Lenkijos valstybinė institucija patvirtino, kad su Jastrzębska Spółka Węglowa (JSW) pasirašyta sutartis, numatanti vienkartinių išeitinių išmokų finansavimą darbuotojams. Apie tai radijo eteryje pranešė Valstybės turto ministerijai vadovaujantis Wojciechas Balczunas, pabrėžęs, kad sprendimas priimtas ir įformintas.
Pagal pristatytą planą 2026 metais vienkartines išmokas turėtų gauti daugiau nei 1 000 žmonių, o artimiausiu etapu, gegužę, jos numatytos 560 darbuotojų. Bendra šiam tikslui skirta suma siekia apie 117 000 000 eurų, jei perskaičiuojama iš 500 000 000 zlotų pagal pastarųjų metų vidutinį kursą.
„Sprendimas priimtas, o sutartis dėl vienkartinių išeitinių išmokų finansavimo yra pasirašyta“, – sakė Wojciechas Balczunas.
Paklaustas, kiek darbuotojų turi palikti bendrovę, kad ji stabilizuotų veiklą, ministras nurodė, jog restruktūrizavimo planas baigiamas derinti. Jo teigimu, viešojoje erdvėje skamba vertinimai, kad kelių tūkstančių etatų mažinimas gali būti ne paskutinis žingsnis, tačiau pati restruktūrizavimo kryptis iš esmės nekvestionuojama.
Kas leidžia mokėti išmokas?
Teisinis pagrindas tokioms priemonėms atsirado tuomet, kai 2025 metų pabaigoje valdžia JSW pritaikė akmens anglių kasybos veiklą reglamentuojančias nuostatas. Tai atvėrė galimybę nuo 2026 metų sausio 1 dienos taikyti vadinamąsias kalnakasių atostogas ir vienkartines išmokas kaip priemonę mažinti užimtumą.
Pagal galiojančią tvarką įmonė turi pasirašyti finansavimo sutartį su ministru, atsakingu už energetinių žaliavų ūkį. Būtent šis formalus žingsnis ir buvo esminė sąlyga, kad išmokos galėtų būti realiai pradėtos mokėti.
Restruktūrizavimo fonas
JSW dar 2025 metų rudenį įspėjo apie riziką prarasti finansinį likvidumą 2026 metų pirmojo ketvirčio pabaigoje. Reaguodama į tai, grupė pradėjo restruktūrizavimą, orientuotą į sąnaudų mažinimą ir grupės struktūros supaprastinimą.
Pranešama, kad 2026 metų pirmąjį ketvirtį JSW grupė patyrė apie 144 000 000 eurų nuostolį, perskaičiuojant iš maždaug 615 900 000 zlotų. Tai sustiprino spaudimą spartinti pertvarką ir ieškoti sprendimų, kurie sumažintų finansinę naštą artimiausiais ketvirčiais.
Energetikos ir pramonės analitikai pažymi, kad tokio tipo programos dažnai derinamos su platesniais sektoriaus pokyčiais, kai anglies pramonė Europoje susiduria su struktūriniu paklausos mažėjimu, griežtesne klimato politika ir investuotojų spaudimu mažinti taršą. Dėl to įmonėms vis dažniau tenka derinti socialines garantijas darbuotojams ir finansinio tvarumo priemones.
