CP v2

Tag: Antrinė rinka

  • Kinijos pirkėjai masiškai renkasi antrą ranką: „LVMH“ ir „Hermès“ jaučia skaudų smūgį

    Kinijos pirkėjai masiškai renkasi antrą ranką: „LVMH“ ir „Hermès“ jaučia skaudų smūgį

    Prabanga Kinijoje keičia taisykles

    Europos prabangos prekių ženklai Kinijoje susiduria su ryškiu vartotojų elgsenos posūkiu: vis dažniau svarbiausia tampa ne statusas, o geras sandoris. Ši tendencija didina spaudimą tokioms grupėms kaip „LVMH“ ir prekės ženklams kaip „Louis Vuitton“ ar „Hermès“, kurie ilgą laiką rėmėsi Kinijos paklausa.

    Kinijos ekonomikai augant, bet vidaus vartojimui išliekant silpnam, dalis pirkėjų prabangos prekes atideda arba ieško pigesnių alternatyvų. Tai ypač juntama mados ir odos gaminių segmente, kuris tradiciškai buvo vienas atspariausių pasaulinei paklausos kaitai.

    Antrinė rinka auga, naujų prekių pardavimai traukiasi

    Konsultacijų bendrovės „Bain & Company“ vertinimu, Kinijos žemyninės dalies asmeninių prabangos prekių rinka po 18–20 proc. kritimo 2024 metais 2025 metais traukėsi dar 3–5 proc. Tuo pat metu antrinės prabangos prekių rinkos augimas siekė 15–20 proc., o tai rodo struktūrinį vartojimo persiorientavimą.

    Kinijos analitikai prognozuoja, kad antrinė rinka gali tapti viena svarbiausių prabangos ekosistemos dalių: 2025 metais jos apyvarta vertinta apie 5,1 milijardo eurų, o iki 2030 metų, vertinimais, ji gali viršyti 13,3 milijardo eurų. Praktikoje tai reiškia, kad vis daugiau pirkėjų prabangius aksesuarus renkasi ne butikų vitrinoje, o patikrintoje perpardavimo platformoje.

    Šanchajuje atsidarančiose specializuotose parduotuvėse pirkėjai matuojasi rankines, diržus ar papuošalus, tačiau dažnai tai būna jau naudotos prekės. Vartotojai pasakoja, kad anksčiau buvo lyginama, kas išleido daugiau, o dabar svarbiausia, kas rado geresnę kainą.

    „LVMH“ perspėjimai ir parduotuvių uždarymai

    Paklausos vėsimas jau atsispindi didžiųjų grupių komentaruose: „LVMH“ viešai pripažino, kad Kinijoje fiksuojamas paklausos lėtėjimas, o tai prisidėjo prie silpnesnių rezultatų. Įmonėms tenka persvarstyti plėtrą ir išlaidas, nes ankstesnis augimo tempas rinkoje nebėra savaime suprantamas.

    „Louis Vuitton“ per pastaruosius dvejus metus uždarė penkias parduotuves Kinijos žemyninėje dalyje, tarp jų ir specializuotą šokolado butiką Šanchajuje. Prabangos mažmeninei prekybai tai signalas, kad vien fizinių lokacijų plėtra nebesuteikia tokio efekto kaip anksčiau.

    Jaunesni pirkėjai renkasi vietinius ir Azijos ženklus

    Kinijos vartotojų skonis taip pat keičiasi kartų pjūvyje. Dalis jaunesnių pirkėjų pripažįsta, kad klasikiniai monogramos raštai atrodo pasenę, o dėmesys krypsta į madingus, greičiau besikeičiančius Azijos prekės ženklus, įskaitant populiarius Pietų Korėjos vardus.

    Ekspertai pastebi, kad prabanga vis rečiau siejama vien su socialiniu statusu ir vis dažniau su saviraiška, patirtimi, kokybe bei kultūriniu aktualumu. Be to, Kinijos mažmeninė rinka yra itin priklausoma nuo skaitmeninių kanalų ir socialinių platformų, todėl užsienio prekės ženklams tenka prisitaikyti prie unikalaus vietos ekosistemos ritmo.

    „Užsienio prekės ženklai turi labai sunkiai dirbti, kad išliktų aktualūs šiame kontekste“, – sakė Kinijos vartotojų tyrimų specialistas Chen Luo.

