CP v2

Tag: Antibiotikai

  • Mokslininkai įspėja: skaidulų trūkumas gali pažeisti žarnyno barjerą – kas vyksta kūne

    Mokslininkai įspėja: skaidulų trūkumas gali pažeisti žarnyno barjerą – kas vyksta kūne

    Kodėl skaidulos svarbios žarnynui

    Skaidulos yra vienas svarbiausių mitybos veiksnių, palaikančių normalią žarnyno veiklą. Netirpios skaidulos sugeria vandenį, didina išmatų tūrį ir skatina žarnyno judesius, todėl mažėja vidurių užkietėjimo rizika.

    Tuo pat metu skaidulos maitina dalį gerųjų žarnyno bakterijų, o jų skaidymo produktai, pavyzdžiui, trumposios grandinės riebalų rūgštys, siejami su priešuždegiminiais procesais ir stipresne žarnyno gleivinės barjero funkcija. Kai skaidulų vartojama per mažai, mikrobiota gali pradėti ieškoti kitų energijos šaltinių.

    Ką parodė nauji tyrimai

    Naujuose tyrimuose, kuriuos atliko Ludwig Princeton vėžio tyrimų instituto ir Prinstono universiteto komanda, analizuota, kaip augaliniai produktai keičia mikroorganizmų metabolizmą. Mokslininkai vertino, kokie junginiai susidaro žarnyne skaidant skirtingos kilmės maistines medžiagas.

    Vienas svarbiausių pastebėjimų buvo susijęs su tuo, kas nutinka, kai mikroorganizmams trūksta skaidulų. Tokiu atveju dalis bakterijų gali pradėti skaidyti šeimininko baltymus, įskaitant žarnyną dengiančių gleivių sluoksnio baltymus, o tai potencialiai silpnina apsauginę barjero funkciją.

    Komanda taip pat aprašė reiškinį, kai kai kurie ne visiškai suvirškinami augaliniai baltymai žarnyne elgiasi panašiai kaip skaidulos ir gali keisti mikrobiotos gaminamų metabolitų balansą. Tyrėjai tokiai medžiagų grupei pavartojo terminą Prif, pabrėždami, kad tai gali būti nauja mitybos komponentų klasė, kuri ateityje sulauks daugiau dėmesio.

    Metabolitai: ne viską gamina tik bakterijos

    Kitoje tyrimų dalyje nagrinėta, iš kur iš tiesų atsiranda fenoliniai ir indoliniai metabolitai, siejami su įvairiais sveikatos rodikliais. Ilgą laiką dažnai buvo manoma, kad dauguma šių junginių susidaro tik dėl žarnyno bakterijų veiklos.

    Tačiau, taikant stabiliais izotopais paremtą sekimą ir tiriant gyvūnų modelius bei žmogaus ląsteles, nustatyta, kad dalį indolinių ir fenolinių metabolitų reikšmingais kiekiais gali pagaminti ir pats žinduolių organizmas. Tai svarbu aiškinantis, kodėl kai kurie junginiai kraujyje išlieka net tada, kai mikrobiota pakeičiama, pavyzdžiui, gydant antibiotikais.

    Tyrėjai pabrėžė, kad antibiotikų fone mažėjo tie metabolitai, kurie labiausiai priklausė nuo mikroorganizmų, o kiti išliko palyginti aukšti, nes juos galėjo sintetinti ir organizmas. Tokie rezultatai keičia supratimą apie tai, ką tiksliai reikėtų laikyti mikrobiotos pagamintais žymenimis.

    „Dieta suteikia milžiniškas galimybes kontroliuoti mikrobiomą ir jo gaminamas medžiagas, tačiau pirmiausia turime tiksliai suprasti, kurie mitybos elementai lemia konkrečius metabolitus“, – sakė Joshua Rabinowitz.

    „Mūsų duomenys rodo, kad skaidulos ir kai kurie nesuvirškinti augaliniai baltymai gali perstumti pusiausvyrą nuo nepalankių junginių link palankesnių“, – sakė Jenna AbuSalim.

    Ką tai reiškia kasdienėje mityboje

    Nors tyrimai daugiausia aiškina mechanizmus, jie sustiprina bendrą kryptį, kurią jau seniai rodo epidemiologiniai duomenys: augalinių produktų gausesnė mityba siejama su įvairesne mikrobiota ir palankesniais metaboliniais rodikliais. Tai nereiškia, kad visi augaliniai produktai veikia vienodai, tačiau skaidulų kiekis išlieka vienas svarbiausių veiksnių.

    Praktikoje tai reiškia, kad meniu, kuriame dominuoja stipriai perdirbti produktai ir trūksta pilno grūdo, ankštinių, daržovių, vaisių, riešutų bei sėklų, gali būti mažiau palankus žarnyno barjerui. Tyrėjų įžvalgos taip pat rodo, kad ateityje mitybos rekomendacijos gali labiau remtis ne tik skaidulų gramais, bet ir tuo, kokius metabolitus konkreti mityba skatina.

    Mokslininkų teigimu, geresnis ryšio tarp dietos, mikrobiomos ir metabolitų supratimas gali padėti kurti tikslesnes mitybos intervencijas, papildomus sprendimus ar net naujus terapinius metodus. Tačiau kol kas tai pirmiausia yra kryptis tolesniems tyrimams, o ne greitas receptas, tinkantis visiems.

  • ES smogia Brazilijos mėsai: įsigaliojo importo stabdymas – kas laukia ūkininkų ir prekybos?

