CP v2

Tag: Antazavės dvaras

  • Pasaulio bankas atvyko į Zarasus: įvardijo, kas gali iššauti turizme ir ko dar trūksta

    Pasaulio bankas atvyko į Zarasus: įvardijo, kas gali iššauti turizme ir ko dar trūksta

    Zarasuose apsilankę Pasaulio banko atstovai kartu su savivaldybės vadovais ir specialistais vertino, kokie projektai galėtų sustiprinti viso regiono turizmo pasiūlą. Dėmesys skirtas ne pavieniams objektams, o tam, kaip lankytojui pateikti vientisą kelionės patirtį, apimančią kelias vietoves.

    Vizite dalyvavo Pasaulio banko atstovė Oksana Denisenko ir turizmo konsultantas Scottas Wayne’as, vadovaujantis bendrovei „SWA Development – Sustainable Destinations“. Prieš susitikimą su mere Nijole Guobiene konsultantas lankėsi Antazavės dvare, susipažino su jo erdvėmis ir vykdomomis veiklomis.

    Regionui siūlo kurti vientisas patirtis

    Susitikime aptarta, kad Zarasų kraštas turi aiškių stiprybių, nuo ežerų ir miškų iki kultūros paveldo, tačiau turistui svarbiausia ne objektų gausa, o logiškai sujungtas maršrutas. Praktikoje tai reiškia aiškias temas, patogų judėjimą, suderintą paslaugų tinklą ir patirtis, kurios skatina pasilikti ilgiau.

    Pasak diskusijoje dalyvavusių savivaldybės atstovų, ši kryptis ypač svarbi Utena+ regionui, kai kelių savivaldybių sprendimai turi papildyti vieni kitus. Turizmo projektuose dažniausiai vertinama, ar jie kuria pridėtinę vertę ne vien vietos bendruomenei, bet ir tampa traukos tašku platesnei auditorijai.

    Antazavės dvarui mato aiškią nišą

    Antazavės dvaras pristatytas kaip vieta, kurioje galima plėtoti kultūros paveldo ir edukacines patirtis, remiantis istoriniu pasakojimu, įskaitant Emilijos Pliaterytės temą. Aptarta, kad dvaras galėtų tapti maršrutų dalimi, susiejant jį su kitais regiono dvarais ir paveldo objektais.

    Tačiau kartu iškelta ir praktinė sąlyga, be kurios tokie objektai retai tampa ilgalaikiu traukos centru. Kad lankytojai Antazavėje norėtų praleisti daugiau laiko, svarbios ne tik veiklos, bet ir infrastruktūra, teritorijos sutvarkymas, sezoniškumo mažinimas bei aiškus paslaugų modelis.

    „Lankytojui svarbu ne tik ką pamatyti, bet ir ką nuveikti bei kur patogiai praleisti laiką“, – sakė susitikime dalyvavę turizmo krypties konsultantai.

    Ką pakeistų naujas centras Zarasuose

    Svečiams pristatytas ir Zarasuose planuojamas Laisvalaikio bei sveikatingumo centras, kuris, savivaldybės vertinimu, galėtų veikti ištisus metus. Tokie objektai dažnai vertinami kaip priemonė mažinti sezoniškumą, kuris Lietuvos kurortuose ir vandens telkinių regionuose išlieka viena didžiausių turizmo problemų.

    Diskusijoje akcentuota, kad visus metus veikianti infrastruktūra gali paskatinti apgyvendinimo, maitinimo ir pramogų paslaugų plėtrą, o tai tiesiogiai veikia ir darbo vietų kūrimą. Kartu pabrėžta, kad projekto sėkmei būtinas aiškus ryšys su esamomis gamtos ir kultūros patirtimis, kad centras netaptų atskiru, nuo regiono atsietu objektu.

    Vizitas Zarasuose surengtas po Baltijos besivejančių regionų iniciatyvos „Catching-up Regions Initiative“ valdymo komiteto posėdžio, kuriame aptartos Utenos apskrities ir Švenčionių rajono savivaldybių plėtros galimybės. Pasaulio banko atstovai šiuo metu vertina skirtingų savivaldybių turizmo idėjas ir siekia atsirinkti perspektyviausius projektus bendram regiono pasiūlymui.

    Galutiniai sprendimai dėl prioritetinių projektų sąrašo ir finansavimo galimybių dar nėra patvirtinti. Savivaldybėje pabrėžiama, kad tam tikriems objektams, įskaitant Antazavės dvarą, būtų naudingas bendras viso komplekso vystymo planas, padedantis aiškiai planuoti etapus ir lengviau pritraukti partnerius.

  • Zarasų 520 metų jubiliejus startuoja: ką žada sezono uždanga – nuo dvarų iki kultūros ir sporto

    Zarasų 520 metų jubiliejus startuoja: ką žada sezono uždanga – nuo dvarų iki kultūros ir sporto

    Zarasų rajone gegužės 7 dieną surengtas žurnalistų infoturas tapo savotiška jubiliejinio sezono įžanga: skirtingų redakcijų komandos per vieną dieną aplankė bendruomenes, kultūros erdves, dvarus ir vietos verslus. Savivaldybė siekia, kad 520 metų miesto sukaktis būtų pasakojama ne tik per renginių programą, bet ir per žmones bei vietas, kurios kuria krašto tapatybę.

