CP v2

Tag: António Costa

  • Nuo G7 Eviane iki Briuselio: užkulisinė diplomatinė savaitė ir netikėtas ES skambutis Rusijai

    Nuo G7 Eviane iki Briuselio: užkulisinė diplomatinė savaitė ir netikėtas ES skambutis Rusijai

    Europos sostinėse pastaroji savaitė priminė diplomatijos sprintą: nuo G7 susitikimo Prancūzijos Eviane iki įkaitusio Briuselio, kur Europos Vadovų Taryba derino pozicijas dėl Ukrainos karo, sankcijų ir tolesnių saugumo garantijų. Šį kartą užkulisiuose išryškėjo dvi linijos: Prancūzijos prezidento Emmanuelio Macrono pastangos sutelkti sąjungininkus ir naujas ES bandymas neprarasti balso kalbantis apie galimas derybas.

    G7 susitikime Eviane vienu iš svarbiausių rezultatų tapo politinis signalas, kad parama Ukrainai išlieka darbotvarkės centre, o spaudimas Rusijai nemažėja. Europos diplomatai tai vertino kaip bandymą išvengti ankstesnių viršūnių susitikimų scenarijaus, kai nesutarimai tarp sąjungininkų nustelbdavo bendrus sprendimus.

    Greta Ukrainos temos ryškėjo ir platesnis kontekstas: energetikos rinkų jautrumas geopolitinėms įtampoms ir didžiųjų valstybių noras užkirsti kelią naujam eskalacijos ratui Artimuosiuose Rytuose. Tokie sprendimai Europai svarbūs ne tik politiškai, bet ir ekonomiškai, nes naftos bei dujų kainų svyravimai tiesiogiai atsiliepia infliacijai ir pramonės konkurencingumui.

    Netikėtas kanalas su Maskva

    Didžiausią diskusiją Briuselyje sukėlė žinia, kad Europos Vadovų Tarybos pirmininkas António Costa inicijavo diplomatinį kontaktą su Rusija, o apie jį iš anksto nebuvo plačiai informuotos visos ES valstybės narės. Nors pats kontaktas formaliai nereiškia derybų pradžios, daliai sostinių jis pasirodė kaip nukrypimas nuo po plataus masto invazijos į Ukrainą įtvirtintos praktikos riboti ryšius su Kremliumi.

    ES diplomatijoje tokie kanalai dažnai vertinami kaip instrumentas, o ne nuolaida: jie gali būti reikalingi krizių valdymui, apsikeitimui technine informacija ar signalų perdavimui, ypač kai sprendžiami Europos saugumo architektūros klausimai. Kita vertus, bet koks kontaktas su Maskva tampa politiškai jautrus, nes Rusija jį gali išnaudoti propagandiškai, pateikdama kaip Vakarų „nuovargio“ ar spaudimo mažėjimo įrodymą.

    Kodėl laikas dabar?

    Diskusijos dėl kontaktų su Rusija atsinaujino ir dėl pasikeitusio tarptautinio fono: JAV politika Rusijos atžvilgiu gali būti mažiau nuspėjama, o europiečiai vis dažniau akcentuoja, kad sprendimai dėl taikos Europoje negali būti priimami be Europos. Tai reiškia, kad ES ieško būdų turėti ne tik poziciją, bet ir realius svertus bei komunikacijos mechanizmus.

    Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pastaraisiais mėnesiais taip pat ragino partnerius išlaikyti spaudimą Rusijai ir kartu būti pasirengusiems procesams, kurie leistų patikrinti Maskvos ketinimus. Tokia taktika siekia vieno tikslo: parodyti, ar Rusija iš tiesų pasirengusi rimtam dialogui, ar tik ieško pauzės persigrupuoti.

    Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen viešai yra pabrėžusi, kad bet kokie svarstymai apie derybų mandatą galimi tik tuomet, jei procesą veda Ukraina ir jei jis neprieštarauja jos saugumo interesams. Briuselyje tai verčiama į praktinį klausimą: kas ES vardu turėtų sėdėti prie stalo, jei derybų formatas apskritai atsirastų.

    Kas kalbės Europos vardu?

