CP v2

Tag: Antanas Kalnius

  • Kretingos rajone startuoja 10 elektrinių autobusų: 3,2 mln. eurų investicija ir atnaujinti maršrutai

    Nuo birželio 1 dienos Kretingos miesto ir rajono maršrutuose pradeda važiuoti 10 naujų UAB Kretingos autobusų parko elektrinių autobusų. Tai didžiausia investicija per įmonės istoriją – beveik 3,2 mln. eurų, skirta viešojo transporto atnaujinimui ir paslaugų kokybei gerinti.

    Pasak savivaldybės, naujieji autobusai keičia iki šiol naudotą parką, kurio vidutinis amžius siekė apie 20 metų. Elektriniai autobusai laikomi vienu greičiausių būdų mažinti triukšmą miestuose ir lokalias išmetamąsias dujas, nes jie neturi išmetimo vamzdžio taršos ten, kur važiuoja.

    Kas pasikeis keleiviams?

    Iš 10 įsigytų autobusų penki pritaikyti iki 56 keleivių, dar penki – iki 36 keleivių. Visuose numatytos vietos neįgaliojo ar vaiko vežimėliams, įrengtos vaizdo stebėjimo kameros, oro kondicionieriai, taip pat šildymo, vėdinimo sistemos.

    Vizualiai autobusai taip pat išsiskirs: juos puoš Kretingos Simono Daukanto progimnazijos bendruomenės kurti piešiniai, kuriuose stilizuotai vaizduojami Kretingos objektai ir gamtos motyvai. Ant autobusų bus ir užrašas Kretinga – žalias miestas.

    Maršrutai ir važiavimo pradžia

    Pirmosiomis birželio savaitėmis elektriniai autobusai kursuos skirtingais maršrutais, kad keleiviai juos pamatytų įvairiose rajono vietose. Nuo birželio vidurio dalis autobusų planuojama skirti reisams Palangos kryptimis per Birutės gatvės tiltą.

    Savivaldybė nurodo, kad maršrutas per Birutės gatvės tiltą bus atnaujintas laikinai – iki planuojamos tilto rekonstrukcijos darbų pradžios. Važiavimas vyks maršrutu, kuris galiojo iki praėjusių metų rugpjūčio.

    Kiek kainavo ir kas finansavo?

    Elektrinių autobusų įsigijimas kainavo beveik 3,2 mln. eurų, o įkrovimo stotelių įrengimas – daugiau nei 80 000 eurų. Projektas finansuotas Kretingos autobusų parko lėšomis ir Europos Sąjungos fondų parama.

    Toks atnaujinimas atitinka bendrą Europos miestų kryptį, kai viešasis transportas vis dažniau elektrifikuojamas dėl klimato tikslų, mažesnio triukšmo ir didesnio komforto. Kretingos rajone tai turėtų tapti pradžia nuoseklesniam parko atnaujinimui ir maršrutų tinklo peržiūrai.

    „Naujieji elektriniai autobusai gerokai pagerins viešojo transporto paslaugų kokybę Kretingos rajone. Siekiame, kad Kretinga būtų žalias ir švarus miestas, tad įsigyti ekonomiški ir netaršūs autobusai yra svarbi investicija ne tik į viešąjį transportą, bet ir į žmonių gyvenimo kokybę“, – sakė Kretingos rajono meras Antanas Kalnius.

  • Kretinga pristato 10 elektrinių autobusų: bandomieji važiavimai ir kelionė po miestą su meru

    Didžiausias parko atnaujinimas

    Kretingos rajone nuo birželio 1 dienos į gatves išvažiuos 10 naujų Kretingos autobusų parko elektrinių autobusų. Savivaldybė skelbia, kad tai didžiausia iki šiol investicija į rajono viešojo transporto atnaujinimą.

    Elektrinių autobusų įvedimas siejamas su tylesniu ir švaresniu transportu mieste bei mažesnėmis eksploatavimo sąnaudomis ilguoju laikotarpiu. Tokie sprendimai pastaraisiais metais vis dažniau pasirenkami ir kituose Lietuvos miestuose.

    Pristatymas Rotušės aikštėje

    Naujieji autobusai bus pristatyti Kretingos miesto Rotušės aikštėje gegužės 29 dieną nuo 10 iki 13 valandos. Renginio metu gyventojai galės apžiūrėti transporto priemones ir susipažinti su jų įranga.

