Tag: Anglies kreditai

  • Bebrai per ketverius metus atgaivino nualintą ūkį Britanijoje: žemė vėl neša pelną

    Didžiojoje Britanijoje įgyvendinamas gamtos atkūrimo projektas parodė, kad bebrai gali tapti ne tik biologinės įvairovės, bet ir ekonominės grąžos varikliu. Per ketverius metus apleistos, nusausintos žemės teritorija buvo paversta į pelną generuojantį plotą, kuriame pagrindinį darbą atlieka vadinamieji natūralūs ekosistemų inžinieriai.

    Projekto pradžia siejama su 2022 metais, kai gamtosaugos bendrovė įsigijo apie 617 hektarų buvusios žemės ūkio paskirties teritorijos. Sandorio vertė siekė maždaug 16 000 000 eurų, o pagrindinis sprendimas buvo nedelsiant pradėti ardyti senas drenažo sistemas, dešimtmečiais sausinusis laukus ir sumažinusias natūralių buveinių kiekį.

    Tuomet pasirinktas netradicinis, bet moksliškai pagrįstas kelias: į teritoriją integruoti bebrus, kurie kurdami užtvankas ir šlapynes keičia vandens režimą. Tokie pokyčiai paprastai sulėtina vandens nutekėjimą, padidina drėgmės kaupimąsi dirvožemyje ir gali sumažinti staigių potvynių riziką žemiau esančiose vietovėse.

    Kadangi laisvas šių gyvūnų paleidimas šalyje yra ribojamas, bebrams įrengtas didelis aptvertas natūralios gamtos voljeras. Projekto valdytojai pabrėžia, kad gyvūnai stebimi, o pabėgimo atveju būtų grąžinti atgal, taip siekiant nuraminti kaimyninių ūkių savininkų baimes dėl galimo laukų užliejimo.

    Praktinis efektas pasimatė greitai: šlapynių plotai tapo buveine vabzdžiams, paukščiams ir kitiems gyvūnams, o vandens sulaikymas prisidėjo prie kraštovaizdžio atsparumo sausrų ir liūčių svyravimams. Tokie projektai pastaraisiais metais vis dažniau pristatomi kaip priemonė vienu metu spręsti kelias problemas: klimato kaitos poveikį, biologinės įvairovės nykimą ir prastėjančią dirvožemio būklę.

    Komercinė projekto dalis taip pat įgavo pagreitį. Teritorijos valdytojai sudarė sutartį dėl anglies kreditų tiekimo 30 metų laikotarpiui, kurios vertė siekia apie 1 200 000 eurų, o kaina, kaip skelbiama, buvo aukštesnė nei įprasta rinkoje.

    Tai aiškinama tuo, kad investuotojams ir pirkėjams svarbus ne vien anglies dioksido sugėrimas, bet ir papildoma nauda: buveinių atkūrimas, didesnė rūšinė įvairovė bei vandens pertekliaus valdymas. Kitaip tariant, vienas projektas generuoja kelis pamatuojamus rezultatus, kuriuos galima panaudoti tiek tvarumo strategijose, tiek poveikio kompensavimo schemose.

    Be anglies kreditų, teritorijos valdytojai parduoda biologinės įvairovės prieaugio vienetus, kuriuos nekilnojamojo turto vystytojai naudoja kompensuodami gamtai padarytą žalą naujuose projektuose. Bendrovės vertinimu, tokių ekologinių aktyvų potenciali vertė gali viršyti 41 000 000 eurų, o tai rodo, kaip sparčiai auga rinka, kurioje gamtos atkūrimas tampa finansiniu instrumentu.

    Šis atvejis išryškina ir platesnę tendenciją: gamtos atkūrimo sprendimai vis dažniau lyginami su brangia inžinerine infrastruktūra. Ten, kur anksčiau būtų reikėję milijoninių investicijų vandens sulaikymo ar šlapynių atkūrimo darbams, dalį funkcijų gali atlikti gyvūnai, o žmogaus vaidmuo tampa daugiau planavimo, priežiūros ir rizikų valdymo klausimu.