    Ši dilema nėra vien protokolinė. Europos Vadovų Tarybos pirmininkas atstovauja 27 valstybių narių politinei krypčiai, ES vyriausioji diplomatė Kaja Kallas koordinuoja bendrą užsienio politiką, o didžiosios Europos valstybės, turinčios karinių pajėgumų ir galinčios prisidėti prie saugumo garantijų, neišvengiamai siekia lemiamo vaidmens.

    Tokioje sandaroje Costa inicijuotas kontaktas tapo katalizatoriumi viešai diskusijai, kuri anksčiau dažnai vykdavo tik kabinetuose. Pagrindinis klausimas, kurį kelia diplomatai, lieka tas pats: kokiam tikslui ES naudos komunikacijos kanalą, kaip išvengs vidinių nesutarimų ir kaip užtikrins, kad bet koks procesas stiprintų, o ne silpnintų paramą Ukrainai.

    Kol kas Briuselis siunčia signalą, kad kontaktas savaime nėra krypties keitimas. Tačiau jis rodo, jog ES rengiasi scenarijams, kuriuose vien sankcijų ir paramos paketų nepakaks, o reikės ir koordinuotos politinės strategijos, apimančios spaudimą, atgrasymą ir aiškų planą, kas ir kaip atstovaus Europai, jei skambučiai taps reguliaria praktika.

    „Atidaryti diplomatinį kanalą nereiškia pradėti derybas, tačiau be kanalo Europa rizikuoja būti nustumta į šalį“, – sakė ES diplomatinėse diskusijose dalyvaujantis pareigūnas.

  • Europos Komisija ruošia diversifikavimo priemonę: kaip ji keistų prekybą su Kinija ir verslą

    Europos Komisija ruošia diversifikavimo priemonę: kaip ji keistų prekybą su Kinija ir verslą

    Komisija ruošia naują instrumentą

    Europos Komisija rengia naujus prekybos gynybos įrankius, skirtus reaguoti į makroekonominius disbalansus, ypač augantį Europos Sąjungos prekybos deficitą su Kinija. Apie tai birželio 19 dieną po Europos Vadovų Tarybos susitikimo Briuselyje kalbėjo Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen.

    Jos teigimu, per pastaruosius metus ES jau sukūrė platų priemonių rinkinį, tačiau dabar esą reikia jį naudoti aktyviau ir strategiškiau. Akcentuojama, kad tikslas nėra nutraukti ryšius, o sumažinti rizikas ir stiprinti Europos interesų apsaugą.

    „Europa jau sukūrė platų priemonių rinkinį. Dabar turime jį taikyti proaktyviau ir strategiškiau, kad apgintume Europos interesus“, – sakė Ursula von der Leyen.

    Kas yra diversifikavimo priemonė?

    Vienas aptariamų sprendimų yra diversifikavimo priemonė, kuri būtų taikoma ne konkrečiai valstybei, o tam tikriems sektoriams ir kritinėms tiekimo grandinėms. Idėja siejama su praktine problema: įmonių tiekimo diversifikavimas, ypač kritinių komponentų, vyksta per lėtai.

    Pagal ankstyvas diskusijas, instrumentas galėtų skatinti arba net įpareigoti verslą svarbiausių dalių ir žaliavų tiekimą paskirstyti taip, kad nebūtų priklausomybės nuo vienos ar dviejų šalių. Tai turėtų sumažinti riziką, kad tiekimo „siaurieji taškai“ bus panaudoti ekonominiam spaudimui ar politiniam šantažui.

    ES lyderiai: deficitas tapo problema

    Europos Vadovų Tarybos pirmininkas António Costa pabrėžė, kad dabartinė padėtis, jo vertinimu, nebegali tęstis. Diskusijose akcentuota, jog ES sieks de-risking, o ne decoupling, tačiau kartu reikalauja apčiuopiamų rezultatų dialoge su Pekinu.

    Viešai įvardyta ir deficito dinamika: buvo teigiama, kad ES prekybos deficitas su Kinija yra maždaug 1 milijardas eurų per dieną. Politinis signalas aiškus: jeigu vien dialogo nepakanka, Briuselis ieškos priemonių greitesnei reakcijai.

