CP v2

Tag: Anglies pėdsakas

  • Jaunimui tvariau gyventi trukdo ne kainos: apklausa atskleidė didžiausią kliūtį

    Daugkartinė gertuvė, daiktai iš antrų rankų ar kelionė dviračiu vietoje automobilio daliai Lietuvos moksleivių jau tapo kasdienybe. Tačiau nauja apklausa rodo, kad didžiausias barjeras tvaresniems pasirinkimams dažniausiai yra ne kaina, o žinių ir aiškumo stoka.

    Bendrovės „Samsung“ užsakymu atliktame tyrime 42 proc. 14–19 metų moksleivių nurodė, kad per mažai išmano apie tvaresnius sprendimus. Dar 19 proc. pasigenda lengvai prieinamų tvarių alternatyvų, 17 proc. jas laiko nepatogiomis, o 9 proc. kaip kliūtį įvardijo kainą.

    Apklausa rodo, kad tvarūs įpročiai dažniau siejami su paprastais, kasdieniais veiksmais: pusė jaunuolių naudoja daugkartinę gertuvę ar puodelį. Trečdalis (33 proc.) rūšiuoja atliekas ir perka naudotus daiktus, o 29 proc. vietoje važiavimo automobiliu renkasi dviratį arba ėjimą pėsčiomis.

    Technologijų bendrovės „Oxylabs“ tvarumo vadovė ir programos „Solve for Tomorrow“ mentorė Urtė Karklienė atkreipia dėmesį, kad jaunimui dažnai trūksta ne bendro informacijos kiekio, o gebėjimo jį susieti su savo įpročiais. Pasak jos, žmonėms sudėtinga suprasti, kuris kasdienis pokytis turi didžiausią realų poveikį.

    „Daug kalbame apie klimato kaitą ir tvarumo svarbą, bet sunkiausia didelį ir sudėtingą reiškinį paversti kasdieniais, suprantamais pasirinkimais. Mums trūksta ne informacijos, o gebėjimo ją paversti aiškiais veiksmais“, – sakė U. Karklienė.

    Kaip tvarumą paversti įpročiu

    Pasak specialistės, norint gyventi tvariau nebūtina vienu metu keisti viso gyvenimo būdo. Praktinis kelias dažniausiai prasideda nuo sričių, kuriose sprendimus darome kasdien: judėjimo, mitybos, pirkinių, energijos vartojimo ir maisto atliekų mažinimo.

    U. Karklienė pabrėžia, kad reikšmingiausi pokyčiai dažnai būna tie, kurie kartojasi nuolat ir apima didesnę gyvenimo dalį. Reguliarus vaikščiojimas, važiavimas dviračiu, mažesnis maisto švaistymas ar ilgesnis jau turimų daiktų naudojimas per metus gali turėti didesnį efektą nei pavienis sprendimas.

    Vienas iš būdų įtvirtinti pokytį – pasirinkti asmeninį iššūkį, pavyzdžiui, tam tikrą laiką nepirkti naujų daiktų, išskyrus būtiniausius. Tokie eksperimentai, anot jos, padeda sustoti prieš perkant ir įvertinti, ar daikto tikrai reikia, ar galima pasiskolinti, pataisyti arba įsigyti naudotą.

    „Tvarūs įpročiai niekuo nesiskiria nuo kitų: verta pradėti nuo vieno pokyčio ir tik jam tapus automatiniu imtis kito. Taip tvaresni sprendimai ilgainiui tampa ne papildoma užduotimi, o įprastu pasirinkimu“, – sakė U. Karklienė.

    Technologijos ir DI: nuo įpročių iki poveikio

    Apklausa taip pat rodo, kad technologijos jaunimui gali būti praktinė pagalba: 38 proc. naudojasi viešojo transporto programėlėmis, 31 proc. naudotų daiktų pardavimo programėlėmis, o 11 proc. pasitelkia išmaniąsias energijos taupymo priemones namuose. Vis dėlto 37 proc. nurodė tvarumui skirtų technologijų nenaudojantys.

    Specialistės teigimu, skaitmeniniai įrankiai vis dažniau padeda ne tik atlikti veiksmą, bet ir suprasti jo kainą aplinkai. Tam pasitarnauja anglies pėdsako ar ekologinio poveikio skaičiuoklės, kurios leidžia palyginti skirtingus scenarijus, pavyzdžiui, kiek pasikeistų poveikis dažniau renkantis dviratį ar sumažinus mėsos vartojimą.

    Tokius skaičiavimus gali palengvinti ir DI sprendimai, kai jie naudojami personalizuotoms rekomendacijoms, energijos vartojimo analizei ar kelionių planavimui. Tačiau specialistai pabrėžia, kad svarbiausia yra ne pati technologija, o žmogaus sprendimas ir nuoseklumas, o rezultatus lemia įpročių pokyčių mastas ir trukmė.

