CP v2

Tag: Ankstyva diagnostika

  • Gydytojai įspėja: kritinis vėžio amžius – kada diagnozė nustatoma dažniausiai?

    Vėžys dažniausiai diagnozuojamas vyresniame amžiuje, o daugiausia atvejų fiksuojama po 50 metų. Epidemiologiniai duomenys rodo, kad bendras vėžio diagnozės amžiaus vidurkis pagal medianą siekia apie 66–67 metus, todėl tai laikoma vienu kritiškiausių laikotarpių.

    Medianinis amžius reiškia, kad maždaug pusė atvejų nustatoma jaunesniems, o kita pusė – vyresniems žmonėms. Dėl to 60–70 metų tarpsnis dažnai išskiriamas kaip laikas, kai tikimybė pirmąkart išgirsti diagnozę reikšmingai išauga.

    Kas lemia rizikos šuolį?

    Viena pagrindinių priežasčių – su amžiumi ląstelėse ilgainiui kaupiasi genetiniai pažeidimai, didėja mutacijų tikimybė ir silpnėja organizmo gebėjimas jas suvaldyti. Taip pat ilgėja ir bendras rizikos veiksnių poveikio laikas.

    Didelę įtaką turi gyvenimo būdas ir aplinka: rūkymas, alkoholio vartojimas, ultravioletiniai spinduliai, kai kurios cheminės medžiagos, oro tarša. Kuo ilgiau žmogus susiduria su šiais veiksniais, tuo didesnė tikimybė, kad susiformuos piktybiniai pakitimai.

    Kaip pasiskirsto atvejai pagal amžių?

    Pagal dažnai cituojamus nacionalinių registrų ir statistikos centrų skaičiavimus, iki 20 metų amžiaus vėžys sudaro tik apie 1 proc. visų atvejų. 20–34 metų grupėje tai sudaro apie 3 proc., o 35–44 metų – apie 5 proc.

    Nuo 45 metų kreivė ryškiai kyla: 45–54 metų grupėje minimi apie 11 proc. atvejų, 55–64 metų – apie 24 proc. Daugiausia atvejų dažniausiai tenka 65–74 metų amžiui – apie 30 proc.

    Vyresniame amžiuje atvejų dalis išlieka didelė: 75–84 metų grupėje nurodoma apie 19 proc., o 85 metų ir vyresnių – apie 8 proc. Kai kuriose šalyse ypač ryški dalis tenka 75 metų ir vyresniems, nes ilgėja gyvenimo trukmė ir daugėja vyresnio amžiaus gyventojų.

    Skirtingiems vėžiams – skirtingas amžius

    Atskiri vėžio tipai turi nevienodą diagnozės amžiaus profilį. Pavyzdžiui, krūties vėžio medianinis diagnozės amžius dažnai nurodomas apie 62–63 metus, o storosios ir tiesiosios žarnos vėžio – apie 66–67 metus.

    Plaučių vėžiui būdingas dar vėlesnis amžius – apie 71 metus, o šlapimo pūslės vėžio diagnozė dažnai nustatoma apie 73 metus. Prostatos vėžys daugeliu atvejų diagnozuojamas vyresniame amžiuje, dažnai minint 66–68 metų intervalą.

    Nors didžioji dalis piktybinių ligų atvejų tenka vyresniems žmonėms, dalis onkologinių susirgimų dažniau pasitaiko vaikams ir jauniems suaugusiesiems. Tarp jų minimos leukemijos, kai kurie smegenų navikai, taip pat osteosarkoma.

    Medikai pabrėžia, kad amžius pats savaime nėra nuosprendis, tačiau jis siejamas su didesne rizika, todėl ypač svarbus budrumas dėl simptomų ir profilaktiniai patikrinimai pagal amžių bei individualius rizikos veiksnius. Ankstyvas nustatymas daugeliu atvejų reikšmingai pagerina gydymo galimybes.

  • DI aptiko kasos vėžį dar iki 3 metų anksčiau: tyrimas atskleidė, kodėl medikai to nemato

    DI aptiko kasos vėžį dar iki 3 metų anksčiau: tyrimas atskleidė, kodėl medikai to nemato

    Kasos vėžys laikomas viena agresyviausių onkologinių ligų, nes dažnai nustatomas per vėlai, kai liga jau būna išplitusi ir gydymo galimybės smarkiai susiaurėja. Mokslininkai vis dažniau ieško būdų, kaip pasinaudojant medicininiais vaizdais aptikti ligą dar iki pirmųjų aiškių simptomų.

