Tag: Anglų kalba

  • Viki Gabor privačiai su šeima bendrauja ne lenkiškai: dažniausiai renkasi dvi kalbas

    Viki Gabor (19 l.) jest jedną z najpopularniejszych wokalistek młodego pokolenia. Ogólnopolską sławę przyniósł występ w programie “The Voice Kids” oraz triumf na Eurowizji Junior. Sposób, w jaki artystka się wysławia, często wywołuje jednak emocje. Gwiazda zaznacza, że naukę polskiego zaczęła dość późno, a w domowym zaciszu komunikuje się inaczej.

    Na Viki Gabor wielokrotnie spadała fala krytyki za to, że podczas publicznych wystąpień miesza polskie słownictwo z angielskimi zwrotami. Młoda wokalistka niejednokrotnie wyjaśniała, że językiem polskim posługuje się głównie w celach zawodowych, między innymi podczas rozmów z dziennikarzami, za czym zresztą nie przepada. Jak zatem wygląda jej codzienna komunikacja z najbliższymi?

    Gdzie urodziła się Viki Gabor? Naukę polskiego zaczęła jako dziesięciolatka

    Przyszła gwiazda przyszła na świat 19 lat temu w niemieckim Hamburgu. Choć początkowy etap dzieciństwa spędziła z bliskimi nad Wisłą, to jednak przez kolejne lata Viki Gabor wychowywała się w Wielkiej Brytanii. Z tym państwem łączy również swoje dalsze plany, zamierzając zamieszkać tam ze swoim narzeczonym. Rodzina Gaborów wróciła na stałe do Polski, gdy dziewczynka miała około dziesięciu lat i to właśnie w tym wieku zaczęła od podstaw zgłębiać nasz język.

    – Polskiego zaczęłam uczyć się od zera, kiedy tutaj przyjechaliśmy – miałam dziesięć lat wtedy, może jedenaście. Najgorsze było pisanie i czytanie. A dyktanda? To jest masakra. Do tej pory mam jakieś trudności, ale już mi idzie lepiej – relacjonowała artystka na antenie radia Tuba FM.

    – Nadal czuję się bardziej komfortowo w angielskim; w polskim – jeśli chodzi o dykcję – nie jest łatwo. Dalej sprawia mi to czasem jakieś trudności – przyznała z kolei w wywiadzie dla serwisu Viva.pl, zaznaczając, że dla swoich słuchaczy próbuje jak najczęściej przechodzić na polszczyznę.

    Nie przegap: Paulina Holtz nie gryzła się w język. Poszło o mecze i odwołane spektakle podczas żałoby. Komentarze wymknęły się spod kontroli

    W jakim języku Viki Gabor rozmawia z rodziną?

    Jesteśmy przyzwyczajeni do tego, że w przestrzeni publicznej Viki Gabor wypowiada się po polsku, natomiast na scenie śpiewa również po angielsku. Zupełnie inaczej wygląda to jednak w prywatnych relacjach z rodziną. W domowym zaciszu piosenkarka używa głównie języka angielskiego oraz romskiego, które towarzyszyły jej od najmłodszych lat, podczas dorastania.

    W przytoczonym wywiadzie dla radia Tuba.FM młoda gwiazda podkreśliła, że łączenie różnych języków jest dla niej całkowicie normalne, mimo że u osób postronnych może budzić zdziwienie. Na co dzień Viki Gabor komunikuje się z mamą po romsku, a w rozmowach z siostrą bazuje na angielskim, do którego dorzuca romskie słownictwo. Wiedzieliście?

    Zobacz też: Duncan Laurence wygrał Eurowizję i zniknął. Co się z nim stało? Teraz wraca po przerwie

  • „Collins“ paskelbė 2026-ųjų metų žodį: ką reiškia jaunimo vartojamas „mogging“?

    „Collins“ paskelbė 2026-ųjų metų žodį: ką reiškia jaunimo vartojamas „mogging“?

    „Collins English Dictionary“ paskelbė 2026 metų žodį – juo tapo angliškas jaunimo žargono terminas „mogging“.

    Kaip rašo „Euronews“, šį žodį nuo 2013 metų kasmet atrenka žodynininkų komanda, vertinanti, kaip dažnai terminas vartojamas ir kokiose situacijose jis prigyja.