    Įtampos dėl prekių ženklų ir kultūros

    Papildomų rizikų kuria ir teisiniai bei kultūriniai ginčai. Pastaruoju metu „Louis Vuitton“ laimėjo bylą prieš Kinijos gėrimų tinklą „Molly Tea“ dėl prekių ženklo pažeidimo, tačiau ši istorija socialiniuose tinkluose sukėlė dalies visuomenės nepasitenkinimą ir diskusijas apie tradicinių motyvų kilmę.

    Tokie ginčai didina reputacinę riziką rinkoje, kurioje vartotojų nuomonė dažnai formuojama labai greitai. Prabangos prekių bendrovėms tai reiškia, kad intelektinės nuosavybės apsauga turi būti derinama su jautresniu komunikavimu ir vietos kultūros konteksto supratimu.

    Kinija išlieka svarbi, bet nebe garantuotas variklis

    Nepaisant dabartinių iššūkių, analitikai pabrėžia, kad Kinija prabangos sektoriui išlieka strategiškai svarbi dėl rinkos masto ir turtingų vartotojų bazės. Vis dėlto vis dažniau akcentuojama, kad artimiausiais dvejais ar trejais metais ši rinka gali nebesuteikti tokio augimo impulso, prie kurio prabangos grupės buvo pripratusios.

    Ekspertų vertinimu, prabangos vartojimas dažniausiai atsigauna kartu su ekonomika, nes pasiturintys gyventojai vieni pirmųjų pajunta atsigavimo naudą. Tačiau kol kas signalai rodo, kad Kinijos vartotojai renkasi atsargesnį kelią, o antrinė rinka ir vietiniai ženklai stiprina savo pozicijas.

  • „Palworld“ kortų karštinė: vienos kortelės kaina šokiruoja, antrinėje rinkoje – tūkstančiai eurų

    „Palworld“ kortų karštinė: vienos kortelės kaina šokiruoja, antrinėje rinkoje – tūkstančiai eurų

    Survival žaidimo „Palworld“ kūrėjai iš „Pocketpair“ žengė dar vieną žingsnį į kolekcionavimo pasaulį: liepos 30 dieną startavo kolekcionuojamas kortų žaidimas, kuriamas kartu su bendrove „Bushiroad“. Debiutui pristatytas vienas rinkinys „Dawn of Palpagos“, kuriame yra 100 standartinių kortų ir 61 specialus variantas.

    Dar iki oficialaus pardavimų starto susidomėjimas buvo milžiniškas. „Bushiroad“ skelbė, kad iki liepos 9 dienos buvo parduota daugiau nei 3 500 000 stiprintuvų pakuočių, nors iki premjeros buvo likusios dar kelios savaitės. Toks tempas iš karto išbalansavo pasiūlą ir paklausą, o kainos ėmė kilti antrinėje rinkoje.

    Didžiausio dėmesio sulaukė ypač reto lygio SSS auksinė korta „Cattiva Soul“, kuri tapo rinkinio simboliu. Premjeros dieną ši korta aukcione buvo parduota maždaug už 2 800 eurų, o tai kolekcininkų bendruomenėje akimirksniu pakurstė spekuliacijų bangą.

    Brangsta ne tik pati rečiausia korta. Kitos, lengviau ištraukiamos, bet vis dar paklausios kortos antrinėje rinkoje tuo metu siekė maždaug nuo 180 iki 1 400 eurų, priklausomai nuo retumo, būklės ir paklausos. Tokie šuoliai būdingi daugeliui TCG startų, kai pirmieji tiražai būna riboti, o dalis pirkėjų perka tikėdamiesi greito pelno.

    Vis dėlto rinkos dalyviai pastebi, kad kainos jau pradeda pamažu stabilizuotis. Tolimesnės tendencijos labiausiai priklausys nuo to, kiek kortų bus atspausdinta papildomose bangose, ar pakuočių tiekimas taps nuoseklesnis ir ar „Palworld“ populiarumas išlaikys dabartinį tempą. Jei pasiūla padidės, net ir rečiausių kortų kainos gali smukti, tačiau riboto tiražo atvejais jos dažnai išlieka kolekcininkų taikiklyje ilgiau.

  • Lenkijos kaimas virto milžinišku antikvariniu turgumi: įspūdis šokiruoja net patyrusius

    Lenkijos kaimas virto milžinišku antikvariniu turgumi: įspūdis šokiruoja net patyrusius

    Kaimas, kuriame prekiauja visi

    Įvažiavus į Czaczą Šmigielio savivaldybėje Didžiosios Lenkijos vaivadijoje, pirmasis įspūdis dažnai būna stulbinantis: sodyba po sodybos, daržinės ir kiemai nukrauti naudotais daiktais. Pakelėse sustatyti automobiliai iš įvairių Lenkijos regionų išduoda, kad tai ne vietinis turgelis, o traukos centras kolekcininkams ir smalsuoliams.

