CP v2

Tag: Antidempingo tyrimai

  • Von der Leyen įspėja Kiniją: jei iki spalio nebus proveržio, ES trauks prekybos gynybos arsenalą

    Von der Leyen įspėja Kiniją: jei iki spalio nebus proveržio, ES trauks prekybos gynybos arsenalą

    Ultimatumas dėl deficito

    Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen rugpjūčio 27 dieną pareiškė, kad derybos su Kinija turi duoti apčiuopiamų rezultatų, kitaip Europos Sąjunga pasitelks visas turimas prekybos gynybos priemones. Pasak jos, tikslas – sumažinti rekordiškai išaugusį ES prekybos deficitą su Kinija ir subalansuoti santykius.

    Von der Leyen pabrėžė, kad dialogas su Pekinu išlieka būtinas, tačiau vien pokalbių nepakanka, jei jie neatsiremia į konkrečius susitarimus. Europos Komisija yra nustačiusi spalį kaip terminą, iki kada tikimasi proveržio.

    „Dialogas su Kinija išlieka reikalingas. Tačiau jis privalo duoti rezultatų, o kai dialogo nepakanka, turime būti pasirengę naudoti savo priemones“, – sakė Ursula von der Leyen.

    Bylos dėl dempingo ir augančios įtampos

    Pastaraisiais metais Briuselio ir Pekino santykius temdo auganti įtampa dėl įtariamų nesąžiningos konkurencijos praktikų ir rinkos užliejimo pigesnėmis prekėmis. Europos Komisija akcentuoja, kad į ES plūstančių importo srautų dinamika kelia rizikų vietos gamintojams, ypač sektoriuose, kur kainų spaudimas gali išstumti Europos produkciją.

    Von der Leyen teigimu, per pastaruosius penkerius metus importas iš Kinijos išaugo 45 proc., o per pastaruosius dvylika mėnesių pradėta 30 prekybos gynybos tyrimų. Tai, pasak jos, yra beveik tris kartus daugiau nei istoriškai įprastas vidurkis.

    „Mes reikšmingai didiname tyrimų apimtį“, – sakė Ursula von der Leyen.

    Ką reiškia prekybos gynybos priemonės?

    ES prekybos gynybos mechanizmai paprastai apima antidempingo ir antisubsidijų tyrimus, galinčius baigtis papildomais muitais ar kitais ribojimais importui. Tokios priemonės taikomos, kai nustatoma, kad prekės į ES patenka dempingo kainomis arba kai eksportuotojai gauna konkurenciją iškraipančias valstybės subsidijas.

    Be to, ES turi vadinamąjį kovos su ekonomine prievarta instrumentą, kuris gali būti aktyvuojamas, jei trečioji valstybė spaudžia ES keisti politiką. Šis instrumentas leistų taikyti griežtesnes priemones, įskaitant prieigos prie viešųjų pirkimų ribojimą ar kitus atsakomuosius žingsnius, tačiau tam reikia daugumos valstybių narių pritarimo.

    Balansuojama tarp rizikų ir ryšių

    Von der Leyen kartojo ES pasirinktą kryptį, kuri apibūdinama kaip rizikų mažinimas nenutraukiant ryšių. Tai reiškia, kad ES siekia apsaugoti kritines tiekimo grandines, technologijas ir pramonės pajėgumus, bet kartu vengia staigaus ekonominių santykių nutraukimo su viena didžiausių pasaulio ekonomikų.

    Kontekstą apsunkina tai, kad ES šalys narės su Kinija dažnai palaiko ir atskirus dvišalius ryšius, siekdamos eksporto galimybių, investicijų ar rinkos prieigos. Dėl to politinis sutarimas dėl griežtesnių atsakomųjų priemonių gali tapti sudėtingas, net jei spaudimas veikti Briuselyje akivaizdžiai didėja.

    Europos Komisijos pirmininkė taip pat priminė, kad visos ES valstybės narės šiuo metu fiksuoja prekybos deficitą su Kinija. Jos teigimu, partnerystė negali reikšti nuolatinio disbalanso toleravimo, ypač kai tai daro įtaką Europos konkurencingumui ir darbo vietoms.

  • Briuselis perspėja: dialogo su Kinija neužteks – ruošia vienašales priemones iki spalio

    Briuselis perspėja: dialogo su Kinija neužteks – ruošia vienašales priemones iki spalio

    ES žada griežtinti prekybos apsaugą

    Europos Komisijos prekybos direktorato vadovybės atstovas Denisas Redonnet Europos Parlamento nariams pareiškė, kad Europos Sąjunga iki spalio ketina suaktyvinti priemones prieš pigų importą iš Kinijos. Pasak jo, vien derybos su Pekinu nebus pakankamos, jei ES rinka ir pramonė patirs dar didesnį spaudimą.

    Įtampa tarp Briuselio ir Pekino išlieka aukšta, nes ES siekia apčiuopiamų rezultatų mažinant prekybos disbalansą ir stabdant perteklinių Kinijos gamybos pajėgumų poveikį. Kinija tuo metu perspėja dėl galimų atsakomųjų veiksmų, jei ES imsis ribojimų.

    „Vien dialogo neužteks“, – sakė Denisas Redonnet.

    Taikinys – sektoriai, kuriuos spaudžia importas

    Europos Komisija pabrėžia, kad problema apima ne vieną šaką: spaudimą jaučia plieno, chemijos, staklių, elektronikos ir kiti gamintojai. ES institucijų vertinimu, kai kuriose rinkose kainas lemia didelis subsidijuojamų ar itin pigiai siūlomų prekių srautas.

    Komisija signalizuoja, kad iki spalio gali būti priimami sprendimai, kurie veiktų lygiagrečiai deryboms su Kinija. Praktikoje tai gali reikšti greitesnį prekybos gynybos instrumentų taikymą, kai kyla grėsmė Europos pramonės bazei ir darbo vietoms.

    Kvotos, muitai ir antidempingo tyrimai

    Plieno sektoriuje ES jau ėmėsi griežtesnio režimo: nuo liepos 1 dienos kai kuriems importuojamo plieno srautams padidinti muitai, taip pat koreguotos kvotos. Komisija leidžia suprasti, kad panašūs apsaugos mechanizmai gali būti pritaikyti ir kitose pramonės šakose, jei importo šuolis bus laikomas žalingu.

    Vis dėlto tokios priemonės ES viduje nėra automatinės: joms dažnai reikia valstybių narių daugumos pritarimo, o interesai skiriasi. Vienos šalys akcentuoja vietos gamintojų apsaugą, kitos labiau rūpinasi pramone, kuri priklauso nuo pigesnių įvežtinių žaliavų ar komponentų.

    Lygiagrečiai Komisija dirba su solidarumo mechanizmu, kuris galėtų amortizuoti poveikį toms valstybėms ar regionams, kuriuos labiausiai paliestų importo banga. Taip pat numatoma intensyvinti darbą „produktas po produkto“ principu, remiantis antidempingo ir antisubsidijų procedūromis.

    Pastaruoju metu ES jau pradėjo naują antidempingo tyrimą dėl kiniškų Pekino anties produktų, argumentuodama, kad rinkoje gali formuotis perteklinis ir kainas iškreipiantis pasiūlos spaudimas. Tokie tyrimai, jei pažeidimai nustatomi, gali baigtis papildomais muitais konkrečioms prekių grupėms.