CP v2

Tag: Anglija

  • Lake District smūgis turistams: 47 eurų bilietas leidžia visą dieną važinėti be ribų

    Lake District smūgis turistams: 47 eurų bilietas leidžia visą dieną važinėti be ribų

    By&nbspDianne Apen-Sadler
    Published on

    Share

    Comments

    Add Euronews on Google

    Share
    Close Button












    Covering trains, buses and boats, getting around the famed Cumbrian landscape car-free is now easier and cheaper.

    The breathtaking landscapes of England’s Lake District have inspired some of the world’s most famous poets and writers, from William Wordsworth to Beatrix Potter.


    ADVERTISEMENT


    ADVERTISEMENT

    Want to discover it for yourself? Then you might just want to buy this new travel pass unlocking the region.

    Offering unlimited travel on buses, trains and boats, the Cumbria Travel Pass is priced at £40 (€47) for one day, or £99 (€116) for three.

    Valid at any time on any day of the week, the pass covers Northern, TransPennine and Avanti trains, Stagecoach buses, and Lakes Day Cruises on Windermere.

    You’ll also get discounts on the Ravenglass and Eskdale Railway, Coniston Launch, and boat rides on Derwentwater with Keswick Launch and Ullswater with Ullswater Steamers.

    What to see and do in the Lake District

    Designated a National Park in 1951, and a UNESCO World Heritage Site in 2017, the Lake District spans some 2,362 square kilometres.

    There are 16 large lakes, of which Windermere is the biggest (and most famous). Here, you can go swimming, kayaking and paddleboarding, or head out on a rowing boat.

    The area has a long history, and you can visit everything from Roman ruins to Beatrix Potter’s Hill Top farmhouse.

    Of course, given the Lake District is home to England’s tallest peak (Scafell Pike), you’ll almost certainly want to go hiking.

    You can find all of the routes, which can be filtered by duration and accessibility, on the National Park Authority’s website.

    Go to accessibility shortcuts

    Share

    Comments

    Add Euronews on Google

    Read more

  • Šimtai auksinių monetų ir 30 metų paslapties: paaiškėjo, koks laivas nuskendo prie Anglijos

    Šimtai auksinių monetų ir 30 metų paslapties: paaiškėjo, koks laivas nuskendo prie Anglijos

    Prie Anglijos pietvakarių krantų, netoli Salcombe Devono grafystėje, aptikto XVII amžiaus laivo vrako tapatybė pagaliau nustatyta po beveik trijų dešimtmečių tyrimų. Tyrėjai teigia, kad tai galėjo būti olandų prekybinis laivas Dom van Keulen, 1633 metais plaukęs iš Maroko į Nyderlandus su itin vertingu kroviniu.

    Šis vrakas pirmąkart pastebėtas 1995 metais, kai jį fiksavo narai ir jūrinės archeologijos entuziastai. Jau tuomet iš jūros dugno iškelta šimtai auksinių monetų, papuošalų ir įvairių artefaktų, leidusių įtarti plačius to meto prekybos ryšius, tačiau tikslaus laivo vardo nustatyti nepavyko.

    Kas padėjo išspręsti mįslę?

    Lūžis įvyko išanalizavus archyvinius dokumentus, saugomus Jungtinės Karalystės nacionaliniuose archyvuose. Istorikas Ianas Frielis juose aptiko įrašų apie Dom van Keulen kelionę 1633 metų rudenį, kai laivas pateko į ypač smarkias audras, pradėjo leisti vandenį ir galiausiai nuskendo prie Anglijos krantų.

    Dokumentuose nurodoma ir išskirtinė detalė: nors laivas žuvo, visi įgulos nariai esą išsigelbėjo. Tai paaiškintų, kodėl po katastrofos dalis krovinio galėjo būti greitai išgelbėta vietos gyventojų ar gelbėtojų, o tik dalis vertybių liko jūros dugne šimtmečiams.

    Koks krovinys buvo laive?

    Tyrėjų vertinimu, laivas gabeno apie 150 maišų gumiarabikio, 64 maišus salietros ir 320 ožkų odų. Didžiausią įspūdį daro monetos: minima apie 9 000 auksinių vadinamųjų berberiškų dukatų, kaldintų Maroke iš aukštos prabos aukso, siejamo su Vakarų Afrikos regionais.

