Tag: Anglies pėdsakas

  • Tvarus statybų proveržis stringa: sveikatos ir sąskaitų naudos neužtenka, reikia taisyklių

    Nauda aiški, bet tempas nevienodas

    Tvari statyba ir pastatų modernizavimas rinkoje juda labai skirtingu greičiu: vienur sprendimai diegiami greitai, kitur pokyčiai stringa. Diskusijose vis dažniau akcentuojama, kad vien argumentų apie mažesnes sąskaitas ir geresnę savijautą nepakanka, jei neveikia taisyklės ir finansiniai signalai.

    Komerciniame sektoriuje sprendimus lengviau priimti dėl didesnių biudžetų ir aiškesnio ilgalaikio atsiperkamumo. Tuo metu viešajame sektoriuje transformaciją dažnai lėtina pirkimų logika, kur vis dar vyrauja mažiausios kainos kriterijus.

    Nuo 2030 metų – privalomas anglies pėdsakas

    Europos Sąjungoje kryptis aiški: nauji pastatai palaipsniui turės atitikti vis griežtesnius energinio efektyvumo ir emisijų reikalavimus. Numatoma, kad nuo 2030 metų naujiems pastatams vis plačiau bus taikoma prievolė pateikti viso gyvavimo ciklo anglies pėdsaką, apimant medžiagų gamybą, transportą, statybą, eksploataciją ir griovimą.

    Tokia informacija tampa aktuali ne tik būsimiems pirkėjams ar nuomininkams, bet ir finansų sektoriui, vertinančiam projekto rizikas. Praktikoje tai reiškia, kad tvaresni projektai gali tikėtis palankesnių sąlygų, o neefektyvūs sprendimai ilgainiui taps brangesni.

    Kas stumia pokyčius į priekį?

    Didžiausi statybų transformacijos „varikliai“ dažniausiai yra tie, kurie patys vėliau naudoja pastatą ir moka eksploatacijos sąskaitas. Jie linkę skaičiuoti ne vien statybos kainą, o viso pastato gyvavimo ciklo kaštus, įskaitant energiją, priežiūrą ir remontus.

    „Žmonės didžiąją gyvenimo dalį praleidžia patalpose, todėl lūkesčiai pastatams auga: svarbios ne tik sąskaitos, bet ir sveikata bei savijauta“, – sakė Agnieszka Kalinowska-Sołtys, UN Global Compact Network Poland operacijų vadovė.

    Visai kita logika dažnai veikia ten, kur statoma pardavimui: prioritetas tampa greitis ir kaina, o ilgalaikė pastato eksploatacija lieka pirkėjo rizika. Dėl to rinka pati savaime ne visada sukuria pakankamą paskatą investuoti į pažangesnius sprendimus.

    Viešieji pirkimai ir teisėkūra – silpnoji grandis

    Diskusijose pabrėžiama, kad be aiškių nacionalinių taisyklių ir nuoseklaus reikalavimų įgyvendinimo proveržis gali likti fragmentiškas. Kai teisėkūra vėluoja, o viešuosiuose pirkimuose dominuoja mažiausia kaina, tvarūs sprendimai pralaimi net tada, kai ilgalaikėje perspektyvoje jie būtų pigesni.

    „Jeigu teisėkūra nejudės kartu su verslu, apie žalią kryptį dar ilgai kalbėsime, bet pokyčiai vyks labai lėtai“, – sakė Agnieszka Kalinowska-Sołtys.

    Kartu stiprėja ir ekonominis argumentas: pigios energijos era Europoje baigėsi, todėl didėja spaudimas projektuoti ir renovuoti taip, kad pastatą būtų įmanoma išlaikyti įvairiomis kainų sąlygomis. Tai ypač aktualu didelėms organizacijoms, savivaldybėms ir įstaigoms, kurių sąskaitos už energiją tiesiogiai veikia biudžetus.

    Seni pastatai – didžiausias iššūkis

    Tvarių statybų tema neapsiriboja naujais projektais: didžioji dalis pastatų, kuriuose gyvena ir dirba žmonės, jau pastatyti. Dalis jų yra prastos energinės būklės, todėl modernizacija tampa pagrindiniu keliu mažinti sąskaitas ir emisijas.

    Tačiau renovacija ne visada ekonomiškai pagrįsta: kai kuriems pastatams dėl techninės būklės, planavimo ar miesto tankinimo logikos gali būti racionaliau pasirinkti griovimą ir naują statybą. Didmiesčiuose šią kryptį papildomai skatina sklypo vertė ir galimybė seną užstatymą pakeisti didesnio intensyvumo projektu.

    Bendras rinkos signalas aiškėja: tvari statyba tampa ne vien reputacijos klausimu, o konkurencingumo ir rizikos valdymo dalimi. Vis dėlto be aiškesnių viešųjų pirkimų taisyklių, nuoseklios teisėkūros ir finansinių paskatų vien naudos argumentai pokyčio greičiausiai nespartins pakankamai.