    ES smogia Brazilijos mėsai: įsigaliojo importo stabdymas – kas laukia ūkininkų ir prekybos?

    Europos Komisijos sprendimas stabdyti mėsos importą iš Brazilijos įsigaliojo rugsėjo 3 dieną. Priemonė taikoma dėl susirūpinimo antimikrobinių vaistų, įskaitant antibiotikus, naudojimu gyvulininkystėje ir dėl to, ar eksportas atitinka Europos Sąjungos maisto saugos taisykles.

    Komisija nurodo, kad ES galioja griežti reikalavimai, ribojantys antimikrobinių medžiagų naudojimą, ypač tada, kai jos taikomos augimo skatinimui ar profilaktikai. Nuo šios datos pradėtas taikyti sąrašas šalių, kurios, ES vertinimu, iš esmės laikosi šių taisyklių, o Brazilija jame kol kas neįtraukta.

    Stabdymas apima ir paukštieną

    Importo stabdymas apima kelias produktų grupes, tarp jų jautieną, paukštieną, kiaušinius ir medų. Sprendimas buvo paremtas dar gegužę nacionalinių ekspertų balsavimu, o vėliau, nepaisant derybų su Brazilijos institucijomis, priemonė pradėta taikyti praktiškai.

    Kai kurių produktų importas teoriškai galėtų būti atnaujintas, jei ES auditai patvirtintų, kad tiekimo grandinė atitinka reikalavimus. Komisija yra pradėjusi paukštienos ir medaus patikras remdamasi Brazilijos pateiktomis rašytinėmis garantijomis, tačiau galutinės išvados paprastai užtrunka ilgiau nei pačios inspekcijos.

    Jautienai trūksta garantijų

    Komisijos atstovai pabrėžia, kad jautienos atveju pateikti pakankamas garantijas sudėtingiau, nes jos turi apimti visą gyvulio gyvenimo ciklą. Galvijų auginimas trunka ilgiau, todėl ES vertinimu svarbu užtikrinti atsekamumą ir kontrolę nuo ūkio iki skerdimo ir eksporto.

    „Turime taisykles, kurios draudžia antimikrobines medžiagas naudoti augimui skatinti, todėl reikalaujame aiškių įrodymų, kad importuojami produktai atitinka mūsų standartus“, – sakė Europos Komisijos atstovė spaudai Eva Hrncirova.

    Smūgis prekybos susitarimo fone

    Sprendimas priimtas jautriame politiniame ir ekonominiame kontekste, nes Brazilijos žemės ūkio produktų importas yra viena labiausiai ginčijamų ES ir Mercosur prekybos susitarimo temų. Kritikai Europoje teigia, kad dalis Pietų Amerikos gamintojų konkuruoja nelygiomis sąlygomis, jei jų produkcijai taikomi silpnesni fitosanitariniai ar maisto saugos standartai.

    Europos ūkininkų organizacijos ne kartą akcentavo, kad griežtėjant ES žaliajam reguliavimui ir reikalavimams dėl antibiotikų, gerovės bei atsekamumo, importuojama produkcija turi būti vertinama pagal tuos pačius principus. Tuo tarpu Brazilija siekia išsaugoti prieigą prie ES rinkos, todėl techninės derybos ir bandymai pateikti papildomas garantijas, tikėtina, tęsis.

  • Briuselis uždarė duris Brazilijos mėsai: ambasadorius grasina atsaku, įtampa auga

    Briuselis uždarė duris Brazilijos mėsai: ambasadorius grasina atsaku, įtampa auga

    Europos Komisijos sprendimas sustabdyti mėsos importą iš Brazilijos įsigaliojo šią savaitę, o Brasilija jau kalba apie galimas atsakomąsias priemones. Ginčas įsiliepsnojo dėl ES reikalavimų, susijusių su antibiotikų naudojimu gyvūnų auginime.

    Brazilijos ambasadorius ES Pedro Miguel da Costa e Silva teigia, kad papildomi patikrinimai esą nereikalingi, nes Brazilija pateikė pakankamas garantijas. Tuo pat metu jis įspėjo, kad jei importas nebus atnaujintas, svarstomi įvairūs atsako scenarijai.

    Kas užkliuvo ES institucijoms?

    Europos Komisija nurodė, kad Brazilija buvo išbraukta iš šalių, atitinkančių ES maisto saugos taisykles, sąrašo dėl praktikos, kurią ES sieja su antimikrobinio atsparumo didėjimu. ES pozicija grindžiama principu, kad antibiotikai neturi būti naudojami gyvūnų augimui skatinti.

    Komisija taip pat akcentavo, kad kai kurių produktų patikros procesai tęsiasi, tačiau dėl jautienos auditui, ES vertinimu, nebuvo suteiktos būtinos sąlygos ir garantijos. Dėl to pasirinktas griežtesnis kelias, kuris turėtų užtikrinti vienodą rizikos valdymą visoje bendrijoje.

    Brazilija kalba apie atsakomąsias priemones

    Brazilijos ambasadorius tikina, kad tokie reikalavimai, jo vertinimu, nėra proporcingi ir kad panašaus masto auditai ne visada taikomi kitoms eksportuojančioms valstybėms. Jis pabrėžė, kad derybos su Europos Komisija bus tęsiamos, tačiau kantrybė nėra begalinė.