    Tokie vizitai pastaraisiais metais tapo įprasta turizmo rinkodaros praktika Lietuvoje: regionai konkuruoja dėl vietinio turizmo srautų, todėl vis dažniau akcentuoja autentiškas patirtis, gastronomiją, kultūrą ir trumpus savaitgalio maršrutus. Zarasų atvejis išsiskiria tuo, kad į vieną pasakojimą sujungiami ežerų krašto gamtos motyvai ir ryškūs kultūros taškai.

    Svetingumas ir skoniai

    Vienas šilčiausių susitikimų įvyko Salako bendruomenės „Sakalas“ namuose, kur svečius pasitiko vietos gyventoja Matilda Klonienė. Ji pristatė totoriško šimtalapio kepimo tradiciją ir vaišino ką tik paruoštu kepiniu, primindama, kad kulinarinis paveldas regione dažnai gyvas ne muziejuose, o žmonių namuose.

    Šlyninkos vandens malūne infoturas sutapo su Šv. Stanislovo diena, dar vadinama Cibuliniu, todėl svečiai buvo vaišinami gira ir pyragu. Tokie kalendorinių švenčių akcentai vis dažniau integruojami į turistinius maršrutus, nes padeda lankytojams patirti vietą per konkrečią progą, o ne vien per ekspoziciją.

    Dvarai ir naujos patirtys

    Antazavės dvaras pristatytas kaip paveldo objektas, kuris veikia ne tik kaip istorinis pastatas, bet ir kaip kultūrinė erdvė. Dvarui vadovaujanti Lina Brogaitė-Kažemėkienė žurnalistams akcentavo, kad šiandien tokių vietų sėkmę lemia gebėjimas suderinti paveldosaugą, renginius ir bendruomenės įtraukimą.

    Vasaknų dvare šį sezoną numatomi gastronominiai akcentai: planuojama, kad vasarą dvaro virtuvei vadovaus šeima iš Italijos, kuri kurs patiekalus iš vietinių produktų. Dvaro savininkas Alfonsas Kevišas pristatė ir ateities idėjas, tarp jų – pirties bei SPA kryptį, kuri daugelyje regionų tampa papildomu argumentu keliauti ne tik vasarą.

    Vasaknų dvare pristatyta ir žolelių gira „Herbafizz“, kurią kuria Andrius Vilkas. Degustacijos ir vietinių gamintojų istorijos atliepia platesnę tendenciją, kai regionai kelionių patirtį papildo mažųjų kūrėjų produktais, edukacijomis ir sezoniniais renginiais.

    Kultūra, gamta ir bendruomenė

    Tarp ryškiausių kultūrinių stotelių paminėta Šarūno Saukos ir Nomedos Saukienės galerija, kuri daugeliui svečių paliko stiprų įspūdį dėl ekspozicijos ir atmosferos. Tokios erdvės tampa traukos centrais ne tik meno gerbėjams, bet ir tiems, kurie ieško netikėtų maršrutų už didžiųjų miestų ribų.

    Infoturo metu lankytasi ir poilsio bei sveikatinimo erdvėse, tarp jų – NerDas Villa SPA Resort, kur pristatytos procedūros ir parodomasis masažas. Sveikatinimo paslaugos regionuose dažnai padeda prailginti turistų viešnagę, ypač jei jos derinamos su gamtos maršrutais ir kultūros programa.

    Gamtinių patirčių kryptį papildė susitikimas su „Lapės slėnis AVM“ atstove, kuri pasakojo apie gyvenimą arti gamtos, žvaigždėto dangaus stebėjimą ir žirgininkystę. Šiaurės rytų Lietuvoje tokios patirtys ypač patrauklios dėl mažesnės šviesos taršos ir ežerų kraštovaizdžių.

    Sporto bendruomenės pulsą žurnalistai pajuto susitikę su Zarasų rankinio klubo „Ežerietis“ atstovais, kurie įsitraukė į jubiliejinės šventės komunikaciją. Sporto klubai regionuose dažnai tampa ne tik varžybų organizatoriais, bet ir bendruomenės tapatybės dalimi, telkiančia savanorius, jaunimą ir rėmėjus.

    Dar viena stotelė buvo UAB „Lietuvos žirgynas“ Sartų skyrius, kur pristatyti vykstantys pokyčiai ir siekis erdvę labiau atverti lankytojams. Tokie objektai, turintys aiškią istoriją ir infrastruktūrą, gali tapti svarbiu traukos tašku, jei pasiūlo daugiau nei vien ekskursiją, pavyzdžiui, edukacijas ar renginius.

    Organizatoriai pabrėžia, kad jubiliejinis sezonas Zarasuose bus kuriamas iš daugybės mažų istorijų, o 520 metų sukaktis taps proga į regioną pažvelgti kaip į gyvą, besikeičiančią vietą. Pasak jų, infoturo metu užfiksuotos patirtys vėliau virs publikacijomis ir reportažais, kurie padės planuojantiems kelionę susidėlioti savo maršrutą.

    Tekstas parengtas pagal Zarasų rajono savivaldybės administracijos pateiktą informaciją.