    „Mogging“ ypač paplitęs tarp Z kartos ir alfa kartos jaunuolių. Juo apibūdinama situacija, kai kas nors kitą pranoksta, užgožia ar „nukonkuruoja“ – išvaizda, pasiekimais ar tiesiog įspūdžiu.

    Šiemet terminas, anot straipsnyje pateiktų duomenų, tapo gerokai dažnesnis viešojoje erdvėje ir buvo siejamas su staigiu jo vartojimo šuoliu, kai žodis iš nišinio žargono tapo plačiau atpažįstamas.

    Kaip jaunimo žargonas pateko į metų žodį

    „Collins“ vadovas Alexas Beecroftas teigė, kad „mogging“ pasirinkimas parodo, kaip kiekviena karta palieka pėdsaką kalboje ir perkuria žodžių reikšmes pagal savo poreikius.

    Anot jo, Z ir alfa kartos šį terminą dažnai naudoja humoristiškai – kaip paerzinimą ar komplimentą, kai kas nors akivaizdžiai išsiskiria iš minios.

    Kasdienėje kalboje tai gali skambėti paprastai: jei draugas pasako, kad „mogging“ visus kambaryje, tai reiškia, jog vakarėlyje atrodai ar elgiesi taip, kad patrauki daugiausia dėmesio.

    Tamsesnė „mogging“ kilmė

    Vis dėlto terminas turi ir mažiau simpatišką istoriją. Straipsnyje primenama, kad „mogging“ siejamas su santrumpa AMOG (Alpha Male of the Group).

    Anksčiau ši sąvoka buvo aptinkama kultūrizmo forumuose ir vadinamojoje „manosferoje“ – toksiškų interneto bendruomenių tinkle, kuriame skleidžiamos agresyvios vyriškumo idėjos ir antifeminizmas.

    Pasak „Collins“, dabartinis vartojimas dažniausiai nutolęs nuo tokių ištakų, tačiau pats palyginimo principas išlieka – žodis sukasi apie hierarchiją ir pranašumo demonstravimą.

    Žodis vartojamas ir kaip priesaga

    „Mogging“ „Collins“ pateikiamas kaip daiktavardis, bet realioje kalboje gali veikti ir kaip priesaga, panašiai kaip kiti socialiniuose tinkluose paplitę žargono modeliai.

    Tarp pavyzdžių minimi tokie dariniai kaip „stylemogging“, „carmogging“ ar „lifemogging“ – pastarasis reiškia gyvenimo kūrimą taip, kad jis atrodytų įspūdingesnis nei kitų.

    „Mogging“ šiemet aplenkė ir kitus pretendentus, tarp jų – „carspreading“ (kai automobilių gamintojai didina automobilių ilgį ir plotį) bei „hydration break“, išpopuliarėjusį dėl 2026 metų pasaulio futbolo čempionato.

    Į metų žodžio sąrašą taip pat pateko „ghost jobs“ – taip vadinami darbo skelbimai, kai darbdaviai realiai neketina užpildyti pozicijos, bei „P(doom)“ – bandymas įvertinti tikimybę, kad dirbtinis intelektas gali lemti žmonijos civilizacijos žlugimą.

  • Nemokami anglų kalbos užsiėmimai Visagine: Amerikietiška erdvė skelbia startą jau rugsėjo 28 dieną

    Nemokami anglų kalbos užsiėmimai Visagine: Amerikietiška erdvė skelbia startą jau rugsėjo 28 dieną

    Visagine veikianti Amerikietiška erdvė kviečia gyventojus prisijungti prie anglų kalbos mokymosi užsiėmimų. Organizatoriai skelbia, kad pirmasis susitikimas numatytas rugsėjo 28 dieną 17 valandą Visagino kultūros centro pirmame aukšte.

    Užsiėmimai vyks adresu Vilties g. 5, o dalyvauti kviečiami tiek pradedantieji, tiek norintys atnaujinti žinias. Tokios iniciatyvos dažnai orientuotos į praktinę kalbą, kuri praverčia kelionėse, studijose, darbo paieškose ir kasdienėse situacijose.

    Pastaraisiais metais anglų kalbos poreikį stiprina ir nuotolinio darbo bei tarptautinių paslaugų augimas, kai bendravimas su klientais ar komandomis vis dažniau vyksta anglų kalba. Be to, vis daugiau mokymosi įrankių remiasi DI sprendimais, tačiau gyvas bendravimas grupėje išlieka vienu efektyviausių būdų greičiau įveikti kalbėjimo baimę.

