CP v2

Tag: Anglų kalba

  • JAV rašybos konkurso finalas virto 90 sekundžių dvikova: 14-metis Shrey Parikh tapo čempionu

    JAV rašybos konkurso finalas virto 90 sekundžių dvikova: 14-metis Shrey Parikh tapo čempionu

    JAV išrinktas naujasis „Scripps National Spelling Bee“ čempionas, o finalas šiemet baigėsi itin reta ir žiūrovams neįprasta atomazga. Keturiolikos metų Shrey Parikh iš Kalifornijos titulą iškovojo po trijų dienų varžybų ir 18 turų, kai prireikė papildomo, laiko ribojamo sprendimo.

    Į lemiamą vakarą startavo devyni dalyviai, tačiau po daugiau nei dviejų valandų varžymosi liko tik du: Shrey Parikh ir dvylikametis Ishaan Gupta iš Naujajame Džersyje. Abu dalyviai vienodai sėkmingai įveikė rašybos ir žodyno užduotis, todėl teisėjai buvo priversti ieškoti būdo išskirti lyderį.

    Kas yra spell-off?

    Tuomet buvo pasitelktas retai naudojamas lygiosioms skirtas formatas, vadinamas spell-off. Šis sprendimas įvestas 2021 metais ir numato, kad kiekvienas finalininkas per 90 sekundžių turi paraidžiui ištarti kuo daugiau žodžių, o greitis čia tampa beveik toks pat svarbus kaip tikslumas.

    Įtemptame finale Shrey Parikh per skirtą laiką teisingai paraidžiui ištarė 32 žodžius, o Ishaan Gupta – 25. Lemiamu akcentu tapo žodis cashaw, po kurio paaiškėjo nugalėtojas.

    Beveik šimto metų tradicija

    „Scripps National Spelling Bee“ laikomas vienu žinomiausių JAV mokyklinių konkursų, kasmet įtraukiančiu milijonus mokinių per vietinius ir regioninius etapus. Nacionaliniame finale šiemet varžėsi 247 dalyviai, tarp jų buvo ir atvykusių iš Guamo – JAV teritorijos Ramiajame vandenyne.

    Organizatoriai pastaraisiais metais ieško būdų, kaip varžybas padaryti patrauklesnes televizijos auditorijai, tačiau kartu išlaikyti akademinį svorį. Dėl to greta tradicinės rašybos didžiajame finale įtvirtinti ir papildomi žodyno klausimai, daugiau dėmesio skiriant kalbos suvokimui, o ne vien žodžių įsiminimui.

    Metų darbas po kelias valandas per dieną

    Shrey Parikh pergalė nėra atsitiktinė: jis šiame konkurse dalyvavo ir anksčiau, o rezultatai rodė nuoseklų progresą. 2022 metais jis liko 89-as, 2024 metais pakilo iki trečios vietos, o šiemet pasiekė viršūnę.

    Po pergalės jis žurnalistams pasakojo, kad praėjusiais metais ruošdamasis skirdavo apie penkias valandas per dieną. Toks režimas, pasak varžybų organizatorių, būdingas daugeliui aukščiausio lygio dalyvių, nes finaluose pasitaiko ypač retų, iš skirtingų sričių ir kalbų kilusių terminų.

  • Egliškių šv. Jono Bosko gimnazijoje – anglų kalbos diktantas: varžėsi 8 mokyklų penktokai

    Egliškių šv. Jono Bosko gimnazijoje – anglų kalbos diktantas: varžėsi 8 mokyklų penktokai

    Gegužės 12 dieną Egliškių šv. Jono Bosko gimnazijoje surengtas 5 klasių anglų kalbos konkursas-diktantas There Is No Place Like Home. Į renginį atvyko mokiniai iš 8 Vilniaus rajono Nemenčinės metodinio centro mokyklų.

    Dalyviai rašė diktantą anglų kalba namų ir gimtojo krašto tema. Organizatorių teigimu, taip siekta skatinti domėjimąsi anglų kalba, stiprinti raštingumo įgūdžius ir pasitikėjimą savo jėgomis.

    Po diktanto mokinių laukė STEAM veikla, kurioje dirbdami grupėse jie kūrė plakatus iš geometrinių figūrų. Parengtus darbus komandos pristatė anglų kalba, taip derindamos kūrybiškumą, viešąjį kalbėjimą ir komandinį darbą.

