Tag: Antibiotikai

  • Manėte, kad tai danties skausmas? Tikroji priežastis gali slėptis visai kitur

    Ne kiekvienas danties ar žandikaulio skausmas reiškia, kad kaltas sugedęs dantis. Viena dažnų, bet dažnai pražiūrimų priežasčių yra seilių liaukų uždegimas arba užsikimšę seilių latakai, kai skausmas plinta į ausį, smilkinį ar apatinį žandikaulį.

    Seilių liaukos gamina seiles, kurios drėkina burną, padeda ryti ir saugo dantis bei gleivinę. Didžiausios yra paausinės, pažandinės ir poliežuvinės liaukos, o uždegimas gali prasidėti bet kurioje iš jų.

    Uždegimas dažniausiai išsivysto dėl infekcijos, sutrikusios seilių gamybos arba užsiblokavus jų nutekėjimui. Praktikoje svarbiausia atskirti, ar būklę sukėlė virusai, bakterijos, ar mechaninė kliūtis, pavyzdžiui, akmenukas latake.

    Kas dažniausiai sukelia uždegimą

    Vaikams viena žinomiausių virusinių priežasčių yra epideminis parotitas, dar vadinamas kiaulyte, tačiau seilių liaukas gali paveikti ir kiti virusai. Tokiais atvejais gydymas dažniausiai yra simptominis, o ligos eiga priklauso nuo bendros būklės ir skysčių vartojimo.

    Suaugusiesiems dažniau pasitaiko ūmus bakterinis seilių liaukų uždegimas, ypač vyresniems ar dehidratuotiems žmonėms. Dažnas sukėlėjas yra auksinis stafilokokas, o gydytojas, įvertinęs būklę, gali skirti antibiotikų.

    Kita dažna priežastis yra seilių liaukų akmenligė, dažniausiai pažeidžianti pažandines liaukas. Akmuo latake trukdo seilėms nutekėti, todėl jos užsistovi, o skausmas ir patinimas ryškėja valgant, kai seilių išsiskiria daugiau.

    Seilių liaukų padidėjimas ir skausmingumas kartais siejamas ir su sisteminėmis ligomis, pavyzdžiui, Sjögreno sindromu ar sarkoidoze. Seilių gamybai taip pat gali pakenkti galvos ir kaklo srities spindulinė terapija, kai kurie mitybos sutrikimai ar kitos lėtinės būklės.

    Kaip atpažinti, kad problema ne dantyje

    Simptomai priklauso nuo to, ar uždegimas ūmus, ar užsitęsęs. Dažniausiai pasireiškia vienos pusės skausmas ir patinimas po žandikauliu ar prie ausies, nemalonus skonis burnoje, burnos džiūvimas, kartais karščiavimas.

    Seilių latako užsikimšimui būdingas skausmo šuolis valgant, ypač rūgštaus ar seiles skatinančio maisto metu. Gali atsirasti spaudimo jausmas, o patinimas po kurio laiko sumažėja, kai seilių gamyba nurimsta.

    Vien burnos džiūvimas dar nereiškia, kad prasidėjo uždegimas, tačiau jis didina infekcijų riziką. Panašiai ir akmuo latake ne visada sukelia infekciją, bet sudaro sąlygas uždegimui, nes seilės nepašalina bakterijų taip efektyviai.

    Ką daro gydytojai ir kada nedelsti

    Gydymas parenkamas pagal priežastį: virusinių infekcijų atveju taikomas simptominis gydymas, bakterinių atveju gali būti skiriami antibiotikai. Kai įtariamas latako užsikimšimas, svarbiausia atkurti normalų seilių nutekėjimą.

    Diagnozei paprastai būtina apžiūra ir anamnezė, o prireikus atliekami vaizdiniai tyrimai. Echoskopija dažnai padeda nustatyti akmenis, pūlinius ar kitus pakitimus, kurie iš išorės gali atrodyti kaip danties problema.

    Kai kurie atvejai reikalauja skubios pagalbos, nes pūlinis uždegimas gali plisti į gilesnius kaklo audinius. Ypač pavojinga būklė yra greitai progresuojanti burnos dugno ir pažandinės srities infekcija, galinti sutrikdyti kvėpavimą.

    Jei sparčiai didėja kaklo ar burnos dugno patinimas, atsiranda dusulys, ryjimo sutrikimai, trizmas ar aukšta temperatūra, delsti negalima. Taip pat būtina pakartotinė konsultacija, jei gydant simptomai nemažėja arba ryškėja.

    Riziką mažina kasdieniai įpročiai: pakankamas skysčių vartojimas, gera burnos higiena ir dėmesys burnos džiūvimą didinantiems veiksniams. Jei skausmas kartojasi valgant ar nuolat tinsta viena pusė po žandikauliu, vertėtų kreiptis į gydytoją, o ne apsiriboti vien odontologo vizitu.

  • Krūties uždegimas: ne tik žindančioms – kada karščiavimas ir skausmas reiškia pavojų?

    Krūties uždegimas, mediciniškai vadinamas mastitu, yra krūties liaukinio audinio uždegimas, kuris gali pasireikšti ne tik žindymo laikotarpiu. Dažniausiai jį sukelia bakterinė infekcija, neretai susijusi su odos pažeidimais spenelio srityje ar sutrikusiu pieno nutekėjimu.

