Tag: António Guterres

  • ES ir Turkija rengia aukšto lygio susitikimą: sieks atnaujinti derybas dėl Kipro ir santykių

    ES ir Turkija rengia aukšto lygio susitikimą: sieks atnaujinti derybas dėl Kipro ir santykių

    Europos Sąjunga ir Turkija 2026 metais spalio mėnesį planuoja aukšto lygio susitikimą, kurio pagrindinis tikslas – sukurti prielaidas atnaujinti derybas dėl Kipro. Apie tai žurnalistams pranešė Kipro prezidentas Nikosas Christodulidis, pabrėžęs, kad politinis impulsas ateina ir iš Jungtinių Tautų pusės.

    Pasak Kipro vadovo, apie planuojamą susitikimą jis buvo informuotas po pokalbių Niujorke su JT generaliniu sekretoriumi António Guterresu ir po jo kontaktų su ES vadovais. Kipro prezidento teigimu, iniciatyva dėl susitikimo organizavimo kilo JT generaliniam sekretoriui siekiant įvertinti, kokiomis sąlygomis būtų realu sugrįžti prie derybų stalo.

    „Džiaugiuosi, nes po vakar gautos informacijos iš ES institucijų vadovų toks susitikimas vyks spalio mėnesį, JT generalinio sekretoriaus prašymu, kad įvertintume, kaip sudaryti sąlygas atnaujinti derybas“, – sakė Nikosas Christodulidis.

    Kipro klausimas siejamas su ES ir Turkijos darbotvarke

    Kipro vadovas akcentavo, kad pažanga ES ir Turkijos santykiuose, jo vertinimu, yra tiesiogiai susijusi su Kipro klausimo sprendimu pagal jau sutartą tarptautinį derybų pagrindą. Tai reiškia, kad politinės diskusijos dėl platesnio bendradarbiavimo su Ankara – nuo ekonomikos iki migracijos – ES viduje ir toliau bus matuojamos per Kipro derybų perspektyvą.

    „Bet kokia pažanga ES ir Turkijos santykiuose priklauso nuo derybų atnaujinimo pagal sutartą pagrindą“, – teigė Nikosas Christodulidis.

    Jis taip pat pranešė, kad 2026 metais spalio pabaigoje Kipre laukiama JT generalinio sekretoriaus asmeninio pasiuntinio vizito. Kipro prezidento teigimu, šie žingsniai galėtų padėti sukonkretinti, ar artimiausiais mėnesiais įmanoma pasiekti proveržį.

    Migracija ir energetika – paralelinės derybų temos

    Kalbėdamas apie platesnę ES darbotvarkę, Nikosas Christodulidis atkreipė dėmesį į migracijos klausimą ir ragino valstybes nares vengti viešų tarpusavio konfliktų. Jo vertinimu, nesutarimai gali siųsti prastą signalą visuomenei, nors migracijos spaudimas skirtingoms ES šalims pasiskirsto nevienodai.

    Jis teigė, kad Kipras pastaruoju metu fiksavo ryškų atvykimų mažėjimą ir didesnį grąžinimų skaičių, o ES lygmeniu tęsiamos diskusijos, kaip užpildyti esamas spragas. Tarp aptariamų idėjų – ir mechanizmas, kuris leistų greičiau reaguoti į atvejus, kai migracija naudojama kaip politinio spaudimo priemonė.

    Energetikos temoje Kipro prezidentas išskyrė aukštas kainas ir anglies dioksido emisijų prekybos sistemos plėtrą, vadinamą ETS2. Jo teigimu, Europos Komisijoje matomas didesnis supratimas, kad spartus naujų taisyklių įvedimas gali papildomai apsunkinti namų ūkius ir verslą, ypač jei energijos kainų nestabilumas užsitęstų.

    Biudžeto derybos ir nauji ES pajamų šaltiniai

    Be geopolitinių klausimų, aptartos ir derybos dėl ES daugiametės finansinės programos. Nikosas Christodulidis pažymėjo, kad susitarimą rasti sudėtinga, o diskusijose vis dažniau pereinama prie konkretesnių siūlymų, kaip didinti ES nuosavus išteklius ir tuo pačiu išvengti gilesnių biudžeto karpymų.

    Kipro prezidento teigimu, dalis valstybių narių dėl tokių pasiūlymų reiškia rezervų, pirmiausia dėl nacionalinių prioritetų. Vis dėlto, jo vertinimu, kai kurios idėjos sutinkamos palankiau, o derybų kryptį toliau formuos Europos Vadovų Tarybos pirmininko tarpininkavimas.

