CP v2

Tag: Antiperspirantai

  • Dermatologė atskleidė, kada tepti dezodorantą ir antiperspirantą: daug kas klysta

    Dezodorantas ir antiperspirantas dažnai vadinami tuo pačiu produktu, tačiau jų veikimas skiriasi, todėl skiriasi ir tinkamiausias naudojimo laikas. Dermatologė, medicinos mokslų daktarė Ida Orengo pabrėžia, kad daugelis šiuolaikinių priemonių iš tiesų yra dviejų funkcijų derinys: kvapo kontrolė ir prakaitavimo mažinimas.

    Dezodorantas pirmiausia padeda sumažinti nemalonų kvapą, nes neutralizuoja jį sukeliančias bakterijas arba maskuoja kvapą kvapiosiomis medžiagomis. Jis pats prakaitavimo nesustabdo, todėl gali būti naudojamas tada, kai reikia, tačiau svarbiausia sąlyga yra švari oda.

    „Dezodorantas maskuoja kūno kvapą, bet nesustabdo prakaitavimo. Jį galima tepti bet kada, tačiau visada reikėtų tai daryti ant švarios odos“, – sakė Ida Orengo.

    Antiperspirantai veikia kitaip: dažniausiai tai priemonės su aliuminio druskomis, kurios laikinai sumažina prakaito išsiskyrimą, sudarydamos „kamštį“ prakaito latakuose. Dėl šios priežasties geriausias laikas antiperspirantui yra vakaras, kai prakaito liaukos paprastai yra mažiau aktyvios.

    Užteptas vakare ant sausos odos antiperspirantas dažnai išlieka veiksmingas iki 24 valandų, todėl ryte jo papildomai tepti gali ir nereikėti. Jei norisi ir mažiau prakaituoti, ir geriau kontroliuoti kvapą, patogiausias pasirinkimas gali būti kombinuota priemonė, tačiau ją vis tiek verta naudoti pagal antiperspiranto logiką, tai yra vakare.

    Dermatologė taip pat įspėja, kad itin stiprūs antiperspirantai, žadantys 36 ar 48 valandų poveikį, nebūtinai tinka kasdienai. Dažnesnis jų naudojimas gali didinti odos sudirginimo riziką, ypač jei pažastų oda jautri ar linkusi į bėrimus.

    Tepant antiperspirantą svarbu, kad oda būtų visiškai sausa, nes drėgmė gali susilpninti priemonės veikimą. Taip pat pravartu palaukti, kol priemonė pilnai nudžius, tik tada rengtis, kad sumažėtų dėmių ant drabužių ir odos trinties.

    Dar viena dažna klaida yra tepimas ant jau suprakaitavusios odos, ypač jei oda nebuvo nuplauta. Tokiu atveju priemonė gali susimaišyti su prakaitu ir bakterijomis, o kvapo problema tik paaštrėti.

    Jei oda sudirgusi po skutimosi, priemonių su aliuminio druskomis geriau netepti iš karto. Saugiau palaukti kelias valandas arba iki kitos dienos, o naudojant bet kurią priemonę vengti tepti storą sluoksnį, nes tai dažniau didina sudirginimą, o ne efektyvumą.

  • Geltonos dėmės pažastyse varo iš proto: paprastas virtuvės triukas gali išgelbėti baltus rūbus

    Geltonos dėmės pažastyse varo iš proto: paprastas virtuvės triukas gali išgelbėti baltus rūbus

    Geltonos dėmės pažastyse ant baltų marškinėlių ir marškinių vasarą tampa viena dažniausių priežasčių, kodėl drabužiai greitai praranda tvarkingą išvaizdą. Jas sukelia ne vien prakaitas, bet ir antiperspirantų sudėtyje esantys aliuminio junginiai, kurie, reaguodami su prakaito komponentais, palieka sunkiai išplaunamus pėdsakus.

    Dažnas pirmas bandymas yra įprastas skalbimas ar baliklis, tačiau tai ne visada padeda, o kartais situaciją tik pablogina. Ypač sudėtinga tada, kai dėmės jau įsisenėjusios ir buvo ne kartą išdžiovintos ar išlygintos, nes šiluma gali dar labiau „įtvirtinti“ nešvarumus audinio pluošte.