    Tipiniai požymiai yra krūties skausmas, paraudimas, patinimas ir vietinis karštis, o kartais prisideda karščiavimas, šaltkrėtis ir bendras silpnumas. Simptomai dažnai atsiranda staiga ir gali priminti gripą, todėl svarbu įvertinti visą klinikinį vaizdą.

    Ne tik žindymo laikotarpiu

    Skiriamas laktacinis ir nelaktacinis mastitas. Laktacinis dažniau išsivysto pirmosiomis žindymo savaitėmis, kai pieno gamyba dar stabilizuojasi, o speneliai gali būti jautresni mikroįtrūkimams.

    Nelaktacinis mastitas gali pasireikšti ir toms, kurios nėra nėščios bei nežindo, taip pat po menopauzės. Riziką didina rūkymas, cukrinis diabetas, kai kurie imuniteto sutrikimai, taip pat lėtiniai uždegimai pieno latakų srityje.

    Viena dažnesnių nelaktacinio mastito formų yra uždegimas aplink pieno latakus, kuris kartais sukelia skausmingą gumbą prie spenelio ar pūlinį. Tokiais atvejais gali prireikti papildomų tyrimų, kad būtų atmestos kitos ligos.

    Kaip atskirti nuo pieno sąstovio?

    Pieno sąstovis ir mastitas gali atrodyti panašiai, nes abiem atvejais krūtis būna įsitempusi, skausminga, gali būti apčiuopiami sukietėjimai. Vis dėlto sąstovis nebūtinai reiškia infekciją ir ne visada lydi aukšta temperatūra.

    Mastitui labiau būdingi ryškesni uždegimo požymiai, plintantis paraudimas, karščiavimas, šaltkrėtis ir prastesnė bendra savijauta. Svarbu tai, kad mastitas ne visuomet išsivysto po sąstovio, todėl vien tik sukietėjimas krūtyje dar neatsako į klausimą, kas vyksta.

    Kada būtina kreiptis į gydytoją?

    Jei simptomai nepraeina, stiprėja ar tęsiasi ilgiau nei 48 valandas, rekomenduojama nedelsti ir kreiptis į gydytoją. Konsultacija ypač svarbi, jei atsiranda aukšta temperatūra, ryškus bendras silpnumas arba apčiuopiamas gumbas, kuris nemažėja.

    Ne kiekvienu atveju reikalingi antibiotikai, tačiau įtariant bakterinę infekciją jie gali būti būtini. Gydymą parenka gydytojas, atsižvelgdamas į simptomų intensyvumą, galimas komplikacijas ir individualią klinikinę situaciją.

    Ką daryti namuose ir ar galima žindyti?

    Žindant dažniausiai rekomenduojama tęsti maitinimą, nes efektyvus krūties ištuštinimas padeda mažinti sąstovį ir greitinti gijimą. Staigus žindymo nutraukimas kai kuriais atvejais gali pabloginti būklę, nes didėja pieno užsilaikymas.

    Kasdienėje priežiūroje svarbus poilsis ir skysčių vartojimas, o prieš žindymą gali padėti šilti kompresai ar labai švelnus masažas, kad lengviau tekėtų pienas. Po maitinimo neretai palengvina šalti kompresai, o skausmui ir karščiavimui mažinti paprastai pasirenkami paracetamolis ar ibuprofenas, jei nėra kontraindikacijų.

    Jei įtariamas pūlinys, atsiranda pūlingų išskyrų, simptomai kartojasi arba krūtyje išlieka aiškus, skausmingas guzas, būtina gydytojo apžiūra ir, jei reikia, vaizdiniai tyrimai. Tokiais atvejais savarankiškas gydymas gali uždelsti tinkamą pagalbą.

  • Gydytojas tyčia užsikrėtė bakterija ir įrodė netikėtą tiesą: tai pakeitė opų gydymą visame pasaulyje

    Gydytojas tyčia užsikrėtė bakterija ir įrodė netikėtą tiesą: tai pakeitė opų gydymą visame pasaulyje

    Kaip griuvo senas mitas

    Iki 1980-ųjų skrandžio ir dvylikapirštės žarnos opos dažniausiai buvo siejamos su stresu, mityba ir gyvenimo būdu. Buvo manoma, kad itin rūgšti skrandžio terpė bakterijoms neleidžia išgyventi, todėl infekcija ilgą laiką atrodė mažai tikėtina priežastis.

    Situaciją pakeitė atradimas, kad dalį lėtinio gastrito ir reikšmingą dalį opaligės atvejų lemia bakterinė infekcija. Helicobacter pylori parodė, kad kai kuriais atvejais galima gydyti ne tik simptomus, bet ir pačią ligos priežastį.

    Lūžis laboratorijoje ir klinikoje

    Australijos mokslininkai pradėjo nuosekliai tirti endoskopijų metu paimtus skrandžio gleivinės mėginius ir juose matomas spiralines bakterijas. Kartu su uždegimo požymiais tai rodė aiškų ryšį, tačiau ilgą laiką nepavyko patikimai išauginti mikroorganizmo laboratorijoje.

    Proveržį atnešė, atrodytų, paprasta detalė: mėginiai buvo inkubuoti ilgiau nei įprastai, todėl bakterija pagaliau ėmė augti. Vėlesni tyrimai parodė ryškų ryšį tarp H. pylori ir opaligės, ypač dvylikapirštės žarnos opų atvejais.