    „Jei importas nebus atnaujintas, svarstysime visas galimybes ir galime būti kūrybingi“, – sakė Pedro Miguel da Costa e Silva.

    Brazilijos Vyriausybė viešai užsiminė apie kontrpriemones, jei ES sprendimas išliks galioti. Praktikoje tai gali reikšti griežtesnes importo procedūras, papildomus reikalavimus ar kitus prekybos ribojimus ES prekėms, nors konkrečių žingsnių kol kas neįvardyta.

    ES atsakas: taisyklės vienodos visiems

    Europos Komisija atmeta kaltinimus diskriminacija ir tvirtina, kad taisyklės taikomos nedarant išimčių. Komisijos atstovai pabrėžia, kad partneriams apie pasikeitimus buvo pranešta iš anksto, o prisitaikymui suteikta pakankamai laiko.

    „Mūsų požiūris yra nediskriminacinis, o partneriams suteikėme pakankamai laiko ir informacijos prisitaikyti“, – sakė Europos Komisijos atstovas Olof Gill.

    Šis konfliktas vyksta platesniame kontekste: ES stiprina priemones prieš antimikrobinį atsparumą, o importo kontrolė tampa viena iš priemonių užtikrinti, kad trečiųjų šalių produkcija atitiktų tuos pačius standartus kaip ir ES gamintojų. Ginčas taip pat didina įtampą dėl prekybos su Mercosur bloku, kurio atžvilgiu dalis Europos ūkininkų jau anksčiau reiškė susirūpinimą dėl konkurencijos ir standartų laikymosi.

  • Tyrėjai įspėja: kai racione trūksta skaidulų, žarnyno bakterijos ima ardyti apsauginį sluoksnį

    Tyrėjai įspėja: kai racione trūksta skaidulų, žarnyno bakterijos ima ardyti apsauginį sluoksnį

    Skaidulos seniai laikomos vienu svarbiausių žarnyno sveikatos ramsčių: jos didina išmatų tūrį, sugeria vandenį ir padeda palaikyti reguliarų tuštinimąsi. Tačiau naujesni tyrimai rodo ir kitą, mažiau akivaizdžią riziką, kai jų racione pritrūksta: žarnyno mikrobiota gali pradėti naudoti kaip maistą paties organizmo apsauginį gleivių sluoksnį.

    Šis gleivių barjeras dengia žarnyno sienelę ir padeda atskirti bakterijas nuo epitelio, mažindamas uždegimo bei dirginimo tikimybę. Kai mityboje stinga skaidulų, bakterijoms ima trūkti lengvai fermentuojamų medžiagų, todėl dalis jų pereina prie alternatyvių šaltinių, įskaitant gleivėse esančius baltymus.

    Ką parodė nauji tyrimai

    Mokslininkų komanda, vadovaujama Jenny AbuSalim ir Joshua Rabinowitzo, analizavo, kaip augalinis maistas keičia mikroorganizmų gaminamus metabolitus. Dėmesys sutelktas į fenolinius junginius, kurie susidaro bakterijoms skaidant aminorūgštis, o jų poveikis sveikatai gali būti labai skirtingas.

    Tyrimuose išskirta, kad vieni fenoliniai metabolitai siejami su palankesniais rodikliais, pavyzdžiui, žarnyno būkle ir kūno mase. Kiti, susidarantys iš kitų aminorūgščių, literatūroje siejami su nepalankesnėmis išeitimis sergant tam tikromis ligomis, taip pat su didesne sisteminio toksinio poveikio rizika esant inkstų funkcijos sutrikimams.

    Ypatingas dėmesys skirtas ne tik skaiduloms, bet ir daliai augalinių baltymų, kurie nėra pilnai suvirškinami plonojoje žarnoje ir pasiekia storąją žarną. Tyrėjai juos apibūdino kaip skaidulas imituojančius baltymus, nes jie, panašiai kaip skaidulos, gali keisti mikrobiotos mitybą ir nukreipti metabolizmą palankesne kryptimi.

    Tyrimuose su gyvūnais taikyta izotopų žymėjimo metodika leido atsekti, iš kur tiksliai kilę tam tikri junginiai. Rezultatai parodė, kad nepalankesni metabolitai dažniau atsirasdavo tada, kai bakterijos kaip šaltinį naudojo šeimininko baltymus, įskaitant žarnyną dengiančių gleivių komponentus, o palankesni dažniau buvo siejami su su maistu gautais, nesuvirškintais augaliniais baltymais.

    Ne viską sukuria vien bakterijos

    Kitas tyrimas, publikuotas žurnale „Nature Metabolism“, nagrinėjo dar vieną svarbią prielaidą: ar fenoliniai ir indoliniai metabolitai iš tiesų visada yra vien mikrobiotos produktas. Indoliniai junginiai susidaro iš triptofano, o jų koncentracijos ir santykiai tiriami siejant su uždegiminėmis žarnyno ligomis, neurodegeneraciniais sutrikimais ir onkologinėmis būklėmis.

    Taikant izotopų sekimą tyrėjai nustatė, kad dalį indolinių ir fenolinių metabolitų gali reikšmingai gaminti ir paties žinduolio organizmas, nepriklausomai nuo mikrobiotos. Tai paaiškina, kodėl kai kurių metabolitų lygiai gali išlikti palyginti aukšti net tada, kai po antibiotikų mikrobiota būna smarkiai pakitusi, o tik bakterijų gaminamų junginių kiekiai krenta.