    Nors šiuolaikiniai narai rado tik dalį šių monetų, jos laikomos apčiuopiamu įrodymu, kaip glaudžiai buvo susiję Šiaurės Afrika, Vakarų Europa ir Britų salos. XVII amžiuje Nyderlandų pirkliai buvo vieni svarbiausių tarptautinės prekybos dalyvių, o taurieji metalai dažnai keliaudavo per kelis uostus, kol virsdavo monetomis ar žaliava kitoms reikmėms.

    Ką pavyko rasti vrake?

    Archeologai nurodo, kad išlikusios laivo liekanos siekia apie 30 metrų, o pats objektas yra maždaug 18 metrų gylyje. Vietoje aptikta patrankų, inkarų ir smulkesnių laivo įrangos detalių, leidžiančių atkurti laivo konstrukciją ir jo kasdienį gyvenimą.

    Tarp iškeltų radinių minimi alaviniai indai, šaukštas, aukso papuošalų fragmentai, antspaudai, keramika ir net aukso gabalėlis, kuris galėjo būti skirtas tolesniam apdirbimui. Specialistai pabrėžia, kad tokie radiniai svarbūs ne tik dėl vertės, bet ir dėl galimybės tiksliau suprasti to meto prekybos maršrutus, prekių paklausą ir jūrų rizikas.

    Nors tapatybė įvardijama pagrįstai, mokslininkai pabrėžia, kad jūrinėje archeologijoje galutinės išvados remiasi įrodymų visuma: archyvų duomenimis, radinių kontekstu ir vietovės istorija. Tyrimai prie Salcombe gali būti tęsiami, nes kiekviena nauja detalė padeda tikslinti pasakojimą apie vieną turtingiausių XVII amžiaus jūrinių radinių prie Anglijos krantų.

  • Anglijos lauke rastas masyvus romėnų aukso žiedas: spėjama, kam jis galėjo priklausyti

    Pietvakarių Anglijoje metalo ieškikliu apsiginklavęs 68 metų vyras lauke aptiko išskirtinį Romos laikų aukso žiedą. Radinys jau perduotas Pietvakarių paveldo fondui ir eksponuojamas Somerseto muziejuje, kur jį gali pamatyti lankytojai.

    Paveldo specialistai nurodo, kad žiedas neįprastai didelis ir itin kruopščiai pagamintas, jo masė siekia 48 gramus. Pagrindinis akcentas – brangakmenis su išgraviruotu Viktorijos, romėnų pergalės deivės, atvaizdu: ji pavaizduota važiuojanti kovos vežimu, kurį traukia du arkliai.

    Radėjas pasakojo, kad tai ne pirmas jo sėkmingas išėjimas į tą patį lauką. Anot vyro, metais anksčiau čia pat jam pavyko aptikti romėniškų monetų lobį, o tokia sėkmė, kaip jis teigė, yra daugelio ieškotojų svajonė.

    Už abu radinius vyrui išmokėta 26 200 Jungtinių Amerikos Valstijų dolerių dydžio atlygis, tai sudaro apie 24 100 eurų. Tokie atvejai dažnai siejami su teisiniu radinių registravimu ir vertinimu, kai reikšmingi archeologiniai objektai įsigyjami viešosioms kolekcijoms, kad būtų išsaugoti ir prieinami visuomenei.

    Pietvakarių paveldo fondas pranešime žiedą pavadino nepaprastu ir Jungtinei Karalystei itin reikšmingu atradimu. Pasak fondo kuratorės Amal Hreyshe, radinys leidžia spėti, kad tai galėjo būti turtingo žmogaus papuošalas, susijęs su vietos administracija arba didesnio ūkio savininku.

    „Manome, kad jis priklausė pasiturinčiam žmogui, galbūt vietos administracijos atstovui arba ūkio valdos savininkui Pietų Somersete, kuris tuo laikotarpiu buvo gana turtingas regionas“, – sakė Amal Hreyshe.

    Kuratorės teigimu, šis regionas romėnų laikais išsiskyrė vilomis ir sodybomis, o per jį driekėsi romėnų kelias, vadinamas Foso keliu, kuris skatino prekybą ir judėjimą. Tokie kontekstai archeologams svarbūs, nes padeda suprasti, kodėl prabangūs dirbiniai galėjo atsidurti konkrečioje vietovėje.

    Ekspertai pabrėžia, kad tokie radiniai vertingi ne vien dėl tauriųjų metalų ar meistrystės, bet ir dėl istorinių užuominų apie vietos visuomenę, prekybos ryšius bei turto koncentraciją. Muziejinė aplinka leidžia žiedą tirti toliau ir pristatyti jį kaip platesnio Romos laikų Britanijos paveikslo dalį.