    „Mūsų strategija aiški: rizikos mažinimas, o ne atsiejimas, kartu palaikant dialogą. Tačiau 1 milijardas eurų prekybos deficito per dieną yra tiesiog netvaru“, – sakė António Costa.

    Vienybės testas: skirtingi interesai ES viduje

    Ne visos ES valstybės narės vienodai vertina griežtesnę prekybos liniją Kinijos atžvilgiu. Vokietija išlieka jautri bet kokiems žingsniams, kurie galėtų išprovokuoti atsakomąsias priemones, nes jos pramonė stipriai remiasi eksportu į Kiniją.

    Tuo metu kai kurios šalys, tarp jų ir Ispanija, siekia išlaikyti Kinijos investicijų srautus ir dažniau pasisako už atsargesnę retoriką. Diplomatinėse diskusijose pabrėžiama, kad dialogo kanalo išsaugojimas gali tapti dar svarbesnis, jei globali prekybos aplinka toliau aštrės.

    „Norime modernizuoti šias prekybos priemones, o Komisija turi mandatą reaguoti greičiau ir apsaugoti“, – sakė Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas.

    Ursula von der Leyen taip pat pripažino, kad tikrasis išbandymas bus sprendimų įgyvendinimas, kai teks rinktis tarp ekonominių interesų ir politinės rizikos. Pasak jos, didėjant spaudimui, instrumentai bus naudojami dažniau, nes poreikis „perbalansuoti skaičius“ tik auga.

    „Spaudimas didelis. O kai spaudimas didelis, instrumentas bus naudojamas, nes jo reikia. Skaičiai kalba patys už save“, – sakė Ursula von der Leyen.

    Kol kas Europos Komisija neįvardijo tikslios datos, kada pristatys naujus prekybos gynybos instrumentus. Tačiau ES pareigūnai yra užsiminę, kad realistiškas momentas gali būti rugsėjį, kai paprastai skelbiamos pagrindinės politinės gairės ateinantiems metams.

  • ES ir Pietų Korėja pasirašė skaitmeninės prekybos susitarimą: kas keisis verslui ir gynybai

    ES ir Pietų Korėja pasirašė skaitmeninės prekybos susitarimą: kas keisis verslui ir gynybai

    Europos Sąjunga ir Pietų Korėja 2026 metų birželio 10 dieną Briuselyje vykusiame viršūnių susitikime pasirašė skaitmeninės prekybos susitarimą, kuris turėtų supaprastinti įmonių veiklą abiejose rinkose. Ceremonijoje dalyvavo Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen, Europos Vadovų Tarybos pirmininkas António Costa ir Pietų Korėjos prezidentas Lee Jae-myung.

    Tai buvo 11-asis ES ir Pietų Korėjos viršūnių susitikimas, kuriame darbotvarkėje dominavo prekyba, ekonominis saugumas, tiekimo grandinės ir gynyba. Abi pusės pabrėžė, kad geopolitinei įtampai augant, patikimos partnerystės Indijos ir Ramiojo vandenyno regione tampa vis svarbesnės.

    „Korėja yra viena artimiausių Europos partnerių Indijos ir Ramiojo vandenyno regione ir pasaulinėje arenoje“, – sakė Ursula von der Leyen.

    Bendrame pareiškime ES ir Pietų Korėja įsipareigojo stiprinti taisyklėmis grįstą ekonominę tvarką ir daugiašališkumą. Praktine prasme tai reiškia pastangas mažinti neapibrėžtumą verslui ir kartu geriau apsisaugoti nuo staigių išorinių šokų, kurie pastaraisiais metais paveikė tiek prekybą, tiek strateginių žaliavų ir komponentų tiekimą.

    Kas numatyta skaitmeninėje prekyboje

    Skaitmeninės prekybos susitarimas turėtų papildyti platesnę ES ir Pietų Korėjos prekybos partnerystę, kuri remiasi dar 2011 metais įsigaliojusiu laisvosios prekybos susitarimu. Europos Komisijos duomenimis, nuo 2015 metų ES ir Pietų Korėjos prekių prekybos apimtis išaugo maždaug dvigubai ir 2025 metais siekė apie 124,25 mlrd. eurų.