    Kas tikisi blizgančių salonų, gali nusivilti: čia vyrauja labiau kontroliuotas chaosas nei prabanga. Šalia masyvių ąžuolinių stalų ar krištolinių šviestuvų nesunkiai rasi ir daiktų, kurie daugeliui atrodytų tinkami tik utilizavimui, tačiau būtent ši priešprieša kuria Czacho fenomeną.

    Nuo sendaikčių iki kasdienių gėrybių

    Nors prekyba čia primena milžinišką sandėlį po atviru dangumi, kaimas neprarado ir vietinio ritmo. Tarp prekystalių galima sutikti ūkininkų, parduodančių šviežius kiaušinius, pieną, naminius sūrius, medų ar konservuotas gėrybes, todėl apsilankymas dažnai tampa ne tik medžiokle daiktams, bet ir trumpa išvyka į regiono kasdienybę.

    Prekių spektras Czache tradiciškai skirstosi į dvi stovyklas: vienur daiktai suversti į dėžes ir ieškoti tenka beveik rankomis kasant sluoksniais, kitur veikia tvarkingesni paviljonai su atrinkta keramika, indais ar atnaujintais baldais. Skirtumas akivaizdus ir kainose: kuo daugiau atrankos ir paruošimo, tuo mažiau šansų rasti tikrą lobį už simbolinę sumą.

    Renovacijos bumas keičia kainas

    Antrinė rinka pastaraisiais metais auga visoje Europoje: žmonės dažniau renkasi pakartotinį naudojimą, restauravimą ir ilgaamžius daiktus, o ne masinę gamybą. Tai jaučiama ir Czache, kur senų baldų atnaujinimas tapo atskiru verslu: nusidėvėję foteliai, spintelės ar PRL laikų dizainas perkami restauracijai ir vėliau parduodami internetu gerokai brangiau.

    Dėl šio bumo „auksinių“ radinių paprastėja vis mažiau, o kainų derybos tampa kasdienybe. Prekeiviai dažniausiai puikiai žino, ką parduoda, todėl vertingesnių daiktų kainos vis rečiau būna atsitiktinai žemos, ypač kai prekė jau nuvalyta, sukomplektuota ir paruošta pardavimui.

    Prekeiviai: tai sunkus darbas

    Ilgamečiai pardavėjai pabrėžia, kad prekės neatsiranda savaime: jos ieškomos, atrenkamos, vežamos ir dažnai tvarkomos. Pasak prekiautojų, gerą asortimentą rasti tokiose šalyse kaip Nyderlandai ar Prancūzija darosi sunkiau, nes naudotų daiktų rinka profesionalėja, o konkurencija didėja.

    „Žmonės galvoja, kad mes viską susirenkame nemokamai, bet tai labai sunkus darbas: gerą daiktą rasti vis sunkiau“, – sakė vienas ilgametis prekiautojas.

    Tokios istorijos kaip netikėtas radinys restauruojant XIX amžiaus sekretorą, kai slėptuvėje aptinkami asmeniniai daiktai ar seni laiškai, tik dar labiau maitina legendas apie Czachą. Vis dėlto čia dažniau laimi kantriausi: tie, kurie moka atsirinkti, nebijo dulkių ir supranta, kad geras pirkinys prasideda nuo klausimų apie kilmę, būklę ir realią vertę.

    Kaip pasiruošti kelionei

    Planuojantiems kelionę verta įsivertinti praktiškus dalykus: kai kur vis dar dominuoja atsiskaitymas grynaisiais, o kainos neretai nurodomos kaip derybų pradžia. Patogiausia atvykti anksti savaitgalio rytą, kai mažiau spūsčių ir lengviau apžiūrėti prekes neskubant.

    Jei akį patraukia didelis baldas, logistikos klausimas dažniausiai išsprendžiamas vietoje, nes dalis pardavėjų siūlo pristatymą arba bendradarbiauja su vežėjais. Czachas išliko vieta, kur galima rasti ir išskirtinių detalių namams, ir keistų, netikėtų objektų, tačiau geriausi pirkiniai čia reikalauja laiko, pasirengimo ir šalto proto.