    „Kviečiame visus norinčius ateiti į pirmąjį susitikimą ir susipažinti su veiklomis bei mokymosi galimybėmis“, – sakė Amerikietiškos erdvės veiklų koordinatorė Astra Daugėlienė.

    Organizatoriai ragina atvykti šiek tiek anksčiau, kad būtų patogiau rasti vietą ir užsiregistruoti, jei to reikės. Tikslesnė informacija apie užsiėmimų dažnumą ir programą paprastai pateikiama pirmojo susitikimo metu.

  • Pamirškite vadovėlius: 5 angliškos frazės, kurios akimirksniu pakeis jūsų kasdienį bendravimą

    Mokantis anglų kalbos dažnas patenka į pažodinio vertimo spąstus: žodynas gali būti platus, o gramatika beveik nepriekaištinga, tačiau kalba vis tiek skamba pernelyg knygiškai ir nenatūraliai. Būtent todėl net ir gerai pasiruošę žmonės pokalbyje kartais jaučiasi įsitempę, o mintys stringa.

    Skirtumą dažniausiai daro ne sudėtingesnės taisyklės, o gyvos šnekamosios frazės ir idiomos, kurios padeda greičiau reaguoti, sklandžiau reikšti emocijas ir išlaikyti natūralų pokalbio ritmą. Tokie posakiai dažnai girdimi filmuose, serialuose, darbe ir kasdienėse situacijose, todėl juos įsidėmėjus lengviau suprasti ir kitus.

    To bite the bullet: kai reikia prisiversti

    Frazė to bite the bullet reiškia sukąsti dantis ir padaryti tai, ko labai nesinori, bet reikia. Ji dažnai vartojama kalbant apie nemalonius, tačiau neišvengiamus sprendimus, pavyzdžiui, vizitą pas gydytoją ar sunkų pokalbį su vadovu.

    „Nemėgstu eiti pas odontologą, bet turiu sukąsti dantis ir nueiti“, – taip šią frazę natūraliai pritaikytumėte kasdienėje situacijoje.

    Break the ice: kaip nuimti įtampą

    Posakis break the ice reiškia pralaužti ledus, tai yra sumažinti nejaukumą pirmo susitikimo metu ar įtemptoje aplinkoje. Jis tinka tiek naujoje kompanijoje, tiek oficialiuose susitikimuose, kai pokalbis dar neprasideda savaime.

    „Trumpas juokelis dažnai padeda pralaužti ledus“, – taip ši frazė skamba natūraliai, kai kalbate apie bendravimą ar viešą situaciją.

    Call it a day, spill the beans ir under the weather

    Frazė call it a day reiškia užbaigti darbą ar veiklą ir nuspręsti, kad šiandien jau gana. Ji ypač dažna darbo aplinkoje, kai norima mandagiai užbaigti užduotis ir pereiti prie poilsio.

    Spill the beans reiškia išplepėti paslaptį ar per anksti atskleisti planą, o under the weather vartojama tada, kai žmogus jaučiasi prastai ar lengvai serga. Kasdienėje kalboje tokios frazės padeda skambėti natūraliau ir greičiau perteikti mintį be ilgų paaiškinimų.

    Naudojant šias idiomas svarbiausia ne „iškalti“ jas mintinai, o įsiminti tipines situacijas, kuriose jos skamba organiškai. Tuomet jos pačios pradeda „ateiti į galvą“ realiame pokalbyje, o bendravimas tampa gyvesnis ir užtikrintesnis.

  • JAV rašybos konkurso finalas virto 90 sekundžių dvikova: 14-metis Shrey Parikh tapo čempionu

    JAV rašybos konkurso finalas virto 90 sekundžių dvikova: 14-metis Shrey Parikh tapo čempionu

    JAV išrinktas naujasis „Scripps National Spelling Bee“ čempionas, o finalas šiemet baigėsi itin reta ir žiūrovams neįprasta atomazga. Keturiolikos metų Shrey Parikh iš Kalifornijos titulą iškovojo po trijų dienų varžybų ir 18 turų, kai prireikė papildomo, laiko ribojamo sprendimo.