    Ką parodė apklausa

    Tyrimą bendrovės „Samsung“ užsakymu 2026 metais rugpjūtį Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje atliko tyrimų bendrovė „Norstat“. Apklausė 949 14–19 metų jaunuolius, iš jų 320 Lietuvoje.

    Tyrime analizuoti jaunuolių skaitmeniniai ir socialinių tinklų naudojimo įpročiai, požiūris į technologijas, fizinį aktyvumą ir tvarumą. Rezultatai rodo, kad tvarumo tema jaunimui svarbi, tačiau sprendimams dažnai pritrūksta aiškumo, konkrečių pavyzdžių ir suprantamo ryšio su kasdieniais veiksmais.

  • Tyrimas: vyrų įpročiai ir vaidmenys dažniau didina anglies pėdsaką – kur slypi didžiausia įtaka

    Tarptautinė mokslininkų grupė, apėmusi tyrėjus iš 13 šalių, teigia, kad dalis vyrams būdingų vartojimo įpročių ir socialinių vaidmenų dažniau siejami su didesniu poveikiu klimatui bei aplinkai. Tyrimo autoriai pabrėžia, jog kalbama ne apie visus vyrus, o apie statistiškai dažniau pasikartojančias tendencijas.

    Darbas, kuriame nagrinėjamas vyriškumo, vartojimo ir galios ryšys, publikuotas moksliniame leidinyje International Journal for Masculinity Studies. Jame akcentuojama, kad klimato kaitą lemia ne vien individualūs pasirinkimai, bet ir struktūriniai veiksniai: kas priima sprendimus, kam priklauso didelio poveikio sektoriai ir kokios normos skatina tam tikrą elgesį.

    Kur susidaro didžiausias pėdsakas?

    Tyrėjai kaip dažniausiai pasikartojančias sritis mini transportą, keliones ir turizmą, taip pat mitybos pasirinkimus, ypač didesnį mėsos vartojimą. Šios kategorijos daugelyje šalių sudaro reikšmingą namų ūkių išmetimų dalį, todėl net nedideli elgsenos pokyčiai gali turėti apčiuopiamą efektą.

    Autoriai taip pat atkreipia dėmesį į vadinamuosius „vyriškus“ pomėgius, kurie kai kuriais atvejais siejami su didesniu išteklių naudojimu ar tarša, pavyzdžiui, medžioklę, žvejybą ar intensyvesnį automobilio naudojimą. Vis dėlto pabrėžiama, kad poveikis labai priklauso nuo konkrečios praktikos ir jos masto.

    Požiūris į klimato kaitą ir politika

    Analizėje teigiama, kad vyrai vidutiniškai rečiau išreiškia nerimą dėl klimato kaitos ir mažiau linkę keisti kasdienius įpročius dėl aplinkosauginių priežasčių. Tai, anot autorių, gali būti susiję su socialinėmis normomis, kai rūpestis aplinka kai kuriose kultūrose vis dar klaidingai priskiriamas „nevyriškam“ elgesiui.

    Dar viena išskirta kryptis – dalyvavimas aplinkosaugos politikoje ir sprendimų priėmime. Tyrime keliama mintis, kad klimato politikos ambicijas gali slopinti ne tik interesų grupės, bet ir politinė kultūra, kurioje dalis lyderių linkę nuvertinti klimato rizikas.

    Didžiausia įtaka – ne „vidutinio žmogaus“

    Tyrėjai išskiria, kad didžiausią žalą dažnai lemia ne tiek kasdieniai pavienio asmens sprendimai, kiek aukštas pajamas gaunančių ir daug vartojančių grupių gyvenimo būdas. Tai ypač siejama su privilegijuotomis visuomenės grupėmis turtingesnėse šalyse, kur didesnės galimybės keliauti, vartoti ir naudotis taršiu transportu.

    Taip pat pabrėžiama verslo ir pramonės dimensija: didelio poveikio sektoriai, tokie kaip iškastinio kuro gavyba, sunkioji pramonė ar intensyvus žemės ūkis, istoriškai dažnai valdomi vyrų. Autorių vertinimu, būtent sprendimų priėmimas šiuose sektoriuose turi neproporcingai didelę reikšmę bendram išmetimų lygiui.

    Mokslininkai pabrėžia, kad tyrimo išvados nėra kaltinimas visiems vyrams ir nėra skirtos supriešinti lyčių. Priešingai, akcentuojama, kad daug vyrų aktyviai prisideda prie klimato sprendimų, o efektyviausi pokyčiai atsiranda tada, kai tvarus elgesys tampa socialine norma ir kai keičiamos taisyklės, kurios skatina taršius pasirinkimus.

    Autorių teigimu, praktinė šios analizės vertė – platesnis žvilgsnis į klimato kaitą: neapsiribojant vien asmeninėmis „žaliomis“ pastangomis, bet matant ir tai, kaip vartojimo kultūra, galios santykiai bei ekonomikos modelis gali didinti arba mažinti bendrą anglies pėdsaką.