    Eksperimentas su savimi ir naujas gydymas

    Norėdamas įrodyti, kad bakterija gali sukelti uždegimą, o ne tik „gyventi“ jau pažeistame skrandyje, Barry Marshallas 1984 metais tyčia užsikrėtė H. pylori. Po kelių dienų jam pasireiškė pykinimas ir vėmimas, o endoskopija parodė ūminį skrandžio gleivinės uždegimą ir gausų bakterijų kiekį.

    „Norėjau aiškiai parodyti, kad ši bakterija gali sukelti ligą sveikam žmogui“, – sakė Barry Marshallas.

    Iki šio atradimo opaligė dažniausiai buvo gydoma rūgšties sekreciją slopinančiais vaistais: opos užgydavo, tačiau dažnai atsinaujindavo, nes infekcija likdavo nepašalinta. Kai klinikiniai tyrimai patvirtino, kad bakterijos eradikacija antibiotikais reikšmingai mažina recidyvų riziką, gydymo tikslas pasikeitė iš esmės.

    1994 metais tarptautiniai ekspertai pripažino H. pylori nustatymo ir eradikacijos svarbą opaligės valdyme. 2005 metais Barry Marshallas ir Robinas Warrenas už šiuos atradimus gavo Nobelio fiziologijos arba medicinos premiją.

    Vėliau įrodyta, kad ilgalaikė H. pylori infekcija didina skrandžio vėžio ir kai kurių limfomų riziką. Dėl to bakterijos diagnostika ir tinkamai parinktas gydymas laikomi svarbiais ne tik skausmui ar rėmeniui mažinti, bet ir ilgalaikėms komplikacijoms mažinti.

  • Maras nie išnyko: kaip juo užsikrečiama, kokie simptomai išduoda ir kodėl gydymas veikia

    Maras nie išnyko: kaip juo užsikrečiama, kokie simptomai išduoda ir kodėl gydymas veikia

    Maras vis dar cirkuliuoja gamtoje

    Maras yra bakterinė zoonozė, kurią sukelia bakterija Yersinia pestis. Nors liga dažniausiai siejama su viduramžiais, ji nėra išnykusi ir iki šiol sporadiškai nustatoma įvairiuose pasaulio regionuose.

    Pasak Pasaulio sveikatos organizacijos, pastaraisiais metais valstybės ir toliau praneša apie įtariamus ir patvirtintus maro atvejus. Natūralūs ligos židiniai susiję su laukiniais graužikais ir jų parazitais, todėl liga gali atsinaujinti ten, kur cirkuliuoja bakterija.

    Kaip plinta maras ir kada rizika didžiausia

    Dažniausias užsikrėtimo kelias žmonėms yra užkrėstos blusos įkandimas, kai blusa prieš tai maitinosi sergančiu graužiku. Užsikrėsti galima ir tiesiogiai kontaktuojant su infekuotu gyvūnu, jo audiniais ar kūno skysčiais, pavyzdžiui, dorojant gaišeną.

    Pavojingiausia dėl plitimo tarp žmonių laikoma plaučių maro forma, kai bakterijos perduodamos oro lašeliniu būdu kosint ar čiaudint. Vis dėlto tokiai transmisijai paprastai reikia artimo ir užsitęsusio kontakto su jau simptomus turinčiu žmogumi.

    Pagrindinės formos ir simptomai

    Dažniausia yra buboninio maro forma, kuriai būdingi staiga padidėję, labai skausmingi limfmazgiai. Taip pat gali pasireikšti karščiavimas, šaltkrėtis, silpnumas ir galvos skausmas.

    Sepsinė maro forma išsivysto tada, kai bakterijos patenka į kraują, o plaučių maras pažeidžia kvėpavimo sistemą. Negydomos sepsinė ir plaučių formos yra itin pavojingos, todėl ankstyvas atpažinimas lemia gydymo sėkmę.

    „Net jei būtų patvirtinta, kad tai buvo maras, šiandien turime veiksmingų ir plačiai prieinamų antibiotikų, svarbiausia nepraleisti laiko“, – sakė infekcinių ligų specialistas dr. Michałas Chojnickis.

    Diagnostika, gydymas ir ką svarbu žinoti Europoje

    Maro įtarimas vertinamas pagal klinikinius simptomus, epidemiologinę anamnezę ir laboratorinius tyrimus. Diagnostikoje gali būti taikomi mikrobiologiniai metodai ir molekuliniai tyrimai, įskaitant PGR, o esant pagrįstam įtarimui gydymas antibiotikais pradedamas nedelsiant.

    Įtariant plaučių marą taikoma izoliacija, nes ši forma gali plisti per kvėpavimo takus. Artimą kontaktą turėjusiems asmenims gali būti rekomenduojamas stebėjimas ir profilaktika pagal medikų ir visuomenės sveikatos specialistų sprendimus.

    Europos ligų prevencijos ir kontrolės centras yra pažymėjęs, kad šiuo metu nėra duomenų apie nuolatinį plaučių maro plitimą žmonių populiacijoje Europoje. Praktikoje tai reiškia, kad rizika atsitiktiniam protrūkiui išlieka labai maža, tačiau budrumas svarbus keliaujant ar dirbant su laukiniais gyvūnais endeminėse teritorijose.

    „Plaučių maras gali plisti tarp žmonių, bet jis nesklinda taip lengvai kaip gripas ar COVID-19, todėl epidemijos tikimybė paprastai vertinama kaip nedidelė“, – sakė dr. Michałas Chojnickis.