    Į lemiamą vakarą startavo devyni dalyviai, tačiau po daugiau nei dviejų valandų varžymosi liko tik du: Shrey Parikh ir dvylikametis Ishaan Gupta iš Naujajame Džersyje. Abu dalyviai vienodai sėkmingai įveikė rašybos ir žodyno užduotis, todėl teisėjai buvo priversti ieškoti būdo išskirti lyderį.

    Kas yra spell-off?

    Tuomet buvo pasitelktas retai naudojamas lygiosioms skirtas formatas, vadinamas spell-off. Šis sprendimas įvestas 2021 metais ir numato, kad kiekvienas finalininkas per 90 sekundžių turi paraidžiui ištarti kuo daugiau žodžių, o greitis čia tampa beveik toks pat svarbus kaip tikslumas.

    Įtemptame finale Shrey Parikh per skirtą laiką teisingai paraidžiui ištarė 32 žodžius, o Ishaan Gupta – 25. Lemiamu akcentu tapo žodis cashaw, po kurio paaiškėjo nugalėtojas.

    Beveik šimto metų tradicija

    „Scripps National Spelling Bee“ laikomas vienu žinomiausių JAV mokyklinių konkursų, kasmet įtraukiančiu milijonus mokinių per vietinius ir regioninius etapus. Nacionaliniame finale šiemet varžėsi 247 dalyviai, tarp jų buvo ir atvykusių iš Guamo – JAV teritorijos Ramiajame vandenyne.

    Organizatoriai pastaraisiais metais ieško būdų, kaip varžybas padaryti patrauklesnes televizijos auditorijai, tačiau kartu išlaikyti akademinį svorį. Dėl to greta tradicinės rašybos didžiajame finale įtvirtinti ir papildomi žodyno klausimai, daugiau dėmesio skiriant kalbos suvokimui, o ne vien žodžių įsiminimui.

    Metų darbas po kelias valandas per dieną

    Shrey Parikh pergalė nėra atsitiktinė: jis šiame konkurse dalyvavo ir anksčiau, o rezultatai rodė nuoseklų progresą. 2022 metais jis liko 89-as, 2024 metais pakilo iki trečios vietos, o šiemet pasiekė viršūnę.

    Po pergalės jis žurnalistams pasakojo, kad praėjusiais metais ruošdamasis skirdavo apie penkias valandas per dieną. Toks režimas, pasak varžybų organizatorių, būdingas daugeliui aukščiausio lygio dalyvių, nes finaluose pasitaiko ypač retų, iš skirtingų sričių ir kalbų kilusių terminų.

  • Egliškių šv. Jono Bosko gimnazijoje – anglų kalbos diktantas: varžėsi 8 mokyklų penktokai

    Egliškių šv. Jono Bosko gimnazijoje – anglų kalbos diktantas: varžėsi 8 mokyklų penktokai

    Gegužės 12 dieną Egliškių šv. Jono Bosko gimnazijoje surengtas 5 klasių anglų kalbos konkursas-diktantas There Is No Place Like Home. Į renginį atvyko mokiniai iš 8 Vilniaus rajono Nemenčinės metodinio centro mokyklų.

    Dalyviai rašė diktantą anglų kalba namų ir gimtojo krašto tema. Organizatorių teigimu, taip siekta skatinti domėjimąsi anglų kalba, stiprinti raštingumo įgūdžius ir pasitikėjimą savo jėgomis.

    Po diktanto mokinių laukė STEAM veikla, kurioje dirbdami grupėse jie kūrė plakatus iš geometrinių figūrų. Parengtus darbus komandos pristatė anglų kalba, taip derindamos kūrybiškumą, viešąjį kalbėjimą ir komandinį darbą.

    Visiems konkurso dalyviams įteiktos padėkos ir atminimo dovanėlės, o geriausiai pasirodę mokiniai apdovanoti diplomais ir prizais. Pasak organizatorių, toks formatas leidžia įvertinti ne tik kalbos taisyklingumą, bet ir mokinių gebėjimą pritaikyti žinias praktinėse situacijose.

    Pirmąją vietą laimėjo Vilniaus rajono Nemenčinės Gedimino gimnazijos mokinė Arūnė Lisauskaitė (mokytoja Vida Užkuraitienė). Antrąją vietą pasidalijo Vilniaus rajono Nemenčinės Gedimino gimnazijos mokinė Tėja Chmara (mokytoja Rūta Malakauskienė) ir Vilniaus rajono Konstanto Parčevskio gimnazijos mokinys Emilis Dagelis (mokytoja Jelena Tuminska).