    Visiems konkurso dalyviams įteiktos padėkos ir atminimo dovanėlės, o geriausiai pasirodę mokiniai apdovanoti diplomais ir prizais. Pasak organizatorių, toks formatas leidžia įvertinti ne tik kalbos taisyklingumą, bet ir mokinių gebėjimą pritaikyti žinias praktinėse situacijose.

    Pirmąją vietą laimėjo Vilniaus rajono Nemenčinės Gedimino gimnazijos mokinė Arūnė Lisauskaitė (mokytoja Vida Užkuraitienė). Antrąją vietą pasidalijo Vilniaus rajono Nemenčinės Gedimino gimnazijos mokinė Tėja Chmara (mokytoja Rūta Malakauskienė) ir Vilniaus rajono Konstanto Parčevskio gimnazijos mokinys Emilis Dagelis (mokytoja Jelena Tuminska).

    Trečioji vieta skirta Vilniaus rajono Konstanto Parčevskio gimnazijos mokiniui David Verikui (mokytoja Jelena Tuminska). Gimnazijos bendruomenė pabrėžia, kad konkursas gali tapti kasmetine tradicija, suburiančia mokinius ir mokytojus bendrai iniciatyvai.

  • Kursuok.lt Kauno rajone keičia mokymosi įpročius: dominuoja nuotolis, auga DI ir kalbų paklausa

    Kauno rajone suaugusiųjų mokymasis vis dažniau siejamas ne su saviugda, o su konkrečiais karjeros tikslais. Tai ryškėja vertinant Kursuok.lt pasirinkimus, kur didžiausią dalį sudaro nuotoliniai mokymai ir praktinės, darbo rinkoje pritaikomos temos.

    Kauno rajono švietimo centras koordinuoja neformaliojo suaugusiųjų švietimo stebėseną ir skatina gyventojus naudotis Kursuok.lt galimybėmis. Platforma veikia vieno langelio principu, o besimokantieji gali pretenduoti į valstybės finansavimą, kai mokymų krepšelis siekia iki 500 eurų.

    2024 metų vaizdas: šuolis į nuotolį

    2024 metais Kursuok.lt mokymuose dalyvavo 677 Kauno rajono gyventojai, iš jų 559 moterys ir 118 vyrų. Pagal bendrą aktyvumą savivaldybė buvo ketvirtoje vietoje po Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos miestų savivaldybių.

    Vidutinis besimokančiųjų amžius siekė 39 metus, jauniausiam dalyviui buvo 21 metai, vyriausiam – 65 metai. Ryškiausia grupė buvo 30–39 metų gyventojai, o nuotolinius sinchroninius mokymus rinkosi 84,19 proc. dalyvių.

    Populiariausi išliko anglų kalbos kursai, juose dalyvavo 192 asmenys. Augant poreikiui dirbti tarptautinėse komandose ir naudotis profesine informacija anglų kalba, kalbų mokėjimas vis dažniau tampa konkurencingumo sąlyga, o ne papildomu privalumu.

    Skaitmeninėse temose daug dėmesio sulaukė elektroninė prekyba ir internetinių parduotuvių kūrimas, kur mokėsi 83 gyventojai. Socialinių tinklų administravimo ir turinio kūrimo mokymus rinkosi 38 asmenys, o tai rodo didėjantį poreikį suprasti, kaip pasiekti klientus ir auditorijas skaitmeniniais kanalais.

    Dirbtinio intelekto mokymai 2024 metais pritraukė 22 dalyvius, tačiau praktikoje DI dažnai ateina per platesnes programas, kai jis pristatomas kaip įrankis rinkodarai, dizainui ar kasdieniams darbo procesams. Finansų ir buhalterinės apskaitos kursus rinkosi 25 gyventojai, o profesinio perdegimo ir emocinės sveikatos temas – 31 asmuo.

    2025 metais mažiau dalyvių, bet aukštesnė pozicija

    2025 metais Kursuok.lt mokymuose dalyvavo 439 Kauno rajono gyventojai, tačiau pagal bendrą aktyvumą savivaldybė pakilo į trečią vietą Lietuvoje. Mažėjantis bendras besimokančiųjų skaičius fiksuotas ir platesniame kontekste, kai dalis gyventojų mokymus planuoja rečiau, bet tikslingiau.

