Tag: Antropologiniai tyrimai

  • Sensacija prie Siano oro uosto: rado legendinės Huayang kapą – šalia net 45 paslaptingi palaidojimai

    Sensacija prie Siano oro uosto: rado legendinės Huayang kapą – šalia net 45 paslaptingi palaidojimai

    Kas buvo Huayang?

    Kinijos archeologai praneša identifikavę didžiulį mauzoliejų, kuris, tikėtina, priklauso imperatorei našlei Huayang. Ji istorijoje minima kaip įtėvinė Čin Ši Huangdi, pirmojo suvienytos Kinijos imperatoriaus, močiutė.

    Huayang buvo glaudžiai susijusi su Čin valstybės valdovų dinastija ir, pasak istorinių šaltinių, suvaidino svarbų vaidmenį valdžios įpėdinystėje. Ji neturėjo savo vaikų, todėl, kaip teigiama, įsūnijo princą Yireną, vėliau tapusį karaliumi Zhuangxiangu.

    Monumentalus kompleksas ir plėšikų pėdsakai

    Potencialus Huayang laidojimo kompleksas aptiktas Shangzhaoyao teritorijoje netoli Siano Sianjango tarptautinio oro uosto. Tyrimai prasidėjo 2018 metais, kai dėl planuojamos oro uosto plėtros buvo pradėti privalomi archeologiniai darbai.

    Nekropolis apima beveik kvadratinę teritoriją, o jo centre stovi įspūdingas ya tipo kapas su keturiais nuožulniais koridoriais, vedančiais į laidojimo kamerą. Tyrėjų duomenimis, kompleksas siekia apie 200 metrų iš rytų į vakarus ir 188,5 metro iš šiaurės į pietus, o centrinė dalis įgilinta maždaug 26 metrus.

    Vis dėlto kapas buvo apiplėštas dar senovėje, todėl archeologai nerado vieno aiškaus įrodymo, pavyzdžiui, įrašo ar įkapių, kuris neabejotinai patvirtintų, kad čia palaidota būtent Huayang. Identifikacija paremta vietos, architektūros, datavimo ir palyginimų su kitomis Čin laikotarpio karališkosiomis nekropolijomis visuma.

    45 aplinkiniai kapai kelia daugiau klausimų

    Ypatingą dėmesį mokslininkams patraukė 45 mažesni palaidojimai aplink pagrindinį mauzoliejų. Antropologiniai tyrimai, apėmę 43 asmenų palaikus, parodė ryškią moterų persvarą.

    Tyrėjai nustatė požymių, rodančių mitybos trūkumus ir ilgalaikį intensyvų fizinį krūvį. Stuburo, pečių, alkūnių ir dilbių pakitimai gali sietis su daug metų kartotomis, fiziškai sunkiomis užduotimis.

    Mokslininkai spėja, kad tai galėjo būti žemesnio rango karališkojo dvaro darbuotojos, dirbusios tekstilės gamyboje, tvarkymo darbuose ar kituose ūkiniuose procesuose. Įdomu tai, kad jų gyvenimo trukmė, sprendžiant iš palaikų analizės, galėjo būti kiek ilgesnė nei to meto žemesniųjų sluoksnių moterų, o tai leistų manyti, jog priklausymas karališkajam ūkiui suteikė bent minimalių socialinių pranašumų.

    Komplekso kontekstas taip pat laikomas svarbiu argumentu. Maždaug už 2,3 kilometro yra kita karališkoji nekropolija Sijiazhuang, kuri dalies tyrėjų siejama su karaliumi Xiaowenu, laikomu Huayang vyru, todėl teritorinis ryšys gali būti neatsitiktinis.

    Archeologai pabrėžia, kad galutinė išvada priklausys nuo tolimesnių tyrimų ir papildomų įrodymų paieškos. Tačiau net ir be galutinio patvirtinimo šis radinys jau dabar laikomas reikšmingu bandant tiksliau atkurti ankstyvosios imperinės Kinijos laidojimo tradicijas ir dvaro socialinę struktūrą.

  • Šokiruojantis radinys kasinėjimuose: 4 000 metų senumo vyro palaikus aptiko krosnies duobėje

    Šokiruojantis radinys kasinėjimuose: 4 000 metų senumo vyro palaikus aptiko krosnies duobėje

    Vokietijoje, Saksonijos-Anhalto žemėje, archeologai statybų ruože aptiko neįprastą radinį: dviejų kamerų krosnį primenančioje duobėje gulėjo jauno vyro skeletas. Vietovėje darbai vyksta tiesiant naują elektros perdavimo infrastruktūrą, todėl prieš kasinėjimus buvo pradėti privalomi archeologiniai tyrimai.

    Konstrukcija, pasak tyrėjų, iš pradžių atrodė kaip įprastas žemėje įrengtas dviejų dalių krosnies tipo įrenginys. Tokie objektai regione naudoti kasdieniams darbams, kuriems reikėjo aukštos temperatūros, pavyzdžiui, maisto apdorojimui ar kitoms buitinėms veikloms.

    Didžiausia staigmena laukė vienoje iš kamerų: joje rastas apie 23–25 metų amžiaus vyro skeletas. Kūnas buvo suguldytas susirietus, vadinamojoje embrioninėje padėtyje, kuri žinoma daugelyje Europos priešistorės bendruomenių, tačiau laidojimas buvusioje krosnies duobėje laikomas itin retu.

    Kas nutiko jaunam vyrui?

    Tyrėjai taip pat užfiksavo galimos kaukolės traumos pėdsakus. Kol kas neaišku, ar sužalojimas buvo mirties priežastis, ar atsirado vėliau dėl dirvožemio slėgio, gyvūnų veiklos ar kitų procesų, vykstančių palaikams ilgai gulint žemėje.

    Aiškesnių atsakymų tikimasi sulaukti po detalesnių antropologinių ir laboratorinių tyrimų. Paprastai tokiais atvejais vertinama kaulų mikrostruktūra, traumos pobūdis, galimos infekcijų žymės, taip pat bandoma tiksliau nustatyti mitybą ir kilmę pagal izotopų analizę.

    Ryšys su virvelinės keramikos kultūra

    Preliminariai laidojimas siejamas su virvelinės keramikos kultūra, paplitusia didelėje Europos dalyje maždaug 2 900–2 200 metais prieš mūsų erą. Šios kultūros bendruomenės paliko atpažįstamą materialinį paveldą, ypač puošnius indus su virvelės įspaudais, bei gana aiškias laidosenos tradicijas.

    Nors su šia kultūra siejamų kapinynų Europoje žinoma daug, laidojimas krosnies tipo duobėje išsiskiria. Dėl to archeologai neatmeta kelių versijų: nuo skuboto palaidojimo po smurto akto iki netipinio, galbūt simbolinę reikšmę turėjusio ritualo.

    Ką sufleruoja radimvietės kontekstas?

    Radinio aplinka taip pat kelia klausimų: netoliese aptikta galvijų kaulų ir įvairių laikotarpių žmonių veiklos pėdsakų. Tai gali reikšti, kad vieta buvo naudojama ne vieną kartą ir turėjo ypatingą reikšmę kelioms kartoms.

    Saksonija-Anhaltas pastaraisiais metais dažnai atsiduria archeologų dėmesio centre, nes infrastruktūros projektai atveria naujus, anksčiau netirtus sluoksnius. Specialistai pabrėžia, kad tokie netikėti radiniai padeda geriau suprasti priešistorės bendruomenių santykį su mirtimi, baime ir ritualais, kurie ne visada atitinka šiandien žinomas „tipines“ laidosenos normas.