    Trečioji vieta skirta Vilniaus rajono Konstanto Parčevskio gimnazijos mokiniui David Verikui (mokytoja Jelena Tuminska). Gimnazijos bendruomenė pabrėžia, kad konkursas gali tapti kasmetine tradicija, suburiančia mokinius ir mokytojus bendrai iniciatyvai.

  • Kursuok.lt Kauno rajone keičia mokymosi įpročius: dominuoja nuotolis, auga DI ir kalbų paklausa

    Kauno rajone suaugusiųjų mokymasis vis dažniau siejamas ne su saviugda, o su konkrečiais karjeros tikslais. Tai ryškėja vertinant Kursuok.lt pasirinkimus, kur didžiausią dalį sudaro nuotoliniai mokymai ir praktinės, darbo rinkoje pritaikomos temos.

    Kauno rajono švietimo centras koordinuoja neformaliojo suaugusiųjų švietimo stebėseną ir skatina gyventojus naudotis Kursuok.lt galimybėmis. Platforma veikia vieno langelio principu, o besimokantieji gali pretenduoti į valstybės finansavimą, kai mokymų krepšelis siekia iki 500 eurų.

    2024 metų vaizdas: šuolis į nuotolį

    2024 metais Kursuok.lt mokymuose dalyvavo 677 Kauno rajono gyventojai, iš jų 559 moterys ir 118 vyrų. Pagal bendrą aktyvumą savivaldybė buvo ketvirtoje vietoje po Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos miestų savivaldybių.

    Vidutinis besimokančiųjų amžius siekė 39 metus, jauniausiam dalyviui buvo 21 metai, vyriausiam – 65 metai. Ryškiausia grupė buvo 30–39 metų gyventojai, o nuotolinius sinchroninius mokymus rinkosi 84,19 proc. dalyvių.

    Populiariausi išliko anglų kalbos kursai, juose dalyvavo 192 asmenys. Augant poreikiui dirbti tarptautinėse komandose ir naudotis profesine informacija anglų kalba, kalbų mokėjimas vis dažniau tampa konkurencingumo sąlyga, o ne papildomu privalumu.

    Skaitmeninėse temose daug dėmesio sulaukė elektroninė prekyba ir internetinių parduotuvių kūrimas, kur mokėsi 83 gyventojai. Socialinių tinklų administravimo ir turinio kūrimo mokymus rinkosi 38 asmenys, o tai rodo didėjantį poreikį suprasti, kaip pasiekti klientus ir auditorijas skaitmeniniais kanalais.

    Dirbtinio intelekto mokymai 2024 metais pritraukė 22 dalyvius, tačiau praktikoje DI dažnai ateina per platesnes programas, kai jis pristatomas kaip įrankis rinkodarai, dizainui ar kasdieniams darbo procesams. Finansų ir buhalterinės apskaitos kursus rinkosi 25 gyventojai, o profesinio perdegimo ir emocinės sveikatos temas – 31 asmuo.

    2025 metais mažiau dalyvių, bet aukštesnė pozicija

    2025 metais Kursuok.lt mokymuose dalyvavo 439 Kauno rajono gyventojai, tačiau pagal bendrą aktyvumą savivaldybė pakilo į trečią vietą Lietuvoje. Mažėjantis bendras besimokančiųjų skaičius fiksuotas ir platesniame kontekste, kai dalis gyventojų mokymus planuoja rečiau, bet tikslingiau.

    Moterys ir toliau sudarė daugumą: 362 dalyvės iš 439 besimokančiųjų. Vidutinis amžius padidėjo nuo 39 iki 42 metų, o nuotolinis sinchroninis mokymasis išliko dominuojantis – jį rinkosi 85,65 proc. dalyvių.

    Anglų kalbos kursai išliko populiariausi, juos pasirinko 148 gyventojai, aktyviausia buvo 40–49 metų grupė. Palyginti su 2024 metais, anglų kalbos poreikis paaugo 5,4 proc., o tai rodo stabilų ilgalaikį tokios kompetencijos poreikį.

    DI tema 2025 metais pritraukė 27 dalyvius, o vidutinis jų amžius siekė 43 metus. Tai signalas, kad DI žinios Kauno rajone vis dažniau suvokiamos kaip praktinė profesinė būtinybė, ypač administravimo, komunikacijos ir vadybos srityse.

