CP v2

Tag: Antidempingo muitai

  • Berlynas pritaria griežtesnei ES prekybos gynybai prieš Kiniją: kas keičiasi rinkoje ir verslui?

    Berlynas pritaria griežtesnei ES prekybos gynybai prieš Kiniją: kas keičiasi rinkoje ir verslui?

    Vokietija signalizuoja, kad Europos Sąjunga gali imtis griežtesnių prekybos gynybos priemonių Kinijos prekių srautui suvaldyti. Toks Berlyno tonas laikomas svarbiu postūmiu Europos Komisijos planams stiprinti instrumentus, kurie saugotų ES pramonę nuo nesąžiningos konkurencijos.

    Iki šiol Vokietija, turinti didelius eksporto interesus ir jautri Kinijos atsakomųjų veiksmų rizikai, dažniau ragino vengti per griežtų sprendimų. Tačiau dabar Vokietijos vyriausybės atstovai teigia esantys atviri diskusijoms apie priemones, kurios spręstų vadinamąją perteklinės pasiūlos problemą, kai į ES rinką plūsta pigesnės prekės.

    Kas verčia ES griežtinti poziciją?

    Pagrindinis argumentas yra didėjantis prekybos disbalansas ir spaudimas Europos gamintojams. ES prekybos deficitas su Kinija pastaraisiais metais išliko itin didelis, o Europos įmonės skundžiasi, kad kai kuriuose sektoriuose konkurenciją iškraipo valstybinė parama, subsidijos ar palankesnės finansavimo sąlygos Kinijos gamintojams.

    Daugiausia įtampos kelia tokios prekių grupės kaip elektromobiliai, saulės moduliai ir kai kurių kategorijų plataus vartojimo gaminiai. Europos pramonės atstovai teigia, kad agresyvi kainodara mažina investicijų grąžą, didina gamyklų uždarymo riziką ir gali lemti darbo vietų praradimą.

    Kokių priemonių galima tikėtis?

    ES prekybos gynybos priemonės paprastai apima antidempingo ir antisubsidijų tyrimus, papildomus importo muitus ar kitus reikalavimus, skirtus atkurti sąžiningas konkurencijos sąlygas. Praktikoje tai gali reikšti ilgesnius tyrimus, griežtesnį subsidijų vertinimą ir greitesnį laikinojo reguliavimo pritaikymą tam tikriems sektoriams.

    Europos Komisijai vis dėlto reikės suvienodinti pozicijas tarp valstybių narių, nes dalis jų siekia kuo griežtesnės apsaugos, o kitos baiminasi, kad atsakomosios Kinijos priemonės paveiktų eksportuotojus. Vokietijos pozicijos pasikeitimas šioje diskusijoje yra svarbus, nes Berlynas tradiciškai laikomas vienu įtakingiausių žaidėjų formuojant ES prekybos kryptį.

    Ką tai reiškia verslui ir pirkėjams?

    Verslui tai gali reikšti didesnį reguliacinį neapibrėžtumą tiekimo grandinėse ir galimus kainų pokyčius importuojamoms prekėms, ypač jei būtų įvesti papildomi muitai. Europos gamintojams tai galėtų suteikti daugiau erdvės konkuruoti, tačiau importuotojams ir prekybos tinklams atsirastų poreikis persiderėti dėl tiekimo, atsargų ir kainodaros.

    Pirkėjams trumpuoju laikotarpiu svarbiausias klausimas būtų, ar priemonės nepabrangins kai kurių produktų, ypač technologijų ar žaliųjų sprendimų, kurių rinkoje daug importo. Tuo pat metu ES institucijos argumentuoja, kad ilgalaikis tikslas yra ne riboti prekybą, o užtikrinti, kad konkurencija vyktų vienodomis sąlygomis.

    Artimiausiu metu sprendimai priklausys nuo Europos Komisijos politinės darbotvarkės, konkrečių tyrimų eigos ir valstybių narių sutarimo. Tačiau Berlyno signalas rodo, kad ES diskusija apie Kinijos importo suvaldymą pereina į praktiškesnį, priemonių lygmens etapą.

  • Briuselyje stiprėja griežta linija Kinijai: svarstomas „prekybos bazuka“ – ar ryšis ir ES šalys?

    Briuselyje stiprėja griežta linija Kinijai: svarstomas „prekybos bazuka“ – ar ryšis ir ES šalys?