    Kur pasaulyje liga pasitaiko ir kodėl apie ją vėl kalbama

    Pasaulio sveikatos organizacija nurodo, kad daugiausia susirgimų nuo 1990-ųjų fiksuojama Afrikoje, ypač Kongo Demokratinėje Respublikoje ir Madagaskare, o tarp endeminių šalių minimas ir Peru. Pavieniai atvejai registruojami ir Azijoje.

    Maras nustatomas ir Jungtinėse Valstijose, kur kasmet vidutiniškai fiksuojama apie 5 atvejai, daugiausia kaimiškose Vakarų regionų teritorijose. Ekspertai pabrėžia, kad dėmesys šiai ligai išauga tuomet, kai pasirodo pranešimų apie įtariamus atvejus ar incidentus laboratorijose, tačiau realią riziką dažniausiai riboja greita diagnostika ir gydymas.

    Istorinis kontekstas ir realios grėsmės šiandien

    Istoriškai maras paliko ryškų pėdsaką ir dabartinės Lenkijos teritorijoje, ypač XVIII amžiaus pradžioje. Tuomet epidemijos galėjo nusinešti didelę dalį miestų gyventojų, o šaltiniuose minima, kad Poznanėje 1707–1710 metais mirė apie 65 proc. gyventojų, tai yra apie 9 000 žmonių.

    Šiandien situacija iš esmės kitokia: turimi antibiotikai ir infekcijų kontrolės priemonės leidžia efektyviai gydyti marą, jei liga atpažįstama laiku. Specialistai taip pat primena, kad kasdienėje praktikoje daug didesnę naštą sveikatos sistemoms sukelia sezoninės infekcijos, ypač gripas.

    Pasak dr. Michało Chojnickio, gripo našta gali būti neproporcingai didesnė už maro riziką, nes gripas kasmet sukelia masinį sergamumą ir hospitalizacijas. Dėl to visuomenės sveikatos požiūriu svarbios profilaktikos priemonės, įskaitant skiepijimąsi nuo gripo rizikos grupėms.

  • Mokslininkai įspėja: skaidulų trūkumas gali pažeisti žarnyno barjerą – kas vyksta kūne

    Mokslininkai įspėja: skaidulų trūkumas gali pažeisti žarnyno barjerą – kas vyksta kūne

    Kodėl skaidulos svarbios žarnynui

    Skaidulos yra vienas svarbiausių mitybos veiksnių, palaikančių normalią žarnyno veiklą. Netirpios skaidulos sugeria vandenį, didina išmatų tūrį ir skatina žarnyno judesius, todėl mažėja vidurių užkietėjimo rizika.

    Tuo pat metu skaidulos maitina dalį gerųjų žarnyno bakterijų, o jų skaidymo produktai, pavyzdžiui, trumposios grandinės riebalų rūgštys, siejami su priešuždegiminiais procesais ir stipresne žarnyno gleivinės barjero funkcija. Kai skaidulų vartojama per mažai, mikrobiota gali pradėti ieškoti kitų energijos šaltinių.

    Ką parodė nauji tyrimai

    Naujuose tyrimuose, kuriuos atliko Ludwig Princeton vėžio tyrimų instituto ir Prinstono universiteto komanda, analizuota, kaip augaliniai produktai keičia mikroorganizmų metabolizmą. Mokslininkai vertino, kokie junginiai susidaro žarnyne skaidant skirtingos kilmės maistines medžiagas.

    Vienas svarbiausių pastebėjimų buvo susijęs su tuo, kas nutinka, kai mikroorganizmams trūksta skaidulų. Tokiu atveju dalis bakterijų gali pradėti skaidyti šeimininko baltymus, įskaitant žarnyną dengiančių gleivių sluoksnio baltymus, o tai potencialiai silpnina apsauginę barjero funkciją.

    Komanda taip pat aprašė reiškinį, kai kai kurie ne visiškai suvirškinami augaliniai baltymai žarnyne elgiasi panašiai kaip skaidulos ir gali keisti mikrobiotos gaminamų metabolitų balansą. Tyrėjai tokiai medžiagų grupei pavartojo terminą Prif, pabrėždami, kad tai gali būti nauja mitybos komponentų klasė, kuri ateityje sulauks daugiau dėmesio.

    Metabolitai: ne viską gamina tik bakterijos

    Kitoje tyrimų dalyje nagrinėta, iš kur iš tiesų atsiranda fenoliniai ir indoliniai metabolitai, siejami su įvairiais sveikatos rodikliais. Ilgą laiką dažnai buvo manoma, kad dauguma šių junginių susidaro tik dėl žarnyno bakterijų veiklos.

    Tačiau, taikant stabiliais izotopais paremtą sekimą ir tiriant gyvūnų modelius bei žmogaus ląsteles, nustatyta, kad dalį indolinių ir fenolinių metabolitų reikšmingais kiekiais gali pagaminti ir pats žinduolių organizmas. Tai svarbu aiškinantis, kodėl kai kurie junginiai kraujyje išlieka net tada, kai mikrobiota pakeičiama, pavyzdžiui, gydant antibiotikais.

    Tyrėjai pabrėžė, kad antibiotikų fone mažėjo tie metabolitai, kurie labiausiai priklausė nuo mikroorganizmų, o kiti išliko palyginti aukšti, nes juos galėjo sintetinti ir organizmas. Tokie rezultatai keičia supratimą apie tai, ką tiksliai reikėtų laikyti mikrobiotos pagamintais žymenimis.

