Tag: Antropologiniai tyrimai

  • Vokietijoje rado 7 000 metų skeletą: keista poza ir deformuoti slanksteliai kelia įtarimų

    Vokietijoje rado 7 000 metų skeletą: keista poza ir deformuoti slanksteliai kelia įtarimų

    Žemutinėje Bavarijoje, Großköllnbach vietovėje, archeologai aptiko maždaug 7 000 metų senumo žmogaus skeletą, kurio padėtis kape kelia daugiau klausimų nei atsakymų. Radinys išryškėjo statyboms ruošiamoje teritorijoje, kur penkias savaites vykę tyrimai atskleidė apie 150 skirtingų objektų ir senos gyvenvietės pėdsakų.

    Tyrėjų dėmesį pirmiausia patraukė ne pats datavimas, o tai, kaip buvo išsidėsčiusios galūnės. Toks išdėstymas neatitinka įprastų ankstyvųjų Vidurio Europos žemdirbių laidosenos tradicijų, todėl svarstoma, ar tai buvo sąmoningas veiksmas, ar vėlesnių procesų pasekmė.

    Laidosena, kuri neatitinka normos

    Šiam laikotarpiui dažnai siejama linijinės juostinės keramikos kultūra, kurios kapuose mirusieji neretai gulėdavo susirietę, ant šono, kojomis pritrauktomis prie liemens. Großköllnbach atvejis kitoks: viena koja buvo sulenkta ypač aštriu kampu, kita labiau atversta į šoną, o bendra poza atrodo nenatūrali.

    Archeologai neatmeta, kad tai galėjo būti išskirtinė laidojimo forma, susijusi su bendruomenės papročiais ar konkrečia situacija. Kita versija paprastesnė: duobė galėjo būti iškasta ne kapui, o kitai ūkinei paskirčiai, o žmogus palaidotas vėliau.

    Tokį aiškinimą stiprina pati duobės sandara: jos dugnas apibūdinamas kaip nelygus ir nuožulnus, o ne lygus ir kruopščiai paruoštas, kaip dažniau būdinga tipiniams kapams. Jei kūnas pateko į nuožulnią ertmę, per laiką jis galėjo nuslysti, o kaulai pasislinkti, ypač minkštoje molingoje žemėje.

    Mįslė dėl kaklo slankstelių

    Dar viena detalė, kurią mokslininkai įvardija kaip ypač svarbią, yra aiški kaklo slankstelių deformacija. Kol kas neatsakyta, ar ji susiformavo žmogui dar gyvam dėl ligos, traumos ar anatominių ypatybių, ar atsirado jau po mirties, kūnui ir kaulams judant kapo aplinkoje.

    Tokiais atvejais įprastai atliekami antropologiniai ir paleopatologiniai tyrimai, o esant galimybei taikomi ir modernūs metodai, pavyzdžiui, kaulų skenavimas bei izotopų analizė. Šie tyrimai gali padėti atskirti, kas yra gyvenimo metu patirtų pokyčių pasekmė, o kas susiję su laidojimo aplinkybėmis ir dirvožemio poveikiu.

    Šalia kapo aptikta ankstyvųjų žemdirbių gyvenvietė

    Tyrimų teritorijoje rasta ir platesnės ankstyvųjų ūkininkų gyvenvietės pėdsakų. Archeologai užfiksavo trijų didelių ilgųjų namų kontūrus, taip pat židinių bei molinių kupolinių krosnių liekanas, kurių dugnai, kaip nurodoma, buvo izoliuojami tankiai sudėtais smulkiais akmenukais.

    Be to, aptiktos akmeninės plokštės, kurios, tikėtina, buvo naudotos grūdams trinti. Tyrėjai spėja, kad akmuo galėjo būti atgabentas iš teritorijų už Dunojaus arba iš Bavarijos miško regiono, o tai, jei pasitvirtins, papildytų įrodymus apie žaliavų judėjimą didesniais atstumais jau neolito laikotarpiu.