  • Arundel pilis Anglijoje: normanų tvirtovė, kuri šiandien vilioja rūmais, sodais ir kino istorijomis

    Arundel pilis Anglijoje: normanų tvirtovė, kuri šiandien vilioja rūmais, sodais ir kino istorijomis

    Arundel pilies istorija prasideda apie 1067 metus, netrukus po normanų užkariavimo Anglijoje. Strateginėje vietoje virš Aruno upės iškilusi tvirtovė turėjo saugoti pietinę šalies dalį ir tapo svarbiu regiono gynybos tašku.

    Pirmasis pilies statytojas buvo Rodžeris de Montgomeris, vienas artimiausių Vilhelmo Užkariautojo bendražygių. Ankstyviausia pilies versija buvo normaniško tipo motte-and-bailey tvirtovė, kurioje dominuodavo ant supilto pylimo įrengta medinė konstrukcija ir aptvarai.

    Kas išliko iš viduramžių

    Bėgant amžiams Arundel pilis buvo plečiama ir stiprinama, o medinius elementus pakeitė mūras. Iki šių dienų išliko svarbūs viduramžių gynybinės architektūros fragmentai, tarp jų masyvus donžonas, įvažiavimo vartai ir barbakanas.

    XVII amžiuje, kai Anglijoje brendo politiniai sukrėtimai ir pilietiniai konfliktai, pilis patyrė didelių nuostolių. Vėlesni savininkai rezidenciją nuosekliai atkūrė, todėl šiandien ji laikoma viena ilgiausiai gyvenamų istorinių pilių ir rūmų Jungtinėje Karalystėje.

    Howardų giminė ir XIX amžiaus pertvarkos

    Arundel pilis šimtmečius priklauso Howardų giminei, Norfolko hercogams, laikomiems viena įtakingiausių Anglijos aristokratų šeimų. Būtent ilgalaikė nuosavybės tąsa padėjo piliai išlikti ne tik kaip muziejui, bet ir kaip gyvai prižiūrimai rezidencijai.

    XIX amžiuje pilis buvo iš esmės perstatyta neogotikiniu stiliumi, suformuojant dalį šiandien atpažįstamo monumentalaus silueto. Šiuo laikotarpiu interjeruose atsirado daugiau reprezentacinių erdvių, pabrėžiančių britų aristokratijos prabangos estetiką.

    Vienu svarbiausių etapų tapo karalienės Viktorijos ir princo Alberto vizitas 1846 metais. Jam ruošiantis, patalpos buvo atnaujintos ir pritaikytos karališkajam priėmimui, o tai dar labiau sustiprino pilies, kaip prestižinės rezidencijos, statusą.

    Sodai, miestas ir popkultūros pėdsakai

    Šiandien Arundel pilis derina viduramžių gynybinius elementus su XIX amžiaus aristokratišku puošnumu. Lankytojai čia dažniausiai ieško istorinių interjerų, meno ir baldų kolekcijų, taip pat bibliotekų ir iškilmingų salių, kurios pasakoja apie skirtingas epochas.

    Ne mažiau dėmesio sulaukia pilį supantys sodai, dažnai minimi tarp gražiausių istorinių Anglijos sodų. Ypač išskiriamas Collector Earl’s Garden, sukurtas įkvėpus jakobinio laikotarpio sodų tradicijų, su geometrinėmis kompozicijomis, fontanais ir žalią tunelį primenančia augalų struktūra.

    Pastaraisiais metais teritorija buvo kryptingai tvarkoma, atsirado naujų pasivaikščiojimo zonų, o vandens sodai plėtoti remiantis istoriniais kraštovaizdžio motyvais. Pavasarį pilies aplinka tampa vienu fotogeniškiausių regiono taškų, kai pražysta didelės tulpių ir kitų gėlių kompozicijos.

    Arundelis yra ir pats miestas, kurį verta įtraukti į kelionės planą: nedidelis istorinis miestelis, senoji architektūra ir vaizdai į South Downs kalvas kuria išskirtinę atmosferą. Netoliese stūkso ir Arundelio katalikų katedra, išsiskirianti neogotikine architektūra ir matoma iš daugelio apžvalgos taškų.