    „Dieta suteikia milžiniškas galimybes kontroliuoti mikrobiomą ir jo gaminamas medžiagas, tačiau pirmiausia turime tiksliai suprasti, kurie mitybos elementai lemia konkrečius metabolitus“, – sakė Joshua Rabinowitz.

    „Mūsų duomenys rodo, kad skaidulos ir kai kurie nesuvirškinti augaliniai baltymai gali perstumti pusiausvyrą nuo nepalankių junginių link palankesnių“, – sakė Jenna AbuSalim.

    Ką tai reiškia kasdienėje mityboje

    Nors tyrimai daugiausia aiškina mechanizmus, jie sustiprina bendrą kryptį, kurią jau seniai rodo epidemiologiniai duomenys: augalinių produktų gausesnė mityba siejama su įvairesne mikrobiota ir palankesniais metaboliniais rodikliais. Tai nereiškia, kad visi augaliniai produktai veikia vienodai, tačiau skaidulų kiekis išlieka vienas svarbiausių veiksnių.

    Praktikoje tai reiškia, kad meniu, kuriame dominuoja stipriai perdirbti produktai ir trūksta pilno grūdo, ankštinių, daržovių, vaisių, riešutų bei sėklų, gali būti mažiau palankus žarnyno barjerui. Tyrėjų įžvalgos taip pat rodo, kad ateityje mitybos rekomendacijos gali labiau remtis ne tik skaidulų gramais, bet ir tuo, kokius metabolitus konkreti mityba skatina.

    Mokslininkų teigimu, geresnis ryšio tarp dietos, mikrobiomos ir metabolitų supratimas gali padėti kurti tikslesnes mitybos intervencijas, papildomus sprendimus ar net naujus terapinius metodus. Tačiau kol kas tai pirmiausia yra kryptis tolesniems tyrimams, o ne greitas receptas, tinkantis visiems.

  • ES smogia Brazilijos mėsai: įsigaliojo importo stabdymas – kas laukia ūkininkų ir prekybos?

    ES smogia Brazilijos mėsai: įsigaliojo importo stabdymas – kas laukia ūkininkų ir prekybos?

    Europos Komisijos sprendimas stabdyti mėsos importą iš Brazilijos įsigaliojo rugsėjo 3 dieną. Priemonė taikoma dėl susirūpinimo antimikrobinių vaistų, įskaitant antibiotikus, naudojimu gyvulininkystėje ir dėl to, ar eksportas atitinka Europos Sąjungos maisto saugos taisykles.

    Komisija nurodo, kad ES galioja griežti reikalavimai, ribojantys antimikrobinių medžiagų naudojimą, ypač tada, kai jos taikomos augimo skatinimui ar profilaktikai. Nuo šios datos pradėtas taikyti sąrašas šalių, kurios, ES vertinimu, iš esmės laikosi šių taisyklių, o Brazilija jame kol kas neįtraukta.

    Stabdymas apima ir paukštieną

    Importo stabdymas apima kelias produktų grupes, tarp jų jautieną, paukštieną, kiaušinius ir medų. Sprendimas buvo paremtas dar gegužę nacionalinių ekspertų balsavimu, o vėliau, nepaisant derybų su Brazilijos institucijomis, priemonė pradėta taikyti praktiškai.

    Kai kurių produktų importas teoriškai galėtų būti atnaujintas, jei ES auditai patvirtintų, kad tiekimo grandinė atitinka reikalavimus. Komisija yra pradėjusi paukštienos ir medaus patikras remdamasi Brazilijos pateiktomis rašytinėmis garantijomis, tačiau galutinės išvados paprastai užtrunka ilgiau nei pačios inspekcijos.

    Jautienai trūksta garantijų

    Komisijos atstovai pabrėžia, kad jautienos atveju pateikti pakankamas garantijas sudėtingiau, nes jos turi apimti visą gyvulio gyvenimo ciklą. Galvijų auginimas trunka ilgiau, todėl ES vertinimu svarbu užtikrinti atsekamumą ir kontrolę nuo ūkio iki skerdimo ir eksporto.

    „Turime taisykles, kurios draudžia antimikrobines medžiagas naudoti augimui skatinti, todėl reikalaujame aiškių įrodymų, kad importuojami produktai atitinka mūsų standartus“, – sakė Europos Komisijos atstovė spaudai Eva Hrncirova.

    Smūgis prekybos susitarimo fone

    Sprendimas priimtas jautriame politiniame ir ekonominiame kontekste, nes Brazilijos žemės ūkio produktų importas yra viena labiausiai ginčijamų ES ir Mercosur prekybos susitarimo temų. Kritikai Europoje teigia, kad dalis Pietų Amerikos gamintojų konkuruoja nelygiomis sąlygomis, jei jų produkcijai taikomi silpnesni fitosanitariniai ar maisto saugos standartai.

    Europos ūkininkų organizacijos ne kartą akcentavo, kad griežtėjant ES žaliajam reguliavimui ir reikalavimams dėl antibiotikų, gerovės bei atsekamumo, importuojama produkcija turi būti vertinama pagal tuos pačius principus. Tuo tarpu Brazilija siekia išsaugoti prieigą prie ES rinkos, todėl techninės derybos ir bandymai pateikti papildomas garantijas, tikėtina, tęsis.