  • Prancūzijos „Edonia“ pritraukė 15 mln. eurų: spirulinos baltymai žada iki 27 kartų mažesnį pėdsaką

    15 mln. eurų injekcija augimui

    Prancūzijos maisto technologijų startuolis „Edonia“ pritraukė 15 mln. eurų investiciją, kurią ketina skirti mikroalgėmis paremtų baltyminių ingredientų gamybos ir pardavimų plėtrai. Bendrovė dirba B2B modeliu ir savo produktus siūlo maisto gamintojams bei viešojo maitinimo sektoriui.

    Investicijų raundą vedė fondai ir institucijos SWEN Blue Ocean 2, Asterion Ventures, EIT Food ir Bpifrance. „Edonia“ jau buvo pritraukusi ankstesnį finansavimą 2024 metais, o naujas raundas rodo, kad investuotojai vis aktyviau vertina alternatyvių baltymų ingredientų pramoninį mastelį.

    „Dabar tikslas paprastas: pagaminti pakankamai ir pasiūlyti tai maisto gamintojams bei maitinimo sektoriui Europoje, Japonijoje ir JAV“, – sakė „Edonia“ vadovas Hugo Valentin.

    Kuo išsiskiria „Edonia“ technologija?

    Bendrovės kuriamas ingredientas gaminamas iš spirulinos, o pagrindas yra patentuotas apdorojimo procesas, kuriuo siekiama pakeisti vieną didžiausių spirulinos kliūčių kasdieniam vartojimui, jos ryškų skonį. „Edonia“ teigia, kad taip sukuriamas švelnesnės tekstūros, neutralesnio profilio baltyminis ingredientas, tinkamas įvairiems patiekalams.

    Pirmasis produktas, vadinamas „Edo“, anot įmonės, pasižymi 27 gramais baltymų 100 gramų produkto ir yra geležies šaltinis. Bendrovė pabrėžia, kad tekstūra primena maltą mėsą, tačiau gamyboje siekiama išvengti ilgų priedų sąrašų, kurie neretai kritikuojami alternatyvių baltymų rinkoje.

    Anglies pėdsakas ir rinka

    „Edonia“ taip pat akcentuoja aplinkosauginį argumentą: „Edo“ anglies pėdsakas, įmonės vertinimu, gali būti iki 27 kartų mažesnis nei jautienos. Tokie teiginiai alternatyvių baltymų sektoriuje tampa svarbia pardavimo dalimi, tačiau galutinis rezultatas priklauso nuo konkrečių tiekimo grandinės sprendimų ir gamybos masto.

    Pastaraisiais metais alternatyvių baltymų rinka vis dažniau krypsta nuo galutinių vartotojų prekių prie ingredientų, kuriuos galima integruoti į esamus maisto produktus. Tai leidžia greičiau pasiekti mastelį, nes gamintojai gali pritaikyti receptūras be didelių pokyčių vartotojo įpročiuose.

    „Pastebime augančią paklausą maistingam, skaniam, nebrangiam ir planetai palankiam maistui, tačiau pasirinkimas, atitinkantis visus šiuos kriterijus, vis dar ribotas“, – sakė SWEN Blue Ocean 2 investicijų direktorė Julie Peyrache.

    Nuo pilotų prie realaus naudojimo

    Įmonė teigia jau perėjusi nuo bandymų prie komercinio pritaikymo. 2025 metais „Edonia“ pristatė „Edo“ kartu su maitinimo paslaugų grupe Newrest, kur ingredientas pradėtas naudoti tūkstančiams patiekalų per mėnesį kolektyvinio maitinimo vietose Prancūzijoje.

    Mažmeninėje rinkoje paruoštų patiekalų įmonė Dietbon pristatė patiekalų liniją su „Edo“. „Edonia“ nurodo, kad dalis pirkėjų, kuriems buvo pasiūlytas pasirinkimas, perėjo nuo mėsos versijos prie alternatyvos, o pasitenkinimo įvertinimai išliko panašūs.

    Šis investicijų raundas vyksta platesnio Europos ingredientų technologijų finansavimo kontekste, kai lėšos vis dažniau nukreipiamos į fermentacijos, mikrogrybų ir mikroalgų pagrindu kuriamus baltymus. Investuotojai tikisi, kad būtent pramoninio masto ingredientai taps greičiausiu keliu į konkurencingą kainą ir stabilesnę tiekimo grandinę.