    Moterys ir toliau sudarė daugumą: 362 dalyvės iš 439 besimokančiųjų. Vidutinis amžius padidėjo nuo 39 iki 42 metų, o nuotolinis sinchroninis mokymasis išliko dominuojantis – jį rinkosi 85,65 proc. dalyvių.

    Anglų kalbos kursai išliko populiariausi, juos pasirinko 148 gyventojai, aktyviausia buvo 40–49 metų grupė. Palyginti su 2024 metais, anglų kalbos poreikis paaugo 5,4 proc., o tai rodo stabilų ilgalaikį tokios kompetencijos poreikį.

    DI tema 2025 metais pritraukė 27 dalyvius, o vidutinis jų amžius siekė 43 metus. Tai signalas, kad DI žinios Kauno rajone vis dažniau suvokiamos kaip praktinė profesinė būtinybė, ypač administravimo, komunikacijos ir vadybos srityse.

    Stabilus išliko finansų ir buhalterinės apskaitos kursų pasirinkimas, kuriuose dalyvavo 26 asmenys. Pastebimai išaugo susidomėjimas socialinių tinklų administravimu ir turinio kūrimu – iki 55 dalyvių, kas atspindi rinkos poreikį nuosekliai kurti ir valdyti komunikaciją.

    Technologiniuose kursuose, įskaitant programavimą ir web dizainą, dalyvavo 21 asmuo, o jų populiarumas, palyginti su 2024 metais, sumažėjo. Tuo pat metu sumenko ir emocinės sveikatos bei perdegimo mokymai, kuriuos rinkosi 9 asmenys, tačiau daugiau dėmesio atsirado socialinio darbo, slaugos ir mokytojo padėjėjo kompetencijoms.

    Ką rodo dvejų metų tendencijos?

    2024–2025 metų duomenys leidžia matyti aiškų poslinkį į praktiškai pritaikomas kompetencijas. Kalbos, skaitmeninis raštingumas, socialinių tinklų valdymas ir DI tampa sritimis, kurios padeda greičiau prisitaikyti prie kintančių darbo rinkos reikalavimų.

    Nuotolinis sinchroninis mokymasis Kauno rajone įsitvirtino kaip patogiausias formatas, mažinantis atstumų ir laiko planavimo barjerus. Toks modelis ypač svarbus dirbantiems žmonėms, kurie siekia persikvalifikuoti arba sustiprinti įgūdžius nekeičiant kasdienės rutinos.

    „Mokymasis Kauno rajone vis labiau orientuotas į konkrečius profesinius įgūdžius ir greitą pritaikymą darbe“, – sakė Kauno rajono savivaldybės neformaliojo suaugusiųjų švietimo koordinatorė Ernesta Dambrauskaitė.

    Ši dinamika rodo, kad mokymasis visą gyvenimą regione tampa ne epizodine iniciatyva, o nuoseklia strategija, padedančia išlikti konkurencingiems ir reaguoti į naujus reikalavimus. Tarp jų vis dažniau minimi skaitmeniniai įrankiai, procesų automatizavimas ir DI sprendimai kasdienėse užduotyse.

  • Nuo biuro darbo iki klasės: mokytoja papasakojo, kodėl po ilgų paieškų pasirinko pedagogiką

    Ne vienas karjeros kelias prasideda nuo racionalaus pasirinkimo, bet baigiasi ten, kur atsiranda prasmės jausmas. Taip savo istoriją pasakoja Aistė Bosienė, šiandien dirbanti Šiaulių miesto Lieporių gimnazijoje vyresniąja anglų kalbos mokytoja. Ji sako ilgai ieškojusi srities, kurioje jaustųsi reikalinga ir galėtų matyti aiškią savo darbo prasmę.

    Baigusi mokyklą A. Bosienė pasirinko Kauno technologijos universitete studijuoti vadybą ir verslo administravimą. Nors studijos domino, vėliau dirbant įvairius darbus atsirado jausmas, kad kasdienybėje trūksta gyvo ryšio su žmonėmis ir galimybės realiai padėti kitiems. Ji yra dirbusi buhalterijoje, draudimo sektoriuje ir administracinėse pozicijose, tačiau nė viena jų netapo ilgalaikiu atsakymu.