    JAV Mayo Clinic ir Teksaso universiteto MD Anderson Cancer Center tyrėjai pristatė radiomika paremtą ankstyvo aptikimo modelį, pavadintą REDMOD. Jis buvo mokomas analizuoti kompiuterinės tomografijos vaizdus ir ieškoti subtilių audinių tekstūros bei struktūros požymių, kurie žmogaus akiai dažnai lieka nepastebimi.

    Modelio mokymui panaudota 969 kasos kompiuterinės tomografijos tyrimų duomenų bazė, o vėliau sistema patikrinta su atskiru rinkiniu. Tyrėjai analizavo 63 žmonių, kuriems vėliau diagnozuotas kasos vėžys, ankstesnius tyrimus ir 430 kontrolinių atvejų, kai vėžio nebuvo.

    REDMOD teisingai pažymėjo 46 iš 63 atvejų, tai sudaro 73 proc., ir, pasak tyrėjų, vidutiniškai leido įtarti ligą maždaug 16 mėnesių iki oficialios diagnozės. Tuo pat metu du radiologai, peržiūrėję tuos pačius anksčiau „švariais“ laikytus vaizdus, ankstyvus požymius atpažino 38,9 proc. atvejų.

    Vis dėlto tyrimas parodė ir riziką: iš 430 kontrolinių atvejų 81 žmogus buvo klaidingai priskirtas prie įtartinų, todėl realiomis sąlygomis tai reikštų papildomus tyrimus ir nerimą pacientams. Tokie klaidingi teigiami rezultatai sveikatos sistemoje gali reikšti didesnį krūvį ir būtinybę aiškiai apibrėžti, kam tokie įrankiai taikomi.

    „Didžiausia kliūtis gelbstint gyvybes nuo kasos vėžio buvo mūsų nesugebėjimas pamatyti ligos tada, kai ji dar išgydoma“, – sakė Mayo Clinic radiologas ir branduolinės medicinos specialistas Ajit Goenka.

    „Šis dirbtinis intelektas gali atpažinti vėžiui būdingą signalą net tada, kai kasa atrodo normali, ir tai padaryti patikimai skirtingose klinikinėse aplinkose“, – sakė A. Goenka.

    Tyrėjų teigimu, modelio stiprybė yra tai, kad jis ieško ne akivaizdaus naviko, o vadinamųjų radiominių dėsningumų. Tai gali būti itin ankstyvi audinių pokyčiai, atsirandantys dar gerokai prieš tai, kai susiformuoja aiškiai matomas darinys arba pasireiškia simptomai.

    Komanda taip pat pažymi, kad sistema panašų rezultatą parodė ir papildomuose duomenų rinkiniuose, gautuose iš skirtingų ligoninių ir naudojant nevienodą įrangą. Kai pacientai turėjo kelis tyrimus skirtingu laiku, REDMOD iš esmės išlaikė stabilų vertinimą, o tai svarbu kuriant ilgalaikio stebėjimo strategijas.

    Praktinis klausimas dabar yra ne tik tikslumas, bet ir taikymo scenarijus: tokie įrankiai greičiausiai būtų naudingiausi didesnės rizikos grupėms. Tai gali būti žmonės, turintys paveldimų genetinių rizikos veiksnių, lėtinį pankreatitą, naujai atsiradusį cukrinį diabetą vyresniame amžiuje ar kitas gydytojų vertinamas aplinkybes.

    Tyrėjai pabrėžia, kad prieš diegiant į klinikinę praktiką būtini perspektyviniai tyrimai, kuriuose sistema būtų tikrinama realiu laiku, o sprendimų nauda vertinama pagal pacientų baigtis. Be to, reikės aiškių taisyklių, kaip sujungti DI signalus su radiologo išvada, laboratoriniais tyrimais ir tolesne diagnostika.

    Kasos vėžio atveju laikas dažnai yra lemiamas, todėl ankstyvo aptikimo technologijos laikomos viena perspektyviausių krypčių. Jei tokie modeliai bus patvirtinti platesniuose tyrimuose, jie galėtų tapti papildomu filtru, padedančiu nepraleisti atvejų, kai liga dar tik pradeda formuotis.