  • Jaunimui tvariau gyventi trukdo ne kainos: apklausa atskleidė didžiausią kliūtį

    Daugkartinė gertuvė, daiktai iš antrų rankų ar kelionė dviračiu vietoje automobilio daliai Lietuvos moksleivių jau tapo kasdienybe. Tačiau nauja apklausa rodo, kad didžiausias barjeras tvaresniems pasirinkimams dažniausiai yra ne kaina, o žinių ir aiškumo stoka.

    Bendrovės „Samsung“ užsakymu atliktame tyrime 42 proc. 14–19 metų moksleivių nurodė, kad per mažai išmano apie tvaresnius sprendimus. Dar 19 proc. pasigenda lengvai prieinamų tvarių alternatyvų, 17 proc. jas laiko nepatogiomis, o 9 proc. kaip kliūtį įvardijo kainą.

    Apklausa rodo, kad tvarūs įpročiai dažniau siejami su paprastais, kasdieniais veiksmais: pusė jaunuolių naudoja daugkartinę gertuvę ar puodelį. Trečdalis (33 proc.) rūšiuoja atliekas ir perka naudotus daiktus, o 29 proc. vietoje važiavimo automobiliu renkasi dviratį arba ėjimą pėsčiomis.

    Technologijų bendrovės „Oxylabs“ tvarumo vadovė ir programos „Solve for Tomorrow“ mentorė Urtė Karklienė atkreipia dėmesį, kad jaunimui dažnai trūksta ne bendro informacijos kiekio, o gebėjimo jį susieti su savo įpročiais. Pasak jos, žmonėms sudėtinga suprasti, kuris kasdienis pokytis turi didžiausią realų poveikį.

    „Daug kalbame apie klimato kaitą ir tvarumo svarbą, bet sunkiausia didelį ir sudėtingą reiškinį paversti kasdieniais, suprantamais pasirinkimais. Mums trūksta ne informacijos, o gebėjimo ją paversti aiškiais veiksmais“, – sakė U. Karklienė.

    Kaip tvarumą paversti įpročiu

    Pasak specialistės, norint gyventi tvariau nebūtina vienu metu keisti viso gyvenimo būdo. Praktinis kelias dažniausiai prasideda nuo sričių, kuriose sprendimus darome kasdien: judėjimo, mitybos, pirkinių, energijos vartojimo ir maisto atliekų mažinimo.

    U. Karklienė pabrėžia, kad reikšmingiausi pokyčiai dažnai būna tie, kurie kartojasi nuolat ir apima didesnę gyvenimo dalį. Reguliarus vaikščiojimas, važiavimas dviračiu, mažesnis maisto švaistymas ar ilgesnis jau turimų daiktų naudojimas per metus gali turėti didesnį efektą nei pavienis sprendimas.

    Vienas iš būdų įtvirtinti pokytį – pasirinkti asmeninį iššūkį, pavyzdžiui, tam tikrą laiką nepirkti naujų daiktų, išskyrus būtiniausius. Tokie eksperimentai, anot jos, padeda sustoti prieš perkant ir įvertinti, ar daikto tikrai reikia, ar galima pasiskolinti, pataisyti arba įsigyti naudotą.

    „Tvarūs įpročiai niekuo nesiskiria nuo kitų: verta pradėti nuo vieno pokyčio ir tik jam tapus automatiniu imtis kito. Taip tvaresni sprendimai ilgainiui tampa ne papildoma užduotimi, o įprastu pasirinkimu“, – sakė U. Karklienė.

    Technologijos ir DI: nuo įpročių iki poveikio

    Apklausa taip pat rodo, kad technologijos jaunimui gali būti praktinė pagalba: 38 proc. naudojasi viešojo transporto programėlėmis, 31 proc. naudotų daiktų pardavimo programėlėmis, o 11 proc. pasitelkia išmaniąsias energijos taupymo priemones namuose. Vis dėlto 37 proc. nurodė tvarumui skirtų technologijų nenaudojantys.

    Specialistės teigimu, skaitmeniniai įrankiai vis dažniau padeda ne tik atlikti veiksmą, bet ir suprasti jo kainą aplinkai. Tam pasitarnauja anglies pėdsako ar ekologinio poveikio skaičiuoklės, kurios leidžia palyginti skirtingus scenarijus, pavyzdžiui, kiek pasikeistų poveikis dažniau renkantis dviratį ar sumažinus mėsos vartojimą.

    Tokius skaičiavimus gali palengvinti ir DI sprendimai, kai jie naudojami personalizuotoms rekomendacijoms, energijos vartojimo analizei ar kelionių planavimui. Tačiau specialistai pabrėžia, kad svarbiausia yra ne pati technologija, o žmogaus sprendimas ir nuoseklumas, o rezultatus lemia įpročių pokyčių mastas ir trukmė.

    Ką parodė apklausa

    Tyrimą bendrovės „Samsung“ užsakymu 2026 metais rugpjūtį Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje atliko tyrimų bendrovė „Norstat“. Apklausė 949 14–19 metų jaunuolius, iš jų 320 Lietuvoje.