    Ką tai reiškia kasdienėje mityboje

    Praktinė žinutė paprasta: skaidulos nėra vien priemonė nuo vidurių užkietėjimo. Jos taip pat padeda išlaikyti žarnyno ekosistemą tokioje būsenoje, kad mikroorganizmams nereikėtų „atsigręžti“ į organizmo apsauginius išteklius, įskaitant gleivių barjerą.

    Dietologijoje dažniausiai akcentuojama, kad skaidulų šaltiniai yra ankštiniai, pilno grūdo produktai, daržovės, vaisiai, riešutai ir sėklos. Tuo pat metu mokslas vis aktyviau tyrinėja, kaip skirtingi augaliniai baltymai ir jų virškinamumo ypatybės gali veikti mikrobiotos metabolizmą, o ateityje tai gali lemti tikslesnes, individualizuotas mitybos rekomendacijas.

    „Dieta suteikia didžiules galimybes valdyti mikrobiotą ir jos gaminamas medžiagas, tačiau turime tiksliai suprasti, kurie mitybos komponentai lemia konkrečius metabolitus“, – sakė Joshua Rabinowitz.

  • 5 populiarūs vaistai, kurių negalima gerti nevalgius: pasekmės gali būti labai rimtos

    Kai kurie plačiai vartojami vaistai, išgerti nevalgius, gali gerokai labiau dirginti skrandį ir žarnyną, sukelti pykinimą ar net padidinti kraujavimo riziką. Specialistai pabrėžia, kad saugus vartojimas priklauso ne tik nuo dozės, bet ir nuo to, ar vaistas geriamas su maistu.

    Vaistų informaciniuose lapeliuose dažnai nurodoma, ar preparatą reikia vartoti valgant, po valgio ar tuščiu skrandžiu. Jei kyla abejonių, verta pasitarti su gydytoju arba vaistininku, nes net tos pačios grupės vaistai gali turėti skirtingas rekomendacijas.

    Nuskausminamieji ir skrandžio pažeidimai

    Nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo, tokie kaip ibuprofenas ar acetilsalicilo rūgštis, gali pažeisti virškinamojo trakto gleivinę. Vartojant juos nevalgius dažniau pasireiškia rėmuo, skrandžio skausmas, o ilgiau vartojant didėja opų ir kraujavimo tikimybė.

    Maistas tokiu atveju veikia kaip papildomas apsauginis barjeras, todėl šiuos vaistus paprastai rekomenduojama gerti valgant arba iškart po valgio, užsigeriant stikline vandens. Ypač atsargūs turėtų būti žmonės, anksčiau sirgę skrandžio opalige ar vartojantys kraują skystinančius vaistus.

    Vaistai gliukozei: kada rizika didžiausia?

    Diabeto gydymui vartojami preparatai, įskaitant metforminą, kai kuriems žmonėms gali sukelti virškinamojo trakto sudirginimą. Išgėrus nevalgius dažniau pasireiškia pykinimas, pilvo diskomfortas ar viduriavimas, todėl vartojimas su maistu neretai padeda sumažinti šalutinius poveikius.

    Be to, dalis vaistų, mažinančių gliukozės kiekį, gali didinti hipoglikemijos riziką, jei žmogus praleidžia valgymą. Dėl to gydytojai paprastai akcentuoja reguliarų maitinimąsi ir aiškų vaistų vartojimo režimą.

    Hormoniniai vaistai ir antibiotikai

    Kortikosteroidai gali dirginti skrandį, o vartojami nevalgius kai kuriems pacientams sukelia ryškesnį pilvo skausmą ar gleivinės sudirginimą. Dažnai rekomenduojama juos gerti ryte, po pusryčių, užsigeriant pakankamu kiekiu vandens, tačiau konkreti schema priklauso nuo diagnozės.

    Antibiotikų vartojimo taisyklės skiriasi: dalį jų reikia gerti tuščiu skrandžiu, nes taip geriau pasisavinami, tačiau nemažai preparatų sukelia pykinimą, jei vartojami nevalgius. „Visada vadovaukitės vaisto informaciniu lapeliu ir gydytojo nurodymais, nes savavališkas režimo keitimas gali sumažinti gydymo efektyvumą“, – sakė vaistininkė.

    Vitaminai ir geležis: kodėl nevalgius gali supykinti?

    Kai kurie vitaminai geriau pasisavinami su maistu, ypač riebaluose tirpūs vitaminai, kuriems įsisavinti reikia riebalų iš raciono. Dėl to vartojant vitaminų kompleksus nevalgius efektas gali būti prastesnis, o daliai žmonių pasireiškia skrandžio dirginimas.

    Geležies papildai neretai sukelia pykinimą, spazmus ar pilvo skausmą, ypač jautresniems žmonėms, todėl kai kada patariama juos vartoti su maistu. Vis dėlto geležies pasisavinimas gali priklausyti ir nuo kitų produktų ar gėrimų, tad individualias rekomendacijas geriausia aptarti su gydytoju.

  • Neskubėkite dalyti tabletės perpus: vaistininkė paaiškino, kada tai griežtai draudžiama

    Daugelis įpratę tabletę perlaužti per pusę, kai reikia mažesnės dozės ar norisi sutaupyti. Tačiau vaistininkai įspėja: toks įprotis ne visada saugus, o kai kuriais atvejais gali lemti netikslų veikliosios medžiagos kiekį ar pakeistą vaisto poveikį.