  • Briuselis uždarė duris Brazilijos mėsai: ambasadorius grasina atsaku, įtampa auga

    Briuselis uždarė duris Brazilijos mėsai: ambasadorius grasina atsaku, įtampa auga

    Europos Komisijos sprendimas sustabdyti mėsos importą iš Brazilijos įsigaliojo šią savaitę, o Brasilija jau kalba apie galimas atsakomąsias priemones. Ginčas įsiliepsnojo dėl ES reikalavimų, susijusių su antibiotikų naudojimu gyvūnų auginime.

    Brazilijos ambasadorius ES Pedro Miguel da Costa e Silva teigia, kad papildomi patikrinimai esą nereikalingi, nes Brazilija pateikė pakankamas garantijas. Tuo pat metu jis įspėjo, kad jei importas nebus atnaujintas, svarstomi įvairūs atsako scenarijai.

    Kas užkliuvo ES institucijoms?

    Europos Komisija nurodė, kad Brazilija buvo išbraukta iš šalių, atitinkančių ES maisto saugos taisykles, sąrašo dėl praktikos, kurią ES sieja su antimikrobinio atsparumo didėjimu. ES pozicija grindžiama principu, kad antibiotikai neturi būti naudojami gyvūnų augimui skatinti.

    Komisija taip pat akcentavo, kad kai kurių produktų patikros procesai tęsiasi, tačiau dėl jautienos auditui, ES vertinimu, nebuvo suteiktos būtinos sąlygos ir garantijos. Dėl to pasirinktas griežtesnis kelias, kuris turėtų užtikrinti vienodą rizikos valdymą visoje bendrijoje.

    Brazilija kalba apie atsakomąsias priemones

    Brazilijos ambasadorius tikina, kad tokie reikalavimai, jo vertinimu, nėra proporcingi ir kad panašaus masto auditai ne visada taikomi kitoms eksportuojančioms valstybėms. Jis pabrėžė, kad derybos su Europos Komisija bus tęsiamos, tačiau kantrybė nėra begalinė.

    „Jei importas nebus atnaujintas, svarstysime visas galimybes ir galime būti kūrybingi“, – sakė Pedro Miguel da Costa e Silva.

    Brazilijos Vyriausybė viešai užsiminė apie kontrpriemones, jei ES sprendimas išliks galioti. Praktikoje tai gali reikšti griežtesnes importo procedūras, papildomus reikalavimus ar kitus prekybos ribojimus ES prekėms, nors konkrečių žingsnių kol kas neįvardyta.

    ES atsakas: taisyklės vienodos visiems

    Europos Komisija atmeta kaltinimus diskriminacija ir tvirtina, kad taisyklės taikomos nedarant išimčių. Komisijos atstovai pabrėžia, kad partneriams apie pasikeitimus buvo pranešta iš anksto, o prisitaikymui suteikta pakankamai laiko.

    „Mūsų požiūris yra nediskriminacinis, o partneriams suteikėme pakankamai laiko ir informacijos prisitaikyti“, – sakė Europos Komisijos atstovas Olof Gill.

    Šis konfliktas vyksta platesniame kontekste: ES stiprina priemones prieš antimikrobinį atsparumą, o importo kontrolė tampa viena iš priemonių užtikrinti, kad trečiųjų šalių produkcija atitiktų tuos pačius standartus kaip ir ES gamintojų. Ginčas taip pat didina įtampą dėl prekybos su Mercosur bloku, kurio atžvilgiu dalis Europos ūkininkų jau anksčiau reiškė susirūpinimą dėl konkurencijos ir standartų laikymosi.

  • Tyrėjai įspėja: kai racione trūksta skaidulų, žarnyno bakterijos ima ardyti apsauginį sluoksnį

    Tyrėjai įspėja: kai racione trūksta skaidulų, žarnyno bakterijos ima ardyti apsauginį sluoksnį

    Skaidulos seniai laikomos vienu svarbiausių žarnyno sveikatos ramsčių: jos didina išmatų tūrį, sugeria vandenį ir padeda palaikyti reguliarų tuštinimąsi. Tačiau naujesni tyrimai rodo ir kitą, mažiau akivaizdžią riziką, kai jų racione pritrūksta: žarnyno mikrobiota gali pradėti naudoti kaip maistą paties organizmo apsauginį gleivių sluoksnį.

    Šis gleivių barjeras dengia žarnyno sienelę ir padeda atskirti bakterijas nuo epitelio, mažindamas uždegimo bei dirginimo tikimybę. Kai mityboje stinga skaidulų, bakterijoms ima trūkti lengvai fermentuojamų medžiagų, todėl dalis jų pereina prie alternatyvių šaltinių, įskaitant gleivėse esančius baltymus.

    Ką parodė nauji tyrimai

    Mokslininkų komanda, vadovaujama Jenny AbuSalim ir Joshua Rabinowitzo, analizavo, kaip augalinis maistas keičia mikroorganizmų gaminamus metabolitus. Dėmesys sutelktas į fenolinius junginius, kurie susidaro bakterijoms skaidant aminorūgštis, o jų poveikis sveikatai gali būti labai skirtingas.

    Tyrimuose išskirta, kad vieni fenoliniai metabolitai siejami su palankesniais rodikliais, pavyzdžiui, žarnyno būkle ir kūno mase. Kiti, susidarantys iš kitų aminorūgščių, literatūroje siejami su nepalankesnėmis išeitimis sergant tam tikromis ligomis, taip pat su didesne sisteminio toksinio poveikio rizika esant inkstų funkcijos sutrikimams.