    Planuojamas ES ir Turkijos susitikimas spalio mėnesį gali tapti vienu svarbiausių šio politinio sezono bandymų atgaivinti Kipro derybas. Kartu jis parodys, ar ES ir Turkija pasirengusios ieškoti praktinių sprendimų platesniame kontekste, kuriame persipina migracijos kontrolė, energetikos kainos ir strateginis stabilumas Rytų Viduržemio regione.

  • Izraelis nutraukia ryšius su JT vadovu Guterresu: priežastis – seksualinio smurto sąrašas

    Izraelis nutraukia ryšius su JT vadovu Guterresu: priežastis – seksualinio smurto sąrašas

    Diplomatinis boikotas po JT sprendimo

    Izraelis pranešė nutraukiantis visus kontaktus su Jungtinių Tautų generaliniu sekretoriumi António Guterresu. Apie tai paskelbta po to, kai Izraelis įtrauktas į JT kasmetinį sąrašą šalių ir grupuočių, siejamų su seksualiniu smurtu konfliktų metu.

    Izraelio atstovas JT Danny Danonas pareiškė, kad tokį sprendimą laiko nepagrįstu ir politiškai motyvuotu. Izraelio užsienio reikalų ministerija šį įtraukimą pavadino gėdingu ir absurdišku.

    „Su šiuo generaliniu sekretoriumi mes baigėme“, – sakė Danny Danonas.

    Jo teigimu, Izraelio įtraukimas į sąrašą prilygina šalį „Hamas“ ir tai esą yra nepriimtina. Izraelio misija JT nurodė, kad su generalinio sekretoriaus biuru nebendraus tol, kol A. Guterresas eis pareigas.

    Ką skelbia JT ataskaita

    JT generalinio sekretoriaus metinė ataskaita apie seksualinį smurtą konfliktų metu įprastai iš anksto pristatoma susijusioms šalims. Šį kartą, remiantis JT pateikiama formuluote, ataskaitoje minėta „patikima informacija“ apie galimus Izraelio saugumo pajėgų veiksmus palestiniečių atžvilgiu kalėjimuose ir kituose sulaikymo centruose.

    JT taip pat nurodė, kad inspektoriams buvo ribojama prieiga prie tokių objektų, todėl dalis vertinimų grindžiami liudijimais, medicininiais duomenimis ir kitais nepriklausomais šaltiniais. Izraelis savo ruožtu tvirtina, kad kvietė JT atstovus atvykti ir patikrinti kaltinimus vietoje, tačiau, pasak Izraelio atstovų, tai nebuvo padaryta.

    Platesnis kontekstas: įtampa su JT auga

    Izraelio ir JT santykiai išlieka įtempti nuo 2023 metais įvykdyto „Hamas“ išpuolio ir po jo prasidėjusio karo Gazos Ruože. Izraelis ne kartą kritikavo JT pareigūnų pareiškimus dėl civilių aukų ir humanitarinės padėties, o A. Guterresas tapo vienu dažniausiai Izraelio politikų kritikuojamų tarptautinių lyderių.

    JT sąraše „Hamas“ taip pat figūruoja dėl kaltinimų seksualiniu smurtu per 2023 metų spalio 7 dienos ataką ir galimo įkaitų išnaudojimo. Izraelis pabrėžia, kad būtent šis palyginimas, jo vertinimu, labiausiai diskredituoja pačią sąrašo logiką.

    „Iš mūsų pusės generalinio sekretoriaus durys lieka atviros“, – sakė Stéphane Dujarric.

    JT atstovas spaudai patvirtino, kad organizacija yra informuota apie Izraelio pareiškimus, tačiau pabrėžė, kad JT tęs ataskaitų rengimą pagal nustatytą mandatą. A. Guterresso kadencija baigiasi 2026 metų gruodžio 31 dieną, tad diplomatinis konfliktas gali persikelti ir į platesnes diskusijas dėl JT vaidmens bei patikimumo vertinant karo nusikaltimų ir žmogaus teisių pažeidimų įtarimus.