    Kalbų gebėjimai atvėrė duris

    Lūžiu tapo tai, kas lydėjo nuo vaikystės, lengvas kalbų mokymasis ir smalsumas plėsti žinias. Mokykloje ji mokėsi rusų ir anglų kalbų, vėliau pasirinko vokiečių kalbą ir baigė kursus Goethe institute, gavusi sertifikatą. Būtent tuomet, pasak mokytojos, atsirado pirmosios progos neformaliai mokyti kitus.

    Pažįstami paprašė padėti jų vaikams su anglų kalba, o šie užsiėmimai pamažu peraugo į aiškų suvokimą, kad mokymas teikia pasitenkinimą. Ji sako, kad su kiekviena pamoka vis labiau stiprėjo jausmas, jog tai gali būti ne šalutinis užsiėmimas, o tikroji profesinė kryptis.

    Sprendimas persikvalifikuoti

    Norėdama mokyti atsakingai ir profesionaliai, A. Bosienė nusprendė siekti pedagogo kvalifikacijos. Ji įstojo į Šiaulių universitetą studijuoti anglų kalbos filologiją ir kryptingai ėjo pedagogikos keliu, derindama studijas su gyvenimo įsipareigojimais. Mokytoja pabrėžia, kad tai buvo reikalaujantis etapas, kuriame ypač svarbus tapo nuoseklumas ir aiškus tikslas.

    Baigusi studijas ji pradėjo dirbti darželiuose, vedė neformaliojo ugdymo anglų kalbos užsiėmimus, o vėliau sulaukė pasiūlymo dirbti privačioje mokykloje. Vis dėlto, pasak jos, ilgainiui atsirado noras dirbti valstybinėje mokykloje ir prisidėti prie platesnio ugdymo, o ne tik prie atskirų grupių ar projektų.

    Kodėl mokykla tapo pasirinkimu ilgam?

    Vėliau ji baigė magistro studijas ir įgijo edukologijos laipsnį, o šiandien dirba Lieporių gimnazijoje. Mokytoja sako, kad profesijos prasmingumas jai siejasi ne tik su dalyku, bet ir su kasdieniu santykiu: gebėjimu išklausyti, pastebėti mokinio poreikius, padėti augti ir kurti saugią mokymosi aplinką.

    Šalia darbo mokykloje ji toliau mokosi, dalyvauja mediacijos programoje, domisi psichologija ir neuropedagogika. Pasak jos, šiuolaikinėje mokykloje vis svarbesnė tampa ne vien dalykinė kompetencija, bet ir gebėjimas spręsti konfliktus, stiprinti bendradarbiavimą, kurti motyvuojantį grįžtamąjį ryšį ir atliepti skirtingus mokinių mokymosi stilius.

    Ji taip pat veda mokymus mokytojams, dalijasi patirtimi kaip lektorė, recenzuoja vadovėlius ir mentorystės veiklose prisideda prie būsimų pedagogų augimo. A. Bosienė pabrėžia, kad mokytojo kelias jai yra nuolatinis tobulėjimas, o didžiausia vertė matyti, kaip mokiniai ilgainiui drąsėja, stiprėja ir atranda savo kryptį.

    „Man mokytojo darbas nėra tik pareigų sąrašas. Tai galimybė kasdien prisidėti prie žmogaus augimo ir palikti pėdsaką ateities kartoms“, – sako Aistė Bosienė.

  • A Spelling Day Vilkaviškyje: į „Ąžuolo“ progimnaziją susirinko geriausi 2–4 klasių anglų kalbos žinovai

    Gegužės 5 dieną Vilkaviškio „Ąžuolo“ progimnazijoje surengtas anglų kalbos konkursas „A Spelling Day“, subūręs rajono savivaldybės bendrojo ugdymo mokyklų 2–4 klasių mokinius. Dalyviai varžėsi taisyklingai tardami ir paraidžiui sakydami anglų kalbos žodžius, o užduotys tikrino ne tik žodyną, bet ir tarimą.

    Mokytojai pažymi, kad tokio tipo konkursai padeda anksti ugdyti kalbinį tikslumą ir pasitikėjimą savimi viešai kalbant. Pradinukams tai taip pat yra motyvacinė patirtis, nes anglų kalbos mokymasis vis dažniau siejamas su kasdienėmis situacijomis, technologijomis ir vėlesnėmis mokymosi galimybėmis.