    Namų sąlygomis dažnai pasiteisina paprastas mišinys iš kelių priemonių, kurias daugelis turi virtuvėje ar vonios spintelėje. Ant dėmės rekomenduojama užpilti vandenilio peroksido, gausiai pabarstyti valgomąja soda ir švelniai įtrinti, pavyzdžiui, minkštu šepetėliu ar kempinėle.

    Tuomet vietą dar kartą sudrėkinkite vandenilio peroksidu ir įlašinkite lašą bespalvio indų ploviklio, kad priemonė geriau „pakeltų“ riebalines ir kosmetikos kilmės liekanas. Mišinį verta palikti maždaug valandai, kad jis spėtų veikti audinio pluošte, o po to drabužį išskalbti įprastu režimu kartu su kitais baltais skalbiniais.

    Jei dėmė sena, vieno karto gali nepakakti, todėl procedūrą galima pakartoti dar kartą, prieš tai įsitikinus, kad audinys tokį valymą toleruoja. Svarbu priemones pirmiausia išbandyti mažiau matomoje vietoje, ypač jei drabužis nėra visiškai baltas ar turi jautresnių pluoštų.

    Dar vienas svarbus niuansas yra tai, ko geriau nedaryti. Specialistai įspėja vengti chloro pagrindo baliklių, nes chloras gali reaguoti su antiperspirantų likučiais ir sukelti dar ryškesnį geltonavimą ar net rusvėjimą, o tuomet dėmės tampa dar sunkiau pašalinamos.

    Kad problema kartotųsi rečiau, verta keisti įpročius: antiperspirantą tepti ant visiškai sausos odos ir leisti jam išdžiūti prieš rengiant drabužį. Taip pat gali padėti mažesnis priemonės kiekis, drabužių skalbimas nelaukiant kelių dienų ir švelnesnės sudėties priemonės, ypač skirtos baltai tekstilei.

  • Mokslininkų triukas su antiperspirantu: užtepsite vakare ir apsauga laikysis iki 24 valandų

    Įprasta antiperspirantą ar dezodorantą tepti ryte po dušo, tačiau ekspertai vis dažniau pabrėžia, kad veiksmingiausias laikas yra vėlyvas vakaras. Taip priemonė spėja suveikti dar prieš prasidedant aktyviai dienos daliai.

    Pagrindinė priežastis yra fiziologija: miegant kūno temperatūra paprastai sumažėja, o prakaitavimas tampa minimalus. Dėl to veikliosios medžiagos lengviau „įsitvirtina“ odoje ir gali efektyviau veikti ryte, kai judate daugiau.

    „Geriausiems rezultatams pasiekti antiperspirantą tepkite vakare: per naktį veikliosios medžiagos turi laiko patekti į poras ir sumažinti prakaitavimą dienos metu“, – teigia ekspertai.

    Dar vienas praktinis pliusas – vakare priemonė dažniau tepama ant visiškai sausos odos, todėl ryte mažesnė tikimybė ištepti drabužius baltomis dėmėmis ar palikti gelsvus pėdsakus. Tai ypač aktualu naudojant stipresnes, prakaitavimą mažinančias formules.

    Svarbu atskirti dezodorantą nuo antiperspiranto, nes jų veikimas skiriasi. Antiperspirantai dažniausiai turi aliuminio druskų junginių, kurie laikinai sumažina prakaito išsiskyrimą, o dezodorantai prakaito neblokuoja ir labiau padeda kontroliuoti kvapą, slopindami bakterijų dauginimąsi ar maskuodami kvapą aromatais.

    Prekyboje dažni kombinuoti produktai, kurie vienu metu mažina drėgmę ir kvapą, tačiau vakarinio naudojimo taisyklė labiausiai taikoma būtent antiperspirantams. Jei prakaituojate gausiau, tai nereiškia, kad reikia tepti storą sluoksnį: per didelis kiekis gali prasčiau įsigerti ir lengviau nusitrinti ant drabužių.

    Ekspertai pataria laikytis paprastos taisyklės: pakanka vieno plono sluoksnio. Pavyzdžiui, naudojant pieštukinę priemonę, dažniausiai užtenka vieno perbraukimo aukštyn ir vieno žemyn, kad apsauga būtų efektyvi ir švaresnė kasdieniams drabužiams.