    Pagal susitikime aptartas gaires, susitarimu siekiama mažinti nereikalingas kliūtis skaitmeninei prekybai ir suteikti daugiau teisinio aiškumo įmonėms, veikiančioms abiejose jurisdikcijose. Tarp akcentuotų principų – tarpvalstybiniai duomenų srautai, kartu numatant, kad nebūtų reikalaujama privalomai perduoti programų išeities kodo.

    Abi pusės taip pat pabrėžė, kad sieks užtikrinti tvirtas vartotojų apsaugos taisykles internete. Kartu akcentuota, jog asmens duomenų ir privatumo apsaugos lygis turėtų išlikti aukštas pagal kiekvienos pusės teisės aktus, kad skaitmeninės paslaugos galėtų plėstis neprarandant pasitikėjimo.

    Puslaidininkiai ir tiekimo grandinės

    Vienas svarbiausių ES prioritetų – puslaidininkių tiekimo grandinių saugumas, nes lustai tapo kritiniu komponentu nuo automobilių iki gynybos pramonės ir DI sprendimų. Pietų Korėja šioje srityje yra laikoma viena globalių lyderių, todėl Briuselis tikisi ir didesnio Korėjos įmonių investicinio aktyvumo Europoje.

    Susitikime taip pat sutarta įsteigti aukšto lygio dialogą dėl tiekimo grandinių atsparumo, siekiant geriau koordinuoti veiksmus galimų sutrikimų atveju. Pastaraisiais metais tiekimo grandines ypač veikė strateginių medžiagų eksporto ribojimai ir didėjanti konkurencija dėl kritinių žaliavų, reikalingų žaliajai transformacijai bei gynybos sektoriui.

    „Korėja užima pasaulinės lyderės poziciją puslaidininkių srityje“, – teigė vienas ES pareigūnas.

    Gynyba ir saugumas darbotvarkėje

    Be ekonomikos klausimų, didelė dėmesio dalis skirta saugumui ir gynybai, tęsiant 2024 metais pasirašytos saugumo ir gynybos partnerystės kryptį. Joje numatyta plėsti bendradarbiavimą jūrų saugumo, hibridinių grėsmių atgrasymo, užsienio informacijos manipuliavimo ir kišimosi prevencijos srityse.

    Vis dėlto per šį susitikimą nebuvo galutinai sutarta dėl informacijos saugumo susitarimo, kuris leistų saugiau dalytis įslaptinta informacija tarp Briuselio ir Seulo. Pietų Korėjos vadovas viešai išreiškė viltį, kad šis dokumentas bus patvirtintas artimiausiu metu.

    „Tikiuosi, kad informacijos saugumo susitarimas netrukus bus priimtas, kad Korėja ir ES galėtų saugiai dalytis konfidencialia informacija“, – sakė prezidentas Lee Jae-myung.

    Susitikimo pareiškime taip pat aptarti branduolinio ginklo neplatinimo klausimai ir situacija dėl Šiaurės Korėjos, kuri, ES vertinimu, išlieka rimtu saugumo iššūkiu regione. ES ir Pietų Korėja pasmerkė veiksmus, kurie prisideda prie Rusijos karo prieš Ukrainą tęstinumo, ir paragino laikytis Jungtinių Tautų Chartijos bei atitinkamų JT Saugumo Tarybos rezoliucijų.

    ES ir Pietų Korėjos susitarimų paketas rodo platesnę tendenciją: skaitmeninė prekyba, tiekimo grandinės ir gynyba vis dažniau vertinami kaip tarpusavyje susiję klausimai. Verslui tai gali reikšti aiškesnes taisykles dėl duomenų, o politikos formuotojams – didesnį spaudimą suderinti atvirą prekybą su ekonominio saugumo prioritetais.

  • ES plėtra ir Balkanų užkulisiai Tivato viršūnių susitikime: kas keičiasi Ukrainai ir Serbijai

    ES plėtra ir Balkanų užkulisiai Tivato viršūnių susitikime: kas keičiasi Ukrainai ir Serbijai

    Europos Sąjungos ir Vakarų Balkanų viršūnių susitikimas Tivatyje, Juodkalnijoje, šįkart tapo ne vien protokoline stotele. ES vadovai ir regiono lyderiai kalbėjo apie plėtrą, saugumą ir ekonominę integraciją, o užkulisiuose ryškėjo, kad taisyklės ir tempai gali keistis dėl karo Ukrainoje ir didėjančios geopolitinės įtampos.

