Tag: Ankštinės

  • Dietologai ragina dažniau valgyti ankštines: kodėl pupelės svarbios Viduržemio jūros mityboje

    Pupelės ir kitos ankštinės – vienas labiausiai nuvertinamų Viduržemio jūros mitybos produktų, nors mitybos specialistai sako, kad jų daugeliui trūksta lėkštėje.

    Kaip rašoma „EatingWell“, ankštinės laikomos maistingomis, nebrangiomis ir lengvai pritaikomomis kasdieniuose patiekaluose – nuo sriubų iki salotų ar troškinių.

    Viduržemio jūros mityba siejama su palankesniais sveikatos rodikliais, o jos pagrindas – kuo mažiau perdirbtas maistas: daržovės, vaisiai, neskaldyti grūdai, alyvuogių aliejus, žuvis ir ankštinės.

    Dietologai pabrėžia, kad ankštinės ypač vertingos dėl skaidulų ir augalinių baltymų, o didinant jų kiekį racione svarbu tai daryti pamažu – kad organizmas spėtų prisitaikyti.

    Kaip pupelės gali prisidėti prie sveikatos

    Mitybos specialistė Dru Rosales teigia, kad norint laikytis Viduržemio jūros mitybos principų, vienas paprasčiausių įpročių – dažniau įtraukti pupeles į savaitės valgiaraštį. Tokiuose mitybos modeliuose dažnai rekomenduojama ankštinių valgyti bent kelis kartus per savaitę.

    Ankštinės yra patogus būdas didinti augalinių baltymų kiekį racione. Pavyzdžiui, viena puodelio porcija virtų raudonųjų pupelių gali suteikti apie 15 gramų baltymų ir 13 gramų skaidulų.

    Dar viena priežastis – skaidulos, kurios siejamos su širdžiai palankesniais rodikliais, stabilesniu cukraus kiekiu kraujyje, didesniu sotumu ir žarnyno veiklos palaikymu. Skelbiama, kad dauguma suaugusiųjų su maistu nesurenka pakankamo skaidulų kiekio.

    Be to, pupelėse yra augalinių junginių, siejamų su antioksidaciniu ir priešuždegiminiu poveikiu. Tamsesnių spalvų ankštinės, pavyzdžiui, juodosios ar raudonosios pupelės, dažnai išskiriamos kaip turinčios daugiau tam tikrų antioksidantų.

    Ankštinės taip pat suteikia vitaminų ir mineralų – tarp jų minimi B grupės vitaminai (ypač folatai), geležis, magnis, kalis, cinkas. Šios medžiagos svarbios įvairioms organizmo funkcijoms, įskaitant kraujodarą ir normalią raumenų bei nervų veiklą.

    Kaip įtraukti ankštines į mitybą ir išvengti nemalonių pojūčių

    Dietologė Alyssa Pacheco pataria, jei ankštinių iki šiol valgėte retai, pradėti nuo mažesnių porcijų ir didinti palaipsniui. Kaip startinė porcija įvardijama maždaug pusė puodelio vienu kartu.

    Pasak jos, staigus skaidulų kiekio padidinimas kai kuriems žmonėms gali sukelti pilvo pūtimą, dujų kaupimąsi ar kitus virškinimo sutrikimus. Didinant skaidulų kiekį taip pat svarbu gerti daugiau vandens.

    Į kasdienius patiekalus ankštines galima įmaišyti labai paprastai: dėti į sriubas ir troškinius, berti ant salotų, gaminti užtepėles ar humusą, naudoti kaip dalinį mėsos pakaitalą taco, čili ar makaronų patiekaluose.

    Jei pati pupelių tekstūra nepatinka, siūloma išbandyti produktus iš ankštinių, pavyzdžiui, avinžirnių makaronus – taip prie naujo skonio ir skaidulų kiekio galima priprasti lengviau.

    Ne tik pupelės: ką dar akcentuoja Viduržemio jūros mityba

    Specialistai primena, kad pupelės yra tik viena Viduržemio jūros mitybos dalis. Šis mitybos modelis taip pat remiasi gausesniu daržovių ir vaisių, neskaldytų grūdų, riešutų, sėklų ir sveikųjų riebalų vartojimu.

    Tekste taip pat pabrėžiama, kad svarbūs ne tik produktai, bet ir bendri įpročiai – fizinis aktyvumas bei socialinis ryšys. O individualiems poreikiams geriausia pritaikyti mitybą padeda registruotas dietologas.