    Ypatingas dėmesys skirtas ne tik skaiduloms, bet ir daliai augalinių baltymų, kurie nėra pilnai suvirškinami plonojoje žarnoje ir pasiekia storąją žarną. Tyrėjai juos apibūdino kaip skaidulas imituojančius baltymus, nes jie, panašiai kaip skaidulos, gali keisti mikrobiotos mitybą ir nukreipti metabolizmą palankesne kryptimi.

    Tyrimuose su gyvūnais taikyta izotopų žymėjimo metodika leido atsekti, iš kur tiksliai kilę tam tikri junginiai. Rezultatai parodė, kad nepalankesni metabolitai dažniau atsirasdavo tada, kai bakterijos kaip šaltinį naudojo šeimininko baltymus, įskaitant žarnyną dengiančių gleivių komponentus, o palankesni dažniau buvo siejami su su maistu gautais, nesuvirškintais augaliniais baltymais.

    Ne viską sukuria vien bakterijos

    Kitas tyrimas, publikuotas žurnale „Nature Metabolism“, nagrinėjo dar vieną svarbią prielaidą: ar fenoliniai ir indoliniai metabolitai iš tiesų visada yra vien mikrobiotos produktas. Indoliniai junginiai susidaro iš triptofano, o jų koncentracijos ir santykiai tiriami siejant su uždegiminėmis žarnyno ligomis, neurodegeneraciniais sutrikimais ir onkologinėmis būklėmis.

    Taikant izotopų sekimą tyrėjai nustatė, kad dalį indolinių ir fenolinių metabolitų gali reikšmingai gaminti ir paties žinduolio organizmas, nepriklausomai nuo mikrobiotos. Tai paaiškina, kodėl kai kurių metabolitų lygiai gali išlikti palyginti aukšti net tada, kai po antibiotikų mikrobiota būna smarkiai pakitusi, o tik bakterijų gaminamų junginių kiekiai krenta.

    Ką tai reiškia kasdienėje mityboje

    Praktinė žinutė paprasta: skaidulos nėra vien priemonė nuo vidurių užkietėjimo. Jos taip pat padeda išlaikyti žarnyno ekosistemą tokioje būsenoje, kad mikroorganizmams nereikėtų „atsigręžti“ į organizmo apsauginius išteklius, įskaitant gleivių barjerą.

    Dietologijoje dažniausiai akcentuojama, kad skaidulų šaltiniai yra ankštiniai, pilno grūdo produktai, daržovės, vaisiai, riešutai ir sėklos. Tuo pat metu mokslas vis aktyviau tyrinėja, kaip skirtingi augaliniai baltymai ir jų virškinamumo ypatybės gali veikti mikrobiotos metabolizmą, o ateityje tai gali lemti tikslesnes, individualizuotas mitybos rekomendacijas.

    „Dieta suteikia didžiules galimybes valdyti mikrobiotą ir jos gaminamas medžiagas, tačiau turime tiksliai suprasti, kurie mitybos komponentai lemia konkrečius metabolitus“, – sakė Joshua Rabinowitz.

  • 5 populiarūs vaistai, kurių negalima gerti nevalgius: pasekmės gali būti labai rimtos

    Kai kurie plačiai vartojami vaistai, išgerti nevalgius, gali gerokai labiau dirginti skrandį ir žarnyną, sukelti pykinimą ar net padidinti kraujavimo riziką. Specialistai pabrėžia, kad saugus vartojimas priklauso ne tik nuo dozės, bet ir nuo to, ar vaistas geriamas su maistu.

    Vaistų informaciniuose lapeliuose dažnai nurodoma, ar preparatą reikia vartoti valgant, po valgio ar tuščiu skrandžiu. Jei kyla abejonių, verta pasitarti su gydytoju arba vaistininku, nes net tos pačios grupės vaistai gali turėti skirtingas rekomendacijas.

    Nuskausminamieji ir skrandžio pažeidimai

    Nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo, tokie kaip ibuprofenas ar acetilsalicilo rūgštis, gali pažeisti virškinamojo trakto gleivinę. Vartojant juos nevalgius dažniau pasireiškia rėmuo, skrandžio skausmas, o ilgiau vartojant didėja opų ir kraujavimo tikimybė.

    Maistas tokiu atveju veikia kaip papildomas apsauginis barjeras, todėl šiuos vaistus paprastai rekomenduojama gerti valgant arba iškart po valgio, užsigeriant stikline vandens. Ypač atsargūs turėtų būti žmonės, anksčiau sirgę skrandžio opalige ar vartojantys kraują skystinančius vaistus.

    Vaistai gliukozei: kada rizika didžiausia?

    Diabeto gydymui vartojami preparatai, įskaitant metforminą, kai kuriems žmonėms gali sukelti virškinamojo trakto sudirginimą. Išgėrus nevalgius dažniau pasireiškia pykinimas, pilvo diskomfortas ar viduriavimas, todėl vartojimas su maistu neretai padeda sumažinti šalutinius poveikius.

    Be to, dalis vaistų, mažinančių gliukozės kiekį, gali didinti hipoglikemijos riziką, jei žmogus praleidžia valgymą. Dėl to gydytojai paprastai akcentuoja reguliarų maitinimąsi ir aiškų vaistų vartojimo režimą.