    Stabilus išliko finansų ir buhalterinės apskaitos kursų pasirinkimas, kuriuose dalyvavo 26 asmenys. Pastebimai išaugo susidomėjimas socialinių tinklų administravimu ir turinio kūrimu – iki 55 dalyvių, kas atspindi rinkos poreikį nuosekliai kurti ir valdyti komunikaciją.

    Technologiniuose kursuose, įskaitant programavimą ir web dizainą, dalyvavo 21 asmuo, o jų populiarumas, palyginti su 2024 metais, sumažėjo. Tuo pat metu sumenko ir emocinės sveikatos bei perdegimo mokymai, kuriuos rinkosi 9 asmenys, tačiau daugiau dėmesio atsirado socialinio darbo, slaugos ir mokytojo padėjėjo kompetencijoms.

    Ką rodo dvejų metų tendencijos?

    2024–2025 metų duomenys leidžia matyti aiškų poslinkį į praktiškai pritaikomas kompetencijas. Kalbos, skaitmeninis raštingumas, socialinių tinklų valdymas ir DI tampa sritimis, kurios padeda greičiau prisitaikyti prie kintančių darbo rinkos reikalavimų.

    Nuotolinis sinchroninis mokymasis Kauno rajone įsitvirtino kaip patogiausias formatas, mažinantis atstumų ir laiko planavimo barjerus. Toks modelis ypač svarbus dirbantiems žmonėms, kurie siekia persikvalifikuoti arba sustiprinti įgūdžius nekeičiant kasdienės rutinos.

    „Mokymasis Kauno rajone vis labiau orientuotas į konkrečius profesinius įgūdžius ir greitą pritaikymą darbe“, – sakė Kauno rajono savivaldybės neformaliojo suaugusiųjų švietimo koordinatorė Ernesta Dambrauskaitė.

    Ši dinamika rodo, kad mokymasis visą gyvenimą regione tampa ne epizodine iniciatyva, o nuoseklia strategija, padedančia išlikti konkurencingiems ir reaguoti į naujus reikalavimus. Tarp jų vis dažniau minimi skaitmeniniai įrankiai, procesų automatizavimas ir DI sprendimai kasdienėse užduotyse.

  • Nuo biuro darbo iki klasės: mokytoja papasakojo, kodėl po ilgų paieškų pasirinko pedagogiką

    Ne vienas karjeros kelias prasideda nuo racionalaus pasirinkimo, bet baigiasi ten, kur atsiranda prasmės jausmas. Taip savo istoriją pasakoja Aistė Bosienė, šiandien dirbanti Šiaulių miesto Lieporių gimnazijoje vyresniąja anglų kalbos mokytoja. Ji sako ilgai ieškojusi srities, kurioje jaustųsi reikalinga ir galėtų matyti aiškią savo darbo prasmę.

    Baigusi mokyklą A. Bosienė pasirinko Kauno technologijos universitete studijuoti vadybą ir verslo administravimą. Nors studijos domino, vėliau dirbant įvairius darbus atsirado jausmas, kad kasdienybėje trūksta gyvo ryšio su žmonėmis ir galimybės realiai padėti kitiems. Ji yra dirbusi buhalterijoje, draudimo sektoriuje ir administracinėse pozicijose, tačiau nė viena jų netapo ilgalaikiu atsakymu.

    Kalbų gebėjimai atvėrė duris

    Lūžiu tapo tai, kas lydėjo nuo vaikystės, lengvas kalbų mokymasis ir smalsumas plėsti žinias. Mokykloje ji mokėsi rusų ir anglų kalbų, vėliau pasirinko vokiečių kalbą ir baigė kursus Goethe institute, gavusi sertifikatą. Būtent tuomet, pasak mokytojos, atsirado pirmosios progos neformaliai mokyti kitus.

    Pažįstami paprašė padėti jų vaikams su anglų kalba, o šie užsiėmimai pamažu peraugo į aiškų suvokimą, kad mokymas teikia pasitenkinimą. Ji sako, kad su kiekviena pamoka vis labiau stiprėjo jausmas, jog tai gali būti ne šalutinis užsiėmimas, o tikroji profesinė kryptis.