    Specialistai ragina pirmiausia įvertinti, ar tabletė tam pritaikyta, ir visada pasitikrinti pakuotės lapelį. Būtent jame gamintojas nurodo, ar vaistą galima dalyti, traiškyti ar tirpinti.

    Kada tabletę dalyti galima?

    Jei tabletėje yra aiški dalijimo vagelė, dažnai tai reiškia, kad gamintojas numatė galimybę ją padalyti į lygias dalis. Tokiu atveju veiklioji medžiaga paprastai būna tolygiai pasiskirsčiusi, todėl dalijant tikimybė gauti tą pačią dozę abiejose pusėse yra didesnė.

    Vis dėlto net ir su vagelėmis ne visi vaistai skirti dalyti vien dėl patogumo. Kartais vagelė daroma tam, kad tabletę būtų lengviau nuryti, o ne kad būtų keičiamas dozavimas, todėl instrukcija išlieka patikimiausias orientyras.

    „Jei gamintojas numatė dalijimą, dozę galima paskirstyti tolygiai. Bet jei vagelės nėra, jei tai kapsulė ar specialios formos preparatas, tokių vaistų paprastai nedalijame“, – sakė vaistininkė.

    Kada dalyti griežtai nereikėtų?

    Vaistininkai pabrėžia, kad kapsulių dalyti negalima, nes jose esanti medžiaga dozuojama kitaip, o atidarius ar pažeidus kapsulę gali pakisti pasisavinimas. Taip pat nerekomenduojama dalyti tablečių, padengtų plėvele ar specialiu apvalkalu, jei ant jų nėra dalijimo žymos.

    Apvalkalas dažnai atlieka svarbią funkciją: saugo skrandį nuo dirginimo, apsaugo veikliąją medžiagą nuo suirimo, maskuoja skonį arba užtikrina, kad vaistas ištirps tinkamoje virškinamojo trakto vietoje. Pažeidus dangą, poveikis gali tapti neprognozuojamas.

    Ypač atsargiai vertinami hormoniniai preparatai ir kiti vaistai, kuriems būtina tiksli, stabili dozė. Net nedidelis nukrypimas gali reikšti silpnesnį poveikį arba didesnę nepageidaujamų reakcijų riziką.

    Ar galima vartoti pasibaigus galiojimui?

    Specialistai akcentuoja, kad vaistų vartoti pasibaigus tinkamumo terminui nereikėtų. Gamintojas garantuoja, kad iki nurodytos datos vaistas išlaikys kokybę, veiksmingumą ir saugumą, jei bus laikomas pagal rekomendacijas.

    Pasibaigus galiojimui gali mažėti veikliosios medžiagos stabilumas, o kai kurių preparatų atveju tai ypač pavojinga. Pavyzdžiui, vartojant antibiotikus per maža arba nepatikima dozė didina riziką, kad infekcija nebus tinkamai gydoma ir prisidės prie antimikrobinio atsparumo problemos.

    „Po galiojimo termino ypač svarbu nerizikuoti antibiotikais ir hormoniniais vaistais, kai reikia tikslios dozės. Tokiais atvejais tai kategoriškai nerekomenduojama“, – teigė vaistininkė.

    Jei kyla abejonių dėl dalijimo ar galiojimo, saugiausia pasitarti su vaistininku ar gydytoju. Taip pat verta atkreipti dėmesį, kad kai kuriais atvejais galima rasti alternatyvų: mažesnės dozės tablečių, skystą formą ar kitą vaisto variantą, kuris nereikalauja dalijimo.

  • Gerklės skausmas ne visada peršalimas: 6 požymiai, kada tai gali būti pavojinga

    Vos pajutus perštėjimą ar skausmą gerklėje, daugelis pirmiausia griebiasi pastilių ir tikisi, kad tai tiesiog peršalimas. Tačiau panašūs simptomai gali slėpti ir bakterines infekcijas ar gerklų uždegimą, kuriems reikia kitokio gydymo. Laiku neatpažinus, daliai susirgimų didėja komplikacijų rizika.

    Mediciniškai peršalimu dažniausiai vadinama ūminė virusinė kvėpavimo takų infekcija. Ją sukelia įvairūs virusai, todėl požymiai gali skirtis, bet dažniausiai pasireiškia sloga, kosulys, lengvesnis gerklės paraudimas, nedidelis karščiavimas ir bendras silpnumas. Tokiais atvejais gydymas paprastai yra simptominis, o antibiotikai nepadeda.

    Kaip atrodo įprastas peršalimas?

    Esant virusinei infekcijai, gerklė dažniausiai būna tolygiai paraudusi, be ryškių apnašų. Dažnai prisideda sloga, užgulta nosis, ašarojimas, čiaudulys, o balsas pakinta nežymiai. Skausmas paprastai stipriausias pirmomis dienomis ir palaipsniui mažėja.

    Jei simptomai lengvi, padeda poilsis, pakankamas skysčių vartojimas, oro drėkinimas ir skausmą mažinančios priemonės pagal poreikį. Vis dėlto, kai kurie požymiai gali signalizuoti, kad tai ne vien virusas, o kita būklė, kurią svarbu įvertinti gydytojui.

    Trys ligos, kurios dažnai apsimeta peršalimu

    Viena dažniausių painiavos priežasčių yra tonzilitas, dar vadinamas angina, kai uždegimas apima gomurio tonziles. Jį neretai sukelia bakterijos, ypač A grupės streptokokas, rečiau virusai. Bakterinei formai būdinga tai, kad vien pastilės ar skalavimai problemos neišsprendžia.