  • Cukraus šuoliai vargina ne tik sergančius: 5 produktai, kurie padeda stabilizuoti gliukozę

    Cukraus šuoliai vargina ne tik sergančius: 5 produktai, kurie padeda stabilizuoti gliukozę

    Staigūs cukraus kiekio kraujyje svyravimai aktualūs ne tik žmonėms, kuriems diagnozuotas diabetas. Vis dažniau apie problemą sužinoma dėl insulino rezistencijos ar prediabeto, o riziką didina sėslus gyvenimo būdas, antsvoris ir gausi itin perdirbto maisto mityba.

    Gydytojai pabrėžia, kad kasdieniai pasirinkimai gali turėti apčiuopiamą poveikį glikemijai. Subalansuota mityba, kurioje daugiau skaidulų, baltymų ir nesočiųjų riebalų, paprastai lėtina angliavandenių pasisavinimą ir padeda išvengti ryškių gliukozės šuolių po valgio.

    Ankštinės: sotumas ir lėtesnis pasisavinimas

    Pupelės, lęšiai, avinžirniai ir žirniai laikomi vienu praktiškiausių pasirinkimų, kai siekiama stabilesnio cukraus kiekio. Juose gausu tirpių ir netirpių skaidulų, taip pat augalinių baltymų, todėl sotumas išlieka ilgiau, o gliukozė į kraują patenka palaipsniui.

    Ankštinės dažnai rekomenduojamos ir dėl poveikio kūno masei, kuri tiesiogiai susijusi su antro tipo diabeto rizika. Įtraukus jas kelis kartus per savaitę, lengviau sumažinti itin perdirbtų užkandžių kiekį ir palaikyti nuoseklesnį energijos lygį dienos metu.

    Citrusai ir pomidorai: daugiau skaidulų, mažiau pagundų

    Apelsinai, citrinos, mandarinai ar greipfrutai suteikia ne tik vitamino C, bet ir skaidulų, kurios padeda lėtinti cukrų pasisavinimą. Dalis citrusinių vaisių pasižymi santykinai žemesniu glikemijos indeksu, todėl jie dažnai tampa geresne alternatyva saldumynams.

    Vis dėlto svarbu prisiminti, kad greipfrutai gali sąveikauti su kai kuriais vaistais, todėl žmonėms, vartojantiems receptinius preparatus, vertėtų pasitarti su gydytoju ar vaistininku. Taip pat verta rinktis vaisių, o ne sultis, nes pastarosiose dažniau trūksta skaidulų.

    Pomidoriai dažnai nuvertinami, nors jie yra mažai kaloringi ir turi antioksidantų, įskaitant likopeną. Jie gali būti naudingi kaip daržovių dalis prie pagrindinių patiekalų, ypač kai siekiama didesnio bendro skaidulų kiekio mityboje.

    Jei renkatės pomidorų sultis ar padažus, verta atidžiai skaityti etiketes: dalyje produktų gali būti pridėtinio cukraus, daug druskos ar saldiklių. Stabiliai glikemijai svarbūs ne tik atskiri produktai, bet ir bendras kasdienis pasirinkimų nuoseklumas.

    Riebios žuvys ir graikiškas jogurtas: baltymai ir omega-3

    Lašiša, skumbrė, silkė ar tunas vertinami dėl omega-3 riebalų rūgščių, kurios siejamos su uždegimo mažinimu ir geresniu jautrumu insulinui. Tai svarbu, nes lėtinis uždegimas dažnai minimas kaip vienas veiksnių, susijusių su angliavandenių apykaitos sutrikimais.

    Fermentuoti pieno produktai, ypač graikiškas jogurtas, gali padėti dėl didesnio baltymų kiekio. Baltymai paprastai didina sotumą ir lėtina skrandžio išsituštinimą, todėl po valgio gliukozės kreivė kyla tolygiau, o ne staigiai.

    Specialistai taip pat vis dažniau kalba apie žarnyno mikrobiotos svarbą medžiagų apykaitai, o fermentuoti produktai gali prisidėti prie palankesnės bakterijų įvairovės. Praktinis patarimas paprastas: rinktis natūralų, be pridėtinio cukraus jogurtą ir priedus susikomponuoti patiems, pavyzdžiui, su uogomis ar riešutais.

    Galiausiai, stabilus cukraus kiekis dažniausiai pasiekiamas ne vienu stebuklingu ingredientu, o visuma: reguliarus valgymo režimas, daugiau daržovių, pakankamas baltymų kiekis, mažiau saldintų gėrimų ir daugiau judėjimo. Jei įtariate prediabetą ar turite nuolatinių simptomų, verta atlikti tyrimus ir aptarti rezultatus su šeimos gydytoju.