    Tyrime analizuoti jaunuolių skaitmeniniai ir socialinių tinklų naudojimo įpročiai, požiūris į technologijas, fizinį aktyvumą ir tvarumą. Rezultatai rodo, kad tvarumo tema jaunimui svarbi, tačiau sprendimams dažnai pritrūksta aiškumo, konkrečių pavyzdžių ir suprantamo ryšio su kasdieniais veiksmais.

  • Tyrimas: vyrų įpročiai ir vaidmenys dažniau didina anglies pėdsaką – kur slypi didžiausia įtaka

    Tarptautinė mokslininkų grupė, apėmusi tyrėjus iš 13 šalių, teigia, kad dalis vyrams būdingų vartojimo įpročių ir socialinių vaidmenų dažniau siejami su didesniu poveikiu klimatui bei aplinkai. Tyrimo autoriai pabrėžia, jog kalbama ne apie visus vyrus, o apie statistiškai dažniau pasikartojančias tendencijas.

    Darbas, kuriame nagrinėjamas vyriškumo, vartojimo ir galios ryšys, publikuotas moksliniame leidinyje International Journal for Masculinity Studies. Jame akcentuojama, kad klimato kaitą lemia ne vien individualūs pasirinkimai, bet ir struktūriniai veiksniai: kas priima sprendimus, kam priklauso didelio poveikio sektoriai ir kokios normos skatina tam tikrą elgesį.

    Kur susidaro didžiausias pėdsakas?

    Tyrėjai kaip dažniausiai pasikartojančias sritis mini transportą, keliones ir turizmą, taip pat mitybos pasirinkimus, ypač didesnį mėsos vartojimą. Šios kategorijos daugelyje šalių sudaro reikšmingą namų ūkių išmetimų dalį, todėl net nedideli elgsenos pokyčiai gali turėti apčiuopiamą efektą.

    Autoriai taip pat atkreipia dėmesį į vadinamuosius „vyriškus“ pomėgius, kurie kai kuriais atvejais siejami su didesniu išteklių naudojimu ar tarša, pavyzdžiui, medžioklę, žvejybą ar intensyvesnį automobilio naudojimą. Vis dėlto pabrėžiama, kad poveikis labai priklauso nuo konkrečios praktikos ir jos masto.

    Požiūris į klimato kaitą ir politika

    Analizėje teigiama, kad vyrai vidutiniškai rečiau išreiškia nerimą dėl klimato kaitos ir mažiau linkę keisti kasdienius įpročius dėl aplinkosauginių priežasčių. Tai, anot autorių, gali būti susiję su socialinėmis normomis, kai rūpestis aplinka kai kuriose kultūrose vis dar klaidingai priskiriamas „nevyriškam“ elgesiui.

    Dar viena išskirta kryptis – dalyvavimas aplinkosaugos politikoje ir sprendimų priėmime. Tyrime keliama mintis, kad klimato politikos ambicijas gali slopinti ne tik interesų grupės, bet ir politinė kultūra, kurioje dalis lyderių linkę nuvertinti klimato rizikas.

    Didžiausia įtaka – ne „vidutinio žmogaus“

    Tyrėjai išskiria, kad didžiausią žalą dažnai lemia ne tiek kasdieniai pavienio asmens sprendimai, kiek aukštas pajamas gaunančių ir daug vartojančių grupių gyvenimo būdas. Tai ypač siejama su privilegijuotomis visuomenės grupėmis turtingesnėse šalyse, kur didesnės galimybės keliauti, vartoti ir naudotis taršiu transportu.

    Taip pat pabrėžiama verslo ir pramonės dimensija: didelio poveikio sektoriai, tokie kaip iškastinio kuro gavyba, sunkioji pramonė ar intensyvus žemės ūkis, istoriškai dažnai valdomi vyrų. Autorių vertinimu, būtent sprendimų priėmimas šiuose sektoriuose turi neproporcingai didelę reikšmę bendram išmetimų lygiui.

    Mokslininkai pabrėžia, kad tyrimo išvados nėra kaltinimas visiems vyrams ir nėra skirtos supriešinti lyčių. Priešingai, akcentuojama, kad daug vyrų aktyviai prisideda prie klimato sprendimų, o efektyviausi pokyčiai atsiranda tada, kai tvarus elgesys tampa socialine norma ir kai keičiamos taisyklės, kurios skatina taršius pasirinkimus.

    Autorių teigimu, praktinė šios analizės vertė – platesnis žvilgsnis į klimato kaitą: neapsiribojant vien asmeninėmis „žaliomis“ pastangomis, bet matant ir tai, kaip vartojimo kultūra, galios santykiai bei ekonomikos modelis gali didinti arba mažinti bendrą anglies pėdsaką.