    Taip pat numatytos konsultacijos su Kretingos autobusų parko, Kretingos rajono savivaldybės ir gamintojų atstovais. Organizatoriai kviečia užduoti klausimus apie planuojamus maršrutus, patogumus ir eksploataciją.

    Kelionė su meru ir bandomieji važiavimai

    11 valandą planuojama kelionė naujuoju autobusu po Kretingą kartu su rajono meru Antanu Kalniumi. Skelbiama, kad kelionės metu bus pristatyti mieste įgyvendinami ir planuojami projektai.

    12 valandą numatyti bandomieji važiavimai, kurių metu norintieji galės išbandyti elektrinius autobusus. Organizatoriai ragina atvykti ir gyvai įvertinti, kuo naujas viešojo transporto parkas skirsis kasdienėse kelionėse.

  • Kretingos rajone atnaujins dar 8 priedangas: VRM skyrė 200 tūkst. eurų modernizavimui

    Kretingos rajono savivaldybė iš Vidaus reikalų ministerijos gavo 200 tūkst. eurų finansavimą priedangų modernizavimui. Už šias lėšas rajone planuojama atnaujinti dar aštuonias priedangas, didinant jų parengtį gyventojų saugumui užtikrinti.

    Kaip nurodo savivaldybė, finansavimas bus skirtas ne tik elementariems remonto darbams, bet ir priedangų funkcionalumui pagerinti. Numatyta įrengti evakuacinius išėjimus, atnaujinti vėdinimo sistemas, montuoti apsauginius langų skydus ir diegti rezervinio elektros tiekimo sprendimus.

    Taip pat planuojama įrengti gaisro aptikimo sistemas, ryšio sprendimus, įskaitant belaidžio interneto prieigos taškus, ir pritaikyti įėjimus riboto judumo asmenims. Savivaldybė pabrėžia, kad tokie darbai leidžia priedangoms veikti patikimiau įvairių incidentų ar ekstremalių situacijų metu.

    „Šiuo metu Kretingos mieste jau modernizuojamos septynios priedangos, o dabar, gavus finansavimą, bus modernizuotos dar aštuonios. Tai svarbus žingsnis stiprinant rajono pasirengimą galimoms grėsmėms“, – sakė Kretingos rajono meras Antanas Kalnius.

    Pasak savivaldybės, naujai į modernizavimo planą įtrauktos priedangos yra Kretingos muziejuje, Socialinių paslaugų centre, Padvarių socialinės globos namuose, Salantų gimnazijoje, Kartenos pirminės sveikatos priežiūros centre, Jokūbavo Aleksandro Stulginskio mokykloje-daugiafunkciame centre, Kretingos rajono savivaldybės M. Valančiaus viešojoje bibliotekoje ir Salantų regioninio parko Lankytojų centre.

    Šis projektas tęsia ankstesnius rajono žingsnius civilinės saugos srityje. Savivaldybė primena, kad priedangų atnaujinimas vykdomas etapais, o lėšos skiriamos siekiant, kad daugiau viešųjų pastatų būtų realiai pritaikyti gyventojų laikinam prieglobsčiui ir infrastruktūra atitiktų šiuolaikinius reikalavimus.

    2025 metais Kretingos rajono savivaldybė taip pat buvo pritraukusi 200 tūkst. eurų priedangoms modernizuoti. Tuomet darbai pradėti Kretingos Jurgio Pabrėžos universitetinėje gimnazijoje, Kretingos lopšelyje-darželyje „Ąžuoliukas“, Kretingos Marijos Tiškevičiūtės mokykloje, Kretingos lopšelyje-darželyje „Žilvitis“, Kretingos Marijono Daujoto progimnazijoje, VšĮ Pranciškonų gimnazijoje ir Kretingos rajono kultūros centre esančiose priedangose.

  • Kretingos rajono savivaldybė įvertinta už teisingus sprendimus verslui: mažino NT mokesčio tarifus

    Kretingos rajono savivaldybė sulaukė Lietuvos verslo konfederacijos įvertinimo už verslui palankius sprendimus. Kretingos rajono merui Antanui Kalniui įteikta padėka ir simbolinė statulėlė, pabrėžianti savivaldos ir verslo partnerystę.

    Apdovanojimas skirtas už sprendimą taikyti vienus mažiausių nekilnojamojo turto mokesčio tarifų verslui. Savivaldybė teigia taip siekianti sudaryti palankesnes sąlygas kurti ir plėsti verslą bei pritraukti investicijas Kretingos rajone.