    Pilis ne kartą tapo filmų ir serialų filmavimo aikštele, todėl daliai keliautojų tai yra papildomas traukos argumentas. Planuojant vizitą dažnai verta pasidomėti renginių kalendoriumi, nes teritorijoje reguliariai vyksta istorinės rekonstrukcijos, riterių pasirodymai, koncertai ir sezoniniai sodų festivaliai.

  • Liverpulis 2026 metais: naujas muzikos paveldo maršrutas, koncertai ir pajūrio išvykos šalia

    Liverpulis 2026 metais: naujas muzikos paveldo maršrutas, koncertai ir pajūrio išvykos šalia

    Liverpulis daugeliui pirmiausia siejasi su „The Beatles“, tačiau 2026 metais miestas ir viso šiaurės vakarų Anglijos regionas siūlo gerokai platesnę programą. Turizmo renginių kalendoriuje atsiranda naujų maršrutų, koncertų ir kultūros patirčių, kurias patogu derinti su trumpomis išvykomis prie jūros.

    Kelionės planus papildomai kursto ir faktas, kad regione tęsiami didelio dėmesio sulaukiantys kino projektai apie „The Beatles“. Nors filmavimų detalės paprastai kinta, pats dėmesys miestui reiškia, kad Liverpulyje daugėja teminių patirčių, ekskursijų ir muzikos istoriją pasakojančių erdvių.

    Ką naujo verta pamatyti?

    Vienas ryškiausių 2026 metų akcentų yra „Liverpool Music Heritage Trail“ – savarankiškai įveikiamas muzikos paveldo maršrutas, skirtas miesto šiuolaikinės muzikos istorijai. Jis sujungia svarbiausias vietas, susijusias su koncertų kultūra ir įtakingais klubais, o stotelėse lankytojai kviečiami susipažinti su kontekstu per skaitmeninius pasakojimus.

    Tarp maršruto taškų minima ir „Cavern Club“ – simbolinė vieta, nuo kurios prasidėjo „The Beatles“ istorija. Tai viena tų erdvių, kur muzikos turizmas veikia visus metus: nuo dieninių apsilankymų iki vakarinių gyvos muzikos pasirodymų.

    Vasara, skirta gyvai muzikai

    2026 metų pavasarį ir vasarą Liverpulis planuoja stiprinti savo, kaip UNESCO muzikos miesto, įvaizdį. Programoje numatomi renginiai, iškeliantys ne tik garsius vardus, bet ir nepriklausomą sceną, kuriai miestas tradiciškai skiria daug dėmesio.

    Akcentuojamos skirtingos koncertų erdvės ir kūrėjų bendruomenės, o vasaros mėnesiais žadama daugiau didesnio masto pasirodymų. Keliautojams tai patogu tuo, kad koncertinę programą galima lengvai derinti su muziejais, galerijomis ir miesto gastronomija.

    Nuo orkestro iki pajūrio

    Kultūros mėgėjams verta atkreipti dėmesį į „Royal Liverpool Philharmonic Orchestra“, laikomą seniausiu Jungtinės Karalystės nuolat veikiančiu profesionaliu simfoniniu orkestru. 2026 metais repertuare numatomos programos nuo klasikos iki šiuolaikinių kūrinių, taip pat kino seansai su gyvai atliekamu garso takeliu.

    Norintiems trumpai pakeisti miesto ritmą į pajūrį, patogios kryptys yra Merseisaido pakrantė. Krosbyje galima pamatyti Antony Gormley instaliaciją „Another Place“ – šimtą ketaus figūrų, kurios skirtingai atrodo priklausomai nuo potvynių ir atoslūgių.

    Dar viena kryptis – Formbis, garsėjantis smėlio kopomis, pušynais ir raudonųjų voverių buveinėmis. Esant palankioms sąlygoms, pakrantėje kartais pastebimi ir įdomūs gamtos reiškiniai, pavyzdžiui, atoslūgiui nuslūgus atsiveriantys pėdsakai ar istorinių laivų liekanos.

  • „Nobu“ atsitraukia nuo didmiesčių: Anglijoje kuria prabangų kaimo poilsio kompleksą

    „Nobu“ atsitraukia nuo didmiesčių: Anglijoje kuria prabangų kaimo poilsio kompleksą

    Prabangos prekės ženklas keičia kryptį

    Prabangos svetingumo prekės ženklas „Nobu“ plečia veiklą Jungtinėje Karalystėje ir pirmą kartą žengia į kaimo turizmo segmentą. Vietoj įprastų projektų didmiesčių centruose įmonė planuoja kurti poilsio kompleksą Rutlande, istorinėje grafystėje Anglijoje.