    Antros klasės grupėje pirmą vietą laimėjo Emilė Šūmakarytė iš Vilkaviškio pradinės mokyklos, ją ruošė mokytoja Irada Miltinienė. Antra vieta atiteko Liepai Džermeikaitei iš Kybartų Saulės progimnazijos, mokytoja Ilona Galeckienė, trečia vieta – Gabrieliui Matvijukui iš Kazimiero Baršausko mokyklos-daugiafunkcio centro Alvito skyriaus, mokytoja Ina Bikauskienė.

    Trečios klasės grupėje nugalėtoju tapo Natas Baltrušaitis iš Vilkaviškio pradinės mokyklos, mokytoja Sandra Petrukonienė. Antrą vietą iškovojo Domas Ališevičius iš Vilkaviškio „Ąžuolo“ progimnazijos, mokytoja Ina Bikauskienė, trečią – Uršulė Kriaučeliūnaitė iš Vilkaviškio pradinės mokyklos, mokytoja Asta Girdauskienė.

    Ketvirtos klasės grupėje pirmą vietą pelnė Kotryna Šabunkaitė iš Vilkaviškio „Ąžuolo“ progimnazijos, mokytoja Ina Bikauskienė. Antroje vietoje liko Goda Šeštakauskaitė iš tos pačios mokyklos, mokytoja Aida Liaudinskienė, trečią vietą užėmė Adelė Stočkutė iš Vilkaviškio pradinės mokyklos, mokytoja Živilė Mikulienė.

    Konkurso nugalėtojai apdovanoti Vilkaviškio rajono savivaldybės administracijos Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus padėkomis ir dovanomis, o visi dalyviai sulaukė „Ąžuolo“ progimnazijos direktorės padėkos raštų. Organizatoriai pabrėžė, kad svarbiausia – išsaugota mokinių motyvacija ir drąsa imtis naujų kalbinių iššūkių.

    „Džiaugiamės geriausiais iš geriausiųjų ir linkime neprarasti smalsumo, toliau domėtis anglų kalba bei drąsiai priimti naujus iššūkius“, – sakė anglų kalbos mokytojos Aida Liaudinskienė ir Ina Bikauskienė.

  • Study suggests common English phrases can boost perceived fluency more than advanced vocabulary

    Language learners often assume that using rare, complex vocabulary will make their speech sound more fluent. Research suggests that there is a close relationship between formulaic expression usage in speech and acoustic features of oral fluency. This implies that using formulaic expressions leads to faster articulation speed and fewer disruptions during speech. However, in terms of how listeners perceive speakers’ fluency, the role of formulaic expressions has been unclear.

    To investigate this, Ph.D. student, Kotaro Takizawa and Research Assistant Professor Shungo Suzuki from Waseda University, Japan, analyzed speech from 102 Japanese speakers of English, each delivering an argumentative speech. They measured the use of bigram and trigram expressions (two- and three-word sequences) and had fluency judged by 10 experienced raters. The study controlled for key fluency metrics, including articulation rate, pauses, and self-corrections, to isolate the effect of formulaic expressions on fluency perception. This study was published online in the journal Studies in Second Language Acquisition on February 12, 2025.

    The findings revealed that utterance fluency (smoothness of speech delivery) was the strongest predictor of fluency perception, accounting for 61% of the variance in ratings. However, high-frequency formulaic expressions added an extra 0.8% to fluency judgments, while rarer, more complex phrases had little to no effect.

    The study also reveals that the key to sounding fluent is not about using sophisticated words; it is about using the right phrases. Their study shows that common, everyday expressions have a small but significant impact on how fluency is perceived, even when a factor like smoothness is accounted for. “We found that common, oft-used formulaic expressions, rather than rare, sophisticated ones, significantly influenced rater judgment of speakers’ fluency,” said Takizawa.

    Fluency plays a crucial role in language learning and assessment, especially in standardized tests like TOEFL and IELTS, where expert raters evaluate how natural and smooth a speaker sounds. Traditionally, fluency has been associated with speed and uninterrupted speech, but the role of formulaic expressions (common multi-word phrases) has been less clear. Previous studies suggested that these expressions help speakers communicate more smoothly, but few have examined how they influence fluency perception on their own.