    Sprendimas persikvalifikuoti

    Norėdama mokyti atsakingai ir profesionaliai, A. Bosienė nusprendė siekti pedagogo kvalifikacijos. Ji įstojo į Šiaulių universitetą studijuoti anglų kalbos filologiją ir kryptingai ėjo pedagogikos keliu, derindama studijas su gyvenimo įsipareigojimais. Mokytoja pabrėžia, kad tai buvo reikalaujantis etapas, kuriame ypač svarbus tapo nuoseklumas ir aiškus tikslas.

    Baigusi studijas ji pradėjo dirbti darželiuose, vedė neformaliojo ugdymo anglų kalbos užsiėmimus, o vėliau sulaukė pasiūlymo dirbti privačioje mokykloje. Vis dėlto, pasak jos, ilgainiui atsirado noras dirbti valstybinėje mokykloje ir prisidėti prie platesnio ugdymo, o ne tik prie atskirų grupių ar projektų.

    Kodėl mokykla tapo pasirinkimu ilgam?

    Vėliau ji baigė magistro studijas ir įgijo edukologijos laipsnį, o šiandien dirba Lieporių gimnazijoje. Mokytoja sako, kad profesijos prasmingumas jai siejasi ne tik su dalyku, bet ir su kasdieniu santykiu: gebėjimu išklausyti, pastebėti mokinio poreikius, padėti augti ir kurti saugią mokymosi aplinką.

    Šalia darbo mokykloje ji toliau mokosi, dalyvauja mediacijos programoje, domisi psichologija ir neuropedagogika. Pasak jos, šiuolaikinėje mokykloje vis svarbesnė tampa ne vien dalykinė kompetencija, bet ir gebėjimas spręsti konfliktus, stiprinti bendradarbiavimą, kurti motyvuojantį grįžtamąjį ryšį ir atliepti skirtingus mokinių mokymosi stilius.

    Ji taip pat veda mokymus mokytojams, dalijasi patirtimi kaip lektorė, recenzuoja vadovėlius ir mentorystės veiklose prisideda prie būsimų pedagogų augimo. A. Bosienė pabrėžia, kad mokytojo kelias jai yra nuolatinis tobulėjimas, o didžiausia vertė matyti, kaip mokiniai ilgainiui drąsėja, stiprėja ir atranda savo kryptį.

    „Man mokytojo darbas nėra tik pareigų sąrašas. Tai galimybė kasdien prisidėti prie žmogaus augimo ir palikti pėdsaką ateities kartoms“, – sako Aistė Bosienė.

  • A Spelling Day Vilkaviškyje: į „Ąžuolo“ progimnaziją susirinko geriausi 2–4 klasių anglų kalbos žinovai

    Gegužės 5 dieną Vilkaviškio „Ąžuolo“ progimnazijoje surengtas anglų kalbos konkursas „A Spelling Day“, subūręs rajono savivaldybės bendrojo ugdymo mokyklų 2–4 klasių mokinius. Dalyviai varžėsi taisyklingai tardami ir paraidžiui sakydami anglų kalbos žodžius, o užduotys tikrino ne tik žodyną, bet ir tarimą.

    Mokytojai pažymi, kad tokio tipo konkursai padeda anksti ugdyti kalbinį tikslumą ir pasitikėjimą savimi viešai kalbant. Pradinukams tai taip pat yra motyvacinė patirtis, nes anglų kalbos mokymasis vis dažniau siejamas su kasdienėmis situacijomis, technologijomis ir vėlesnėmis mokymosi galimybėmis.

    Antros klasės grupėje pirmą vietą laimėjo Emilė Šūmakarytė iš Vilkaviškio pradinės mokyklos, ją ruošė mokytoja Irada Miltinienė. Antra vieta atiteko Liepai Džermeikaitei iš Kybartų Saulės progimnazijos, mokytoja Ilona Galeckienė, trečia vieta – Gabrieliui Matvijukui iš Kazimiero Baršausko mokyklos-daugiafunkcio centro Alvito skyriaus, mokytoja Ina Bikauskienė.

    Trečios klasės grupėje nugalėtoju tapo Natas Baltrušaitis iš Vilkaviškio pradinės mokyklos, mokytoja Sandra Petrukonienė. Antrą vietą iškovojo Domas Ališevičius iš Vilkaviškio „Ąžuolo“ progimnazijos, mokytoja Ina Bikauskienė, trečią – Uršulė Kriaučeliūnaitė iš Vilkaviškio pradinės mokyklos, mokytoja Asta Girdauskienė.

