Lastryko antkapiai laikui bėgant praranda blizgesį, ant paviršiaus atsiranda pilkšvas apnašas, o po lietaus dažniau matyti dėmės. Vis dėlto daugeliu atvejų tam nereikia nei brangių priemonių, nei agresyvaus šveitimo, kuris gali dar labiau pakenkti.
Specialistai pabrėžia, kad didžiausia klaida – griebtis vielinio šepečio, šiurkščių kempinių ar šveičiamųjų miltelių. Nuo jų atsiranda mikroskopinių įbrėžimų, į kuriuos lengviau įsigeria purvas ir drėgmė, o vėliau greičiau ima kauptis apnašos bei atsiranda žalsvų nuosėdų.
Kas yra lastrykas?
Lastrykas yra dirbtinis akmuo, gaminamas iš cemento, vandens ir akmens skaldos mišinio. Jis vertinamas dėl tvirtumo ir raštų įvairovės, tačiau kaip ir kiti cementiniai paviršiai gali būti jautrus stiprioms cheminėms medžiagoms bei abrazyviniam trynimui.
Tvarkymą verta pradėti nuo sausų nešvarumų pašalinimo: lapų, smėlio, žvakių likučių ir dulkių. Tam geriausiai tinka minkštų šerių šepetys arba švelni šluotelė, kad paviršius nebūtų subraižytas.
Paprastas būdas su šiltu vandeniu
Kasdieniams nešvarumams dažniausiai pakanka šilto vandens ir nedidelio kiekio indų ploviklio arba ūkiško muilo. Tirpalas turi tik lengvai putoti: per didelis kiekis priemonės gali palikti slidų sluoksnį, kurį vėliau sunkiau nuplauti.
Paviršių patariama valyti minkšta šluoste arba kempine be šiurkščios pusės, o po kelių minučių gausiai perlieti šiltu vandeniu. Pabaigoje verta viską nusausinti mikropluošto šluoste, kad neliktų dryžių ir vandens žymių.
Kaip įveikti įsisenėjusią dėmę?
Jei liko tamsesnė dėmė ar pilkšvas plotas, dažnai padeda geriamosios sodos pasta. Ji ruošiama paprastai: soda sumaišoma su trupučiu vandens iki tirštos masės, užtepama ant dėmės ir paliekama apie 15 minučių.
Vėliau pastą reikia švelniai nuvalyti minkšta šluoste ir kruopščiai nuplauti šiltu vandeniu. Jei reikia, procesą galima pakartoti, tačiau svarbu netrinti jėga, kad neatsirastų įbrėžimų.
Kokių priemonių geriau vengti?
Tvarkant lastryką nerekomenduojama naudoti chloro pagrindo valiklių ir kitų stiprių chemikalų, skirtų agresyviam dezinfekavimui. Tokios priemonės gali pažeisti paviršių, keisti jo atspalvį, palikti matines dėmes ir trumpinti ilgaamžiškumą.
Jei norisi, kad rezultatas laikytųsi ilgiau, po valymo galima rinktis specialias akmens ir cementinių paviršių impregnavimo priemones, pritaikytas lauko sąlygoms. Svarbiausia laikytis gamintojo instrukcijų ir prieš tai įsitikinti, kad paviršius yra švarus ir visiškai sausas.