    Projektas vystomas 185 akrų teritorijoje, o koncepcija žada atsiriboti nuo miesto ritmo ir akcentuoti gamtą, ramybę bei sveikatingumą. Naujasis objektas numatytas kaip „Nobu Woolfox“ ir bus kuriamas kartu su jau veikiančiu „Woolfox Members Club“.

    „Tai išties ypatinga vieta Anglijos širdyje, apsupta istorinių kraštovaizdžių ir klasikiniu anglišku kaimu“, – sakė „Nobu Hospitality“ vadovas Trevoras Horwellas.

    „Pirmą kartą mūsų portfelyje turime galimybę sukurti kaimo poilsio patirtį, kuri išlaiko „Nobu“ ženklus, bet remiasi gamta, tyla ir pabėgimo jausmu“, – teigė jis.

    Kas numatyta „Nobu Woolfox“ projekte?

    Planuojama, kad komplekse atsiras viešbutis su kambariais ir liukso klasės numeriais, dalis jų bus su vaizdu į ežerą. Taip pat numatytas firminis „Nobu“ restoranas, baras ir kitos maisto bei gėrimų erdvės, pritaikytos ramesniam poilsiui.

    Šalia viešbučio ketinama plėtoti sveikatingumo infrastruktūrą: SPA, baseiną, sporto salę ir papildomas poilsio zonas. Esamos „Woolfox“ erdvės turėtų būti pertvarkytos taip, kad labiau išnaudotų kraštovaizdį ir veiklas lauke.

    Vieta orientuota į poilsį gamtoje

    Rutlandas dažnai pristatomas kaip viena mažiausių istorinių Anglijos grafysčių, garsėjanti kraštovaizdžiais, miesteliais ir kaimais. Regiono traukos centru laikomas Rutland Water, didelis dirbtinis vandens telkinys, pritraukiantis buriavimo, vandens sporto, žvejybos, pasivaikščiojimų ir dviračių maršrutų mėgėjus.

    Netoliese esantis Stamfordas bei Burghley House dvaras, kuriame rudenį rengiamos žirgų varžybos, stiprina vietovės, kaip visų metų sezono krypties, įvaizdį. „Nobu“ akcentuoja, kad naujasis kompleksas turėtų būti patogiai pasiekiamas iš Londono ir kitų didžiųjų miestų keliaujant traukiniu.

    Platesnė tendencija: lėtesnis turizmas ir sveikatingumas

    „Nobu“ žingsnis į kaimo poilsio segmentą atspindi platesnę rinkos kryptį, kai aukštesnės klasės kelionėse vis daugiau dėmesio skiriama sveikatingumui, privatumui ir lėtesniam tempui. Po pandemijos sustiprėjęs trumpų išvykų ir poilsio gamtoje poreikis skatina prekės ženklus ieškoti ne tik miesto, bet ir regioninių lokacijų.

    Tokie projektai dažnai derina viešbutį su „branded residences“ modeliu, kai greta apgyvendinimo paslaugų siūlomi ir prekės ženklu pažymėti būstai. „Nobu Woolfox“ taip pat numato tokias rezidencijas, orientuotas į žmones, norinčius dalį laiko gyventi prabangiai įrengtoje aplinkoje už miesto.

    Nors tiksli atidarymo data dar nepaskelbta, projektas išsiskiria kaip pirmasis „Nobu“ bandymas Jungtinėje Karalystėje sukurti prabangos kryptį, paremtą kaimo ramybe, o ne miesto centru. Tuo pat metu „Nobu Hospitality“ yra pranešusi apie planus per artimiausius metus plėstis ir Mančesteryje, kur numatomas restoranas, viešbutis ir prekės ženklu pažymėtos rezidencijos.

  • Anglijoje jaunimui dažnėja 11 vėžio rūšių: tyrimas rodo, kad vien gyvenimo būdo nepakanka paaiškinti

    Anglijoje jaunimui dažnėja 11 vėžio rūšių: tyrimas rodo, kad vien gyvenimo būdo nepakanka paaiškinti

    Anglijoje daugėja 20–49 metų žmonėms diagnozuojamų kai kurių vėžio formų, o vien įprastais gyvenimo būdo veiksniais šio augimo paaiškinti nepavyksta. Tokią išvadą pateikė mokslininkai, išanalizavę vėžio atvejų dinamiką 2001–2019 metų laikotarpiu.