  • Swatch ir „Audemars Piguet“ „Royal Pop“ karštinė: eilės, stumdymasis ir vadovo paaiškinimas

    „Swatch“ ir „Audemars Piguet“ bendras laikrodis „Royal Pop“ kai kuriose šalyse tapo ne įprasta prekyba, o masiniu išpardavimo reiškiniu, primenančiu ribotų sportbačių pristatymus. Prie parduotuvių rikiavosi eilės, o socialiniuose tinkluose plito vaizdai iš perpildytų prekybos vietų.

    Pranešta, kad dalis salonų dėl susidariusio srauto laikinai užvėrė duris, o atskiruose miestuose fiksuotos grūstys ir konfliktinės situacijos. Tokio tipo „fizinio“ pardavimo modelis, kai negalima užsisakyti internetu, paprastai dar labiau padidina ažiotažą.

    Kodėl „Royal Pop“ sukėlė bangą?

    Vartotojų elgsenos ekspertai tokius reiškinius sieja su socialinių tinklų dinamika ir jaunų pirkėjų noru dalyvauti „įvykyje“, o ne vien įsigyti prekę. Ribotas prieinamumas ir aiški žinutė, kad produktas yra „retas“, sukuria skubos jausmą ir skatina atvykti į vietą.

    Šiuo atveju papildomą impulsą suteikė partnerystė su „Audemars Piguet“ – aukštosios laikrodininkystės vardu, kurio gaminiai daugeliui pirkėjų įprastai yra sunkiai pasiekiami. Daliai auditorijos „Royal Pop“ tapo proga prisiliesti prie prabangos segmento per palyginti žemesnę kainą ir stiprų prekės ženklo naratyvą.

    „Swatch“ vadovas: minios nėra bloga žinia

    Į kritiškai vertintas scenas sureagavo „Swatch“ vadovas Nickas Hayekas jaunesnysis, kalbėjęs BBC radijo laidoje „Today“. Jis pabrėžė, kad didelis susidomėjimas pristatymo pradžioje, jo vertinimu, neturėtų būti laikomas vien neigiamu signalu.

    „Minia produkto pristatymo pradžioje neturėtų būti bloga žinia. Tai reikėtų vertinti kaip gerą žinią“, – sakė Nickas Hayekas jaunesnysis.

    Jis pripažino, kad kai kuriose vietose susidarė labai didelė pirkėjų koncentracija, tačiau akcentavo, jog nuo pat pradžių buvo komunikuota, kad prekyba nesibaigs per vieną dieną. Pasak jo, gamyba turėtų tęstis ir artimiausiais mėnesiais, todėl vienkartinis šuolis, įmonės vertinimu, neturėtų tapti vieninteliu istorijos matu.

    „Tokios situacijos gali kelti įtampą. Visi darė, ką galėjo, bet kartais neįmanoma visko sukontroliuoti“, – sakė Nickas Hayekas jaunesnysis.

    Įmonės teigimu, didžiausi trikdžiai palietė palyginti nedidelę dalį tinklo – apie 20 iš maždaug 220 parduotuvių visame pasaulyje. Vis dėlto būtent šios vietos dažniausiai patenka į vaizdo įrašus ir suformuoja bendrą įspūdį apie visą startą.

    Kaina ir perpardavimas: kai rinką užveda eilės

    „Royal Pop“ bazinė kaina siekė apie 380 eurų, o laikrodis nebuvo parduodamas internetu, todėl vienintelis kelias pirkėjams buvo gyva eilė. Toks modelis, kai paklausa daug kartų viršija momentinę pasiūlą, paprastai ypač greitai suaktyvina antrinę rinką.

    Skelbimuose ėmė rastis ir komplektų pasiūlymai, kurių kainos kai kur augo iki maždaug 22 000 eurų už pilną aštuonių modelių rinkinį. Tai atspindi ne tik kolekcininkų apetitą, bet ir spekuliacinį pirkimą, kai prekė įsigyjama pirmiausia dėl galimo pelno, o ne dėl naudojimo.

    „Swatch“ vadovas tikino, kad pats perpardavimo faktas prabangos prekių rinkoje nėra išskirtinis. Jo teigimu, jeigu pirkėjas nusprendžia prekę parduoti, o ne pasilikti, tai yra įprasta tokio segmento dinamika, nors būtent ši dinamika ir kursto eilėse kylančią įtampą.

    Rinkodaros požiūriu „Royal Pop“ istorija parodo, kaip „ribotumo“ strategija gali vienu metu kurti ir vertę, ir riziką reputacijai. Kai nepasiekiamumas padeda sužadinti norą, jis veikia, tačiau kai tai virsta grūstimis, pardavėjas praranda dalį kontrolės, o pasakojimą perima socialiniai tinklai ir antrinė rinka.