    Suzuki highlighted the practical implications: “It is generally observed that language teachers and learners tend to focus more on rare words or difficult phrases that sound more proficient. However, the current findings indicate that that should not necessarily be the focus, particularly if they want to improve their fluency perceived by others.”

    This research suggests that learners should shift their focus from advanced vocabulary to mastering everyday phrases that come naturally in conversation. For example, instead of saying “I agree the idea” — which sounds unnatural — learners should use “I agree with the idea.” These common expressions are easy to find in textbooks and everyday conversations, making them more accessible for learners of all levels.

    The study has significant implications for language testing, where fluency judgments can impact scores. It suggests that test-takers should focus on integrating natural phrasal expressions into their speech while maintaining the smoothness of their speech. Highlighting the importance of both aspects, “Our research shows that there is no denying that improving fluency in utterance contributes to good fluency judgment scores,” noted Takizawa.

    This study highlights the crucial role of common expressions in shaping how fluency is perceived, offering valuable insights for language learners and educators.

  • Tarptautinė mokinių konferencija Kėdainiuose: tvarumo tema subūrė Lietuvos ir Europos mokyklas

    Jubiliejinė konferencija su tvarumo akcentu

    Kėdainių kalbų mokykloje surengta dešimtoji tarptautinė anglų kalbos mokinių konferencija Ar žinai, kad…, kurią organizavo Naujamiesčio mokyklos mokytojos Eglė Čepulienė ir Inga Vasiliauskienė. 2026 metais pasirinkta tema Tvarumas – mūsų planetos ribos pakvietė mokinius kalbėti apie klimato kaitą, vartojimą ir atsakingus sprendimus kasdienybėje.

    Konferencijoje akcentuota, kad tvarumas šiandien tampa ne vien aplinkosaugos, bet ir ekonomikos, socialinės gerovės bei švietimo klausimu. Mokiniai anglų kalba pristatė pranešimus, kuriuose siejo asmenines patirtis su platesnėmis Europos žaliojo kurso kryptimis bei mokyklų vaidmeniu mažinant poveikį aplinkai.

    Dalyviai iš Lietuvos ir užsienio

    Pranešimus gyvai skaitė Panevėžio rajono ir miesto mokiniai: Naujamiesčio mokyklos, Krekenavos Mykolo Antanaičio gimnazijos, Paįstrio Juozo Zikaro gimnazijos, Smilgių gimnazijos ir Velžio gimnazijos, taip pat Panevėžio Mykolo Karkos pagrindinės mokyklos ir „Saulėtekio“ progimnazijos atstovai.

    Tarptautinį renginio mastą sustiprino nuotoliniai pranešimai iš Latvijos, Italijos ir Kroatijos mokyklų. Tokia forma leido mokiniams palyginti skirtingų šalių patirtis, o tvarumo tema įgavo praktinį matmenį per konkrečius pavyzdžius nuo energijos taupymo mokyklose iki atsakingo vartojimo iniciatyvų.

    Parama ir įvertinimai organizatorėms

    Konferencija iš dalies finansuota Švietimo centro lėšomis, kurias Panevėžio rajono savivaldybė skyrė stiprinti mokytojų metodinei veiklai. Tai sudarė sąlygas renginį tęsti ir auginti jo kokybę, ypač skatinant mokinių viešojo kalbėjimo ir kritinio mąstymo kompetencijas.

    Jubiliejinės, dešimtosios konferencijos proga organizatorės Eglė Čepulienė ir Inga Vasiliauskienė apdovanotos Švietimo centro padėkomis. Renginio organizatoriai pabrėžė, kad kasmet matomas aukštesnis pranešimų lygis ir drąsesnis mokinių įsitraukimas rodo, jog anglų kalbos komunikacija tampa realiu žingsniu į ateities studijas ir karjerą.

    „Gera matyti, kaip kasmet auga konferencijos pranešimų lygis, kaip skleidžiasi jaunieji talentai“, – sakė Švietimo centro direktoriaus pavaduotoja Renata Jankevičienė.

    Konferencijos dalyviams tai buvo ne tik galimybė pristatyti savo idėjas, bet ir susipažinti su bendraamžiais iš kitų mokyklų bei šalių. Tokie renginiai, orientuoti į aktualias temas ir kalbinę praktiką, vis dažniau vertinami kaip viena veiksmingiausių formų ugdyti XXI amžiaus gebėjimus.