. mažesni.

    Koksinės anglies pardavimai sudarė apie 2,41 mln. tonų ir ketvirčiu mažėjo apie 3 proc., o per metus – apie 7,7 proc. Tuo metu energetinės anglies pardavimai pasiekė apie 0,56 mln. tonų ir ketvirčiu augo apie 23,3 proc., o per metus – apie 45,8 proc.

    Kokso apimtys smuko, kainos kilo

    JSW grupės kokso gamyba 2026 metų antrąjį ketvirtį sudarė apie 0,67 mln. tonų ir, palyginti su pirmuoju ketvirčiu, sumažėjo maždaug 10,9 proc. Metiniu palyginimu fiksuotas apie 4,9 proc. kritimas.

    Kokso pardavimai siekė apie 0,69 mln. tonų ir ketvirčiu mažėjo apie 10,7 proc., o per metus – apie 6,9 proc. Tokia dinamika dažnai siejama su svyruojančiais plieno gamybos ciklais ir kintančia kokso paklausa pramonėje.

    Vidutinė koksinės anglies pardavimo kaina išoriniams klientams antrąjį ketvirtį siekė 767,40 zlotų už toną, tai yra apie 180 eurų už toną. Ketvirčiu ji pakilo apie 6,2 proc., o metiniu palyginimu – apie 12,4 proc.

    Vidutinė energetinės anglies pardavimo kaina pasiekė 349,62 zlotų už toną, tai yra apie 82 eurus už toną. Ketvirčiu ji augo apie 31,2 proc., o tai signalizuoja jautrumą trumpalaikiams rinkos pokyčiams.

    Kokso vidutinė pardavimo kaina sudarė 993,58 zlotų už toną, tai yra apie 233 eurus už toną. Palyginti su pirmuoju ketvirčiu, ji paaugo apie 7,6 proc., nors gamybos ir pardavimų apimtys mažėjo.

    Po 2026 metų pirmojo pusmečio JSW įvykdė 48,6 proc. metinio anglies gamybos plano: koksinės anglies plano įgyvendinimas siekė 47,5 proc., energetinės anglies – 56,1 proc. Kokso gamybos plano įgyvendinimas sudarė 41,6 proc.

    Kodėl svarbūs Kinijos sprendimai?

    JSW teigimu, antrąjį ketvirtį nebuvo staigių vidinių įvykių, kurie reikšmingai paveiktų gamybos lygį. Bendrovė akcentavo, kad gavyba išliko artima ankstesniam laikotarpiui ir šiek tiek viršijo planą.

    Kainų kilimą bendrovė daugiausia sieja su Kinijos rinkos veiksniais, kai po nelaimingo atsitikimo Šansi provincijos kasykloje buvo sugriežtintos saugos patikros ir ribota vietinė koksinės anglies pasiūla. Tai prisidėjo prie didesnio importo į Kiniją ir palaikė tarptautines kainas.

    JSW taip pat atkreipė dėmesį, kad skirtingų kokybės klasių koksinė anglis judėjo nevienodai: aukštesnės kokybės segmentas išlaikė stipresnę paklausą, o žemesnės kokybės žaliava susidūrė su silpnesniu pirkėjų aktyvumu. Tokia skirtis rinkoje dažnai lemia, kad vidutinės kainos kyla net ir esant nevienodoms apimtims.

    Be to, kartu su brangusia koksine anglimi kilo ir kokso kainos, nes žaliavos savikaina tiesiogiai persiduoda kokso gamintojams. JSW kontekste tai svarbu dėl grupės integracijos, kai kokso segmentas tampa tiek rizikos, tiek papildomos grąžos šaltiniu.

    Galiausiai bendrovė nurodė, kad Europos Sąjungoje vis dar nematyti aiškaus plieno gamybos atsigavimo, nepaisant pilno CBAM mokesčių mechanizmo įdiegimo. Tai reikšminga, nes plieno gamyba tiesiogiai veikia koksinės anglies ir kokso paklausą, o lėtesnis pramonės tempas gali riboti tolimesnį kainų augimą.