    Hormoniniai vaistai ir antibiotikai

    Kortikosteroidai gali dirginti skrandį, o vartojami nevalgius kai kuriems pacientams sukelia ryškesnį pilvo skausmą ar gleivinės sudirginimą. Dažnai rekomenduojama juos gerti ryte, po pusryčių, užsigeriant pakankamu kiekiu vandens, tačiau konkreti schema priklauso nuo diagnozės.

    Antibiotikų vartojimo taisyklės skiriasi: dalį jų reikia gerti tuščiu skrandžiu, nes taip geriau pasisavinami, tačiau nemažai preparatų sukelia pykinimą, jei vartojami nevalgius. „Visada vadovaukitės vaisto informaciniu lapeliu ir gydytojo nurodymais, nes savavališkas režimo keitimas gali sumažinti gydymo efektyvumą“, – sakė vaistininkė.

    Vitaminai ir geležis: kodėl nevalgius gali supykinti?

    Kai kurie vitaminai geriau pasisavinami su maistu, ypač riebaluose tirpūs vitaminai, kuriems įsisavinti reikia riebalų iš raciono. Dėl to vartojant vitaminų kompleksus nevalgius efektas gali būti prastesnis, o daliai žmonių pasireiškia skrandžio dirginimas.

    Geležies papildai neretai sukelia pykinimą, spazmus ar pilvo skausmą, ypač jautresniems žmonėms, todėl kai kada patariama juos vartoti su maistu. Vis dėlto geležies pasisavinimas gali priklausyti ir nuo kitų produktų ar gėrimų, tad individualias rekomendacijas geriausia aptarti su gydytoju.

  • Neskubėkite dalyti tabletės perpus: vaistininkė paaiškino, kada tai griežtai draudžiama

    Daugelis įpratę tabletę perlaužti per pusę, kai reikia mažesnės dozės ar norisi sutaupyti. Tačiau vaistininkai įspėja: toks įprotis ne visada saugus, o kai kuriais atvejais gali lemti netikslų veikliosios medžiagos kiekį ar pakeistą vaisto poveikį.

    Specialistai ragina pirmiausia įvertinti, ar tabletė tam pritaikyta, ir visada pasitikrinti pakuotės lapelį. Būtent jame gamintojas nurodo, ar vaistą galima dalyti, traiškyti ar tirpinti.

    Kada tabletę dalyti galima?

    Jei tabletėje yra aiški dalijimo vagelė, dažnai tai reiškia, kad gamintojas numatė galimybę ją padalyti į lygias dalis. Tokiu atveju veiklioji medžiaga paprastai būna tolygiai pasiskirsčiusi, todėl dalijant tikimybė gauti tą pačią dozę abiejose pusėse yra didesnė.

    Vis dėlto net ir su vagelėmis ne visi vaistai skirti dalyti vien dėl patogumo. Kartais vagelė daroma tam, kad tabletę būtų lengviau nuryti, o ne kad būtų keičiamas dozavimas, todėl instrukcija išlieka patikimiausias orientyras.

    „Jei gamintojas numatė dalijimą, dozę galima paskirstyti tolygiai. Bet jei vagelės nėra, jei tai kapsulė ar specialios formos preparatas, tokių vaistų paprastai nedalijame“, – sakė vaistininkė.

    Kada dalyti griežtai nereikėtų?

    Vaistininkai pabrėžia, kad kapsulių dalyti negalima, nes jose esanti medžiaga dozuojama kitaip, o atidarius ar pažeidus kapsulę gali pakisti pasisavinimas. Taip pat nerekomenduojama dalyti tablečių, padengtų plėvele ar specialiu apvalkalu, jei ant jų nėra dalijimo žymos.

    Apvalkalas dažnai atlieka svarbią funkciją: saugo skrandį nuo dirginimo, apsaugo veikliąją medžiagą nuo suirimo, maskuoja skonį arba užtikrina, kad vaistas ištirps tinkamoje virškinamojo trakto vietoje. Pažeidus dangą, poveikis gali tapti neprognozuojamas.

    Ypač atsargiai vertinami hormoniniai preparatai ir kiti vaistai, kuriems būtina tiksli, stabili dozė. Net nedidelis nukrypimas gali reikšti silpnesnį poveikį arba didesnę nepageidaujamų reakcijų riziką.

    Ar galima vartoti pasibaigus galiojimui?

    Specialistai akcentuoja, kad vaistų vartoti pasibaigus tinkamumo terminui nereikėtų. Gamintojas garantuoja, kad iki nurodytos datos vaistas išlaikys kokybę, veiksmingumą ir saugumą, jei bus laikomas pagal rekomendacijas.

    Pasibaigus galiojimui gali mažėti veikliosios medžiagos stabilumas, o kai kurių preparatų atveju tai ypač pavojinga. Pavyzdžiui, vartojant antibiotikus per maža arba nepatikima dozė didina riziką, kad infekcija nebus tinkamai gydoma ir prisidės prie antimikrobinio atsparumo problemos.

    „Po galiojimo termino ypač svarbu nerizikuoti antibiotikais ir hormoniniais vaistais, kai reikia tikslios dozės. Tokiais atvejais tai kategoriškai nerekomenduojama“, – teigė vaistininkė.

    Jei kyla abejonių dėl dalijimo ar galiojimo, saugiausia pasitarti su vaistininku ar gydytoju. Taip pat verta atkreipti dėmesį, kad kai kuriais atvejais galima rasti alternatyvų: mažesnės dozės tablečių, skystą formą ar kitą vaisto variantą, kuris nereikalauja dalijimo.