    Komercinės paskirties nekilnojamajam turtui, įskaitant administracinės, maitinimo, paslaugų, viešbučių, poilsio, kultūros, švietimo, mokslo ir sporto paskirties objektus, tarifas sumažintas nuo 0,7 iki 0,5 proc. Kitam turtui tarifas mažintas nuo 1 iki 0,8 proc.

    Praktikoje tokie sprendimai reiškia mažesnę mokestinę naštą įmonėms, ypač toms, kurios veikia didesnėse patalpose ar investuoja į naujus objektus. Savivaldybės dažnai konkuruoja tarpusavyje dėl investuotojų, todėl NT mokesčio dydis tampa vienu iš kriterijų, lemiančių, kur planuojama plėtra.

    Verslo aplinkai svarbus ne tik mokesčių lygis, bet ir sprendimų stabilumas bei aiškumas, nes tai leidžia tiksliau planuoti kaštus ir investicijų grąžą. Savivaldybė pabrėžia, kad sieks išlaikyti dialogą su vietos verslu ir ieškoti priemonių, kurios skatintų darbo vietų kūrimą bei ekonominį aktyvumą rajone.

    „Verslas yra svarbi rajono augimo ir gyvybingumo dalis – jis kuria darbo vietas, skatina investicijas ir stiprina vietos ekonomiką. Savivaldybės tikslas – būti patikimu partneriu verslui, priimant sprendimus bei kuriant palankią aplinką“, – sakė Kretingos rajono savivaldybės meras Antanas Kalnius.

    „Gautas apdovanojimas rodo, kad judame teisinga linkme“, – pridūrė jis.

  • Kretinga stoja prieš SAM vaikų skyrių pertvarką: ginčijami 40 tūkst. ir 1 100 atvejų kriterijai

    Kretingos rajono savivaldybė nepritaria Sveikatos apsaugos ministerijos planuojamiems pokyčiams, susijusiems su vaikų ligų skyrių veikla rajoninėse ligoninėse. Savivaldybė teigia, kad siūlomi kriterijai gali sumažinti paslaugų prieinamumą šeimoms ir padidinti spaudimą didžiųjų miestų gydymo įstaigoms.

    Apie savo poziciją Kretinga informavo Prezidentą, Seimo pirmininką, Seimo Sveikatos reikalų komitetą, sveikatos apsaugos ministrę ir Lietuvos savivaldybių asociaciją. Savivaldybė prašo persvarstyti siūlomus sprendimus ir jų taikymo logiką regionams.

    Kas kelia didžiausias abejones?

    Kretingos meras Antanas Kalnius pabrėžia, kad savivaldybei neaiškūs kriterijai, kuriais remiantis formuojami siūlymai dėl vaikų ligų skyrių išlikimo ar apimčių. Jo teigimu, dalis reikalavimų atrodo dirbtiniai ir neatsižvelgiantys į realius pacientų srautus bei ligoninių galimybes.

    Vienas iš pagrindinių ginčų taškų yra 40 tūkst. gyventojų kriterijus, nuo kurio, savivaldybės vertinimu, gali priklausyti paslaugų tęstinumas. Kretingos atveju deklaruotų gyventojų skaičius nurodomas kaip 39,3 tūkst., todėl kyla klausimas, kodėl kelių šimtų ar kelių tūkstančių skirtumas turėtų lemti skyriaus likimą.

    Taip pat kritikuojamas 1 100 stacionarinių vaikų ligų profilio atvejų per metus kriterijus. Savivaldybė teigia, kad daugumai rajoninių ligoninių toks lygis yra praktiškai nepasiekiamas, ypač mažėjant lovų skaičiui ir keičiantis stacionarinio gydymo praktikai.

    „Visiškai neaišku, kodėl pasirinktas 40 tūkst. gyventojų kriterijus ir 1 100 atvejų riba, kuri realiai rajono ligoninėms yra nepasiekiama“, – sakė Antanas Kalnius.

    Finansavimas ir teisinės ribos

    Savivaldybė atkreipia dėmesį ir į finansavimo problemą: stacionarinių vaikų ligų paslaugų įkainiai, Kretingos vertinimu, ilgą laiką neatitiko realių sąnaudų, todėl skyriai dirba nuostolingai. Tai didina riziką, kad pertvarkos našta bus perkelta savivaldybėms.

    Kretinga teigia, kad savivaldybės jau dabar prisideda prie viešųjų paslaugų išlaikymo ir specialistų pritraukimo, tačiau ligoninių skyrių finansavimas turėtų būti užtikrinamas iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšų. Savivaldybė kelia klausimą, ar teisinga ir tvaru prašyti vietos biudžetų dengti sistemines sveikatos apsaugos spragas.