    Įtarti anginą gali padėti staigus, stiprus gerklės skausmas, aukštesnė temperatūra, skausmingas rijimas ir padidėję, skausmingi kaklo limfmazgiai. Dažnai nebūna slogos ar kosulio, o ant tonzilių gali matytis apnašų. Gydymą, įskaitant antibiotikų poreikį, turėtų nustatyti medikas.

    Kita būklė yra faringitas, kai uždegama ryklės gleivinė, ypač užpakalinė gerklės sienelė. Jis gali būti virusinis, bakterinis arba dirginantis, pavyzdžiui, nuo šalto oro, tabako dūmų ar refliukso. Tokiu atveju dažnai vargina perštėjimas, sausumas, skausmas ryjant, o gerklės paraudimas labiau išreikštas ryklės srityje.

    Trečia dažna „peršalimo imitacija“ yra laringitas, kai uždegimas apima gerklas ir balso klostes. Tuomet ryškiausias požymis būna užkimimas ar net laikinas balso praradimas, „lojantis“ kosulys, gerklės dirginimas. Kai kuriais atvejais, ypač vaikams, kvėpavimas gali pasunkėti, todėl delsti pavojinga.

    Kada būtina kreiptis į gydytoją?

    Yra keli signalai, kurių ignoruoti nereikėtų. Jei gerklės skausmą lydi labai aukšta temperatūra, stiprus rijimo skausmas, pūlingos apnašos ant tonzilių ar ryškiai padidėję kaklo limfmazgiai, verta kuo greičiau pasikonsultuoti. Taip pat svarbu įvertinti situaciją, jei simptomai nepraeina ilgiau nei savaitę arba vis blogėja.

    Skubios pagalbos reikėtų ieškoti, jei atsiranda dusulys, seilėtekis dėl negalėjimo nuryti, ryškus vienos pusės gerklės patinimas, kaklo sustingimas, labai prislopintas balsas ar sunkiai atveriama burna. Šie požymiai gali rodyti rimtesnes būkles, kurioms būtinas neatidėliotinas ištyrimas. Ypatingo atsargumo reikia vaikams, nėščiosioms ir žmonėms su nusilpusiu imunitetu.

    Gydytojai primena, kad antibiotikai skiriami ne „dėl visa ko“, o tada, kai yra pagrįstas įtarimas bakterinei infekcijai arba tai patvirtina tyrimai. Netinkamas antibiotikų vartojimas didina atsparumo riziką, o negydyta streptokokinė infekcija gali sukelti komplikacijas, todėl geriausia išeitis yra tiksli diagnostika. Jei abejojate, saugiausia pasirinkti konsultaciją, o ne spėliojimą.

  • Vasarą akys rausta dažniau: kaip atpažinti konjunktyvitą ir kada antibiotikai tik pakenks

    Vasarą akys rausta dažniau: kaip atpažinti konjunktyvitą ir kada antibiotikai tik pakenks

    Kas iš tiesų yra konjunktyvitas

    Konjunktyvitas, arba junginės uždegimas, yra viena dažniausių akių paraudimo priežasčių, tačiau tai nėra viena konkreti liga. Jį gali sukelti virusai, bakterijos, alergijos ar paprastas akių paviršiaus dirginimas nuo dulkių, dūmų ar chloro.

    Dažniausi požymiai panašūs: paraudimas, ašarojimas, deginimas, perštėjimas ir jausmas, tarsi po vokais būtų smėlio. Vis dėlto simptomų pobūdis dažnai padeda numanyti priežastį ir pasirinkti teisingą veiksmų planą.

    Kaip atskirti priežastį pagal požymius

    Jei ryte vokai būna sulipę, o akių kampučiuose kaupiasi tirštos išskyros, labiau tikėtina bakterinė infekcija. Tokiais atvejais gydytojas gali skirti antibiotikų lašus ar tepalą, bet savarankiškai jų vartoti nereikėtų.

    Vandeningos išskyros, gausus ašarojimas ir dažnesnis užsikrėtimas šeimoje ar kolektyve būdingesni virusiniam konjunktyvitui. Tuomet gydymas dažniausiai yra simptominis, o svarbiausia tampa higiena ir užkrečiamumo mažinimas.

    Jei vyrauja niežulys, ypač kai vienu metu parausta abi akys, dažnai kalta alergija, kuri vasarą suaktyvėja dėl žiedadulkių. Tokiu atveju labiausiai padeda alergeno vengimas, dirbtinių ašarų preparatai ir, jei reikia, antialerginiai akių lašai.

    Kodėl vasarą problema sugrįžta

    Šiltas sezonas sudaro palankesnes sąlygas mikroorganizmams plisti, o žmonės dažniau būna arti vieni kitų kelionėse, stovyklose, renginiuose. Prie dirginimo prisideda prakaitas, dulkės, vėjas, kondicionuojamas oras ir intensyvesnis buvimas lauke.

    Riziką didina ir maudynės baseinuose bei atviruose vandens telkiniuose: chloruotas vanduo gali dirginti akis, o perpildytose vietose lengviau pasigauti infekciją. Be to, vasara daugeliui yra pats sezoninių alergijų pikas, todėl paraudusios akys ne visada reiškia uždegimą dėl infekcijos.

    „Ne kiekviena paraudusi akis reiškia bakterinę infekciją, todėl antibiotikai turi būti vartojami tik tada, kai juos paskiria gydytojas“, – pabrėžia oftalmologai.