    Tyrimą atliko Vėžio tyrimų instituto ir Imperatoriškojo koledžo Londone mokslininkai, vertinę sergamumo rodiklius Anglijoje. Jie nustatė 11 vėžio rūšių, kurių dažnis jaunesnių suaugusiųjų grupėje per analizuotą laikotarpį augo.

    Kokios vėžio rūšys augo?

    Tarp dažnėjančių vėžio formų įvardyti krūties, storosios žarnos ir tiesiosios žarnos, kasos bei inkstų navikai. Taip pat fiksuotas kepenų, tulžies pūslės, skydliaukės, burnos ertmės, gimdos gleivinės ir kiaušidžių vėžio atvejų augimas, be to, daugėjo ir daugybinės mielomos atvejų.

    Mokslininkai pabrėžė, kad daugumos šių vėžio rūšių rodikliai kilo ir vyresnėse amžiaus grupėse, kur vėžys apskritai yra gerokai dažnesnis. Tai gali rodyti dalį bendrų rizikos veiksnių skirtingiems amžiams, tačiau situacija skiriasi priklausomai nuo konkretaus naviko tipo.

    Išskirtinės buvo dvi diagnozės: storosios žarnos ir tiesiosios žarnos bei kiaušidžių vėžys. Tyrime pažymėta, kad šių dviejų vėžio formų augimas ryškiau matomas būtent jaunesnių suaugusiųjų grupėje, todėl ieškoma veiksnių, galinčių specifiniau veikti šį amžių.

    Kodėl vien gyvenimo būdas nepaaiškina?

    Analizėje vertinti gerai žinomi rizikos veiksniai: rūkymas, alkoholio vartojimas, mityba, fizinis aktyvumas ir kūno svoris. Tyrėjai apskaičiavo, kad šie veiksniai, priklausomai nuo vėžio rūšies, gali lemti maždaug 7–65 proc. rizikos dalį.

    Tačiau pabrėžiama, kad dauguma šių rizikų tarp jaunesnių suaugusiųjų per pastaruosius dešimtmečius nedidėjo. Tyrime nurodoma, kad rūkymas mažėjo, alkoholio vartojimas krito arba išliko stabilus, fizinio neaktyvumo lygis paprastai mažėjo, o raudonos ir perdirbtos mėsos vartojimas taip pat traukėsi.

    Pagrindinė išimtis buvo nutukimas, kurio paplitimas augo skirtingose suaugusiųjų amžiaus grupėse ir laikomas svarbiu vėžio rizikos veiksniu. Vis dėlto tyrėjai teigia, kad vien nutukimo didėjimas nepaaiškina bendro vėžio atvejų augimo tarp jaunesnių žmonių.

    Net ir toms vėžio rūšims, kurios siejamos su didesniu kūno svoriu, pavyzdžiui, žarnyno, inkstų, kasos, kepenų, tulžies pūslės ar gimdos vėžiui, vien nutukimo rodiklių pokytis nepaaiškino stebėtos tendencijos. Tai reiškia, kad dalis veiksnių gali būti susiję su ankstyvo gyvenimo laikotarpio poveikiais, aplinkos rizikomis arba sveikatos sistemos pokyčiais.

    Ką dar gali reikšti šios tendencijos?

    Tyrimo autoriai atkreipė dėmesį į galimą didesnio ištyrimo ir geresnės diagnostikos vaidmenį, nes plečiantis tyrimų prieinamumui dalis navikų gali būti nustatomi anksčiau. Kartu pabrėžiama būtinybė skubiai tirti kitus galimus paaiškinimus, įskaitant naujai išryškėjančius rizikos veiksnius ir ankstyvųjų metų įtaką sveikatai.

    Be to, mokslininkai ragina nenutraukti prevencijos priemonių ir daugiau dėmesio skirti nelygybėms. Tyrime akcentuojama, kad rūkymas ir nutukimas dažniau paplitę labiau nepasiturinčiose bendruomenėse, o nutukimo augimas jose gali būti staigesnis, todėl daliai gyventojų rizika didėja labiau.

    Gydytojams ši kryptis svarbi ir dėl praktinių sprendimų: jeigu kai kurios vėžio rūšys išties dažnėja jaunesniame amžiuje, gali tekti peržiūrėti budrumo kriterijus, simptomų vertinimą ir dalies patikrų amžiaus ribas. Vis dėlto tyrėjai pabrėžia, kad vien tik iš šios analizės daryti išvadas apie konkrečias priežastis dar anksti.