    Europos Vadovų Tarybos pirmininkas António Costa teigė matantis realų pagreitį ES plėtros procese, o nuotaikos Briuselyje, anot diplomatų, suaktyvėjo po Vengrijos sprendimo atitraukti blokavimą, leidusį formaliai judėti stojimo deryboms su Ukraina ir Moldova. Vis dėlto dalis susitarimo detalių, susijusių su Vengrijos mažumos teisėmis Ukrainoje, tebėra neaiškios ir gali tapti naujų politinių derybų objektu.

    Ukrainai artimiausiu metu numatomas pirmųjų derybinių etapų startas, tačiau realus grafikas, kaip teigiama užkulisinėse diskusijose, gali išsitempti. Nors Europos Komisija siekia greitesnio tempo, keli reformų paketai gali nusikelti, nes dalis valstybių narių reikalauja aiškesnio įgyvendinimo ir politinių garantijų.

    Juodkalnija susitikime išsiskyrė kaip šalis, kuri, ES vertinimu, yra arčiausiai finišo tiesiosios ir galėtų tapti plėtros sėkmės istorija dar iki dešimtmečio pabaigos. Mažesnė ekonomika, narystė NATO ir nuoseklus proeuropinis kursas leidžia Briuseliui šį kandidatą matyti kaip politiškai „lengviau suvaldomą“ žingsnį, kuris parodytų, kad plėtra nėra sustojusi.

    Tuo pat metu aiškiai skambėjo žinutė Serbijai: balansuoti tarp ES, Kinijos ir Rusijos ilgainiui nebepavyks. Vokietijos kancleris Friedrichas Merzas pabrėžė, kad Belgradas turi apsispręsti dėl strateginės krypties, o ES pusėje kartojama, kad pažanga derybose priklausys nuo teisės viršenybės, teismų nepriklausomumo ir žiniasklaidos laisvės rodiklių.

    „Serbija turi aiškiai apibrėžti, kur ši šalis mato savo ateitį“, – sakė Friedrichas Merzas.

    „Serbija žino, ką turi padaryti: jei padarys, judėsime pirmyn, jei ne, liksime užblokuoti“, – sakė António Costa.

    Susitikimo fone įtampų nestigo ir Albanijoje, kur protestai kilo dėl planuojamo prabangaus kurorto projekto Adrijos pakrantėje. Ministras pirmininkas Edi Rama tikino girdintis visuomenės nuogąstavimus, tačiau kartu kalbėjo apie išorinių jėgų įtaką, dezinformaciją ir koordinuotą spaudimą, kuris, jo teigimu, primena hibridines atakas.

    Lygiagrečiai Briuselyje augo kita svarbi darbotvarkė, glaudžiai susijusi su plėtra ir saugumu: technologinis suverenitetas. Europos Komisija pristatė planą stiprinti europines technologijas debesijos, pažangių lustų ir DI srityse, nes priklausomybės nuo trečiųjų šalių vis dažniau vertinamos kaip strateginis pažeidžiamumas.

    Paketo ašimi įvardijamas „Cloud and AI Development Act“ projektas, kuriuo siekiama paskatinti europinės debesijos infrastruktūros plėtrą ir sudaryti sąlygas naujos kartos DI sprendimams. Kartu minimas ir „Chips Act 2“, orientuotas į didesnę europinių lustų paklausą ir tiekimo grandinių diversifikavimą jautriuose sektoriuose, įskaitant automobilių pramonę.

    Ši kryptis atspindi platesnę ES pamoką: ekonominė konkurencija vis labiau priklauso nuo technologinių pajėgumų, o geopolitika verčia spartinti sprendimus, kuriuos anksčiau stabdė skirtingi valstybių narių interesai. Tivato susitikimas parodė, kad plėtra ir technologinis savarankiškumas ES akyse tampa vienos strategijos dalimis, o artimiausi mėnesiai išryškins, kiek greitai blokas sugebės paversti deklaracijas realiais sprendimais.