CP v2

Tag: Antiseptikai

  • Žaizdos gyja stebėtinai greitai: 5 priemonės, kurias gydytojai mini dažniausiai

    Smulkūs įpjovimai, nubrozdinimai ar nedideli nudegimai kasdienybėje nutinka dažnai, tačiau net ir, atrodytų, menka žaizda gali supūliuoti, jei ji prižiūrima netinkamai. Specialistai pabrėžia, kad svarbiausia yra švara, drėgna gijimo terpė ir infekcijos prevencija, o stebuklingų sprendimų, tinkančių visiems, paprastai nebūna.

    Pirmasis žingsnis namuose dažniausiai paprastas: žaizdą reikia nuplauti švariu tekančiu vandeniu, pašalinti nešvarumus ir švelniai nusausinti. Jei kraujavimas nesustoja, žaizda gili, atsiranda tirpimas, stiprus skausmas ar didelis patinimas, delsti nereikėtų ir vertėtų kreiptis į medikus.

    Kas iš tiesų padeda gyti?

    Aloe vera gelis dažnai minimas kaip priemonė, galinti padėti esant nedideliems odos pažeidimams ir paviršiniams nudegimams. Tyrimuose vertinamas jo gebėjimas mažinti uždegimą ir sudaryti palankesnę terpę odai atsistatyti, tačiau svarbu rinktis saugius, odai skirtus produktus ir netepti ant gilių, stipriai šlapiuojančių ar užkrėstų žaizdų.

    Medus, ypač medicininis, kai kuriose klinikinėse situacijose naudojamas žaizdų priežiūrai dėl antibakterinių savybių ir gebėjimo palaikyti drėgną gijimo aplinką. Vis dėlto namuose tepti maistinį medų ant atviros žaizdos nerekomenduojama, nes jo sudėtis ir mikrobiologinė švara nėra pritaikyta medicinai.

    Kurkuminas, esantis ciberžolėje, moksliniuose darbuose aptariamas dėl priešuždegiminių savybių, bet praktikoje ciberžolės pasta ant žaizdos gali sudirginti odą ar užteršti pažeistą vietą. Jei norisi naudoti augalinius preparatus, saugiau rinktis vaistinėse esančias, žaizdų priežiūrai pritaikytas priemones, o ne virtuvės eksperimentus.

    Česnakas turi medžiagų, kurioms priskiriamas antimikrobinis poveikis, tačiau tiesiogiai tepamas ant odos jis gali sukelti cheminį sudirginimą ar net nudegimą. Dėl to česnako naudojimas žaizdų gydymui namuose laikomas rizikingu, ypač vaikams ar jautrios odos žmonėms.

    Kada praverčia vaistinės priemonės?

    Vaistinėse parduodami antiseptikai, modernūs tvarsčiai ir kai kurie antibakteriniai tepalai padeda sumažinti infekcijos riziką ir sukurti sąlygas žaizdai gyti. Svarbu laikytis instrukcijų ir nepiktnaudžiauti antibakteriniais tepalais, nes netinkamas vartojimas gali dirginti odą ir didinti atsparumo antimikrobinėms medžiagoms riziką.

    Gydytojai primena atkreipti dėmesį į stabligės skiepą, ypač jei žaizda atsirado dirbant sode, susižeidus rūdytu daiktu ar gyvūnui įkandus. Jei atsiranda paraudimas, karštis aplink žaizdą, pūliavimas, kylanti temperatūra ar raudonos juostos link limfmazgių, tai gali būti infekcijos požymiai, kuriuos būtina įvertinti medikams.

    „Svarbiausia ne stebuklingas ingredientas, o teisinga žaizdos priežiūra: švara, apsauga ir laiku pastebėti infekcijos ženklai“, – sako žaizdų priežiūros specialistai.

  • Erkė jau ištraukta, bet baimė lieka: gydytoja paaiškino, kas gali nutikti ir ko nedaryti

    Ištraukus erkę neretai kyla nerimas, ar viskas padaryta teisingai, ypač jei atrodo, kad odoje liko tamsus taškelis. Gydytojai pabrėžia, kad dažnai tai būna sukrešėjusio kraujo šašas ar vietinė odos reakcija, o ne erkės „galvutė“.

    Jei po ištraukimo odoje liko smulki erkės burnos dalių atplaiša, ją galima labai atsargiai pabandyti pašalinti švariu pincetu. Vis dėlto dažniausiai rekomenduojama odos nekrapštyti, nes papildoma trauma gali sukelti didesnį uždegimą ir padidinti bakterinės infekcijos riziką.

    „Nereikia badyti odos adata ar bandyti ją „iškrapštyti“ peiliuku. Palikite ramybėje, organizmas dažnai pats palaipsniui pašalina likučius, kai oda gyja“, – sako gydytoja, remdamasi tarptautinėmis visuomenės sveikatos rekomendacijomis.

    Po erkės pašalinimo įkandimo vietą verta nuplauti vandeniu su muilu arba dezinfekuoti antiseptiku. Pirmosiomis dienomis galimas nedidelis paraudimas, kuris savaime dar nereiškia erkių platinamos ligos.

    Svarbiausia kelias savaites stebėti savijautą. Į gydytoją reikėtų kreiptis, jei pasireiškia karščiavimas, galvos skausmas, kūno maudimas, padidėja limfmazgiai, atsiranda bėrimas arba aplink įkandimą pradeda plėstis vis didėjanti paraudimo dėmė.

    Ko po įkandimo nedaryti

    Specialistai ragina vengti populiarių, bet žalingų „liaudiškų“ metodų. Nereikėtų įkandimo vietos prideginti, tepti aliejumi, vazelinu ar spiritu tikintis „uždusinti“ erkę, taip pat spaudyti odos pirštais ar krapštyti iki kraujo.

    Taip pat nerekomenduojama profilaktiškai vartoti antibiotikų be gydytojo nurodymo, nes jie neapsaugo nuo visų erkių platinamų infekcijų ir gali sukelti nepageidaujamų reakcijų. Jei kyla abejonių dėl įkandimo vietos, saugiausia kreiptis į medikus, o ne gydytis savarankiškai.

    Kada tamsus taškelis tampa problema

    Erkės burnos aparatas į odą įsikabina greitai, todėl net ir taisyklingai šalinant kartais lieka smulkus fragmentas, panašus į atplaišą. Jei per 1–2 savaites matomas taškelis nemažėja, atsiranda kietas mazgelis, didėjantis paraudimas, patinimas, skausmas ar pūliavimas, reikėtų nedelsti ir pasirodyti gydytojui.

    Gydytojai aiškina, kad kartais organizmas svetimkūnį „įkapsuliuoja“ ir susiformuoja mažas mazgelis, kuris gali išlikti ilgiau. Dažniausiai tai nėra pavojinga, tačiau jei mazgelis užsidega ar vargina, medikai gali jį pašalinti ir įvertinti, ar nėra komplikacijų.

    Svarbu žinoti, kad infekcijų sukėlėjai dažniausiai perduodami erkės įsisiurbimo metu per seiles ir žarnyną, kai erkė būna prisitvirtinusi. Jei odoje lieka tik nedidelė burnos aparato atplaiša, ji pati savaime nebegali tęsti infekcijos perdavimo, tačiau įkandimo vietą vis tiek būtina stebėti dėl uždegimo ir bendrų simptomų.