    Dar viena įvardijama problema yra teisinis aiškumas: savivaldybių lėšos, pagal galiojančią tvarką, turi būti skiriamos tos savivaldybės gyventojams. Kadangi gydymo paslaugos teikiamos visiems Lietuvos gyventojams, nepriklausomai nuo deklaruotos gyvenamosios vietos, savivaldybė įžvelgia riziką, kad papildomas finansavimas iš savivaldybės biudžeto galėtų kelti teisinių klausimų.

    Ką tai reikštų pacientams regione?

    Kretingos rajono savivaldybė akcentuoja, kad demografinė situacija regione nekinta staigiai, o Kretingos ligoninės paslaugų apimtys, pasak savivaldybės, didėja. Dėl to bet koks paslaugų ribojimas ar atsisakymas, savivaldybės vertinimu, blogintų prieinamumą ir mažintų regiono sveikatos sistemos stabilumą.

    Pasak mero, anksčiau, kai vaikų ligų skyrius turėjo daugiau lovų, per metus buvo gydoma apie 900 vaikų, o dabar, turint 10 lovų, gydomų pacientų skaičius gerokai mažesnis. Savivaldybė teigia, kad vien skaičiais grįsti reikalavimai gali neįvertinti realaus poreikio turėti arčiau namų veikiančią stacionarinę pagalbą vaikams.

    Kretinga ragina sprendimus derinti su deklaruojamais Vyriausybės tikslais mažinti regionų netolygumus ir užtikrinti vienodai kokybišką paslaugų prieinamumą. Savivaldybė tikisi, kad galutiniai sprendimai bus priimti įvertinus regionų specifiką, pacientų srautus ir realias finansavimo galimybes.

  • Kretinga mini 773-iąjį gimtadienį: talkininkai mieste pasodino 773 medelius ir krūmus

    Kretingoje surengta miesto gimtadieniui skirta želdinimo talka šiemet virto konkrečiu ir simbolišku rezultatu: įvairiose vietose pasodinti 773 medeliai ir žydintys krūmai. Tokiu skaičiumi įprasmintas 773-iasis miesto gimtadienis, o akcija tęsiama jau ketvirtus metus.

    Idėja sodinti tiek augalų, kiek miestui sukanka metų, pirmą kartą įgyvendinta 2023 metais, kai Kretinga minėjo 770-ąjį gimtadienį. Po sėkmingo starto savivaldybė ir bendruomenė nusprendė tradiciją paversti kasmetine, o želdinius sodinti ne vien reprezentacinėse erdvėse, bet ir kasdienėse miestiečių judėjimo vietose.

    Kur sodinti nauji želdiniai?

    Šių metų talkoje želdiniai atsirado Tiekėjų ir Kluonalių gatvėse, taip pat Briedžio ir Klaipėdos gatvių sankryžoje. Pasodintos įvairios rūšys, tarp jų liepaitės, beržai, pušys, skroblai, alyvos, lanksvos ir forsitijos.

    „Šiemet į kvietimą 773-iojo miesto gimtadienio proga Kretingoje pasodinti medelių ir žaliuojančių krūmų vėl atsiliepė gausus būrys talkininkų“, – sakė Kretingos meras Antanas Kalnius.

    Pasak savivaldybės, per ketverius metus skirtingose miesto vietose jau pasodinta daugiau kaip 3 000 augalų. Želdinimo vietos kasmet plečiamos, kad žalia infrastruktūra stiprėtų ne fragmentiškai, o sudarytų nuoseklesnį tinklą mieste.

    Prisidėjo ir Indijos ambasada

    Šių metų akcija išsiskyrė ir tarptautiniu akcentu: prie iniciatyvos prisijungė Indijos ambasada, miestui padovanojusi rododendrų. Šie žydintys krūmai papuošė miesto centrą ir papildė ne tik želdinių kiekį, bet ir jų dekoratyvumą.

    „Džiaugiamės, kad šiemet augalų sodinimo akcija peržengė Kretingos miesto ribas ir jau kitą trečiadienį, gegužės 6 dieną vakare, vyks Salantuose“, – sakė A. Kalnius.

    Numatoma, kad Salantuose medeliai ir žydintys krūmai bus sodinami miesto centre ir dvaro parke. Tokiu būdu gimtadienio proga pradėta Kretingos iniciatyva vis labiau įgauna platesnės rajono bendruomenės talkos formą.