    Europos Komisijoje vis ryškiau formuojasi griežtesnis požiūris į Kiniją: augant įtampoms dėl prekybos ir pramonės konkurencingumo, Briuselis ima svarstyti priemones, kurios dar prieš kelerius metus būtų atrodžiusios pernelyg konfrontacinės. Komisijos pareigūnai pripažįsta, kad ilgai taikyta pusiausvyra tarp konkurencijos, bendradarbiavimo ir atsargaus spaudimo ima braškėti.

    Gegužės 29 dieną 27 ES komisarai planuoja aptarti atnaujintą Kinijos strategiją. Diskusijų foną dar labiau kaitina Pekino signalai dėl galimų atsakomųjų veiksmų, kai ES svarsto pramonės politikos priemones, skirtas stiprinti gamybą Europoje ir griežtinti sąlygas investicijoms.

    Vokietijos signalas tapo lūžio tašku

    Vienu iš lūžio momentų Komisijoje įvardijami Vokietijos prekybos duomenys, parodę rekordinį deficito su Kinija mastą. Remiantis Vokietijos investicijų ir prekybos skatinimo agentūros GTAI skelbta informacija, deficitas pasiekė 87 mlrd. eurų, o tai sustiprino spaudimą ieškoti greitesnių apsaugos sprendimų.

    Šis skaičius svarbus ne vien kaip statistika: Vokietija ilgą laiką buvo viena iš ES valstybių, labiausiai rėmusių pragmatišką ekonominį dialogą su Pekinu. Vis dėlto didėjant konkurencijai jautriuose sektoriuose, Kinijos tema sparčiai kilo ir Vokietijos politinėje darbotvarkėje.

    Kodėl ES spaudimas didėja

    ES institucijose vis dažniau akcentuojama, kad pigių importo srautų poveikis pramonei didėja, ypač kai dalis pasaulinės perteklinės pasiūlos nukreipiama į Europą. Prancūzijos vyriausybės patariamoji institucija High Commission for Strategy and Planning yra perspėjusi, kad gamybos sąnaudų atotrūkis tarp Europos ir konkurentų daugelyje sričių siekia 30–40 proc., o kai kuriose nišose viršija 60 proc.

    Tokio masto skirtumai reiškia, kad tradicinės rinkos atvirumo taisyklės ne visada užtikrina sąžiningą konkurenciją. Dėl to Komisijoje stiprėja nuomonė, kad ES, turinti apie 450 mln. vartotojų rinką, privalo aiškiau naudoti savo ekonominę įtaką ir ginti pramonę.

    Antikoercijos instrumentas: galingas, bet politiškai sunkus

    Be įprastų prekybos gynybos priemonių, tokių kaip antidempingo ar antisubsidijų muitai, Briuselis vis aktyviau vertina Antikoercijos instrumentą. Ši priemonė priimta 2023 metais ir skirta reaguoti į trečiųjų šalių ekonominį spaudimą, leidžiant taikyti platesnį atsaką: nuo muitų iki viešųjų pirkimų ribojimų ar kitų rinkos prieigos apribojimų.

    Instrumentas laikomas itin stipriu, tačiau iki šiol nebuvo pritaikytas praktiškai. Komisijai svarbu, kad jis būtų parengtas naudoti, jei ekonominis spaudimas didėtų, pavyzdžiui, paaštrėjus ginčams dėl pramonės politikos ar technologijų saugumo reikalavimų.

    Didžiausia kliūtis – vieningos ES pozicijos stoka

    Skirtingai nei įprastų prekybos gynybos tyrimų atveju, Antikoercijos instrumento aktyvavimui reikalinga kvalifikuota dauguma ES valstybių narių. Tai reiškia, kad sprendimas taps ne tik ekonominiu, bet ir aiškiai politiniu, o šalių pozicijos išlieka nevienodos.

    Viena vertus, dalis sostinių ragina tvirčiau reaguoti į ekonomines grėsmes ir industrijos silpnėjimą. Kita vertus, nemažai valstybių akcentuoja priklausomybes nuo Kinijos tiekimo grandinių, ypač baterijų, saulės modulių, elektronikos ir medicinos įrangos srityse, todėl staigus rinkos uždarymas būtų sunkiai įgyvendinamas.

    „Tai bus apie pripažinimą, kad yra problema ir kad reikia kažką daryti“, – sakė vienas ES pareigūnas.

    Komisijos atstovas Olof Gill yra pabrėžęs, kad prieš kalbant apie bet kokius naujus ilgalaikius susitarimus su Pekinu pirmiausia būtina, kad Kinija prasmingai spręstų ES keliamus klausimus dėl sąžiningos konkurencijos ir rinkos veikimo.