  • DI iš medicininių įrašų gali iš anksto numatyti ADHD riziką vaikams: ką parodė 140 000 įrašų analizė

    DI iš medicininių įrašų gali iš anksto numatyti ADHD riziką vaikams: ką parodė 140 000 įrašų analizė

    Naujas tyrimas rodo, kad dirbtinis intelektas, analizuodamas įprastus elektroninius sveikatos įrašus, gali padėti pastebėti vaikus, kuriems vėliau gali būti diagnozuotas ADHD. Tokia atranka potencialiai leistų šeimoms ir gydytojams imtis veiksmų gerokai anksčiau nei įprastai.

    ADHD yra vienas dažniausių vaikų ir paauglių neuropsichikos sutrikimų, siejamas su dėmesio koncentracijos sunkumais, hiperaktyvumu ir impulsyvumu. Praktikoje dalis vaikų diagnozės laukia ilgai, o tai reiškia prarastą laiką ankstyvai pagalbai mokykloje ir namuose.

    Kaip veikia prognozavimo modelis

    Tyrėjai iš Duke Health analizavo daugiau nei 140 000 vaikų sveikatos įrašų ir mokė DI modelį atpažinti pasikartojančius signalus nuo gimimo iki ankstyvos vaikystės. Modelis ieškojo ne vieno požymio, o jų derinių, kurie medicininiuose duomenyse gali kauptis dar iki aiškios klinikinės ADHD išraiškos.

    Rezultatai parodė, kad modelis gana tiksliai įvertino riziką vaikams nuo penkerių metų. Tyrime taip pat teigiama, kad prognozės išliko nuoseklios skirtingose grupėse pagal lytį, rasę, etninę kilmę ir draudimo statusą, o tai svarbu vertinant galimą šališkumą.

    „Turime nepaprastai turtingą informacijos šaltinį elektroniniuose sveikatos įrašuose“, – sakė tyrimo autorius Eliott Hill.

    „Norėjome patikrinti, ar duomenyse paslėpti dėsningumai gali parodyti, kurie vaikai vėliau bus diagnozuoti, dar gerokai iki to momento, kai diagnozė paprastai nustatoma“, – teigė jis.

    Ar DI gali pakeisti gydytoją?

    Tyrimo autoriai pabrėžia, kad toks įrankis nėra skirtas diagnozuoti ar pakeisti specialistų vertinimą. Idėja yra atranka, kuri padėtų klinikoms ir šeimos gydytojams greičiau nukreipti vaikus išsamesniam įvertinimui, kai rizika yra didesnė.

    „Tai nėra DI gydytojas“, – sakė vyresnysis tyrimo autorius Matthew Engelhard.

    „Tai įrankis, padedantis klinikams sutelkti laiką ir išteklius, kad vaikai, kuriems reikia pagalbos, neliktų nuošalyje ir nelauktų atsakymų metų metus“, – pridūrė jis.

    Ką tai reikštų šeimoms ir mokykloms

    Ankstyvesnis rizikos atpažinimas gali reikšti greitesnę prieigą prie įrodymais grįstų priemonių: tėvų konsultacijų, elgesio intervencijų, mokymosi aplinkos pritaikymo ir, kai reikia, specialisto stebėsenos. Tyrėjai pažymi, kad laiku suteikta pagalba siejama su geresniais akademiniais ir socialiniais rezultatais.

    Praktinis iššūkis yra atsakingas tokio įrankio įdiegimas: reikėtų aiškių taisyklių, kaip pateikiamas rizikos įvertinimas, kaip jis aptariamas su tėvais ir kokie tolesni žingsniai siūlomi. Ne mažiau svarbūs duomenų privatumo ir saugumo klausimai, nes elektroniniai sveikatos įrašai yra itin jautrūs.

    Specialistai taip pat atkreipia dėmesį į diagnostikos nelygybę, ypač tarp mergaičių, kurioms dažniau pasireiškia mažiau pastebimi nedėmesingumo simptomai. Tokie modeliai, jei jie kuriami ir tikrinami atsakingai, galėtų padėti sumažinti praleistų atvejų skaičių, tačiau galutinį sprendimą vis tiek turi priimti gydytojas.