    Specialistų teigimu, tokie radiniai svarbūs ne tik dėl pačios sensacijos, bet ir dėl konteksto: netipinė laidosena gali atskleisti socialinę struktūrą, vietines tradicijas ar net konfliktų pėdsakus. Kol bus baigti tyrimai, Großköllnbach skeletas išlieka viena įdomiausių pastarojo meto archeologinių mįslių Vokietijoje.

  • Vokietijoje rastas 7 000 metų paauglio skeletas stebina archeologus: kapo duobė kelia klausimų

    Vokietijoje rastas 7 000 metų paauglio skeletas stebina archeologus: kapo duobė kelia klausimų

    Neįprastas radinys Bavarijoje

    Žemutinės Bavarijos kaime Großköllnbach archeologai aptiko maždaug prieš 7 000 metų gyvenusio žmogaus palaikus. Iš pirmo žvilgsnio kuklus dirvožemio patamsėjimas tyrimų aikštelėje atvėrė duobę su žmogaus kaulais.

    Specialistus labiausiai sudomino ne vien radinio amžius, o neįprasta skeleto padėtis. Kūnas rastas smarkiai susisukusioje pozoje, kuri ryškiai skiriasi nuo to laikotarpio laidojimo įpročių.

    Laidojimas, kuris neatitinka normos

    Radavietė ištirta atliekant archeologinius darbus būsimoje Steigäcker IV plėtros teritorijoje, kur komanda dirbo apie penkias savaites. Tuomet ir paaiškėjo, kad po žeme slypi kapas su žmogaus palaikais.

    Apygardos archeologas dr. Florianas Eiblis pabrėžė, kad tokio tipo laidojimas neįprastas Linearinės juostinės keramikos kultūrai. Šios ankstyvųjų Vidurio Europos žemdirbių bendruomenės mirusiuosius dažniausiai laidodavo ant šono, pritrauktomis kojomis, tarsi miegant.

    Großköllnbach kapavietėje vaizdas kitoks: dešinė koja buvo itin staigiai sulenkta, o kairė nukreipta į išorę. Be to, kapo duobės dugnas buvo nelygus ir nuožulnus, todėl svarstoma, kad kūnas galėjo nuslysti, o kaulai vėliau pasislinko minkštame molyje.

    Ką išduoda kaulai?

    Pirminiai vertinimai rodo, kad palaikai priklausė paaugliui, nes kauluose matomos dar iki galo nesusiformavusios augimo zonos. Tokie požymiai leidžia gana tiksliai atskirti jauno žmogaus skeletą nuo suaugusiojo.

    Tyrėjams papildomų klausimų kelia kaklinės stuburo dalies būklė, kur pastebėta ryški deformacija. Kol kas neaišku, ar ji atsirado žmogui dar esant gyvam dėl ligos ar įgimtos ypatybės, ar tai vėlesnių procesų pasekmė, susijusi su palaidojimo poza ir grunto slėgiu.

    „Mums svarbiausia atsakyti, ar ši poza buvo sąmoningai parinkta, ar susiformavo dėl nuožulnaus kapo ir vėlesnių pokyčių“, – sakė dr. Florianas Eiblis.

    Gyvenvietės pėdsakai: krosnys ir ilgieji namai

    Kasimo vietoje rasta ne tik kapavietė, bet ir plati Linearinės juostinės keramikos kultūros gyvenvietės struktūra. Ši kultūra, paplitusi šeštajame tūkstantmetyje prieš mūsų erą, siejama su ankstyviausiu žemdirbystės plitimu Vidurio Europoje.

    Per penkias savaites archeologai užfiksavo apie 150 objektų ir struktūrų. Žemėje atpažinti trijų didelių ilgųjų namų pėdsakai, nors manoma, kad vienu metu galėjo stovėti daugiausia du.

    Ypač informatyvūs keli išlikę židiniai ir maisto ruošimo zonos, tarp jų ir kupolinės molinės krosnys, kurių dugnas buvo izoliuotas tankiai sudėtais akmenukais. Tokie įrenginiai liudija ne tik kasdienę buitį, bet ir bendruomeninio gyvenimo organizavimą.