    Kaip sau padėti be antibiotikų

    Pirmas žingsnis visais atvejais yra higiena: neliesti ir netrinti akių, dažnai plauti rankas, naudoti atskirą rankšluostį, ypač jei įtariama infekcija. Akis gali nuraminti dirbtinės ašaros, kurios sudrėkina paviršių ir padeda išplauti dirgiklius.

    Jei vokai sulipę nuo išskyrų, galima švelniai nuvalyti ir dėti šiltus kompresus, kad lengviau pasišalintų sekretas. Jei labiau vargina alerginis niežulys ir paburkimas, dažniau palengvina vėsūs kompresai.

    Kol simptomai nepraeina, verta atsisakyti kontaktinių lęšių ir akių makiažo, nes tai gali ilginti gijimą ir didinti komplikacijų riziką. Taip pat svarbu nesidalinti akių lašais ar kosmetika su kitais žmonėmis.

    Namų metodai, tokie kaip pieno ar žolelių nuovirų lašinimas į akis, gali sukelti papildomą dirginimą arba įnešti infekciją. Taip pat nereikėtų vartoti likusių antibiotikų nuo ankstesnių ligų ar pasiskolintų iš kitų, nes tai dažnai neduoda naudos ir gali apsunkinti tikros priežasties nustatymą.

    „Jeigu atsiranda stiprus skausmas, šviesos baimė, suprastėja regėjimas ar gausiai pūliuoja, laukti nevertėtų ir reikia skubiai kreiptis į gydytoją“, – akcentuoja specialistai.

    Į medikus taip pat svarbu kreiptis, jei simptomai nemažėja kelias dienas, jei serga mažas vaikas, jei turite nusilpusį imunitetą arba jei paraudimas atsirado nešiojant kontaktinius lęšius. Tokiais atvejais būtina atmesti ragenos pažeidimą ir kitas būkles, kurioms reikia greitesnio gydymo.

  • Negalima ignoruoti šio simptomo: ką apie pavojingas ligas išduoda užsitęsęs viduriavimas

    Užsitęsęs viduriavimas dažnai pradedamas aiškinti mitybos klaidomis ar stresu, tačiau gydytojai pabrėžia, kad ilgiau trunkantis sutrikimas gali būti ir rimtesnių sveikatos problemų signalas. Jei tuštinimasis išlieka skystas kelias dienas ar kartojasi savaitėmis, svarbu ieškoti priežasties, o ne vien slopinti simptomą.

    Viena dažniausių kasdienių priežasčių yra per didelis kofeino, energinių gėrimų, saldintų gazuotų gėrimų ir alkoholio vartojimas. Šios medžiagos gali dirginti žarnyną ir didinti skysčių pasišalinimą, todėl kai kuriems žmonėms būklė pagerėja tiesiog sumažinus stimuliančių gėrimų kiekį.

    Ne mažiau svarbūs ir „paslėpti“ mitybos veiksniai, ypač cukraus pakaitalai bei laktozės netoleravimas. Tokie saldikliai kaip sorbitolis, ksilitolis ar eritritolis, dažnai dedami į kramtomąją gumą ir vadinamuosius fitneso saldumynus, gali sukelti ryškų laisvinamąjį poveikį, o laktozė ar perteklinė fruktozė daliai žmonių provokuoja nuolatinį pilvo diskomfortą.

    Užsitęsęs viduriavimas neretai siejamas ir su vaistais. Antibiotikai gali pakeisti žarnyno mikrobiotą, o kai kurie antidepresantai, skrandžio rūgštingumą mažinantys vaistai ar net neatsakingai vartojami žoliniai preparatai taip pat gali išbalansuoti virškinimo sistemą.

    Kada tai gali būti rimta?

    Jeigu viduriavimas užsitęsia, gydytojai pirmiausia vertina, ar nėra uždegiminių žarnyno ligų, tokių kaip Krono liga ar opinis kolitas. Šias būkles gali lydėti kraujas išmatose, karščiavimas, ryškus nuovargis, svorio kritimas ir stiprėjantis pilvo skausmas.

    Kita svarbi grupė yra infekcijos, kurios gali užsitęsti, jei nėra tinkamai diagnozuotos ar išgydytos. Taip pat dažnas ir dirgliosios žarnos sindromas, kai simptomai gali stiprėti dėl streso, miego trūkumo ar net netolygios mitybos, nors objektyvaus uždegimo ar infekcijos tyrimuose nerandama.

    Kai kuriais atvejais nuolatinį viduriavimą gali lemti ir hormonų pusiausvyros sutrikimai, pavyzdžiui, skydliaukės hiperfunkcija ar cukrinis diabetas, taip pat būklė po tulžies pūslės pašalinimo. Retesnės priežastys apima hormonų išskyrimą didinančius navikus, todėl ilgai trunkančių simptomų ignoruoti nereikėtų.

    Pavojingiausia komplikacija – dehidratacija

    Didžiausia užsitęsusio viduriavimo rizika yra skysčių ir elektrolitų netekimas, galintis baigtis dehidratacija. Ji ypač pavojinga vaikams ir vyresnio amžiaus žmonėms, nes jų organizmas jautriau reaguoja į skysčių trūkumą.

    Įspėjamieji požymiai gali būti patamsėjusi šlapimo spalva, ryškus silpnumas, galvos svaigimas, nuolatinis troškulys ar drebulys. Jei šie simptomai progresuoja, delsti nereikėtų, nes sunkesniais atvejais gali prireikti skysčių atstatymo gydymo įstaigoje.