    Ketvirtos klasės grupėje pirmą vietą pelnė Kotryna Šabunkaitė iš Vilkaviškio „Ąžuolo“ progimnazijos, mokytoja Ina Bikauskienė. Antroje vietoje liko Goda Šeštakauskaitė iš tos pačios mokyklos, mokytoja Aida Liaudinskienė, trečią vietą užėmė Adelė Stočkutė iš Vilkaviškio pradinės mokyklos, mokytoja Živilė Mikulienė.

    Konkurso nugalėtojai apdovanoti Vilkaviškio rajono savivaldybės administracijos Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus padėkomis ir dovanomis, o visi dalyviai sulaukė „Ąžuolo“ progimnazijos direktorės padėkos raštų. Organizatoriai pabrėžė, kad svarbiausia – išsaugota mokinių motyvacija ir drąsa imtis naujų kalbinių iššūkių.

    „Džiaugiamės geriausiais iš geriausiųjų ir linkime neprarasti smalsumo, toliau domėtis anglų kalba bei drąsiai priimti naujus iššūkius“, – sakė anglų kalbos mokytojos Aida Liaudinskienė ir Ina Bikauskienė.

  • Study suggests common English phrases can boost perceived fluency more than advanced vocabulary

    Language learners often assume that using rare, complex vocabulary will make their speech sound more fluent. Research suggests that there is a close relationship between formulaic expression usage in speech and acoustic features of oral fluency. This implies that using formulaic expressions leads to faster articulation speed and fewer disruptions during speech. However, in terms of how listeners perceive speakers’ fluency, the role of formulaic expressions has been unclear.

    To investigate this, Ph.D. student, Kotaro Takizawa and Research Assistant Professor Shungo Suzuki from Waseda University, Japan, analyzed speech from 102 Japanese speakers of English, each delivering an argumentative speech. They measured the use of bigram and trigram expressions (two- and three-word sequences) and had fluency judged by 10 experienced raters. The study controlled for key fluency metrics, including articulation rate, pauses, and self-corrections, to isolate the effect of formulaic expressions on fluency perception. This study was published online in the journal Studies in Second Language Acquisition on February 12, 2025.

    The findings revealed that utterance fluency (smoothness of speech delivery) was the strongest predictor of fluency perception, accounting for 61% of the variance in ratings. However, high-frequency formulaic expressions added an extra 0.8% to fluency judgments, while rarer, more complex phrases had little to no effect.

    The study also reveals that the key to sounding fluent is not about using sophisticated words; it is about using the right phrases. Their study shows that common, everyday expressions have a small but significant impact on how fluency is perceived, even when a factor like smoothness is accounted for. “We found that common, oft-used formulaic expressions, rather than rare, sophisticated ones, significantly influenced rater judgment of speakers’ fluency,” said Takizawa.

    Fluency plays a crucial role in language learning and assessment, especially in standardized tests like TOEFL and IELTS, where expert raters evaluate how natural and smooth a speaker sounds. Traditionally, fluency has been associated with speed and uninterrupted speech, but the role of formulaic expressions (common multi-word phrases) has been less clear. Previous studies suggested that these expressions help speakers communicate more smoothly, but few have examined how they influence fluency perception on their own.

    Suzuki highlighted the practical implications: “It is generally observed that language teachers and learners tend to focus more on rare words or difficult phrases that sound more proficient. However, the current findings indicate that that should not necessarily be the focus, particularly if they want to improve their fluency perceived by others.”

    This research suggests that learners should shift their focus from advanced vocabulary to mastering everyday phrases that come naturally in conversation. For example, instead of saying “I agree the idea” — which sounds unnatural — learners should use “I agree with the idea.” These common expressions are easy to find in textbooks and everyday conversations, making them more accessible for learners of all levels.

    The study has significant implications for language testing, where fluency judgments can impact scores. It suggests that test-takers should focus on integrating natural phrasal expressions into their speech while maintaining the smoothness of their speech. Highlighting the importance of both aspects, “Our research shows that there is no denying that improving fluency in utterance contributes to good fluency judgment scores,” noted Takizawa.

    This study highlights the crucial role of common expressions in shaping how fluency is perceived, offering valuable insights for language learners and educators.