    Nors tokie projektai kelia diskusijų dėl poveikio kaimyninėms teritorijoms, jų populiarumas auga dėl aiškiai įvardijamos naudos ir ekonominių mechanizmų. Bebrų sukurtos šlapynės daug kur laikomos vienu iš paprasčiausių būdų atkurti natūralią hidrologiją, o kartu su anglies ir biologinės įvairovės rinkomis tai tampa modeliu, kurį vis dažniau svarsto ir kiti žemės savininkai.

  • Irano karo poveikis kainoms: Nyderlandų ministrė ragina ES neatsitraukti nuo klimato įstatymų

    Irano karo poveikis kainoms: Nyderlandų ministrė ragina ES neatsitraukti nuo klimato įstatymų

    Irane kilęs karas ir dėl jo šoktelėjusios iškastinio kuro kainos Europos Sąjungai yra dar vienas argumentas spartinti perėjimą prie švaresnės energetikos, o ne silpninti klimato politiką. Taip Briuselyje interviu teigė Nyderlandų klimato ministrė Stientje van Veldhoven, pabrėžusi, kad Europa turi nuosekliai laikytis pasirinkto kurso.

    Pasak ministrės, brangstant naftai ir dujoms dar aiškiau matyti, kiek daug ekonomikos ir gyventojų gerovė priklauso nuo sprendimų, priimamų už Europos ribų. Ji akcentavo, kad mažesnė priklausomybė nuo iškastinio kuro reikštų didesnį energetinį saugumą ir stabilesnes sąnaudas ilguoju laikotarpiu.

    2040 metų tikslas ir investuotojų lūkesčiai

    Europos Komisijai rengiant naują priemonių paketą, susijusį su šiltnamio efektą sukeliančių dujų mažinimu iki 2040 metų, Nyderlandai siekia aiškaus ir prognozuojamo kelio. Ministrės teigimu, toks nuoseklumas būtinas, kad įmonės galėtų planuoti investicijas į elektrifikaciją, atsinaujinančią energetiką, energijos kaupimą ir pramonės modernizavimą.

    Ji taip pat įspėjo, kad delsiant Europa rizikuoja atsilikti technologinėje konkurencijoje nuo kitų didžiųjų ekonomikų. Anot jos, žaliųjų projektų įgyvendinimas auga visame pasaulyje, todėl ES svarbu išlaikyti tempą ir pritraukti kapitalą į vietinę pramonę.

    Anglies kreditai: ragina riboti

    Vienas jautriausių klausimų, anot ministrės, yra anglies dioksido kompensavimas tarptautiniais kreditais, kai tarša „atsveriama“ finansuojant emisijų mažinimą kitose šalyse. Nyderlandų pozicija išlieka griežta: tokios priemonės neturėtų tapti pagrindiniu keliu siekiant tikslų, nes jos nukreipia dalį investicijų iš Europos ekonomikos.

    Ministrė ragino Europos Komisiją numatyti tvirtus apribojimus, kad kreditai būtų naudojami tik ten, kur taršą sumažinti sunkiausia, pavyzdžiui, kai kuriuose pramonės sektoriuose. Ji taip pat pabrėžė, kad kreditai neturėtų pakeisti realių struktūrinių sprendimų, tokių kaip energetikos pertvarka, efektyvumas ir vietinė švarių technologijų plėtra.

    „Dabartinė energijos krizė primena, kad turime pasirinkimą: likti pažeidžiami kitur priimamų politinių sprendimų arba investuoti į perėjimą, kuris mažina priklausomybę nuo iškastinio kuro“, – sakė Stientje van Veldhoven.

    Energetinis saugumas ir klimato politika

    Ministrės teigimu, karo sukelti kainų šuoliai rodo ne tik trumpalaikę rinkos įtampą, bet ir sisteminę riziką, kai energijos tiekimo grandinės tampa geopolitinių konfliktų įkaite. Dėl to, anot jos, klimato politika tampa ne vien aplinkosaugos, bet ir saugumo bei konkurencingumo klausimu.

    Ji taip pat pažymėjo, kad Nyderlandai palaiko idėją daugiau dėmesio skirti taršos mažinimui žemės ūkyje, nes šis sektorius yra svarbi bendrų emisijų dalis. ES mastu tokios priemonės dažnai susiduria su politiniu pasipriešinimu, tačiau, ministrės vertinimu, jų atidėliojimas tik didina galutinę pertvarkos kainą.