  • JT vadovas apie būsto krizę: ji paliečia visas šalis, o sprendimai turi tapti prioritetu

    JT vadovas apie būsto krizę: ji paliečia visas šalis, o sprendimai turi tapti prioritetu

    Jungtinių Tautų generalinis sekretorius António Guterresas Pasaulio miestų forume Baku perspėjo, kad būsto krizė nebėra vien skurdesnių regionų problema. Jo teigimu, su įperkamumo ir benamystės augimu susiduria tiek sparčiai augantys miestai besivystančiose valstybėse, tiek turtingos ekonomikos, kur nuomos kainos kyla greičiau nei pajamos.

    Pasak JT vadovo, krizė paliečia beveik 3 milijardus žmonių, o jos tempą didina platesnis ekonominis ir geopolitinis nestabilumas. Todėl, anot jo, vyriausybės turėtų būstą laikyti ne šalutine socialine tema, o vienu iš pagrindinių tvaraus vystymosi politikos ramsčių.

    Kodėl būstas tapo jautria tema?

    Guterresas būsto klausimą susiejo su kasdienėmis pasekmėmis žmonių gyvenimui ir priminė savo patirtį savanoriaujant skurdesniuose Lisabonos rajonuose. Jis pabrėžė, kad būstas tiesiogiai veikia sveikatą, vaikų ugdymą, galimybes darbo rinkoje ir ilgalaikes šeimų perspektyvas.

    Diskusijose Baku akcentuota, kad problemą gilina keli susikertantys veiksniai: brangus skolinimasis, ribota pasiūla miestuose, statybų sąnaudų augimas ir investicinio būsto plėtra. Dėl to daliai gyventojų net ir dirbant pilnu etatu būstas tampa sunkiai įperkamas, o socialinės atskirties rizika didėja.

    Ne tik statyti daugiau

    JT Generalinės Asamblėjos prezidentė Annalena Baerbock forume teigė, kad nepakankamo būsto pasekmės jau seniai peržengė paprastą pastogės klausimą. Jos žodžiais, be saugaus būsto silpnėja sveikata, nutrūksta mokymasis, didėja nesaugumas, kietėja nelygybė, o bendruomenės tampa labiau pažeidžiamos klimato sukrėtimams ir nelaimėms.

    Ji priminė, kad daugiau nei 1,1 milijardo žmonių gyvena neformaliose gyvenvietėse, o daugiau nei 300 milijonų neturi nuolatinės pastogės. Baerbock pabrėžė, kad vien tik statybų apimčių didinimas nėra universalus atsakymas, jei būstas lieka neįperkamas arba miestuose trūksta infrastruktūros ir paslaugų.

    Forumo dalyviams akcentuota, jog reikalingas sistemiškas požiūris, jungiantis būstą su infrastruktūra, bazinėmis paslaugomis, klimato atsparumu, finansavimu ir įtraukiu planavimu. Tokia kryptis reiškia, kad sprendimai turi apimti ir nuomos rinkos reguliavimo priemones, ir socialinio būsto plėtrą, ir ilgalaikį miestų planavimą.

    Baku pavyzdys ir forumo mastas

    Azerbaidžano prezidentas Ilhamas Aliyevas pristatė šalies sostinės urbanistinės transformacijos pavyzdžius, tarp jų ir buvusios pramoninės, nafta užterštos teritorijos perplanavimą į mišrios paskirties rajoną White City. Jis taip pat teigė, kad per pastaruosius 20 metų Baku įrengta daugiau nei 100 parkų, skverų ir sodų.

    Forume užregistruota daugiau nei 40 000 dalyvių iš 182 šalių, todėl ši Pasaulio miestų forumo laida įvardyta kaip viena gausiausių per visą renginio istoriją. Azerbaidžano nacionalinis koordinatorius Anaras Guliyevas pabrėžė, kad pirmą kartą surengta atskira valstybių vadovų lygio sesija.

    Renginyje taip pat vyko Urban Expo, subūrusi daugiau nei 200 organizacijų iš 66 šalių, kurios pristatė sprendimus būsto, transporto, energetikos ir prisitaikymo prie klimato kaitos srityse. Pasaulio miestų forumas Baku vyks iki gegužės 22 dienos.

    „Nė viena visuomenė nėra apsaugota nuo būsto krizės – nuo sparčiai augančių miestų besivystančiame pasaulyje iki pažangių ekonomikų, kur nuoma brangsta, o benamystė didėja“, – sakė António Guterresas.

    „Be saugaus būsto nyksta sveikata, sutrinka mokymasis, gilėja nesaugumas, kietėja nelygybė, o bendruomenės tampa labiau pažeidžiamos klimato sukrėtimams“, – sakė Annalena Baerbock.