    Taip pat aptiktos girnos ir šlifavimo plokštės. Archeologai svarsto, kad akmuo joms galėjo būti atgabentas iš vietovių už Dunojaus ar iš Bavarijos miško regiono, o tai, jei pasitvirtins, rodytų ankstyvųjų žemdirbių ryšius ir žaliavų judėjimą didesniais atstumais.

    Radavietė visuomenei kol kas neprieinama. Skeletas jau iškeltas ir perduotas tolimesnei antropologinei analizei, kuri turėtų padėti tiksliau atsakyti, kas nutiko šiam jaunuoliui ir kodėl jo paskutinė poilsio vieta taip išsiskiria iš įprastų to laikotarpio laidojimų.

  • Sensacija prie Siano oro uosto: rado legendinės Huayang kapą – šalia net 45 paslaptingi palaidojimai

    Sensacija prie Siano oro uosto: rado legendinės Huayang kapą – šalia net 45 paslaptingi palaidojimai

    Kas buvo Huayang?

    Kinijos archeologai praneša identifikavę didžiulį mauzoliejų, kuris, tikėtina, priklauso imperatorei našlei Huayang. Ji istorijoje minima kaip įtėvinė Čin Ši Huangdi, pirmojo suvienytos Kinijos imperatoriaus, močiutė.

    Huayang buvo glaudžiai susijusi su Čin valstybės valdovų dinastija ir, pasak istorinių šaltinių, suvaidino svarbų vaidmenį valdžios įpėdinystėje. Ji neturėjo savo vaikų, todėl, kaip teigiama, įsūnijo princą Yireną, vėliau tapusį karaliumi Zhuangxiangu.

    Monumentalus kompleksas ir plėšikų pėdsakai

    Potencialus Huayang laidojimo kompleksas aptiktas Shangzhaoyao teritorijoje netoli Siano Sianjango tarptautinio oro uosto. Tyrimai prasidėjo 2018 metais, kai dėl planuojamos oro uosto plėtros buvo pradėti privalomi archeologiniai darbai.

    Nekropolis apima beveik kvadratinę teritoriją, o jo centre stovi įspūdingas ya tipo kapas su keturiais nuožulniais koridoriais, vedančiais į laidojimo kamerą. Tyrėjų duomenimis, kompleksas siekia apie 200 metrų iš rytų į vakarus ir 188,5 metro iš šiaurės į pietus, o centrinė dalis įgilinta maždaug 26 metrus.

    Vis dėlto kapas buvo apiplėštas dar senovėje, todėl archeologai nerado vieno aiškaus įrodymo, pavyzdžiui, įrašo ar įkapių, kuris neabejotinai patvirtintų, kad čia palaidota būtent Huayang. Identifikacija paremta vietos, architektūros, datavimo ir palyginimų su kitomis Čin laikotarpio karališkosiomis nekropolijomis visuma.

    45 aplinkiniai kapai kelia daugiau klausimų

    Ypatingą dėmesį mokslininkams patraukė 45 mažesni palaidojimai aplink pagrindinį mauzoliejų. Antropologiniai tyrimai, apėmę 43 asmenų palaikus, parodė ryškią moterų persvarą.

    Tyrėjai nustatė požymių, rodančių mitybos trūkumus ir ilgalaikį intensyvų fizinį krūvį. Stuburo, pečių, alkūnių ir dilbių pakitimai gali sietis su daug metų kartotomis, fiziškai sunkiomis užduotimis.

    Mokslininkai spėja, kad tai galėjo būti žemesnio rango karališkojo dvaro darbuotojos, dirbusios tekstilės gamyboje, tvarkymo darbuose ar kituose ūkiniuose procesuose. Įdomu tai, kad jų gyvenimo trukmė, sprendžiant iš palaikų analizės, galėjo būti kiek ilgesnė nei to meto žemesniųjų sluoksnių moterų, o tai leistų manyti, jog priklausymas karališkajam ūkiui suteikė bent minimalių socialinių pranašumų.

    Komplekso kontekstas taip pat laikomas svarbiu argumentu. Maždaug už 2,3 kilometro yra kita karališkoji nekropolija Sijiazhuang, kuri dalies tyrėjų siejama su karaliumi Xiaowenu, laikomu Huayang vyru, todėl teritorinis ryšys gali būti neatsitiktinis.