    Ką daryti ir kada kreiptis į medikus?

    Specialistai nerekomenduoja aklai vartoti simptomą slopinančių vaistų, nes jie gali tik laikinai sumažinti tuštinimosi dažnį, bet nepašalinti priežasties. Gydytojas, atsižvelgdamas į situaciją, gali skirti kraujo tyrimus, išmatų tyrimus dėl infekcijų ir uždegimo žymenų, o prireikus ir vaizdinius tyrimus.

    Kol laukiama konsultacijos, dažniausiai patariama gerti daugiau skysčių, rinktis lengvai virškinamą maistą mažomis porcijomis ir stebėti, kas provokuoja simptomus. Maisto dienoraštis gali padėti greičiau atpažinti produktus, po kurių būklė blogėja, tačiau eliminacines dietas saugiausia taikyti pasitarus su specialistu.

    Skubios pagalbos ar gydytojo konsultacijos reikia, jei viduriavimas nepraeina ilgiau nei tris dienas, pakyla temperatūra, atsiranda stiprus pilvo skausmas, pastebimas kraujas ar pūliai išmatose, arba jos tampa juodos spalvos. Tokie požymiai gali rodyti rimtesnę būklę, kuriai būtina medicininė pagalba.

  • Atsparumas antibiotikams iš arti: kaip gyvena žmonės, kai infekcijos kartojasi ir jėgų mažėja

    Atsparumas antibiotikams iš arti: kaip gyvena žmonės, kai infekcijos kartojasi ir jėgų mažėja

    Atsparumas antibiotikams – kas tai?

    Atsparumas antibiotikams (antimikrobinis atsparumas) – tai reiškinys, kai bakterijos prisitaiko ir vaistai jų nebeveikia taip, kaip anksčiau. Tuomet įprastos infekcijos gali užsitęsti, dažniau baigtis hospitalizacija ir reikalauti sudėtingesnio gydymo.

    Pasaulio sveikatos organizacija šią problemą įvardija kaip vieną didžiausių šiuolaikinės medicinos grėsmių. Europoje dėl atsparių bakterijų sukeltų infekcijų kasmet miršta dešimtys tūkstančių žmonių, o sveikatos sistemoms tai reiškia didesnes išlaidas ir ilgesnį gydymą.

    Paciento kasdienybė: ligoninė, lašelinės ir izoliacija

    Buvęs logistikos įmonės vadovas Iñaki Morán pasakoja, kad jam teko išgyventi kelis laikotarpius, kai infekcijas sukėlusios bakterijos tapo atsparios gydymui. Tokiais atvejais, anot jo, dažnai prireikia gydymo į veną ir nuolatinės medikų priežiūros.

    Pacientui pradžioje atliekami tyrimai ligoninėje, o vėliau gydymas gali būti tęsiamas namuose, kai vaistai tam tikrais intervalais suleidžiami naudojant specialų prietaisą. Tai leidžia mažinti laiką ligoninėje, tačiau kasdienybė vis tiek lieka griežtai susieta su gydymo grafiku.

    „Kai esi izoliuotas ir gydymas tęsiasi dienomis ar savaitėmis, ima atrodyti, kad situacijos nekontroliuoji“, – sakė Iñaki Morán.

    Morán taip pat serga lėtine obstrukcine plaučių liga, yra susidūręs su žarnyno ir plaučių vėžiu, todėl kiekvienas infekcijos epizodas jam tampa dar sunkesnis. Jis pabrėžia, kad po tokių paūmėjimų ne visada pavyksta grįžti į ankstesnę savijautą, ypač kai plaučių funkcija jau ir taip yra sutrikusi.

    Kodėl problema auga ir ką daro Europa?

    Atsparumo antibiotikams plitimą skatina keli veiksniai: perteklinis ar netinkamas antibiotikų vartojimas, infekcijų kontrolės spragos gydymo įstaigose, taip pat atsparumo genų plitimas bendruomenėje. Riziką didina ir tai, kad naujų antibiotikų kūrimas yra lėtas bei brangus, o atsparumas gali išsivystyti greičiau nei atsiranda nauji vaistai.

    Europos Sąjungoje daug dėmesio skiriama prevencijai: infekcijų kontrolei ligoninėse, racionaliam antibiotikų skyrimui, skiepijimo aprėpčiai ir stebėsenai. Taip pat vis aktyviau ieškoma sprendimų, kaip paskatinti naujų antimikrobinių vaistų ir diagnostikos kūrimą, kad gydytojai greičiau nustatytų sukėlėją ir parinktų tikslinį gydymą.

    Ką gali padaryti kiekvienas?

    Specialistai pabrėžia, kad atsparumo antibiotikams mažinimas prasideda nuo kasdienės praktikos: antibiotikai turi būti vartojami tik gydytojui paskyrus ir tiksliai taip, kaip nurodyta. Savavališkas gydymasis ar gydymo nutraukimas anksčiau laiko didina tikimybę, kad išliks atsparios bakterijos.

    Ne mažiau svarbi ir prevencija: rankų higiena, skiepai, atsakingas elgesys susirgus ir infekcijų kontrolė gydymo įstaigose. Pacientų istorijos, tokios kaip Morán, primena, kad atsparumas antibiotikams nėra abstrakti statistika – tai reali, kasdienybę ribojanti problema.