    Archeologai pabrėžia, kad galutinė išvada priklausys nuo tolimesnių tyrimų ir papildomų įrodymų paieškos. Tačiau net ir be galutinio patvirtinimo šis radinys jau dabar laikomas reikšmingu bandant tiksliau atkurti ankstyvosios imperinės Kinijos laidojimo tradicijas ir dvaro socialinę struktūrą.

  • Šokiruojantis radinys kasinėjimuose: 4 000 metų senumo vyro palaikus aptiko krosnies duobėje

    Šokiruojantis radinys kasinėjimuose: 4 000 metų senumo vyro palaikus aptiko krosnies duobėje

    Vokietijoje, Saksonijos-Anhalto žemėje, archeologai statybų ruože aptiko neįprastą radinį: dviejų kamerų krosnį primenančioje duobėje gulėjo jauno vyro skeletas. Vietovėje darbai vyksta tiesiant naują elektros perdavimo infrastruktūrą, todėl prieš kasinėjimus buvo pradėti privalomi archeologiniai tyrimai.

    Konstrukcija, pasak tyrėjų, iš pradžių atrodė kaip įprastas žemėje įrengtas dviejų dalių krosnies tipo įrenginys. Tokie objektai regione naudoti kasdieniams darbams, kuriems reikėjo aukštos temperatūros, pavyzdžiui, maisto apdorojimui ar kitoms buitinėms veikloms.

    Didžiausia staigmena laukė vienoje iš kamerų: joje rastas apie 23–25 metų amžiaus vyro skeletas. Kūnas buvo suguldytas susirietus, vadinamojoje embrioninėje padėtyje, kuri žinoma daugelyje Europos priešistorės bendruomenių, tačiau laidojimas buvusioje krosnies duobėje laikomas itin retu.

    Kas nutiko jaunam vyrui?

    Tyrėjai taip pat užfiksavo galimos kaukolės traumos pėdsakus. Kol kas neaišku, ar sužalojimas buvo mirties priežastis, ar atsirado vėliau dėl dirvožemio slėgio, gyvūnų veiklos ar kitų procesų, vykstančių palaikams ilgai gulint žemėje.

    Aiškesnių atsakymų tikimasi sulaukti po detalesnių antropologinių ir laboratorinių tyrimų. Paprastai tokiais atvejais vertinama kaulų mikrostruktūra, traumos pobūdis, galimos infekcijų žymės, taip pat bandoma tiksliau nustatyti mitybą ir kilmę pagal izotopų analizę.

    Ryšys su virvelinės keramikos kultūra

    Preliminariai laidojimas siejamas su virvelinės keramikos kultūra, paplitusia didelėje Europos dalyje maždaug 2 900–2 200 metais prieš mūsų erą. Šios kultūros bendruomenės paliko atpažįstamą materialinį paveldą, ypač puošnius indus su virvelės įspaudais, bei gana aiškias laidosenos tradicijas.

    Nors su šia kultūra siejamų kapinynų Europoje žinoma daug, laidojimas krosnies tipo duobėje išsiskiria. Dėl to archeologai neatmeta kelių versijų: nuo skuboto palaidojimo po smurto akto iki netipinio, galbūt simbolinę reikšmę turėjusio ritualo.

    Ką sufleruoja radimvietės kontekstas?

    Radinio aplinka taip pat kelia klausimų: netoliese aptikta galvijų kaulų ir įvairių laikotarpių žmonių veiklos pėdsakų. Tai gali reikšti, kad vieta buvo naudojama ne vieną kartą ir turėjo ypatingą reikšmę kelioms kartoms.

    Saksonija-Anhaltas pastaraisiais metais dažnai atsiduria archeologų dėmesio centre, nes infrastruktūros projektai atveria naujus, anksčiau netirtus sluoksnius. Specialistai pabrėžia, kad tokie netikėti radiniai padeda geriau suprasti priešistorės bendruomenių santykį su mirtimi, baime ir ritualais, kurie ne visada atitinka šiandien žinomas „tipines“ laidosenos normas.